ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌ߬ߘߊ߬ߟߌ ߝߐߘߊ ߘߏ߫ ߟߞߌߛߍ ߟߎ߬ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫ - ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ 271 - ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߔߘߋߞߎ

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 35

وَقَالَ ٱلَّذِينَ أَشۡرَكُواْ لَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا عَبَدۡنَا مِن دُونِهِۦ مِن شَيۡءٖ نَّحۡنُ وَلَآ ءَابَآؤُنَا وَلَا حَرَّمۡنَا مِن دُونِهِۦ مِن شَيۡءٖۚ كَذَٰلِكَ فَعَلَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡۚ فَهَلۡ عَلَى ٱلرُّسُلِ إِلَّا ٱلۡبَلَٰغُ ٱلۡمُبِينُ

35. Ir tie, kurie priskirdavo Allahui kitus garbinime, sakė: „Jei Allahas būtų panorėjęs taip, nei mes, nei mūsų tėvai nebūtų garbinę ką kitą, o tik Jį, nei mes būtume uždraudę ką nors be Jo (Įsakymo).“ Taip darė ir tie, kurie buvo anksčiau jų. Tad, argi Pasiuntiniai yra įpareigoti kam nors kitam, nei tik aiškiai perduoti Žinią?“

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 36

وَلَقَدۡ بَعَثۡنَا فِي كُلِّ أُمَّةٖ رَّسُولًا أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَٱجۡتَنِبُواْ ٱلطَّٰغُوتَۖ فَمِنۡهُم مَّنۡ هَدَى ٱللَّهُ وَمِنۡهُم مَّنۡ حَقَّتۡ عَلَيۡهِ ٱلضَّلَٰلَةُۚ فَسِيرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَٱنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُكَذِّبِينَ

36. Ir iš tiesų, Mes pasiuntėme iš kiekvienos ummos (bendruomenės, tautos) Pasiuntinį (skelbiantį): „Garbinkite Allahą (Vienintelį) ir venkite (arba laikykitės atokiai nuo) Taghut (visų netikrų dievybių, t. y. negarbinkite Taghut šalia Allaho).“ Tada iš jų tarpo buvo kai kurie, kuriuos Allahas išvedė teisingai, ir iš jų tarpo buvo kai kurie, kuriems buvo pateisintas paklydimas. Taigi, keliaukite žeme ir pažiūrėkite, kokia buvo pabaiga tų, kurie neigė (tiesą).

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 37

إِن تَحۡرِصۡ عَلَىٰ هُدَىٰهُمۡ فَإِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي مَن يُضِلُّۖ وَمَا لَهُم مِّن نَّٰصِرِينَ

37. Jei tu (Muchammedai ﷺ ) trokšti jų teisingo vedimo, tada tikrai Allahas neveda teisingai tų, kuriuos jis priverčia paklysti (arba nieko negalima išvesti į teisingą kelią, ką Allahas paklaidina). Ir neturės jie jokių pagalbininkų.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 38

وَأَقۡسَمُواْ بِٱللَّهِ جَهۡدَ أَيۡمَٰنِهِمۡ لَا يَبۡعَثُ ٱللَّهُ مَن يَمُوتُۚ بَلَىٰ وَعۡدًا عَلَيۡهِ حَقّٗا وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعۡلَمُونَ

38. Ir jie duoda savo stipriausias priesaikas Allaho vardu, kad Allahas neprikels to, kuris mirė. Taip, (Jis prikels juos) – teisingas pažadas (įpareigojantis) Jį, tačiau dauguma žmonijos nežino.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 39

لِيُبَيِّنَ لَهُمُ ٱلَّذِي يَخۡتَلِفُونَ فِيهِ وَلِيَعۡلَمَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَنَّهُمۡ كَانُواْ كَٰذِبِينَ

39. Tam, kad Jis parodytų jiems tiesą, dėl kurios jie ginčijosi, ir kad tie, kurie netikėjo (Prikėlimą, ir Allaho Vienumą) sužinotų, kad jie buvo melagiai.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 40

إِنَّمَا قَوۡلُنَا لِشَيۡءٍ إِذَآ أَرَدۡنَٰهُ أَن نَّقُولَ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ

40. Iš tiesų, Mūsų Žodis daiktui, kai Mes norime jo, yra tik tai, kad Mes sakome jam: „Būk!“ - ir jis yra.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 41

وَٱلَّذِينَ هَاجَرُواْ فِي ٱللَّهِ مِنۢ بَعۡدِ مَا ظُلِمُواْ لَنُبَوِّئَنَّهُمۡ فِي ٱلدُّنۡيَا حَسَنَةٗۖ وَلَأَجۡرُ ٱلۡأٓخِرَةِ أَكۡبَرُۚ لَوۡ كَانُواْ يَعۡلَمُونَ

41. O tiems, kurie išsikėlė vardan Allaho, po to kai jie buvo suklaidinti, Mes be abejonės suteiksime jiems gerą buveinę šiame pasaulyje, tačiau iš tiesų Amžinybės atlygis bus didesnis. Jei tik jie žinotų!

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 42

ٱلَّذِينَ صَبَرُواْ وَعَلَىٰ رَبِّهِمۡ يَتَوَكَّلُونَ

42. (Tai tie) kurie išliko kantrūs (šiame pasaulyje dėl Allaho) ir pasitikėjo savo Viešpačiu (Allahu Vieninteliu).