ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌ߬ߘߊ߬ߟߌ ߝߐߘߊ ߘߏ߫ ߛߊ߲ߜߊߟߌߡߊ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫ - ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ 254 - ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߔߘߋߞߎ

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 35

۞ مَّثَلُ ٱلۡجَنَّةِ ٱلَّتِي وُعِدَ ٱلۡمُتَّقُونَۖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُۖ أُكُلُهَا دَآئِمٞ وَظِلُّهَاۚ تِلۡكَ عُقۡبَى ٱلَّذِينَ ٱتَّقَواْۚ وَّعُقۡبَى ٱلۡكَٰفِرِينَ ٱلنَّارُ

35. Rojaus, kuris buvo pažadėtas Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2), aprašymas: po juo teka upės, jo maisto atsargos yra amžinos ir taip pat jo pavėsis. Tai Mutakūn (dievobaimingųjų – žr. ają 2:2) pabaiga (galutinis tikslas), o netikinčiųjų pabaiga (galutinis tikslas) yra Ugnis.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 36

وَٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ يَفۡرَحُونَ بِمَآ أُنزِلَ إِلَيۡكَۖ وَمِنَ ٱلۡأَحۡزَابِ مَن يُنكِرُ بَعۡضَهُۥۚ قُلۡ إِنَّمَآ أُمِرۡتُ أَنۡ أَعۡبُدَ ٱللَّهَ وَلَآ أُشۡرِكَ بِهِۦٓۚ إِلَيۡهِ أَدۡعُواْ وَإِلَيۡهِ مَـَٔابِ

36. Tie, kuriems Mes davėme Knygą (tokie kaip Abdullah bin Salam ir kiti judėjai, priėmę islamą), džiaugiasi tuo, kas tau buvo apreikšta (t. y. Koranu), tačiau tarp Sąjungininkų (iš judėjų ir pagonių tarpo) yra tokių, kurie atmeta jo dalį. Sakyk: „Man įsakyta garbinti tik Allahą (Vienintelį) ir nepriskirti Jam partnerių. Jo (Vienintelio) aš šaukiuosi ir pas Jį mano sugrįžimas.“

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 37

وَكَذَٰلِكَ أَنزَلۡنَٰهُ حُكۡمًا عَرَبِيّٗاۚ وَلَئِنِ ٱتَّبَعۡتَ أَهۡوَآءَهُم بَعۡدَ مَا جَآءَكَ مِنَ ٱلۡعِلۡمِ مَا لَكَ مِنَ ٱللَّهِ مِن وَلِيّٖ وَلَا وَاقٖ

37. Taigi, Mes nuleidome tai (Koraną) arabų kalba būti autoritetingu sprendimu. Jei tu (Muchammedai ﷺ ) seksi jų (bergždžiais) norais po to, kai tau atėjo žinojimas, tada tu neturėsi jokio Vali (apsaugininko) arba Vak (gynėjo) nuo Allaho.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 38

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا رُسُلٗا مِّن قَبۡلِكَ وَجَعَلۡنَا لَهُمۡ أَزۡوَٰجٗا وَذُرِّيَّةٗۚ وَمَا كَانَ لِرَسُولٍ أَن يَأۡتِيَ بِـَٔايَةٍ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِۗ لِكُلِّ أَجَلٖ كِتَابٞ

38. Ir iš tiesų, Mes siuntėme Pasiuntinius anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) ir suteikėme jiems žmonas ir palikuonis. Ir ne Pasiuntiniui priklausė atnešti ženklą, išskyrus Allaho Leidimu. Kiekvienam reikalui yra (Allaho) Įsakas. [Tafsir At-Tabari].

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 39

يَمۡحُواْ ٱللَّهُ مَا يَشَآءُ وَيُثۡبِتُۖ وَعِندَهُۥٓ أُمُّ ٱلۡكِتَٰبِ

39. Allahas paslepia tai, ką Jis nori, ir patvirtina (ką Jis nori). Ir pas Jį yra Knygos Motina (Al-Lauh Al-Mahfūz).

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 40

وَإِن مَّا نُرِيَنَّكَ بَعۡضَ ٱلَّذِي نَعِدُهُمۡ أَوۡ نَتَوَفَّيَنَّكَ فَإِنَّمَا عَلَيۡكَ ٱلۡبَلَٰغُ وَعَلَيۡنَا ٱلۡحِسَابُ

40. Ar Mes parodytume tau (Muchammedai ﷺ ) dalį to, ką Mes pažadėjome jiems, ar numarintume tave, tavo pareiga tik perduoti (Žinią), o atsiskaitymas – Mums.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 41

أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّا نَأۡتِي ٱلۡأَرۡضَ نَنقُصُهَا مِنۡ أَطۡرَافِهَاۚ وَٱللَّهُ يَحۡكُمُ لَا مُعَقِّبَ لِحُكۡمِهِۦۚ وَهُوَ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ

41. Argi jie nemato, kad Mes palaipsniui sumažiname (netikinčiųjų) žemę (suteikdami ją tikintiesiems per pergalingus karus) nuo jų atokių ribų. Ir sprendžia Allahas, nėra nieko, kas sulaikytų Jo Sprendimą, ir Jis yra Greitas suvesti sąskaitas.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 42

وَقَدۡ مَكَرَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡ فَلِلَّهِ ٱلۡمَكۡرُ جَمِيعٗاۖ يَعۡلَمُ مَا تَكۡسِبُ كُلُّ نَفۡسٖۗ وَسَيَعۡلَمُ ٱلۡكُفَّٰرُ لِمَنۡ عُقۡبَى ٱلدَّارِ

42. Ir iš tiesų, tie anksčiau jų rengė sąmokslus, tačiau visas planavimas priklauso Allahui. Jis žino ką kiekvienas žmogus įgija, ir netikintieji sužinos, kas pasieks gerą pabaigą (paskutinį tikslą).