የይዘት ትርጉም ምዕራፍ ሱረቱ አስ ሷፋት - ሊትዋንኛ ትርጉም - የቅዱስ ቁርዓን ማህደር

Sūra As-Saffat

አንቀጽ: 1

وَٱلصَّٰٓفَّٰتِ صَفّٗا

1. Prisiekiu tais (angelais) išrikiuotais lygiais (arba eilėmis).

አንቀጽ: 2

فَٱلزَّٰجِرَٰتِ زَجۡرٗا

2. Prisiekiu tais (angelais), kurie gena debesis geru būdu.

አንቀጽ: 3

فَٱلتَّٰلِيَٰتِ ذِكۡرًا

3. Prisiekiu tais (angelais), kurie neša Knygą ir Koraną iš Allaho žmonijai

አንቀጽ: 4

إِنَّ إِلَٰهَكُمۡ لَوَٰحِدٞ

4. Iš tiesų, jūsų Ilah (Dievas) yra tikrai Vienas (t. y. Allahas):

አንቀጽ: 5

رَّبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا وَرَبُّ ٱلۡمَشَٰرِقِ

5. Viešpats dangų ir žemės, ir visko, kas tarp jų, ir Viešpats kievieno saulės pakilimų taško.

አንቀጽ: 6

إِنَّا زَيَّنَّا ٱلسَّمَآءَ ٱلدُّنۡيَا بِزِينَةٍ ٱلۡكَوَاكِبِ

6. Iš tiesų, Mes papuošėme artimiausią dangų žvaigždėmis (dėl grožio).

አንቀጽ: 7

وَحِفۡظٗا مِّن كُلِّ شَيۡطَٰنٖ مَّارِدٖ

7. Ir kad saugotų nuo kiekvieno maištingo demono.

አንቀጽ: 8

لَّا يَسَّمَّعُونَ إِلَى ٱلۡمَلَإِ ٱلۡأَعۡلَىٰ وَيُقۡذَفُونَ مِن كُلِّ جَانِبٖ

8. Jie negali klausytis aukštesnių grupių (angelų), nes yra apsvaidomi iš visų pusių.

አንቀጽ: 9

دُحُورٗاۖ وَلَهُمۡ عَذَابٞ وَاصِبٌ

9. Atstumtieji, ir jų yra nuolatinė (arba skausminga) kančia.

አንቀጽ: 10

إِلَّا مَنۡ خَطِفَ ٱلۡخَطۡفَةَ فَأَتۡبَعَهُۥ شِهَابٞ ثَاقِبٞ

10. Išskyrus tokį kaip išplėšimą vogiant, ir jie persekiojami liepsnojančios ugnies, veriančio ryškumo.

አንቀጽ: 11

فَٱسۡتَفۡتِهِمۡ أَهُمۡ أَشَدُّ خَلۡقًا أَم مَّنۡ خَلَقۡنَآۚ إِنَّا خَلَقۡنَٰهُم مِّن طِينٖ لَّازِبِۭ

11. Tada paklausk jų (t. y. tų daugiadievių, Muchammedai ﷺ): „Ar jie stipresni kaip kūriniai, ar tie (kiti kaip dangūs ir žemė, ir kalnai), kuriuos Mes sukūrėme?“ Iš tiesų, Mes sukūrėme juos iš klampaus molio.

አንቀጽ: 12

بَلۡ عَجِبۡتَ وَيَسۡخَرُونَ

12. Ne, tu (Muchammedai ﷺ) stebėjais (jų akiplėšiškumu), kai jie tyčiojosi (iš tavęs ir Korano).

አንቀጽ: 13

وَإِذَا ذُكِّرُواْ لَا يَذۡكُرُونَ

13. Ir kai jiems primenama, jie nekreipia dėmesio.

አንቀጽ: 14

وَإِذَا رَأَوۡاْ ءَايَةٗ يَسۡتَسۡخِرُونَ

14. Ir kai jie mato Ajat (ženklą arba įkaltį) nuo Allaho, jie tyčiojasi iš jo.

አንቀጽ: 15

وَقَالُوٓاْ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّبِينٌ

15. Ir jie sako: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai.“

አንቀጽ: 16

أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَبۡعُوثُونَ

16. „Kai mes mirsime ir tapsime dulkėmis ir kaulais, ar mes (tada) tikrai būsime prikelti?“

አንቀጽ: 17

أَوَءَابَآؤُنَا ٱلۡأَوَّلُونَ

17. „Ir mūsų senovės tėvai?“

አንቀጽ: 18

قُلۡ نَعَمۡ وَأَنتُمۡ دَٰخِرُونَ

18. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Taip, ir tada jūs būsite pažeminti.“

አንቀጽ: 19

فَإِنَّمَا هِيَ زَجۡرَةٞ وَٰحِدَةٞ فَإِذَا هُمۡ يَنظُرُونَ

19. Tai tebus tik vienintelis Zadžra [šūksnis (t. y. antrasis Trimito pūtimas)] ir štai, jie žiūrės.

አንቀጽ: 20

وَقَالُواْ يَٰوَيۡلَنَا هَٰذَا يَوۡمُ ٱلدِّينِ

20. Jei sakys: „Vargas mums, tai Prikėlimo Diena.“

አንቀጽ: 21

هَٰذَا يَوۡمُ ٱلۡفَصۡلِ ٱلَّذِي كُنتُم بِهِۦ تُكَذِّبُونَ

21. (Bus tarta): „Tai Teismo Diena, kurią jūs neigdavote.“

አንቀጽ: 22

۞ ٱحۡشُرُواْ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ وَأَزۡوَٰجَهُمۡ وَمَا كَانُواْ يَعۡبُدُونَ

22. (Bus tarta angelams): „Surinkite tuos, kurie darė blogą kartu su jų kompanjonais (iš demonų) ir tai, ką jie garbindavo“

አንቀጽ: 23

مِن دُونِ ٱللَّهِ فَٱهۡدُوهُمۡ إِلَىٰ صِرَٰطِ ٱلۡجَحِيمِ

23. „Vietoje Allaho ir palydėkite juos į liepsnojančios Ugnies (Pragaro) kelią.“

አንቀጽ: 24

وَقِفُوهُمۡۖ إِنَّهُم مَّسۡـُٔولُونَ

24. „Tačiau sustabdykite juos, iš tiesų, jie bus klausinėjami.“

አንቀጽ: 25

مَا لَكُمۡ لَا تَنَاصَرُونَ

25. „Kas jums? Kodėl jūs nepadedate vienas kitam (kaip darydavote tai pasaulyje)?“

አንቀጽ: 26

بَلۡ هُمُ ٱلۡيَوۡمَ مُسۡتَسۡلِمُونَ

26. Ne, tačiau Tą Dieną jie pasiduos.

አንቀጽ: 27

وَأَقۡبَلَ بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖ يَتَسَآءَلُونَ

27. Ir atsigręš vienas į kitą ir klausinės vienas kito.

አንቀጽ: 28

قَالُوٓاْ إِنَّكُمۡ كُنتُمۡ تَأۡتُونَنَا عَنِ ٱلۡيَمِينِ

28. Jie sakys: „Tai buvai tu, kuris ateidavai pas mus iš dešinės pusės [t. y. iš dešinės vieno iš mūsų pusės ir pagražindavai mums visą blogį, įsakei mums daugiadievystę, ir sustabdei mus nuo tiesos, t. y. islamiškojo monoteizmo ir visų gerų darbų].“

አንቀጽ: 29

قَالُواْ بَل لَّمۡ تَكُونُواْ مُؤۡمِنِينَ

29. Jie atsakys: „Ne, jūs patys buvote netikintieji.“

አንቀጽ: 30

وَمَا كَانَ لَنَا عَلَيۡكُم مِّن سُلۡطَٰنِۭۖ بَلۡ كُنتُمۡ قَوۡمٗا طَٰغِينَ

30. „Ir mes neturėjome jums jokios valdžios. Ne, bet jūs buvote peržengiantys ribas žmonės (daugiadieviai ir netikintieji).

አንቀጽ: 31

فَحَقَّ عَلَيۡنَا قَوۡلُ رَبِّنَآۖ إِنَّا لَذَآئِقُونَ

31. „Taigi dabar mūsų Viešpaties Žodis buvo pateisintas prieš mus, kad mes tikrai (turime) paragautume (kančios).

አንቀጽ: 32

فَأَغۡوَيۡنَٰكُمۡ إِنَّا كُنَّا غَٰوِينَ

32. „taigi Mes paklaidinome jus, nes patys buvome paklydę.“

አንቀጽ: 33

فَإِنَّهُمۡ يَوۡمَئِذٖ فِي ٱلۡعَذَابِ مُشۡتَرِكُونَ

33. Tada iš tiesų, Tą Dieną, jie (visi) dalinsis kančią.

አንቀጽ: 34

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَفۡعَلُ بِٱلۡمُجۡرِمِينَ

34. Be abejonės, taip Mes elgiamės su Al-Mudžrimūn (daugiadieviais, nuodėmiautojais, netikinčiaisiais, nusikaltėliais, nepaklusniaisiais Allahui).

አንቀጽ: 35

إِنَّهُمۡ كَانُوٓاْ إِذَا قِيلَ لَهُمۡ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا ٱللَّهُ يَسۡتَكۡبِرُونَ

35. Iš tiesų, kai buvo pasakyta jiems: „La ilaha illallah (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), jie sušniokštė su išdidumu (t. y. paneigė tai).

አንቀጽ: 36

وَيَقُولُونَ أَئِنَّا لَتَارِكُوٓاْ ءَالِهَتِنَا لِشَاعِرٖ مَّجۡنُونِۭ

36. Ir (jie) sakė: „Ar mes apleisime savo aliha (dievus) dėl pakvaišusio poeto?“

አንቀጽ: 37

بَلۡ جَآءَ بِٱلۡحَقِّ وَصَدَّقَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

37. Ne, Jis (Muchammedas ﷺ) atėjo su tiesa (t. y. Allaho religija – islamiškuoju monoteizmu ir šiuo Koranu) ir jis patvirtina Pasiuntinius (buvusius prieš jį, kurie nešė Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą).

አንቀጽ: 38

إِنَّكُمۡ لَذَآئِقُواْ ٱلۡعَذَابِ ٱلۡأَلِيمِ

38. Iš tiesų, jūs (Mekkos pagonys) ketinate ragauti skausmingą kančią.

አንቀጽ: 39

وَمَا تُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

39. Ir jums bus atlyginta už nieką kitą, tik už tai, ką jūs darydavote (blogus darbus, nuodėmes ir nepaklusimą Allahui, kuriuos darydavote šiame pasaulyje).

አንቀጽ: 40

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

40. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).

አንቀጽ: 41

أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ رِزۡقٞ مَّعۡلُومٞ

41. Jiems bus žinomas aprūpinimas (Rojuje)

አንቀጽ: 42

فَوَٰكِهُ وَهُم مُّكۡرَمُونَ

42. vaisiai, ir jie bus pagerbti,

አንቀጽ: 43

فِي جَنَّٰتِ ٱلنَّعِيمِ

43. Malonumo Soduose (Rojuje)

አንቀጽ: 44

عَلَىٰ سُرُرٖ مُّتَقَٰبِلِينَ

44. žvelgdami vienas į kitą sostuose.

አንቀጽ: 45

يُطَافُ عَلَيۡهِم بِكَأۡسٖ مِّن مَّعِينِۭ

45. Aplink juos bus perduodama gryno vyno taurė -

አንቀጽ: 46

بَيۡضَآءَ لَذَّةٖ لِّلشَّٰرِبِينَ

46. balto, skanaus geriantiesiems.

አንቀጽ: 47

لَا فِيهَا غَوۡلٞ وَلَا هُمۡ عَنۡهَا يُنزَفُونَ

47. Nei jie turės ghaul (bet kokią žalą, pilvo skausmą, galvos skausmą, nuodėmę) nuo jo, nei jie kentės apsvaigimą nuo jo.

አንቀጽ: 48

وَعِندَهُمۡ قَٰصِرَٰتُ ٱلطَّرۡفِ عِينٞ

48. O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (trokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], plačiomis ir gražiomis akimis.

አንቀጽ: 49

كَأَنَّهُنَّ بَيۡضٞ مَّكۡنُونٞ

49. (Rafinuotos ir tyros) lyg jos būtų (paslėpti) (gerai) išsaugoti kiaušiniai.

አንቀጽ: 50

فَأَقۡبَلَ بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖ يَتَسَآءَلُونَ

50. Tada jie atsigręš vienas į kitą, abipusiškai klausinėdami.

አንቀጽ: 51

قَالَ قَآئِلٞ مِّنۡهُمۡ إِنِّي كَانَ لِي قَرِينٞ

51. Kalbėtojas iš jų tarpo sakys: „Iš tiesų, aš turėjau kompanjoną (pasaulyje).

አንቀጽ: 52

يَقُولُ أَءِنَّكَ لَمِنَ ٱلۡمُصَدِّقِينَ

52. Kuris sakydavo: „Ar esi iš tų, kurie tiki (prikėlimą po mirties).

አንቀጽ: 53

أَءِذَا مِتۡنَا وَكُنَّا تُرَابٗا وَعِظَٰمًا أَءِنَّا لَمَدِينُونَ

53. „(Kad) mirę ir tapę dulkėmis ir kaulais, mes tikrai būsime (prikelti) gauti atlygį arba bausmę (pagal savo darbus)?“

አንቀጽ: 54

قَالَ هَلۡ أَنتُم مُّطَّلِعُونَ

54. (Kalbėtojas) sakė: „Ar pažvelgsi žemyn?“

አንቀጽ: 55

فَٱطَّلَعَ فَرَءَاهُ فِي سَوَآءِ ٱلۡجَحِيمِ

55. Taigi jis pažvelgė žemyn ir pamatė jį vidury Liepsnos.

አንቀጽ: 56

قَالَ تَٱللَّهِ إِن كِدتَّ لَتُرۡدِينِ

56. Jis tarė: „Allahai, Tu beveik pražudei mane.“

አንቀጽ: 57

وَلَوۡلَا نِعۡمَةُ رَبِّي لَكُنتُ مِنَ ٱلۡمُحۡضَرِينَ

57. Jei ne dėl mano Viešpaties Malonės, aš tikrai būčiau tarp tų atvestų (į Pragarą)“

አንቀጽ: 58

أَفَمَا نَحۡنُ بِمَيِّتِينَ

58. (Rojaus gyventojai sakys): „Ar mes (daugiau) nebemirsime?“

አንቀጽ: 59

إِلَّا مَوۡتَتَنَا ٱلۡأُولَىٰ وَمَا نَحۡنُ بِمُعَذَّبِينَ

59. „Išskyrus mūsų pirmąją mirtį, ir nebūsime baudžiami? (po to kai įžengėme į Rojų).“

አንቀጽ: 60

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

60. Iš tiesų, tai yra didžiausias laimėjimas.

አንቀጽ: 61

لِمِثۡلِ هَٰذَا فَلۡيَعۡمَلِ ٱلۡعَٰمِلُونَ

61. Dėl tokio panašaus lai darbininkai dirba.

አንቀጽ: 62

أَذَٰلِكَ خَيۡرٞ نُّزُلًا أَمۡ شَجَرَةُ ٱلزَّقُّومِ

62. Ar tai (Rojus) geresnė pramoga ar Zakum medis (siaubingas medis Pragare)?

አንቀጽ: 63

إِنَّا جَعَلۡنَٰهَا فِتۡنَةٗ لِّلظَّٰلِمِينَ

63. Iš tiesų Mes padarėme tai (kaip) išbandymą Zalimūn (daugiadieviams, netikintiesiems, bloga darantiesiems).

አንቀጽ: 64

إِنَّهَا شَجَرَةٞ تَخۡرُجُ فِيٓ أَصۡلِ ٱلۡجَحِيمِ

64. Iš tiesų, tai medis, kuris dygsta iš Pragaro Liepsnos dugno.

አንቀጽ: 65

طَلۡعُهَا كَأَنَّهُۥ رُءُوسُ ٱلشَّيَٰطِينِ

65. Jo vaisių stiebų ūgliai kaip Šajatin (demonų) galvos

አንቀጽ: 66

فَإِنَّهُمۡ لَأٓكِلُونَ مِنۡهَا فَمَالِـُٔونَ مِنۡهَا ٱلۡبُطُونَ

66. Iš tiesų, jie valgys juos ir jais pripildys savo pilvus.

አንቀጽ: 67

ثُمَّ إِنَّ لَهُمۡ عَلَيۡهَا لَشَوۡبٗا مِّنۡ حَمِيمٖ

67. Tada galiausiai jiems bus duotas verdantis vanduo gerti, kad tai susimaišytų (verdantis vanduo ir zakum jų pilvuose).

አንቀጽ: 68

ثُمَّ إِنَّ مَرۡجِعَهُمۡ لَإِلَى ٱلۡجَحِيمِ

68. Tada po šito, iš tiesų, jų grįžimas į liepsnojančią Pragaro ugnį.

አንቀጽ: 69

إِنَّهُمۡ أَلۡفَوۡاْ ءَابَآءَهُمۡ ضَآلِّينَ

69. Iš tiesų, jie aptiko savo tėvus neteisingame kelyje

አንቀጽ: 70

فَهُمۡ عَلَىٰٓ ءَاثَٰرِهِمۡ يُهۡرَعُونَ

70. Taigi jie (taip pat) pasiskubino jų pėdsakais.

አንቀጽ: 71

وَلَقَدۡ ضَلَّ قَبۡلَهُمۡ أَكۡثَرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

71. Ir iš tiesų, dauguma senovės žmonių nuklydo prieš juos

አንቀጽ: 72

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا فِيهِم مُّنذِرِينَ

72. Ir iš tiesų Mes siuntėme tarp jų perspėtojus (Pasiuntinius)

አንቀጽ: 73

فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُنذَرِينَ

73. Taigi žiūrėkit, kokia buvo pabaiga tų, kurie buvo perspėti (tačiau nepaisė)

አንቀጽ: 74

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

74. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus (ištikimus, paklusnius ir teisingus tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).

አንቀጽ: 75

وَلَقَدۡ نَادَىٰنَا نُوحٞ فَلَنِعۡمَ ٱلۡمُجِيبُونَ

75. Ir iš tiesų Nūhas (Nojus) šaukėsi Mūsų ir Mes esame Geriausi iš tų, kurie atsako (į prašymą).

አንቀጽ: 76

وَنَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥ مِنَ ٱلۡكَرۡبِ ٱلۡعَظِيمِ

76. Ir Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą nuo didžiulės bėdos (t. y. paskendimo).

አንቀጽ: 77

وَجَعَلۡنَا ذُرِّيَّتَهُۥ هُمُ ٱلۡبَاقِينَ

77. Ir, jo palikuonis, juos Mes padarėme išlikusiais (t. y. Šem, Ham ir Jafes).

አንቀጽ: 78

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

78. Ir palikome jam (gerą prisiminimą) tarp vėlesniųjų kartų:

አንቀጽ: 79

سَلَٰمٌ عَلَىٰ نُوحٖ فِي ٱلۡعَٰلَمِينَ

79. „Salam (taika) Nūhui (Nojui) (nuo Mūsų) tarp Alamyn (žmonijos, džinų ir visko,kas egzistuoja)“

አንቀጽ: 80

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

80. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

አንቀጽ: 81

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

81. Iš tiesų, jis [Nūhas (Nojus)] buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

አንቀጽ: 82

ثُمَّ أَغۡرَقۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

82. Tada Mes paskandinome kitus (netikinčiuosius ir daugiadievius).

አንቀጽ: 83

۞ وَإِنَّ مِن شِيعَتِهِۦ لَإِبۡرَٰهِيمَ

83. Ir iš tiesų, tarp tų, kurie pasekė jo [Nūho (Nojaus)] keliu (islamiškuoju monoteizmu (buvo Ibrahim (Abraomas))

አንቀጽ: 84

إِذۡ جَآءَ رَبَّهُۥ بِقَلۡبٖ سَلِيمٍ

84. Kai jis atėjo pas savo Viešpatį su tyra širdimi [paskirta tik Allahui Vieninteliam ir niekam kitam, garbindamas nieką kitą tik Allahą Vienintelį – tikrasis islamiškasis monoteizmas, tyras nuo daugiadievystės purvo].

አንቀጽ: 85

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَاذَا تَعۡبُدُونَ

85. Kai jis tarė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tai, ką jūs garbinate?“

አንቀጽ: 86

أَئِفۡكًا ءَالِهَةٗ دُونَ ٱللَّهِ تُرِيدُونَ

86. „Argi melagystės – aliha (dievų) kitų nei Allahas – jūs trokštate?“

አንቀጽ: 87

فَمَا ظَنُّكُم بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

87. „Tada, ką jūs galvojate apie Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį?“

አንቀጽ: 88

فَنَظَرَ نَظۡرَةٗ فِي ٱلنُّجُومِ

88. Tada jis pažvelgė į žvaigždes

አንቀጽ: 89

فَقَالَ إِنِّي سَقِيمٞ

89. ir tarė: „Iš tiesų, aš sergu (maru). [Jis padarė šią apgaulę tam, kad liktų jų dievybių šventykloje ir sunaikintų juos, ir nedalyvautų kartu su jais pagoniškoje šventėje].“

አንቀጽ: 90

فَتَوَلَّوۡاْ عَنۡهُ مُدۡبِرِينَ

90. Taigi kai jie nusigręžė nuo jo, ir paliko (iš ligos baimės).

አንቀጽ: 91

فَرَاغَ إِلَىٰٓ ءَالِهَتِهِمۡ فَقَالَ أَلَا تَأۡكُلُونَ

91. Tada jis atsigręžė į jų aliha (dievus) ir tarė: „Argi jūs nevalgysite (to, kas siūloma jums)?“

አንቀጽ: 92

مَا لَكُمۡ لَا تَنطِقُونَ

92. „Kas jums yra, kad jūs nekalbate?“

አንቀጽ: 93

فَرَاغَ عَلَيۡهِمۡ ضَرۡبَۢا بِٱلۡيَمِينِ

93. Tada jis atsigręžė į juos, daužydamas (juos) (savo) dešiniaja ranka.

አንቀጽ: 94

فَأَقۡبَلُوٓاْ إِلَيۡهِ يَزِفُّونَ

94. Tada jie (stabų garbintojai) atėjo, pas jį, paskubomis.

አንቀጽ: 95

قَالَ أَتَعۡبُدُونَ مَا تَنۡحِتُونَ

95. Jis tarė: „Jūs garbinate tai, ką (jūs patys) išdrožiate?“

አንቀጽ: 96

وَٱللَّهُ خَلَقَكُمۡ وَمَا تَعۡمَلُونَ

96. „Kai Allahas sukūrė jus ir tai, ką jūs darote?“

አንቀጽ: 97

قَالُواْ ٱبۡنُواْ لَهُۥ بُنۡيَٰنٗا فَأَلۡقُوهُ فِي ٱلۡجَحِيمِ

97. Jis tarė: „Pastatykite man pastatą (sakoma, kad pastatas buvo kaip krosnis) ir įmeskite jį į liepsnojančią ugnį.“

አንቀጽ: 98

فَأَرَادُواْ بِهِۦ كَيۡدٗا فَجَعَلۡنَٰهُمُ ٱلۡأَسۡفَلِينَ

98. Taip jie kūrė sąmokslą prieš jį, tačiau Mes padarėme juos silpniausiais.

አንቀጽ: 99

وَقَالَ إِنِّي ذَاهِبٌ إِلَىٰ رَبِّي سَيَهۡدِينِ

99. Ir jis tarė (po jo išgelbėjimo iš ugnies): „Iš tiesų, einu pas savo Viešpatį. Jis mane išves.“

አንቀጽ: 100

رَبِّ هَبۡ لِي مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

100. „Mano Viešpatie, suteik man (palikuonis) iš teisingųjų.“

አንቀጽ: 101

فَبَشَّرۡنَٰهُ بِغُلَٰمٍ حَلِيمٖ

101. Taigi Mes suteikėme jam gerą žinią apie pakantų berniuką.

አንቀጽ: 102

فَلَمَّا بَلَغَ مَعَهُ ٱلسَّعۡيَ قَالَ يَٰبُنَيَّ إِنِّيٓ أَرَىٰ فِي ٱلۡمَنَامِ أَنِّيٓ أَذۡبَحُكَ فَٱنظُرۡ مَاذَا تَرَىٰۚ قَالَ يَٰٓأَبَتِ ٱفۡعَلۡ مَا تُؤۡمَرُۖ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلصَّٰبِرِينَ

102. Ir kai jis (jo sūnus) užaugo pakankamai, kad vaikščiotų su juo, jis tarė: „Mano sūnau, mačiau sapne, kad aš skerdžiu tave (aukoju tave Allahui). Taigi ką tu manai?“ Jis atsakė: „Mano tėve, daryk tai, kas tau įsakyta, in ša Allah (jei Allahas panorės), aptiksi mane As-Sabirun (kantriu).“

አንቀጽ: 103

فَلَمَّآ أَسۡلَمَا وَتَلَّهُۥ لِلۡجَبِينِ

103. Tada, kai jie abu pakluso (Allaho Valiai) ir jis paguldė jį klupsčią ant jo kaktos (arba ant galvos šono, skerdimui)

አንቀጽ: 104

وَنَٰدَيۡنَٰهُ أَن يَٰٓإِبۡرَٰهِيمُ

104. Mes pašaukėme jį: „Abraomai,

አንቀጽ: 105

قَدۡ صَدَّقۡتَ ٱلرُّءۡيَآۚ إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

105. Tu išpildei sapną.“ Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gera darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

አንቀጽ: 106

إِنَّ هَٰذَا لَهُوَ ٱلۡبَلَٰٓؤُاْ ٱلۡمُبِينُ

106. Iš tiesų, tai tikrai buvo akivaizdus išbandymas.

አንቀጽ: 107

وَفَدَيۡنَٰهُ بِذِبۡحٍ عَظِيمٖ

107. Ir Mes išpirkom jį didžia auka (t. y. – avinu).

አንቀጽ: 108

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

108. Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesnių kartų.

አንቀጽ: 109

سَلَٰمٌ عَلَىٰٓ إِبۡرَٰهِيمَ

109. „Salam (taika) Ibrahimui (Abraomui)“

አንቀጽ: 110

كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

110. Taip iš tikrųjų Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

አንቀጽ: 111

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

111. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

አንቀጽ: 112

وَبَشَّرۡنَٰهُ بِإِسۡحَٰقَ نَبِيّٗا مِّنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

112. Ir Mes suteikėme jam gerą žinią apie Ishaką (Izaoką) – Pranašą iš teisingųjų.

አንቀጽ: 113

وَبَٰرَكۡنَا عَلَيۡهِ وَعَلَىٰٓ إِسۡحَٰقَۚ وَمِن ذُرِّيَّتِهِمَا مُحۡسِنٞ وَظَالِمٞ لِّنَفۡسِهِۦ مُبِينٞ

113. Mes palaiminome jį ir Ishaką (Izaoką). Ir iš jų palikuonių yra (kai kurie) darantys teisingą, ir kai kurie, kurie aiškiai paklaidino save.

አንቀጽ: 114

وَلَقَدۡ مَنَنَّا عَلَىٰ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

114. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Savo Malonę Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).

አንቀጽ: 115

وَنَجَّيۡنَٰهُمَا وَقَوۡمَهُمَا مِنَ ٱلۡكَرۡبِ ٱلۡعَظِيمِ

115. Ir Mes išgelbėjome juos ir jų žmones nuo didžiulės bėdos.

አንቀጽ: 116

وَنَصَرۡنَٰهُمۡ فَكَانُواْ هُمُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

116. Ir padėjome jiems, kad jie taptų laimėtojais.

አንቀጽ: 117

وَءَاتَيۡنَٰهُمَا ٱلۡكِتَٰبَ ٱلۡمُسۡتَبِينَ

117. Ir Mes suteikėme jiems aiškų Raštą.

አንቀጽ: 118

وَهَدَيۡنَٰهُمَا ٱلصِّرَٰطَ ٱلۡمُسۡتَقِيمَ

118. Ir išvedėme juos į Teisingą Kelią.

አንቀጽ: 119

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِمَا فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

119. Ir Mes palikome jiems (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.

አንቀጽ: 120

سَلَٰمٌ عَلَىٰ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

120. „Salam (taika) Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui).

አንቀጽ: 121

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

121. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems – žr. eilutę 2:112)

አንቀጽ: 122

إِنَّهُمَا مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

122. Iš tiesų, jie buvo du iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

አንቀጽ: 123

وَإِنَّ إِلۡيَاسَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

123. Ir iš tiesų, Iljas (Elijus) buvo vienas iš Pasiuntinių.

አንቀጽ: 124

إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦٓ أَلَا تَتَّقُونَ

124. Kai jis tarė savo žmonėms: „Ar jūs nebijosite Allaho?“

አንቀጽ: 125

أَتَدۡعُونَ بَعۡلٗا وَتَذَرُونَ أَحۡسَنَ ٱلۡخَٰلِقِينَ

125. „Ar jūs šauksitės Bal (gerai žinomo jo tautos stabo, kurį jie garbindavo) ir apleisite Geriausią iš kūrėjų

አንቀጽ: 126

ٱللَّهَ رَبَّكُمۡ وَرَبَّ ءَابَآئِكُمُ ٱلۡأَوَّلِينَ

126. Allahą, jūsų Viešpatį ir jūsų protėvių Viešpatį?“

አንቀጽ: 127

فَكَذَّبُوهُ فَإِنَّهُمۡ لَمُحۡضَرُونَ

127. Tačiau jie paneigė jį [Iljasą (Elijų)], taigi jie tikrai bus atvesti (į bausmę)

አንቀጽ: 128

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

128. Išskyrus išrinktuosius Allaho vergus.

አንቀጽ: 129

وَتَرَكۡنَا عَلَيۡهِ فِي ٱلۡأٓخِرِينَ

129. Ir Mes palikom jam (gerą atminimą) tarp vėlesniųjų kartų.

አንቀጽ: 130

سَلَٰمٌ عَلَىٰٓ إِلۡ يَاسِينَ

130. „Salam (taika) Iljasin (Elijui)“

አንቀጽ: 131

إِنَّا كَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

131. Iš tiesų, taip Mes atlyginame Al-Muhsinūn (gerą darantiesiems, kurie daro gerus darbus visiškai tik dėl Allaho – žr. eilutę 2:112)

አንቀጽ: 132

إِنَّهُۥ مِنۡ عِبَادِنَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

132. Iš tiesų, jis buvo vienas iš Mūsų tikinčiųjų vergų.

አንቀጽ: 133

وَإِنَّ لُوطٗا لَّمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

133. Ir iš tiesų, Lūtas (Lotas) buvo vienas iš Pasiuntinių.

አንቀጽ: 134

إِذۡ نَجَّيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ أَجۡمَعِينَ

134. Kai Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, visus,

አንቀጽ: 135

إِلَّا عَجُوزٗا فِي ٱلۡغَٰبِرِينَ

135. išskyrus seną moterį (jo žmoną), kuri buvo tarp tų, kurie liko užnugaryje.

አንቀጽ: 136

ثُمَّ دَمَّرۡنَا ٱلۡأٓخَرِينَ

136. Tada Mes sunaikinome likusiuosius (Sodomo miestą Negyvosios Jūros dabartinėje Palestinos teritorijoje)

አንቀጽ: 137

وَإِنَّكُمۡ لَتَمُرُّونَ عَلَيۡهِم مُّصۡبِحِينَ

137. Iš tiesų, jūs einate pro šalį jų ryte

አንቀጽ: 138

وَبِٱلَّيۡلِۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

138. Ir naktį. Ar tada jūs neapmąstysite?

አንቀጽ: 139

وَإِنَّ يُونُسَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

139. Ir iš tiesų, Jūnus (Jona) buvo vienas iš Pasiuntinių.

አንቀጽ: 140

إِذۡ أَبَقَ إِلَى ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

140. Kai jis bėgo į prikrautą laivą.

አንቀጽ: 141

فَسَاهَمَ فَكَانَ مِنَ ٱلۡمُدۡحَضِينَ

141. Tada jis (sutiko) metė burtus, ir buvo tarp pralaimėtojų.

አንቀጽ: 142

فَٱلۡتَقَمَهُ ٱلۡحُوتُ وَهُوَ مُلِيمٞ

142. Tada (didžiulė) žuvis prarijo jį, nes jis padarė veiksmą, vertą kaltės.

አንቀጽ: 143

فَلَوۡلَآ أَنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلۡمُسَبِّحِينَ

143. Jei jis nebūtų buvęs iš tų, kurie garbina Allahą

አንቀጽ: 144

لَلَبِثَ فِي بَطۡنِهِۦٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

144. Jis būtų tikrai likęs jos (žuvies) pilve iki Prikėlimo Dienos

አንቀጽ: 145

۞ فَنَبَذۡنَٰهُ بِٱلۡعَرَآءِ وَهُوَ سَقِيمٞ

145. Tačiau Mes išmetėme jį ant pliko kranto, kai jis buvo sergantis

አንቀጽ: 146

وَأَنۢبَتۡنَا عَلَيۡهِ شَجَرَةٗ مِّن يَقۡطِينٖ

146. Ir privertėme moliūgo augalą apaugti jį.

አንቀጽ: 147

وَأَرۡسَلۡنَٰهُ إِلَىٰ مِاْئَةِ أَلۡفٍ أَوۡ يَزِيدُونَ

147. Ir Mes nusiuntėme jį pas šimtą tūkstančių (žmonių) ar net daugiau

አንቀጽ: 148

فَـَٔامَنُواْ فَمَتَّعۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ حِينٖ

148. Ir jie patikėjo. Taigi Mes suteikėme jiems pramogą kuriam laikui

አንቀጽ: 149

فَٱسۡتَفۡتِهِمۡ أَلِرَبِّكَ ٱلۡبَنَاتُ وَلَهُمُ ٱلۡبَنُونَ

149. Dabar paklausk jų (Muchammedai ﷺ): „Ar yra (tik) dukrų jūsų Viešpačiui, o sūnus jiems?

አንቀጽ: 150

أَمۡ خَلَقۡنَا ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ إِنَٰثٗا وَهُمۡ شَٰهِدُونَ

150. Arba ar Mes sukūrėme angelus moterimis, kai jie buvo liudytojais?

አንቀጽ: 151

أَلَآ إِنَّهُم مِّنۡ إِفۡكِهِمۡ لَيَقُولُونَ

151. Iš tiesų, tai iš jų melagysčių, kad jie (Kuraišų pagonys) sako:

አንቀጽ: 152

وَلَدَ ٱللَّهُ وَإِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

152. „Allahas pagimdė [palikuonis – angelus, kurie yra Allaho dukros].“ Ir iš tiesų, jie melagiai.

አንቀጽ: 153

أَصۡطَفَى ٱلۡبَنَاتِ عَلَى ٱلۡبَنِينَ

153. Ar Jis (tada) pasirinko dukras, nei sūnus?

አንቀጽ: 154

مَا لَكُمۡ كَيۡفَ تَحۡكُمُونَ

154. Kas jums yra? Kaip jūs nusprendžiate?

አንቀጽ: 155

أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

155. Ar jūs tada neatminsite?

አንቀጽ: 156

أَمۡ لَكُمۡ سُلۡطَٰنٞ مُّبِينٞ

156. Arba ar yra jums akivaizdi valdžia?

አንቀጽ: 157

فَأۡتُواْ بِكِتَٰبِكُمۡ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

157. Tad atneškite savo Knygą, jei esate tiesą sakantys.

አንቀጽ: 158

وَجَعَلُواْ بَيۡنَهُۥ وَبَيۡنَ ٱلۡجِنَّةِ نَسَبٗاۚ وَلَقَدۡ عَلِمَتِ ٱلۡجِنَّةُ إِنَّهُمۡ لَمُحۡضَرُونَ

158. Ir jie sukūrė giminystę tarp Jo ir džinų, tačiau džinai gerai žino, kad jie tikrai turės pasirodyti (priešais Jį) (t. y. jie bus kviečiami atsiskaityti).

አንቀጽ: 159

سُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ عَمَّا يَصِفُونَ

159. Pagerbtas yra Allahas, (Laisvas Jis) nuo to, ką jie Jam priskiria.

አንቀጽ: 160

إِلَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

160. Išskyrus Allaho vergus, kuriuos Jis pasirinko (savo Gailestingumui, t. y. tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą, kurie nepriskiria Allahui melagingų dalykų).

አንቀጽ: 161

فَإِنَّكُمۡ وَمَا تَعۡبُدُونَ

161. Taigi, iš tiesų jūs (pagonys) ir tie, kuriuos jūs garbinate (stabai)

አንቀጽ: 162

مَآ أَنتُمۡ عَلَيۡهِ بِفَٰتِنِينَ

162. negali paklaidinti [nugręžti nuo Jo (Allaho) nė vieno iš tikinčiųjų],

አንቀጽ: 163

إِلَّا مَنۡ هُوَ صَالِ ٱلۡجَحِيمِ

163. išskyrus tuos, kuriems lemta degti Pragare.

አንቀጽ: 164

وَمَا مِنَّآ إِلَّا لَهُۥ مَقَامٞ مَّعۡلُومٞ

164. Ir nėra nė vieno iš mūsų (angelų), tačiau žino savo vietą (arba padėtį)

አንቀጽ: 165

وَإِنَّا لَنَحۡنُ ٱلصَّآفُّونَ

165. Ir iš tiesų, mes (angelai), mes stovime eilėmis (maldose kaip jūs musulmonai stovite eilėmis savo maldose)

አንቀጽ: 166

وَإِنَّا لَنَحۡنُ ٱلۡمُسَبِّحُونَ

166. Ir iš tiesų, mes (angelai), tikrai esame tie, kurie garbina (Allaho šloves, t. y. atlieka maldas).

አንቀጽ: 167

وَإِن كَانُواْ لَيَقُولُونَ

167. Ir iš tiesų jie (arabų pagonys) sakydavo:

አንቀጽ: 168

لَوۡ أَنَّ عِندَنَا ذِكۡرٗا مِّنَ ٱلۡأَوَّلِينَ

168. „Jei būtume turėję priminimą, kaip turėjo senovės žmonės (prieš ateinant Pranašui Muchammedui ﷺ Allaho Pasiuntiniu).

አንቀጽ: 169

لَكُنَّا عِبَادَ ٱللَّهِ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

169. „Mes tikrai būtume buvę Allaho išrinktieji vergai (tikrieji tikintieji islamiškajį monoteizmą)

አንቀጽ: 170

فَكَفَرُواْ بِهِۦۖ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

170. Tačiau (dabar, kai atėjo Koranas) jie netiki juo (t. y. Koraną ir Pranašą Muchammedą ﷺ ir viską, ką jis atnešė – Dieviškąjį Apreiškimą), taigi jie sužinos.

አንቀጽ: 171

وَلَقَدۡ سَبَقَتۡ كَلِمَتُنَا لِعِبَادِنَا ٱلۡمُرۡسَلِينَ

171. Ir iš tiesų, Mūsų Žodis atėjo iš senovės pas Mūsų vergus, Pasiuntinius

አንቀጽ: 172

إِنَّهُمۡ لَهُمُ ٱلۡمَنصُورُونَ

172. Kad jie tikrai būtų padaryti triumfuojančiaisiais

አንቀጽ: 173

وَإِنَّ جُندَنَا لَهُمُ ٱلۡغَٰلِبُونَ

173. Ir kad Mūsų kariuomenės, jie tikrai būtų laimėtojais

አንቀጽ: 174

فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ حِينٖ

174. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ) nuo jų kuriam laikui

አንቀጽ: 175

وَأَبۡصِرۡهُمۡ فَسَوۡفَ يُبۡصِرُونَ

175. Ir stebėk juos ir jie pamatys (bausmę)

አንቀጽ: 176

أَفَبِعَذَابِنَا يَسۡتَعۡجِلُونَ

176. Argi jie siekia paskubinti Mūsų Kančią?

አንቀጽ: 177

فَإِذَا نَزَلَ بِسَاحَتِهِمۡ فَسَآءَ صَبَاحُ ٱلۡمُنذَرِينَ

177. Tada, kai ji pakils jų kieme (t. y. šalia jų), blogas bus rytas tiems, kurie buvo perspėti.

አንቀጽ: 178

وَتَوَلَّ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ حِينٖ

178. Taigi nusigręžk (Muchammedai ﷺ ) nuo jų kuriam laikui

አንቀጽ: 179

وَأَبۡصِرۡ فَسَوۡفَ يُبۡصِرُونَ

179. ir stebėk juos ir jie pamatys (kančią).

አንቀጽ: 180

سُبۡحَٰنَ رَبِّكَ رَبِّ ٱلۡعِزَّةِ عَمَّا يَصِفُونَ

180. Pagerbtas jūsų Viešpats, Garbės ir Galios Viešpats. (Laisvas Jis) nuo visko, ką jie Jam priskiria.

አንቀጽ: 181

وَسَلَٰمٌ عَلَى ٱلۡمُرۡسَلِينَ

181. Ir taika Pasiuntiniams

አንቀጽ: 182

وَٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

182. Ir šlovė ir padėka Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpačiui.