மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அல்அன்ஆம் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 132 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 36

۞ إِنَّمَا يَسۡتَجِيبُ ٱلَّذِينَ يَسۡمَعُونَۘ وَٱلۡمَوۡتَىٰ يَبۡعَثُهُمُ ٱللَّهُ ثُمَّ إِلَيۡهِ يُرۡجَعُونَ

36. Tik tie, kurie klausosi (Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios), atsilieps (turės naudos iš to), tačiau dėl mirusiųjų (t. y. netikinčiųjų), Allahas prikels juos, o tada pas Jį jie bus sugrąžinti (gauti savo atlygį).

வசனம்: 37

وَقَالُواْ لَوۡلَا نُزِّلَ عَلَيۡهِ ءَايَةٞ مِّن رَّبِّهِۦۚ قُلۡ إِنَّ ٱللَّهَ قَادِرٌ عَلَىٰٓ أَن يُنَزِّلَ ءَايَةٗ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

37. Ir jie sakė: „Kodėl joks ženklas neatsiunčiamas jam iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Allahas yra tikrai Galintis atsiųsti ženklą, tačiau dauguma iš jų nežino.“

வசனம்: 38

وَمَا مِن دَآبَّةٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا طَٰٓئِرٖ يَطِيرُ بِجَنَاحَيۡهِ إِلَّآ أُمَمٌ أَمۡثَالُكُمۚ مَّا فَرَّطۡنَا فِي ٱلۡكِتَٰبِ مِن شَيۡءٖۚ ثُمَّ إِلَىٰ رَبِّهِمۡ يُحۡشَرُونَ

38. Nėra jokio judančio (gyvo) kūrinio žemėje, nei paukčio, kuris skraido savo dviem sparnais, tačiau yra bendruomenės kaip jūsų. Mes neapleidome nieko Knygoje, tada pas savo Viešpatį jie (visi) bus surinkti.

வசனம்: 39

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا صُمّٞ وَبُكۡمٞ فِي ٱلظُّلُمَٰتِۗ مَن يَشَإِ ٱللَّهُ يُضۡلِلۡهُ وَمَن يَشَأۡ يَجۡعَلۡهُ عَلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

39. Tie, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) yra kurti ir nebylūs tamsoje. Allahas paklaidina tą, ką Jis nori, ir Jis išveda į Tiesų Kelią tą, ką Jis nori.

வசனம்: 40

قُلۡ أَرَءَيۡتَكُمۡ إِنۡ أَتَىٰكُمۡ عَذَابُ ٱللَّهِ أَوۡ أَتَتۡكُمُ ٱلسَّاعَةُ أَغَيۡرَ ٱللَّهِ تَدۡعُونَ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

40. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pasakykite man, jei Allaho Bausmė ateis pas jus, arba Valanda ateis pas jus, ar jūs tada šauktumėtės ko nors kito nei Allahas? (Atsakykite), jei esate teisingi!“

வசனம்: 41

بَلۡ إِيَّاهُ تَدۡعُونَ فَيَكۡشِفُ مَا تَدۡعُونَ إِلَيۡهِ إِن شَآءَ وَتَنسَوۡنَ مَا تُشۡرِكُونَ

41. Ne, Jo Vienintelio jūs šauktumėtės ir, Jei jis panorėtų, Jis pašalintų tą (kančią) dėl kurios jūs Jo šaukėtės, ir jūs tada pamirštumėte visus partnerius, kuriuos priskyrėte (Jam garbinime)!

வசனம்: 42

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَآ إِلَىٰٓ أُمَمٖ مِّن قَبۡلِكَ فَأَخَذۡنَٰهُم بِٱلۡبَأۡسَآءِ وَٱلضَّرَّآءِ لَعَلَّهُمۡ يَتَضَرَّعُونَ

42. Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) daugybei tautų iki tavęs (Muchammedai ﷺ ). Ir Mes suteikėme jiems nepaprastą skurdą (arba turto praradimą) ir sveikatos netekimą (per nelaimes), kad jie nusižemintų (tikėtų nuolankiai).

வசனம்: 43

فَلَوۡلَآ إِذۡ جَآءَهُم بَأۡسُنَا تَضَرَّعُواْ وَلَٰكِن قَسَتۡ قُلُوبُهُمۡ وَزَيَّنَ لَهُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

43. Kai Mūsų Bausmė pasiekė juos, kodėl jie tada nenusižemino (netikėjo nuolankiai)? Tačiau, jų širdys sukietėjo ir Šaitan (Šėtonas) padarė teisingai atrodančiu jiems tai, ką jie darydavo.

வசனம்: 44

فَلَمَّا نَسُواْ مَا ذُكِّرُواْ بِهِۦ فَتَحۡنَا عَلَيۡهِمۡ أَبۡوَٰبَ كُلِّ شَيۡءٍ حَتَّىٰٓ إِذَا فَرِحُواْ بِمَآ أُوتُوٓاْ أَخَذۡنَٰهُم بَغۡتَةٗ فَإِذَا هُم مُّبۡلِسُونَ

44. Taigi, kai jie pamiršo (perspėjimą), kuriuo jiems buvo priminta, Mes atvėrėme jiems visų (malonių) dalykų vartus, kol jų mėgavimosi tuo, kas jiems buvo suteikta, metu, staiga Mes paėmėme juos (nubausti), ir štai! Jie pasinėrė į pražūtį su dideliu gailesčiu ir sielvartu.