ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌ߬ߘߊ߬ߟߌ ߝߐߘߊ ߘߏ߫ ߡߛߏ߬ ߞߘߐߓߐߕߊ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫ - ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ 549 - ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߔߘߋߞߎ

Al-Mumtachinah

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 1

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تَتَّخِذُواْ عَدُوِّي وَعَدُوَّكُمۡ أَوۡلِيَآءَ تُلۡقُونَ إِلَيۡهِم بِٱلۡمَوَدَّةِ وَقَدۡ كَفَرُواْ بِمَا جَآءَكُم مِّنَ ٱلۡحَقِّ يُخۡرِجُونَ ٱلرَّسُولَ وَإِيَّاكُمۡ أَن تُؤۡمِنُواْ بِٱللَّهِ رَبِّكُمۡ إِن كُنتُمۡ خَرَجۡتُمۡ جِهَٰدٗا فِي سَبِيلِي وَٱبۡتِغَآءَ مَرۡضَاتِيۚ تُسِرُّونَ إِلَيۡهِم بِٱلۡمَوَدَّةِ وَأَنَا۠ أَعۡلَمُ بِمَآ أَخۡفَيۡتُمۡ وَمَآ أَعۡلَنتُمۡۚ وَمَن يَفۡعَلۡهُ مِنكُمۡ فَقَدۡ ضَلَّ سَوَآءَ ٱلسَّبِيلِ

1. O jūs, kurie patikėjote! Nelaikykite Mano priešų ir savo priešų (t. y. netikinčiųjų ir politeistų) sąjungininkais, rodydami jiems meilę, kai jie nepatikėjo tuo, kas pasiekė jus iš tiesos (t. y. islamiškuoju monoteizmu, šiuo Koranu ir Muchammedu ﷺ), išvarydami Pasiuntinį ﷺ ir jus pačius (vien tik) dėl to, kad jūs tikite Allahą, savo Viešpatį. Jei jūs išėjote į džihadą (t. y. kovą arba stengimąsi) vardan Manęs ir siekdami Mano pripažinimo (nelaikykite jų draugais). Jūs rodote jiems draugiškumą slapčia, tačiau Aš esu Visa Žinantis, ką jūs nuslėpėte ir ką jūs atskleidėte. Ir kas iš jūsų (musulmonų) tai daro, jis tikrai nuklydo nuo Teisingo Kelio.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 2

إِن يَثۡقَفُوكُمۡ يَكُونُواْ لَكُمۡ أَعۡدَآءٗ وَيَبۡسُطُوٓاْ إِلَيۡكُمۡ أَيۡدِيَهُمۡ وَأَلۡسِنَتَهُم بِٱلسُّوٓءِ وَوَدُّواْ لَوۡ تَكۡفُرُونَ

2. Jei jie pranoktų jus, jie būtų (t. y. elgtųsi) su jums kaip su priešais ir tiestų į jus savo rankas ir savo liežuvius kenkdami, ir jie trokšta, kad jūs netikėtumėte.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 3

لَن تَنفَعَكُمۡ أَرۡحَامُكُمۡ وَلَآ أَوۡلَٰدُكُمۡۚ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ يَفۡصِلُ بَيۡنَكُمۡۚ وَٱللَّهُ بِمَا تَعۡمَلُونَ بَصِيرٞ

3. Niekada jūsų artimieji arba jūsų vaikai neduos jums naudos. Prikėlimo Dieną Jis teis jus. Ir Allahas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 4

قَدۡ كَانَتۡ لَكُمۡ أُسۡوَةٌ حَسَنَةٞ فِيٓ إِبۡرَٰهِيمَ وَٱلَّذِينَ مَعَهُۥٓ إِذۡ قَالُواْ لِقَوۡمِهِمۡ إِنَّا بُرَءَٰٓؤُاْ مِنكُمۡ وَمِمَّا تَعۡبُدُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ كَفَرۡنَا بِكُمۡ وَبَدَا بَيۡنَنَا وَبَيۡنَكُمُ ٱلۡعَدَٰوَةُ وَٱلۡبَغۡضَآءُ أَبَدًا حَتَّىٰ تُؤۡمِنُواْ بِٱللَّهِ وَحۡدَهُۥٓ إِلَّا قَوۡلَ إِبۡرَٰهِيمَ لِأَبِيهِ لَأَسۡتَغۡفِرَنَّ لَكَ وَمَآ أَمۡلِكُ لَكَ مِنَ ٱللَّهِ مِن شَيۡءٖۖ رَّبَّنَا عَلَيۡكَ تَوَكَّلۡنَا وَإِلَيۡكَ أَنَبۡنَا وَإِلَيۡكَ ٱلۡمَصِيرُ

4. Jau buvo jums (pateiktas) puikus Ibrahimo (Abraomo) ir tų, kurie su juo, pavyzdys, kai jie sakė savo žmonėms: „Iš tiesų, mes atsiribojame nuo jūsų ir to, ką jūs garbinate, kitą nei Allahą. Mes atmetėme jus ir tarp mūsų ir jūsų iškilo priešiškumas ir neapykanta amžiams, kol jūs patikėsite Allahą Vienintelį.“ Išskyrus Ibrahimo (Abraomo) žodžius savo tėvui: „Aš tikrai prašysiu atleidimo tau, tačiau neturiu (galios) tau (dėl) nieko prieš Allahą. Mūsų Viešpatie, Tavimi mes pasitikėjome ir į Tave atsigręžėme, ir pas Tave yra sugrįžimas.“

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 5

رَبَّنَا لَا تَجۡعَلۡنَا فِتۡنَةٗ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ وَٱغۡفِرۡ لَنَا رَبَّنَآۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡحَكِيمُ

5. „Mūsų Viešpatie, nedaryk mūsų išbandymu netikintiesiems ir atleisk mums, mūsų Viešpatie. Iš tiesų, Tu esi Visagalis, Išmintingiausias.“