மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அல்அஃராப் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 156 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 44

وَنَادَىٰٓ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ أَن قَدۡ وَجَدۡنَا مَا وَعَدَنَا رَبُّنَا حَقّٗا فَهَلۡ وَجَدتُّم مَّا وَعَدَ رَبُّكُمۡ حَقّٗاۖ قَالُواْ نَعَمۡۚ فَأَذَّنَ مُؤَذِّنُۢ بَيۡنَهُمۡ أَن لَّعۡنَةُ ٱللَّهِ عَلَى ٱلظَّٰلِمِينَ

44. Ir Rojaus gyventojai sušuks Ugnies gyventojams (sakydami): „Mes iš tiesų pamatėme, kad tiesa tai, ką mūsų Viešpats pažadėjo mums. Ar jūs irgi pamatėte, kad tai tiesa, ką jūsų Viešpats pažadėjo (perspėdamas)? Jie atsakys: „Taip.“ Tada šauklys paskelbs tarp jų: „Allaho Prakeiksmas Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams).“

வசனம்: 45

ٱلَّذِينَ يَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ وَيَبۡغُونَهَا عِوَجٗا وَهُم بِٱلۡأٓخِرَةِ كَٰفِرُونَ

45. Tie, kurie kliudė (žmonėms) Allaho Kelyje ir stengėsi padaryti jį kreivą, ir jie buvo netikintieji Amžinybe.

வசனம்: 46

وَبَيۡنَهُمَا حِجَابٞۚ وَعَلَى ٱلۡأَعۡرَافِ رِجَالٞ يَعۡرِفُونَ كُلَّۢا بِسِيمَىٰهُمۡۚ وَنَادَوۡاْ أَصۡحَٰبَ ٱلۡجَنَّةِ أَن سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡۚ لَمۡ يَدۡخُلُوهَا وَهُمۡ يَطۡمَعُونَ

46. O tarp jų bus (užtverianti) pertvara ir ant Al-Araf ^[3] (siena su iškeltomis vietomis) bus žmonės (kurių geri ir blogi darbai bus lygūs ant svarstyklių), kurie atpažins visus (Rojaus ir Pragaro žmones) pagal jų žymes (Rojaus gyventojus – pagal jų baltus veidus, o Pragaro gyventojus – pagal jų juodus veidus). Jie sušuks Rojaus gyventojams: „Salamun Alaikum (taika jums)“ ir tuo metu jie (žmonės ant Al-Araf) dar nebus įžengę į jį (Rojų), tačiau tikrai tikėsis įžengti (į jį).

[3] Al-Araf: sakoma, kad tai yra siena tarp Rojaus ir Pragaro, ir ant jos yra iškeltų vietų.

வசனம்: 47

۞ وَإِذَا صُرِفَتۡ أَبۡصَٰرُهُمۡ تِلۡقَآءَ أَصۡحَٰبِ ٱلنَّارِ قَالُواْ رَبَّنَا لَا تَجۡعَلۡنَا مَعَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

47. Ir kai jų akys bus nugręžtos į Ugnies gyventojus, jie sakys: „Mūsų Viešpatie, nepatalpink mūsų su žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

வசனம்: 48

وَنَادَىٰٓ أَصۡحَٰبُ ٱلۡأَعۡرَافِ رِجَالٗا يَعۡرِفُونَهُم بِسِيمَىٰهُمۡ قَالُواْ مَآ أَغۡنَىٰ عَنكُمۡ جَمۡعُكُمۡ وَمَا كُنتُمۡ تَسۡتَكۡبِرُونَ

48. Ir žmonės ant Al-Araf (sienos) sušuks žmonėms, kuriuos jie atpažins pagal jų žymes, sakydami: „Kokios naudos jums davė jūsų dideli skaičiai (ir turtų sankaupos) ir jūsų išdidumas (Tikėjimui)?“

வசனம்: 49

أَهَٰٓؤُلَآءِ ٱلَّذِينَ أَقۡسَمۡتُمۡ لَا يَنَالُهُمُ ٱللَّهُ بِرَحۡمَةٍۚ ٱدۡخُلُواْ ٱلۡجَنَّةَ لَا خَوۡفٌ عَلَيۡكُمۡ وَلَآ أَنتُمۡ تَحۡزَنُونَ

49. Ar tai tie, dėl kurių jūs prisiekinėjote, kad Allahas niekada nerodys jiems pasigailėjimo? (Štai! Buvo tarta jiems): „Įženkite į Rojų, nebus jums baimės, anei jūs liūdėsite.“

வசனம்: 50

وَنَادَىٰٓ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِ أَصۡحَٰبَ ٱلۡجَنَّةِ أَنۡ أَفِيضُواْ عَلَيۡنَا مِنَ ٱلۡمَآءِ أَوۡ مِمَّا رَزَقَكُمُ ٱللَّهُۚ قَالُوٓاْ إِنَّ ٱللَّهَ حَرَّمَهُمَا عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ

50. Ir Ugnies gyventojai sušuks Rojaus gyventojams: „Užpilkite ant mūsų šiek tiek vandens arba ko nors, ką Allahas jums suteikė.“ Jie tars: „Abu (vanduo ir prasimaitinimas) Allahas uždraudė netikintiesiems.“

வசனம்: 51

ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ دِينَهُمۡ لَهۡوٗا وَلَعِبٗا وَغَرَّتۡهُمُ ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَاۚ فَٱلۡيَوۡمَ نَنسَىٰهُمۡ كَمَا نَسُواْ لِقَآءَ يَوۡمِهِمۡ هَٰذَا وَمَا كَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يَجۡحَدُونَ

51. „Kurie laikė savo tikėjimą linksmybėmis ir žaidimu, ir žemiškasis gyvenimas apgavo juos.“ Taigi, šią Dieną Mes pamiršime juos, kaip jie pamiršo savo susitikimą su šia Diena, ir kaip jie atmesdavo Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus).