ߞߘߐ ߟߎ߬ ߘߟߊߡߌ߬ߘߊ߬ߟߌ ߝߐߘߊ ߘߏ߫ ߖߘߍ߬ߟߊ߬ߛߊߦߌ - ߟߌߕߎߊߣߌߞߊ߲ ߘߟߊߡߌߘߊ - ߙߎ߬ߥߊ߯ߘߎ-ߕߊ߬ߙߑߖߡߊ ߝߊ߲ߓߊ ߓߟߏ߫ - ߞߐߜߍ ߝߙߍߕߍ 207 - ߞߎ߬ߙߣߊ߬ ߞߟߊߒߞߋ ߔߘߋߞߎ

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 123

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ قَٰتِلُواْ ٱلَّذِينَ يَلُونَكُم مِّنَ ٱلۡكُفَّارِ وَلۡيَجِدُواْ فِيكُمۡ غِلۡظَةٗۚ وَٱعۡلَمُوٓاْ أَنَّ ٱللَّهَ مَعَ ٱلۡمُتَّقِينَ

123. O jūs, kurie tikite, kovokite su tais netikinčiaisiais, kurie arti, ir leiskite jiems patirti jūsų šiurkštumą. Ir žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 124

وَإِذَا مَآ أُنزِلَتۡ سُورَةٞ فَمِنۡهُم مَّن يَقُولُ أَيُّكُمۡ زَادَتۡهُ هَٰذِهِۦٓ إِيمَٰنٗاۚ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ فَزَادَتۡهُمۡ إِيمَٰنٗا وَهُمۡ يَسۡتَبۡشِرُونَ

124. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), kai kurie iš jų (veidmainių) sako: „Kieno iš jūsų Tikėjimas išaugo dėl jos?“ O tiems, kurie tiki, ji padidino jų Tikėjimą ir jie džiaugiasi.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 125

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ فَزَادَتۡهُمۡ رِجۡسًا إِلَىٰ رِجۡسِهِمۡ وَمَاتُواْ وَهُمۡ كَٰفِرُونَ

125. Tačiau tiems, kurių širdyse (abejonės, netikėjimo ir veidmainystės) liga, tai papildys jų įtarumą, netikėjimą ir abejonę. Ir jie miršta būdami netikinčiaisiais.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 126

أَوَلَا يَرَوۡنَ أَنَّهُمۡ يُفۡتَنُونَ فِي كُلِّ عَامٖ مَّرَّةً أَوۡ مَرَّتَيۡنِ ثُمَّ لَا يَتُوبُونَ وَلَا هُمۡ يَذَّكَّرُونَ

126. Argi nemato jie, kad yra išbandomi kartą arba du kasmet (skirtingomis nelaimėmis, ligomis, badu)? Ir vis tiek, jie neatsigręžia į atgailavimą, anei išmoksta pamoką (iš to).

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 127

وَإِذَا مَآ أُنزِلَتۡ سُورَةٞ نَّظَرَ بَعۡضُهُمۡ إِلَىٰ بَعۡضٍ هَلۡ يَرَىٰكُم مِّنۡ أَحَدٖ ثُمَّ ٱنصَرَفُواْۚ صَرَفَ ٱللَّهُ قُلُوبَهُم بِأَنَّهُمۡ قَوۡمٞ لَّا يَفۡقَهُونَ

127. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), jie žiūri vienas į kitą (sakydami): „Ar kas nors tave mato?“ Tada jie nusigręžia. Allahas nugręžė jų širdis (nuo šviesos), nes jie yra žmonės, kurie nesupranta.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 128

لَقَدۡ جَآءَكُمۡ رَسُولٞ مِّنۡ أَنفُسِكُمۡ عَزِيزٌ عَلَيۡهِ مَا عَنِتُّمۡ حَرِيصٌ عَلَيۡكُم بِٱلۡمُؤۡمِنِينَ رَءُوفٞ رَّحِيمٞ

128. Iš tiesų, atėjo pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) iš jūsų pačių tarpo (t. y. kurį jūs gerai žinote). Jį liūdina, jei jūs patirtumėte kokią nors skriaudą ar sunkumą. Jis (Muchammedas ﷺ) nerimauja dėl jūsų (kad jūs būtumėte teisingai vedami, atgailautumėte Allahui ir maldautumėte Jo atleisti ir dovanoti už jūsų nuodėmes tam, kad įžengtumėte į Rojų ir būtumėte išgelbėti nuo Pragaro Ugnies bausmės). Tikintiesiems (jis ﷺ yra) užjaučiantis, malonus ir gailestingas.

ߟߝߊߙߌ ߘߏ߫: 129

فَإِن تَوَلَّوۡاْ فَقُلۡ حَسۡبِيَ ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ عَلَيۡهِ تَوَكَّلۡتُۖ وَهُوَ رَبُّ ٱلۡعَرۡشِ ٱلۡعَظِيمِ

129. Tačiau jei jie nusigręžia, sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas yra pakankamas man. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Juo aš pasitikiu ir Jis yra Galingojo Sosto Viešpats.