অৰ্থানুবাদ আয়াত 17 ছুৰা আল-কাহাফ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 17

۞ وَتَرَى ٱلشَّمۡسَ إِذَا طَلَعَت تَّزَٰوَرُ عَن كَهۡفِهِمۡ ذَاتَ ٱلۡيَمِينِ وَإِذَا غَرَبَت تَّقۡرِضُهُمۡ ذَاتَ ٱلشِّمَالِ وَهُمۡ فِي فَجۡوَةٖ مِّنۡهُۚ ذَٰلِكَ مِنۡ ءَايَٰتِ ٱللَّهِۗ مَن يَهۡدِ ٱللَّهُ فَهُوَ ٱلۡمُهۡتَدِۖ وَمَن يُضۡلِلۡ فَلَن تَجِدَ لَهُۥ وَلِيّٗا مُّرۡشِدٗا

17. Ir galėjote matyti saulę, kai ji pakilo, slenkančią į dešinę nuo jų Urvo, ir kai ji leidosi, besigręžiančią nuo jų į kairę, kai jie gulėjo Urvo vidury. Tai (vienas) iš Allaho Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų). Tas, kurį Allahas veda, yra teisingai vedamas, tačiau tam, kurį Jis paklaidina, nerasi jam jokio Vali (vedančio draugo), kad išvestų jį (į teisingą Kelią).