ترجمة معاني سورة نوح - الترجمة الليتوانية - موسوعة القرآن الكريم

سورة نوح - Sūra Nūch

آية: 1

إِنَّآ أَرۡسَلۡنَا نُوحًا إِلَىٰ قَوۡمِهِۦٓ أَنۡ أَنذِرۡ قَوۡمَكَ مِن قَبۡلِ أَن يَأۡتِيَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

1. Iš tiesų, Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms (sakydami:) „Perspėk savo žmones anksčiau, nei pasieks juos skausminga bausmė.“

آية: 2

قَالَ يَٰقَوۡمِ إِنِّي لَكُمۡ نَذِيرٞ مُّبِينٌ

2. Jis sakė: „Mano žmonės, iš tiesų, aš esu jums aiškus perspėtojas (sakantis)

آية: 3

أَنِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَٱتَّقُوهُ وَأَطِيعُونِ

3. garbinti Allahą, baimintis Jo ir paklusti man.

آية: 4

يَغۡفِرۡ لَكُم مِّن ذُنُوبِكُمۡ وَيُؤَخِّرۡكُمۡ إِلَىٰٓ أَجَلٖ مُّسَمًّىۚ إِنَّ أَجَلَ ٱللَّهِ إِذَا جَآءَ لَا يُؤَخَّرُۚ لَوۡ كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

4. Jis (t. y. Allahas) atleis jums jūsų nuodėmes ir atidės jums nustatytam terminui. Iš tiesų, terminas (nustatytas) Allaho, – kai jis ateis, nebus užlaikyta, jei tik jūs žinotumėte.“

آية: 5

قَالَ رَبِّ إِنِّي دَعَوۡتُ قَوۡمِي لَيۡلٗا وَنَهَارٗا

5. Jis sakė: „Mano Viešpatie, tikrai aš kviečiau savo žmones (į tiesą) naktį ir dieną.

آية: 6

فَلَمۡ يَزِدۡهُمۡ دُعَآءِيٓ إِلَّا فِرَارٗا

6. Tačau mano kvietimas padidino juos niekame kitame tik atsitraukime (t. y. pasibjaurėjime).

آية: 7

وَإِنِّي كُلَّمَا دَعَوۡتُهُمۡ لِتَغۡفِرَ لَهُمۡ جَعَلُوٓاْ أَصَٰبِعَهُمۡ فِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَٱسۡتَغۡشَوۡاْ ثِيَابَهُمۡ وَأَصَرُّواْ وَٱسۡتَكۡبَرُواْ ٱسۡتِكۡبَارٗا

7. Ir tikrai, kaskart, kai aš kviečiau juos, kad Tu galėtum atleisti jiems, jie įsikišdavo savo pirštus į savo ausis, apsidengdavo savo apdarais, būdavo užsispyrę ir išpuikę (didžiu) pasipūtimu.

آية: 8

ثُمَّ إِنِّي دَعَوۡتُهُمۡ جِهَارٗا

8. Paskui aš kviečiau juos atvirai.

آية: 9

ثُمَّ إِنِّيٓ أَعۡلَنتُ لَهُمۡ وَأَسۡرَرۡتُ لَهُمۡ إِسۡرَارٗا

9. Paskui aš skelbiau jiems (viešai) ir (taip pat) pasakojau jiems privačiai,

آية: 10

فَقُلۡتُ ٱسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّكُمۡ إِنَّهُۥ كَانَ غَفَّارٗا

10. ir sakiau: „Prašykite savo Viešpaties atleidimo. Tikrai, Jis yra Visa Atleidžiantis.

آية: 11

يُرۡسِلِ ٱلسَّمَآءَ عَلَيۡكُم مِّدۡرَارٗا

11. Jis atsiųs (lietų iš) dangaus (esančio) virš jūsų (besitęsiančiomis) liūtimis

آية: 12

وَيُمۡدِدۡكُم بِأَمۡوَٰلٖ وَبَنِينَ وَيَجۡعَل لَّكُمۡ جَنَّٰتٖ وَيَجۡعَل لَّكُمۡ أَنۡهَٰرٗا

12. ir padidins jums turto ir vaikų (kiekį), ir suteiks jums sodus, ir suteiks jums upes.

آية: 13

مَّا لَكُمۡ لَا تَرۡجُونَ لِلَّهِ وَقَارٗا

13. Kas yra jums, kad nepriskiriate Allahui (Jam priklausančios) didybės,

آية: 14

وَقَدۡ خَلَقَكُمۡ أَطۡوَارًا

14. nors Jis sukūrė jus etapais?

آية: 15

أَلَمۡ تَرَوۡاْ كَيۡفَ خَلَقَ ٱللَّهُ سَبۡعَ سَمَٰوَٰتٖ طِبَاقٗا

15. Argi neapmąstote, kaip Allahas sukūrė septynis dangus lygiais

آية: 16

وَجَعَلَ ٱلۡقَمَرَ فِيهِنَّ نُورٗا وَجَعَلَ ٱلشَّمۡسَ سِرَاجٗا

16. ir padarė mėnulį juose (atspindėta) šviesa ir padarė saulę degančiu žibintu?

آية: 17

وَٱللَّهُ أَنۢبَتَكُم مِّنَ ٱلۡأَرۡضِ نَبَاتٗا

17. Ir Allahas privertė jus išaugti iš žemės (palaipsniui kaip) augalus.

آية: 18

ثُمَّ يُعِيدُكُمۡ فِيهَا وَيُخۡرِجُكُمۡ إِخۡرَاجٗا

18. Paskui Jis sugrąžins jus į ją ir ištrauks jus (kitu) ištraukimu.

آية: 19

وَٱللَّهُ جَعَلَ لَكُمُ ٱلۡأَرۡضَ بِسَاطٗا

19. Ir Allahas padarė jums žemę platybe,

آية: 20

لِّتَسۡلُكُواْ مِنۡهَا سُبُلٗا فِجَاجٗا

20. kad jūs galėtumėte keliauti po ją plačiais keliais.“

آية: 21

قَالَ نُوحٞ رَّبِّ إِنَّهُمۡ عَصَوۡنِي وَٱتَّبَعُواْ مَن لَّمۡ يَزِدۡهُ مَالُهُۥ وَوَلَدُهُۥٓ إِلَّا خَسَارٗا

21. Nūhas (Nojus) sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų jie nepakluso man ir sekė tuo, kurio turtas ir vaikai nepadidins jam nieko, tik pralaimėjimą.

آية: 22

وَمَكَرُواْ مَكۡرٗا كُبَّارٗا

22. Ir jie surengė didžiulį sąmokslą,

آية: 23

وَقَالُواْ لَا تَذَرُنَّ ءَالِهَتَكُمۡ وَلَا تَذَرُنَّ وَدّٗا وَلَا سُوَاعٗا وَلَا يَغُوثَ وَيَعُوقَ وَنَسۡرٗا

23. ir sakė: „Niekada nepalikite savo dievų ir niekada nepalikite Vad, arba Suva, arba Jaghus ir Jauk, ir Nasr.

آية: 24

وَقَدۡ أَضَلُّواْ كَثِيرٗاۖ وَلَا تَزِدِ ٱلظَّٰلِمِينَ إِلَّا ضَلَٰلٗا

24. Ir jau paklaidino jie daugelį. Ir (mano Viešpatie), nepadidink nusidėjėliams nieko kito, tik klaidą.“

آية: 25

مِّمَّا خَطِيٓـَٰٔتِهِمۡ أُغۡرِقُواْ فَأُدۡخِلُواْ نَارٗا فَلَمۡ يَجِدُواْ لَهُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ أَنصَارٗا

25. Dėl savo nuodėmių jie buvo paskandinti ir įvesti į Ugnį, ir nerado jie sau priešais Allahą (jokių) padėjėjų.

آية: 26

وَقَالَ نُوحٞ رَّبِّ لَا تَذَرۡ عَلَى ٱلۡأَرۡضِ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ دَيَّارًا

26. Ir Nūhas (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie, nepalik žemėje netikinčiųjų gyventojų.

آية: 27

إِنَّكَ إِن تَذَرۡهُمۡ يُضِلُّواْ عِبَادَكَ وَلَا يَلِدُوٓاْ إِلَّا فَاجِرٗا كَفَّارٗا

27. Iš tiesų, jei Tu paliksi juos, jie paklaidins Tavo tarnus ir negimdys nieko kito, tik (kiekvieną) nuodėmingąjį ir (tvirtai) netikintįjį.

آية: 28

رَّبِّ ٱغۡفِرۡ لِي وَلِوَٰلِدَيَّ وَلِمَن دَخَلَ بَيۡتِيَ مُؤۡمِنٗا وَلِلۡمُؤۡمِنِينَ وَٱلۡمُؤۡمِنَٰتِۖ وَلَا تَزِدِ ٱلظَّٰلِمِينَ إِلَّا تَبَارَۢا

28. Mano Viešpatie, atleisk man ir mano tėvams, ir tiems, kurie įžengia į mano namus (būdami) tikinčiaisiais, ir tikintiesiems, ir tikinčiosioms. Ir nepadidink nusidėjėliams nieko, tik pražūtį.“