የይዘት ትርጉም ምዕራፍ አል ሉቅማን - የሊትዌንኛ ትርጉም - ሩዋድ የትርጉም ማዕከል - የገፅ ቁጥር 413 - የቅዱስ ቁርዓን ማህደር

አንቀጽ: 20

أَلَمۡ تَرَوۡاْ أَنَّ ٱللَّهَ سَخَّرَ لَكُم مَّا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَمَا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَأَسۡبَغَ عَلَيۡكُمۡ نِعَمَهُۥ ظَٰهِرَةٗ وَبَاطِنَةٗۗ وَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يُجَٰدِلُ فِي ٱللَّهِ بِغَيۡرِ عِلۡمٖ وَلَا هُدٗى وَلَا كِتَٰبٖ مُّنِيرٖ

20. Argi jūs (žmonės) nematote, kad Allahas pavergė jums tai, kas yra danguose ir kas yra žemėje, ir išpildė ir ištobulino Savo Malones jums, (abi) akivaizdžias (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir leistinus šio pasaulio malonumus, įskaitant sveikatą, gerą išvaizdą ir t. t.) ir paslėptas [t. y. Tikėjimą Allahą (islamiškąjį monoteizmą)], žinias, išmintį, teisingą vedimą į gerų darbų darymą ir taip pat Amžinybės malonumus ir džiaugsmus Rojuje]? Vis tiek tarp žmonių yra tas, kuris ginčijasi apie Allahą, neturėdamas žinių ar teisingo vedimo ar Knygos, suteikiančios šviesą.

አንቀጽ: 21

وَإِذَا قِيلَ لَهُمُ ٱتَّبِعُواْ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ قَالُواْ بَلۡ نَتَّبِعُ مَا وَجَدۡنَا عَلَيۡهِ ءَابَآءَنَآۚ أَوَلَوۡ كَانَ ٱلشَّيۡطَٰنُ يَدۡعُوهُمۡ إِلَىٰ عَذَابِ ٱلسَّعِيرِ

21. Ir kai sakoma jiems: „Sekite tuo, ką Allahas nuleido.“ Jie sako: „Ne, mes seksime tuo, ką radome savo tėvus (sekančius).“ (Argi jie elgtųsi taip pat) net jei Šaitan (Šėtonas) kviestų juos į Ugnies kančią?

አንቀጽ: 22

۞ وَمَن يُسۡلِمۡ وَجۡهَهُۥٓ إِلَى ٱللَّهِ وَهُوَ مُحۡسِنٞ فَقَدِ ٱسۡتَمۡسَكَ بِٱلۡعُرۡوَةِ ٱلۡوُثۡقَىٰۗ وَإِلَى ٱللَّهِ عَٰقِبَةُ ٱلۡأُمُورِ

22. Ir kas nuleidžia savo veidą (save) Allahui ^[1], būdamas Muhsin (gera darantis, t. y. darantis gerus darbus vien tik vardan Allaho, be jokio noro pasirodyti ar įgyti šlovės ar garbės, ir daro tai pagal Allaho Pasiuntinio Muchammedo ﷺ Sunną), tada jis pačiupo patikimiausią rankeną [La ilaha illalalh (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas)]. Ir pas Allahą sugrįžta visi reikalai sprendimui.

[1] „nuleidžia savo veidą (save) Allahui“, t. y. seka Allaho islamiškojo monoteizmo religija, garbina Allahą (Vienintelį) nuoširdžiu Tikėjimu (1) Jo Viešpatavimo Vienume, (2) Jo garbinimo Vienume ir (3) Jo Vardų ir Savybių Vienume.

አንቀጽ: 23

وَمَن كَفَرَ فَلَا يَحۡزُنكَ كُفۡرُهُۥٓۚ إِلَيۡنَا مَرۡجِعُهُمۡ فَنُنَبِّئُهُم بِمَا عَمِلُوٓاْۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمُۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ

23. O kas netiki, lai jo netikėjimas neliūdina tavęs (Muchammedai ﷺ). Pas mus yra jų sugrįžimas ir Mes pranešime jiems, ką jie darė. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie tai, kas yra (žmonių) krūtinėse.

አንቀጽ: 24

نُمَتِّعُهُمۡ قَلِيلٗا ثُمَّ نَضۡطَرُّهُمۡ إِلَىٰ عَذَابٍ غَلِيظٖ

24. Mes leidžiame jiems pasimėgauti šiek tiek, tada pabaigoje Mes priversime juos (įžengti) į didžią kančią.

አንቀጽ: 25

وَلَئِن سَأَلۡتَهُم مَّنۡ خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ لَيَقُولُنَّ ٱللَّهُۚ قُلِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِۚ بَلۡ أَكۡثَرُهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

25. O jei tu (Muchammedai ﷺ) klausi jų: „Kas sukūrė dangus ir žemę?“ jie užtikrintai sako: „Allahas.“ Sakyk: „Visa šlovė ir padėka Allahui.“ Tačiau dauguma iš jų nežino.

አንቀጽ: 26

لِلَّهِ مَا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلۡغَنِيُّ ٱلۡحَمِيدُ

26. Allahui priklauso viskas danguose ir žemėje. Iš tiesų, Allahas, Jis yra Al-Ghani (Turtingas, Nepriklausantis nuo jokių poreikių), Vertas visos šlovės.

አንቀጽ: 27

وَلَوۡ أَنَّمَا فِي ٱلۡأَرۡضِ مِن شَجَرَةٍ أَقۡلَٰمٞ وَٱلۡبَحۡرُ يَمُدُّهُۥ مِنۢ بَعۡدِهِۦ سَبۡعَةُ أَبۡحُرٖ مَّا نَفِدَتۡ كَلِمَٰتُ ٱللَّهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٞ

27. Ir jei visi medžiai žemėje būtų rašikliai, o jūra (būtų rašalas, kuriuo rašoma) su septyniomis jūromis už jos, pridėtos prie jos (kiekio), vis tiek Allaho Žodis nebūtų išsekęs. Iš tiesų, Allahs yra Visa Galingas, Visa Išmintingas.

አንቀጽ: 28

مَّا خَلۡقُكُمۡ وَلَا بَعۡثُكُمۡ إِلَّا كَنَفۡسٖ وَٰحِدَةٍۚ إِنَّ ٱللَّهَ سَمِيعُۢ بَصِيرٌ

28. Jūsų visų sukūrimas ir jūsų visų prikėlimas yra tik kaip vieno žmogaus (sukūrimas ir prikėlimas). Iš tiesų, Allahas yra Visa Girdintis, Visa Matantis.