ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌ߬ߘߊ߬ߟߌ ߝߐߘߊ ߘߏ߫ ߦߋߟߋ߲ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫ - ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ 355 - ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߔߘߋߞߎ

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 37

رِجَالٞ لَّا تُلۡهِيهِمۡ تِجَٰرَةٞ وَلَا بَيۡعٌ عَن ذِكۡرِ ٱللَّهِ وَإِقَامِ ٱلصَّلَوٰةِ وَإِيتَآءِ ٱلزَّكَوٰةِ يَخَافُونَ يَوۡمٗا تَتَقَلَّبُ فِيهِ ٱلۡقُلُوبُ وَٱلۡأَبۡصَٰرُ

37. Žmonės, kurių nei amatas, nei prekyba (verslas) neatitraukia nuo Allaho Prisiminimo (širdimi ir liežuviu), nei nuo As-Salat (Ikamat-as-Salat) atlikimo, nei nuo Zakat davimo. Jie bijo Dienos, kai širdys ir akys bus apversti (dėl Prikėlimo Dienos kančios siaubo).

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 38

لِيَجۡزِيَهُمُ ٱللَّهُ أَحۡسَنَ مَا عَمِلُواْ وَيَزِيدَهُم مِّن فَضۡلِهِۦۗ وَٱللَّهُ يَرۡزُقُ مَن يَشَآءُ بِغَيۡرِ حِسَابٖ

38. Kad Allahas atlygintų jiems pagal jų geriausius poelgius, ir pridėtų dar daugiau jiems iš Savo Malonės. Ir Allahas aprūpina be saiko tuos, kuriuos Jis nori.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 39

وَٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَعۡمَٰلُهُمۡ كَسَرَابِۭ بِقِيعَةٖ يَحۡسَبُهُ ٱلظَّمۡـَٔانُ مَآءً حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَهُۥ لَمۡ يَجِدۡهُ شَيۡـٔٗا وَوَجَدَ ٱللَّهَ عِندَهُۥ فَوَفَّىٰهُ حِسَابَهُۥۗ وَٱللَّهُ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ

39. O tų, kurie netiki, jų poelgiai yra kaip miražas dykumoje. Ištroškęs galvoja, kad tai vanduo, tol, kol prieina prie jo, jis atranda, kad tai niekis. Tačiau jis atranda Allahą su savimi, Kuris sumokės jam, kas priklauso (Pragarą). Ir Allahas yra Greitas atsiskaityti. ^[2]

[2] Netikinčiojo veiksmai yra kaip ištroškusio žmogaus miražas: kai jis susitiks Allahą, jis manys, kad gaus gerą atlygį iš Allaho už savo gerus darbus, tačiau jis nieko neras, kaip ir miražo, ir bus įmestas į Pragaro Ugnį.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 40

أَوۡ كَظُلُمَٰتٖ فِي بَحۡرٖ لُّجِّيّٖ يَغۡشَىٰهُ مَوۡجٞ مِّن فَوۡقِهِۦ مَوۡجٞ مِّن فَوۡقِهِۦ سَحَابٞۚ ظُلُمَٰتُۢ بَعۡضُهَا فَوۡقَ بَعۡضٍ إِذَآ أَخۡرَجَ يَدَهُۥ لَمۡ يَكَدۡ يَرَىٰهَاۗ وَمَن لَّمۡ يَجۡعَلِ ٱللَّهُ لَهُۥ نُورٗا فَمَا لَهُۥ مِن نُّورٍ

40. Arba [netikinčiojo būsena] yra kaip tamsuma plačioje gilioje jūroje, apimta bangų, dengiamų bangomis, dengiama tamsių debesų, tamsumos (sluoksnio) ant tamsumos: jei žmogus ištiesia savo ranką, jis sunkiai gali ją matyti! Ir tas, kuriam Allahas nepaskyrė šviesos, jam nėra šviesos.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 41

أَلَمۡ تَرَ أَنَّ ٱللَّهَ يُسَبِّحُ لَهُۥ مَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَٱلطَّيۡرُ صَٰٓفَّٰتٖۖ كُلّٞ قَدۡ عَلِمَ صَلَاتَهُۥ وَتَسۡبِيحَهُۥۗ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِمَا يَفۡعَلُونَ

41. Argi nematai (Muchammedai ﷺ), kad Allahas, Jis yra Tas, Kurį garbina viskas, kas yra danguose ir žemėje, ir paukščiai su išskleistais sparnais (savo skrydyje)? Jis (Allahas) tikrai žino apie kiekvieno iš jų Salat (maldas) ir garbinimus [arba kiekvienas žino savo Salat (maldas) ir savo garbinimus]. Ir Allahas yra Visa Suvokiantis apie tai, ką jie daro.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 42

وَلِلَّهِ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ وَإِلَى ٱللَّهِ ٱلۡمَصِيرُ

42. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės valdžia, ir pas Allahą (visų) sugrįžimas.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 43

أَلَمۡ تَرَ أَنَّ ٱللَّهَ يُزۡجِي سَحَابٗا ثُمَّ يُؤَلِّفُ بَيۡنَهُۥ ثُمَّ يَجۡعَلُهُۥ رُكَامٗا فَتَرَى ٱلۡوَدۡقَ يَخۡرُجُ مِنۡ خِلَٰلِهِۦ وَيُنَزِّلُ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مِن جِبَالٖ فِيهَا مِنۢ بَرَدٖ فَيُصِيبُ بِهِۦ مَن يَشَآءُ وَيَصۡرِفُهُۥ عَن مَّن يَشَآءُۖ يَكَادُ سَنَا بَرۡقِهِۦ يَذۡهَبُ بِٱلۡأَبۡصَٰرِ

43. Argi nematai, kad Allahas švelniai varo debesis, tada sujungia juos kartu, tada padaro juos krūva sluoksnių, ir tu matai, kaip lietus ištrykšta iš tarp jų. Ir Jis nuleidžia iš dangaus krušą (kaip) kalnus, (arba yra danguje krušos kalnai, iš kurių Jis nuleidžia krušą) ir suduoda ja tam, kam Jis nori, ir atitraukia jį nuo to, ko Jis nori. Ryškus jų (debesų) žaibų blyksniai beveik apakina žvilgsnį.