ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌ߬ߘߊ߬ߟߌ ߝߐߘߊ ߘߏ߫ ߞߌ߬ߢߍ߬ߞߐ ߟߎ߬ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫ - ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ 505 - ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߔߘߋߞߎ

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 21

۞ وَٱذۡكُرۡ أَخَا عَادٍ إِذۡ أَنذَرَ قَوۡمَهُۥ بِٱلۡأَحۡقَافِ وَقَدۡ خَلَتِ ٱلنُّذُرُ مِنۢ بَيۡنِ يَدَيۡهِ وَمِنۡ خَلۡفِهِۦٓ أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّا ٱللَّهَ إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

21. Ir atmink (Hudą) Ad brolį, kuomet jis perspėjo savo žmones buvusius kopose (pietų Arabijos pusiasalyje). Ir išties, perspėjimas buvo duotas prieš jį ir po jo (sakant): „Negarbinkite nieko, išskyrus Allahą, iš tiesų, aš bijau jums kančios didžią Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną).“

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 22

قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا لِتَأۡفِكَنَا عَنۡ ءَالِهَتِنَا فَأۡتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

22. Jie atsakė: „Ar tu atėjai mus nusukti nuo mūsų dievų? Tuomet atgabenk mums tai, kuo grasini, jeigu sakai tiesą!

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 23

قَالَ إِنَّمَا ٱلۡعِلۡمُ عِندَ ٱللَّهِ وَأُبَلِّغُكُم مَّآ أُرۡسِلۡتُ بِهِۦ وَلَٰكِنِّيٓ أَرَىٰكُمۡ قَوۡمٗا تَجۡهَلُونَ

23. Jis atsakė: „Žinojimas (jos atėjimo laiko) yra tik pas Allahą. Aš jums perduodu tai, su kuo buvau siųstas, bet kaip matau, jūs esate žmonės, kurie nežino!“

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 24

فَلَمَّا رَأَوۡهُ عَارِضٗا مُّسۡتَقۡبِلَ أَوۡدِيَتِهِمۡ قَالُواْ هَٰذَا عَارِضٞ مُّمۡطِرُنَاۚ بَلۡ هُوَ مَا ٱسۡتَعۡجَلۡتُم بِهِۦۖ رِيحٞ فِيهَا عَذَابٌ أَلِيمٞ

24. Tada, kai jie pamatė didelį debesį ateinantį į jų slėnį, jie pasakė: „Šis debesis mums atneš lietų!“ Bet ne, jis tėra tai ką jūs prašėte pagreitinti – vėjas kuriame rasite skausmingą kančią!

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 25

تُدَمِّرُ كُلَّ شَيۡءِۭ بِأَمۡرِ رَبِّهَا فَأَصۡبَحُواْ لَا يُرَىٰٓ إِلَّا مَسَٰكِنُهُمۡۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

25. Naikinantis viską Viešpaties nurodymu! Taigi, nieko neliko, išskyrus jų buveines! Šitaip Mes atsilyginame žmonėms, kurie yra Al-Mudžrimūn (politeistai, netikintieji, nusidėjėliai)!

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 26

وَلَقَدۡ مَكَّنَّٰهُمۡ فِيمَآ إِن مَّكَّنَّٰكُمۡ فِيهِ وَجَعَلۡنَا لَهُمۡ سَمۡعٗا وَأَبۡصَٰرٗا وَأَفۡـِٔدَةٗ فَمَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُمۡ سَمۡعُهُمۡ وَلَآ أَبۡصَٰرُهُمۡ وَلَآ أَفۡـِٔدَتُهُم مِّن شَيۡءٍ إِذۡ كَانُواْ يَجۡحَدُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَحَاقَ بِهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

26. Iš tiesų, Mes sustiprinome juos tuo, kuo nebuvome sustiprinę jūsų (O Kuraiš)! Ir Mes jiems suteikėme klausą, regą, ir širdis. Bet jų klausa, rega, ir širdys nesuteikė jiems nieko, nes jie neigė Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), ir juos apsupo tai, iš ko jie tyčiojosi!

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 27

وَلَقَدۡ أَهۡلَكۡنَا مَا حَوۡلَكُم مِّنَ ٱلۡقُرَىٰ وَصَرَّفۡنَا ٱلۡأٓيَٰتِ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

27. Ir iš tiesų, Mes sunaikinome miestus, esančius aplink tave, ir Mes (kartodami) parodėme (jiems) Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) įvairiausiais būdais tam, kad jie sugrįžtu (į tikrąjį tikėjimą Allaho Vienumą - islamo monoteizmą).

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 28

فَلَوۡلَا نَصَرَهُمُ ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ قُرۡبَانًا ءَالِهَةَۢۖ بَلۡ ضَلُّواْ عَنۡهُمۡۚ وَذَٰلِكَ إِفۡكُهُمۡ وَمَا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

28. Tuomet kodėl jiems nepadėjo tie (dievai), kuriuos jie pasirinko šalia Allaho siekdami prie Jo priartėti?