Firo maanaaji Simoore Simoore Huud - Firo litaniiwo - Ñiiɓirde Ruwwad ngam firo - Tonngoode hello ngoo 229 - Mawsuuwa al-quraan tedduɗo oo

Aaya: 63

قَالَ يَٰقَوۡمِ أَرَءَيۡتُمۡ إِن كُنتُ عَلَىٰ بَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّي وَءَاتَىٰنِي مِنۡهُ رَحۡمَةٗ فَمَن يَنصُرُنِي مِنَ ٱللَّهِ إِنۡ عَصَيۡتُهُۥۖ فَمَا تَزِيدُونَنِي غَيۡرَ تَخۡسِيرٖ

63. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir atėjo man Gailestingumas (Pranašavimas) iš Jo, kas tada gali man padėti prieš Allahą, jei aš nepaklusčiau Jam? Tada jūs padidinate man tik praradimą.

Aaya: 64

وَيَٰقَوۡمِ هَٰذِهِۦ نَاقَةُ ٱللَّهِ لَكُمۡ ءَايَةٗۖ فَذَرُوهَا تَأۡكُلۡ فِيٓ أَرۡضِ ٱللَّهِۖ وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٖ فَيَأۡخُذَكُمۡ عَذَابٞ قَرِيبٞ

64. Ir mano žmonės, ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums, taigi palikite ją ganytis Allaho žemėje, ir nelieskite jos blogiu, kad nepričiuptų jūsų artima kančia.“

Aaya: 65

فَعَقَرُوهَا فَقَالَ تَمَتَّعُواْ فِي دَارِكُمۡ ثَلَٰثَةَ أَيَّامٖۖ ذَٰلِكَ وَعۡدٌ غَيۡرُ مَكۡذُوبٖ

65. Tačiau jie nužudė ją. Taigi jis tarė: „Mėgaukitės savo namuose tris dienas. Tai yra pažadas (t. y. grasinimas), kuris nebus nepatvirtintas.“

Aaya: 66

فَلَمَّا جَآءَ أَمۡرُنَا نَجَّيۡنَا صَٰلِحٗا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَهُۥ بِرَحۡمَةٖ مِّنَّا وَمِنۡ خِزۡيِ يَوۡمِئِذٍۚ إِنَّ رَبَّكَ هُوَ ٱلۡقَوِيُّ ٱلۡعَزِيزُ

66. Taigi kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Salihą ir tuos, kurie patikėjo su juo Savo Gailestingumu nuo Mūsų ir nuo tos Dienos gėdos. Iš tiesų, mūsų Viešpats – Jis yra Visa Stiprus, Visa Galingas.

Aaya: 67

وَأَخَذَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ ٱلصَّيۡحَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دِيَٰرِهِمۡ جَٰثِمِينَ

67. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, taigi, jie guli (negyvi), kniūbsčiomis savo namuose,

Aaya: 68

كَأَن لَّمۡ يَغۡنَوۡاْ فِيهَآۗ أَلَآ إِنَّ ثَمُودَاْ كَفَرُواْ رَبَّهُمۡۗ أَلَا بُعۡدٗا لِّثَمُودَ

68. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Nėr abejonės, iš tiesų Samud netikėjo savo Viešpačiu. Taigi šalin Samud žmones!

Aaya: 69

وَلَقَدۡ جَآءَتۡ رُسُلُنَآ إِبۡرَٰهِيمَ بِٱلۡبُشۡرَىٰ قَالُواْ سَلَٰمٗاۖ قَالَ سَلَٰمٞۖ فَمَا لَبِثَ أَن جَآءَ بِعِجۡلٍ حَنِيذٖ

69. Ir iš tiesų, mūsų pasiuntiniai atėjo pas Ibrahimą (Abraomą) su geromis žiniomis. Jie tarė: Salama (pasveikinimas arba taika!) Jis atsakė: Salam (pasveikinimas arba taika!) ir skubėjo pavaišinti juos keptu veršiuku.

Aaya: 70

فَلَمَّا رَءَآ أَيۡدِيَهُمۡ لَا تَصِلُ إِلَيۡهِ نَكِرَهُمۡ وَأَوۡجَسَ مِنۡهُمۡ خِيفَةٗۚ قَالُواْ لَا تَخَفۡ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمِ لُوطٖ

70. Tačiau kai jis pamatė, kad jų rankos nelinko link to (maisto), jis pradėjo įtariai žiūrėti į juos ir pajuto baimę jiems. Jie tarė: „Nebijok, mes buvome pasiųsti prieš Lūto (Loto) žmones.“

Aaya: 71

وَٱمۡرَأَتُهُۥ قَآئِمَةٞ فَضَحِكَتۡ فَبَشَّرۡنَٰهَا بِإِسۡحَٰقَ وَمِن وَرَآءِ إِسۡحَٰقَ يَعۡقُوبَ

71. O jo žmona stovėjo (ten) ir juokėsi [arba, dėl to, kad pasiuntiniai nevalgė savo maisto, arba džiūgaudama dėl Lūto (Loto) - žmonių sunaikinimo]. Tačiau, Mes davėme jai geras Ishako (Izaoko), o po Ishako (Izaoko) – Jakūbo (Jokūbo) naujienas.“