மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் புஸ்ஸிலத் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 478 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 12

فَقَضَىٰهُنَّ سَبۡعَ سَمَٰوَاتٖ فِي يَوۡمَيۡنِ وَأَوۡحَىٰ فِي كُلِّ سَمَآءٍ أَمۡرَهَاۚ وَزَيَّنَّا ٱلسَّمَآءَ ٱلدُّنۡيَا بِمَصَٰبِيحَ وَحِفۡظٗاۚ ذَٰلِكَ تَقۡدِيرُ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡعَلِيمِ

12. Tada Jis užbaigė jų kūrimą (kaip) septynis dangus per dvi dienas ir Jis padarė kiekviename danguje jo reikalus. Ir Mes papuošėme arčiausią (žemiausią) dangų šviesuliais (žvaigždėmis) kaip puošmenomis ir padarėme jas apsauga. Toks yra Jo, Visa Galingiausiojo, Visa Žinančiojo Įsakymas.

வசனம்: 13

فَإِنۡ أَعۡرَضُواْ فَقُلۡ أَنذَرۡتُكُمۡ صَٰعِقَةٗ مِّثۡلَ صَٰعِقَةِ عَادٖ وَثَمُودَ

13. Tačiau jei jie nusigręžia, tada sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš perspėjau jus apie Saiha (naikinantį siaubingą verksmą, kančią, trenksmą, žaibo ir perkūno trenksmą) tokį kaip Saiha, užklupusi Ad ir Samud (žmones).

வசனம்: 14

إِذۡ جَآءَتۡهُمُ ٱلرُّسُلُ مِنۢ بَيۡنِ أَيۡدِيهِمۡ وَمِنۡ خَلۡفِهِمۡ أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّا ٱللَّهَۖ قَالُواْ لَوۡ شَآءَ رَبُّنَا لَأَنزَلَ مَلَٰٓئِكَةٗ فَإِنَّا بِمَآ أُرۡسِلۡتُم بِهِۦ كَٰفِرُونَ

14. Kai Pasiuntiniai atėjo pas juos, prieš juos ir už jų (sakydami): „Negarbinkite nieko kito, tik Allahą“ jie sakė: „Jei mūsų Viešpats būtų to norėjęs, Jis tikrai būtų nuleidęs angelus. Taigi tikrai mes netikime tuo, su kuo jūs buvote siųsti.“

வசனம்: 15

فَأَمَّا عَادٞ فَٱسۡتَكۡبَرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَقَالُواْ مَنۡ أَشَدُّ مِنَّا قُوَّةًۖ أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّ ٱللَّهَ ٱلَّذِي خَلَقَهُمۡ هُوَ أَشَدُّ مِنۡهُمۡ قُوَّةٗۖ وَكَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يَجۡحَدُونَ

15. O Ad, jie buvo išdidūs žemėje, neturėdami tam teisės, ir jie sakė: „Kas yra galingesnis nei mes galioje?“ Argi jie nemato, kad Allahas, Kuris sukūrė juos, buvo galingesnis galioje nei jie. Ir jie neigdavo Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, apreiškimus ir t. t.)

வசனம்: 16

فَأَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ رِيحٗا صَرۡصَرٗا فِيٓ أَيَّامٖ نَّحِسَاتٖ لِّنُذِيقَهُمۡ عَذَابَ ٱلۡخِزۡيِ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَلَعَذَابُ ٱلۡأٓخِرَةِ أَخۡزَىٰۖ وَهُمۡ لَا يُنصَرُونَ

16. Tad Mes pasiuntėme ant jų galingą vėją blogo pranašingo ženklo (jiems) dienomis, kad duotume jiems paragauti žeminančios kančios šiame žemiškajame gyvenime. Tačiau tikrai, Amžinybės kančia bus gėdingesnė, ir jiems niekas nepadės.

வசனம்: 17

وَأَمَّا ثَمُودُ فَهَدَيۡنَٰهُمۡ فَٱسۡتَحَبُّواْ ٱلۡعَمَىٰ عَلَى ٱلۡهُدَىٰ فَأَخَذَتۡهُمۡ صَٰعِقَةُ ٱلۡعَذَابِ ٱلۡهُونِ بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

17. O Samud, Mes parodėme ir paaiškinome jiems Tiesos Kelią (islamiškąjį monoteizmą) per Savo Pasiuntinį (t. y. parodėme jiems kelią į sėkmę), tačiau jie rinkosi aklumą, o ne vedimą. Tad žeminančios kančios Saiha (naikinantis siaubingas riksmas, kančia, trenksmas, perkūno ir žaibo trenksmas) užklupo juos dėl to, ką jie įgydavo.

வசனம்: 18

وَنَجَّيۡنَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَكَانُواْ يَتَّقُونَ

18. Ir Mes išgelbėjome tuos, kurie tikėjo, ir baimindavosi Allaho, atliko savo pareigą Jam ir vengė blogio.

வசனம்: 19

وَيَوۡمَ يُحۡشَرُ أَعۡدَآءُ ٱللَّهِ إِلَى ٱلنَّارِ فَهُمۡ يُوزَعُونَ

19. Ir (atminkite) Dieną, kurią Allaho priešai bus surinkt į Ugnį, tada jie bus genami [(į Ugnį), pirmieji bus sulaikyti, kol paskutinieji prisijungs prie jų].

வசனம்: 20

حَتَّىٰٓ إِذَا مَا جَآءُوهَا شَهِدَ عَلَيۡهِمۡ سَمۡعُهُمۡ وَأَبۡصَٰرُهُمۡ وَجُلُودُهُم بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

20. Kol, jiems ją (Pragaro Ugnį) pasiekus, jų klausa (ausys) ir jų akys, ir jų odos liudys prieš juos dėl to, ką jie darydavo.