የይዘት ትርጉም ምዕራፍ ሁድ - የሊትዌንኛ ትርጉም - ሩዋድ የትርጉም ማዕከል - የገፅ ቁጥር 230 - የቅዱስ ቁርዓን ማህደር

አንቀጽ: 72

قَالَتۡ يَٰوَيۡلَتَىٰٓ ءَأَلِدُ وَأَنَا۠ عَجُوزٞ وَهَٰذَا بَعۡلِي شَيۡخًاۖ إِنَّ هَٰذَا لَشَيۡءٌ عَجِيبٞ

72. Ji tarė (nustebusi): „Vargas man! Argi aš pagimdysiu vaiką, būdama sena, kai mano vyras – senas? Iš tiesų, tai keistas dalykas!“

አንቀጽ: 73

قَالُوٓاْ أَتَعۡجَبِينَ مِنۡ أَمۡرِ ٱللَّهِۖ رَحۡمَتُ ٱللَّهِ وَبَرَكَٰتُهُۥ عَلَيۡكُمۡ أَهۡلَ ٱلۡبَيۡتِۚ إِنَّهُۥ حَمِيدٞ مَّجِيدٞ

73. Jie tarė: „Argi tu stebiesi Allaho Nulėmimu? Lai būna Allaho Gailestingumas ir Jo Palaima jums, [Ibrahimo (Abraomo)] šeima! Iš tiesų, Jis (Allahas) yra Vertas Šlovinimo, Garbingiausiasis.“

አንቀጽ: 74

فَلَمَّا ذَهَبَ عَنۡ إِبۡرَٰهِيمَ ٱلرَّوۡعُ وَجَآءَتۡهُ ٱلۡبُشۡرَىٰ يُجَٰدِلُنَا فِي قَوۡمِ لُوطٍ

74. Tada, kai baimė paliko Ibrahimo (Abraomo) (mintis), ir jį pasiekė geros naujienos, jis pradėjo maldauti Mūsų (Mūsų pasiuntinių) dėl Lūto (Loto) žmonių.

አንቀጽ: 75

إِنَّ إِبۡرَٰهِيمَ لَحَلِيمٌ أَوَّٰهٞ مُّنِيبٞ

75. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo, be abejonės, pakantus, maldaudavo Allaho nuolankiai, ir buvo atgailaujantis (nuolat, vėl ir vėl, Allahui).

አንቀጽ: 76

يَٰٓإِبۡرَٰهِيمُ أَعۡرِضۡ عَنۡ هَٰذَآۖ إِنَّهُۥ قَدۡ جَآءَ أَمۡرُ رَبِّكَۖ وَإِنَّهُمۡ ءَاتِيهِمۡ عَذَابٌ غَيۡرُ مَرۡدُودٖ

76. „Ibrahimai (Abraomai), palik tai. Iš tiesų, tavo Viešpaties Įsakymas buvo paskelbtas. Iš tiesų, ateis pas juos bausmė, kuri negali būti grąžinta.“

አንቀጽ: 77

وَلَمَّا جَآءَتۡ رُسُلُنَا لُوطٗا سِيٓءَ بِهِمۡ وَضَاقَ بِهِمۡ ذَرۡعٗا وَقَالَ هَٰذَا يَوۡمٌ عَصِيبٞ

77. Ir kai Mūsų pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis sielvartavo dėl jų ir jautėsi suvaržytas dėl jų (kad miesto žmonės nepasiektų jų užsiimti sodomija su jais). Jis tarė: „Tai nelaiminga diena.“

አንቀጽ: 78

وَجَآءَهُۥ قَوۡمُهُۥ يُهۡرَعُونَ إِلَيۡهِ وَمِن قَبۡلُ كَانُواْ يَعۡمَلُونَ ٱلسَّيِّـَٔاتِۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ هَٰٓؤُلَآءِ بَنَاتِي هُنَّ أَطۡهَرُ لَكُمۡۖ فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَلَا تُخۡزُونِ فِي ضَيۡفِيٓۖ أَلَيۡسَ مِنكُمۡ رَجُلٞ رَّشِيدٞ

78. Ir jo žmonės atskubėjo pas jį ir kadangi jie darydavo nusikaltimus (sodomiją), jis tarė: „Mano žmonės, štai mano dukros (t. y. tautos moterys), jos tyresnės jums (jei vesite jas teisėtai). Taigi, bijokite Allaho ir neužtraukite man gėdos dėl to prieš mano svečius! Argi tarp jūsų nėra nors vieno sveikai mąstančio žmogaus?“

አንቀጽ: 79

قَالُواْ لَقَدۡ عَلِمۡتَ مَا لَنَا فِي بَنَاتِكَ مِنۡ حَقّٖ وَإِنَّكَ لَتَعۡلَمُ مَا نُرِيدُ

79. Jie tarė: „Tu tikrai žinai, kad nei mes turime geismo, nei poreikio tavo dukroms, ir iš tiesų tu gerai žinai, ko mes norime!“

አንቀጽ: 80

قَالَ لَوۡ أَنَّ لِي بِكُمۡ قُوَّةً أَوۡ ءَاوِيٓ إِلَىٰ رُكۡنٖ شَدِيدٖ

80. Jis tarė: „O kad aš turėčiau galios (vyrų) įveikti jus, arba kad galėčiau kreiptis į ka nors galingos pabaigos (pasipriešinti jums).“

አንቀጽ: 81

قَالُواْ يَٰلُوطُ إِنَّا رُسُلُ رَبِّكَ لَن يَصِلُوٓاْ إِلَيۡكَۖ فَأَسۡرِ بِأَهۡلِكَ بِقِطۡعٖ مِّنَ ٱلَّيۡلِ وَلَا يَلۡتَفِتۡ مِنكُمۡ أَحَدٌ إِلَّا ٱمۡرَأَتَكَۖ إِنَّهُۥ مُصِيبُهَا مَآ أَصَابَهُمۡۚ إِنَّ مَوۡعِدَهُمُ ٱلصُّبۡحُۚ أَلَيۡسَ ٱلصُّبۡحُ بِقَرِيبٖ

81. Jie (pasiuntiniai) tarė: „Lūtai (Lotai), iš tiesų, mes esame pasiuntiniai nuo tavo Viešpaties! Jie nepasieks tavęs. ^[2] Taigi, keliauk su savo šeima dalį nakties, ir neleisk nė vienam iš jūsų žiūrėti atgal, tačiau tavo žmona (liks užnugaryje), iš tiesų, bausmė, kuri apims juos, apims ir ją. Iš tiesų, rytas yra jų paskirtas laikas. Ar rytas dar ne arti?“

[2] Žr. Korano ajas 54:33-39.