Fassarar Ma'anoni Sura Al'ma'ida - Fassarar Litwaniyanci - Cibiyar fassara ta Ruwwad - Lambar shafi 126 - Kundin Alqurani Mai girma

Aya: 109

۞ يَوۡمَ يَجۡمَعُ ٱللَّهُ ٱلرُّسُلَ فَيَقُولُ مَاذَآ أُجِبۡتُمۡۖ قَالُواْ لَا عِلۡمَ لَنَآۖ إِنَّكَ أَنتَ عَلَّٰمُ ٱلۡغُيُوبِ

109. Dieną, kai Allahas surinks kartu Pasiuntinius ir sakys jiems: „Kokį atsakymą jūs gavote (iš savo žmonių dėl savo mokymo)?“ Jie sakys: „Mes nežinome, iš tiesų, tik Tu esi Visa Žinantis apie tai, kas yra paslėpta (arba nematoma).“

Aya: 110

إِذۡ قَالَ ٱللَّهُ يَٰعِيسَى ٱبۡنَ مَرۡيَمَ ٱذۡكُرۡ نِعۡمَتِي عَلَيۡكَ وَعَلَىٰ وَٰلِدَتِكَ إِذۡ أَيَّدتُّكَ بِرُوحِ ٱلۡقُدُسِ تُكَلِّمُ ٱلنَّاسَ فِي ٱلۡمَهۡدِ وَكَهۡلٗاۖ وَإِذۡ عَلَّمۡتُكَ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحِكۡمَةَ وَٱلتَّوۡرَىٰةَ وَٱلۡإِنجِيلَۖ وَإِذۡ تَخۡلُقُ مِنَ ٱلطِّينِ كَهَيۡـَٔةِ ٱلطَّيۡرِ بِإِذۡنِي فَتَنفُخُ فِيهَا فَتَكُونُ طَيۡرَۢا بِإِذۡنِيۖ وَتُبۡرِئُ ٱلۡأَكۡمَهَ وَٱلۡأَبۡرَصَ بِإِذۡنِيۖ وَإِذۡ تُخۡرِجُ ٱلۡمَوۡتَىٰ بِإِذۡنِيۖ وَإِذۡ كَفَفۡتُ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ عَنكَ إِذۡ جِئۡتَهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنۡهُمۡ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّبِينٞ

110. (Atminkite), kai Allahas sakys (Prikėlimo Dieną): „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, prisimink Mano Malonę tau ir tavo motinai, kai aš parėmiau jus su Rūh-ul-Kudus [Džibriliu (Gabrieliu)], kad tu kalbėtum žmonėms lopšyje ir subrendęs; ir kai Aš išmokiau tave rašto, Al-Hikma (suvokimo galios), Taurato (Toros) ir Indžylio (Evangelijos); ir kai tu pagaminai iš molio figūrą, paukščio formos, Mano Leidimu, ir įpūtei į ją ir ji tapo paukščiu Mano Leidimu, išgydei gimusius aklais ir raupsuotuosius Mano Leidimu, ir kai grąžinai į gyvenimą mirusįjį Mano Leidimu; ir kai Aš sulaikiau Israelio (Izraelio) vaikus nuo tavęs (kai jie pasiryžo tave nužudyti), kai tu atėjai pas juos su aiškiais įrodymais, ir netikintieji iš jų sakė: „Tai yra niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“

Aya: 111

وَإِذۡ أَوۡحَيۡتُ إِلَى ٱلۡحَوَارِيِّـۧنَ أَنۡ ءَامِنُواْ بِي وَبِرَسُولِي قَالُوٓاْ ءَامَنَّا وَٱشۡهَدۡ بِأَنَّنَا مُسۡلِمُونَ

111. Ir kai Aš (Allahas) apreiškiau [Isos (Jėzaus)] Al-Havarijūn (apaštalams) tikėti Manimi ir Mano Pasiuntiniu, jie sakė: „Mes tikime. Ir liudijame, kad esame musulmonai.“

Aya: 112

إِذۡ قَالَ ٱلۡحَوَارِيُّونَ يَٰعِيسَى ٱبۡنَ مَرۡيَمَ هَلۡ يَسۡتَطِيعُ رَبُّكَ أَن يُنَزِّلَ عَلَيۡنَا مَآئِدَةٗ مِّنَ ٱلسَّمَآءِۖ قَالَ ٱتَّقُواْ ٱللَّهَ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

112. (Atminkite), kai Al-Havarijūn (apaštalai) sakė: „Isa (Jėzau), Marjamos (Marijos) sūnau, ar gali tavo Viešpats nuleisti mums iš dangaus išskleistą stalą (su maistu)?“ Isa (Jėzus) tarė: „Bijokite Allaho, jei jūs iš tiesų esate tikintieji.“

Aya: 113

قَالُواْ نُرِيدُ أَن نَّأۡكُلَ مِنۡهَا وَتَطۡمَئِنَّ قُلُوبُنَا وَنَعۡلَمَ أَن قَدۡ صَدَقۡتَنَا وَنَكُونَ عَلَيۡهَا مِنَ ٱلشَّٰهِدِينَ

113. Jie sakė: „Mes norime tuo pasisotinti ir pamaloninti savo širdis (kad jos būtų stipresnės Tikėjime), ir sužinoti, kad tu tikrai pasakojai mums tiesą ir kad mes patys esame jos liudytojai.“