مەنالار تەرجىمىسى سۈرە تەۋبە - قۇرئان كەرىمنىڭ لىيتىۋانىيەچە تەرجىمىسى-رۇۋۋاد تەرجىمە مەركىزى - بەت نومۇرى 194 - قۇرئان كەرىم ئىنىسكىلوپىدىيىسى

ئايەت: 41

ٱنفِرُواْ خِفَافٗا وَثِقَالٗا وَجَٰهِدُواْ بِأَمۡوَٰلِكُمۡ وَأَنفُسِكُمۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِۚ ذَٰلِكُمۡ خَيۡرٞ لَّكُمۡ إِن كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

41. Žygiuokite, ar jūs esate lengvi (sveiki, jauni ir turtingi) ar sunkūs (ligoti, seni ir vargšai), ir stenkitės stipriai savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.

ئايەت: 42

لَوۡ كَانَ عَرَضٗا قَرِيبٗا وَسَفَرٗا قَاصِدٗا لَّٱتَّبَعُوكَ وَلَٰكِنۢ بَعُدَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلشُّقَّةُۚ وَسَيَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ لَوِ ٱسۡتَطَعۡنَا لَخَرَجۡنَا مَعَكُمۡ يُهۡلِكُونَ أَنفُسَهُمۡ وَٱللَّهُ يَعۡلَمُ إِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

42. Jei tai būtų buvęs greitas pasipelnymas (karo grobis priešais juos) ir lengva kelionė, jie būtų sekę tave, tačiau atstumas (žygio į Tabuk) buvo ilgas jiems ir jie prisiekinėjo Allahu: „Jei tik mes galėtume, mes tikrai būtume išėję su tavimi.“ Jie naikina patys save, ir Allahas žino, kad jie yra melagiai.

ئايەت: 43

عَفَا ٱللَّهُ عَنكَ لِمَ أَذِنتَ لَهُمۡ حَتَّىٰ يَتَبَيَّنَ لَكَ ٱلَّذِينَ صَدَقُواْ وَتَعۡلَمَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

43. Lai Allahas atleidžia tau (Muchammedai ﷺ). Kodėl tu suteikei jiems leidimą (pasilikti, tu turėjai būti atkaklesnis dėl savo įsakymo jiems eiti į džihadą), nors tuos, kurie sakė tiesą, matei aiškioje šviesoje, ir žinojai melagius?

ئايەت: 44

لَا يَسۡتَـٔۡذِنُكَ ٱلَّذِينَ يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ أَن يُجَٰهِدُواْ بِأَمۡوَٰلِهِمۡ وَأَنفُسِهِمۡۗ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِٱلۡمُتَّقِينَ

44. Tie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, neprašytų tavo leidimo būti atleistiems nuo kovojimo savo turtu ir savo gyvybėmis. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

ئايەت: 45

إِنَّمَا يَسۡتَـٔۡذِنُكَ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَٱرۡتَابَتۡ قُلُوبُهُمۡ فَهُمۡ فِي رَيۡبِهِمۡ يَتَرَدَّدُونَ

45. Tai tik tie, kurie netiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, ir kurių širdys abejoja, prašo tavo leidimo (būti atleistiems nuo džihado). Taigi, savo abejonėse jie svyruoja.

ئايەت: 46

۞ وَلَوۡ أَرَادُواْ ٱلۡخُرُوجَ لَأَعَدُّواْ لَهُۥ عُدَّةٗ وَلَٰكِن كَرِهَ ٱللَّهُ ٱنۢبِعَاثَهُمۡ فَثَبَّطَهُمۡ وَقِيلَ ٱقۡعُدُواْ مَعَ ٱلۡقَٰعِدِينَ

46. O jei jie būtų ketinę išžygiuoti, iš tiesų, jie būtų kažkiek pasiruošę tam. Tačiau, Allahas buvo priešiškas tam, kad jie būtų išsiųsti, taigi Jis privertė juos atsilikti, ir (jiems) buvo pasakyta: „Sėdėkite jūs tarp tų, kurie sėdi (namie).“

ئايەت: 47

لَوۡ خَرَجُواْ فِيكُم مَّا زَادُوكُمۡ إِلَّا خَبَالٗا وَلَأَوۡضَعُواْ خِلَٰلَكُمۡ يَبۡغُونَكُمُ ٱلۡفِتۡنَةَ وَفِيكُمۡ سَمَّٰعُونَ لَهُمۡۗ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِٱلظَّٰلِمِينَ

47. Jei jie būtų išžygiavę su jumis, jie nebūtų jums pridėję nieko, tik neramumų, ir jie būtų skubėję tarp jūsų (skleisdami ištvirkimą) ir būtų sėję maištą tarp jūsų – ir tarp jūsų yra kai kurie, kurie būtų paklausę jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).