অৰ্থানুবাদ ছুৰা আল-বাক্বাৰাহ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 8 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 49

وَإِذۡ نَجَّيۡنَٰكُم مِّنۡ ءَالِ فِرۡعَوۡنَ يَسُومُونَكُمۡ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِ يُذَبِّحُونَ أَبۡنَآءَكُمۡ وَيَسۡتَحۡيُونَ نِسَآءَكُمۡۚ وَفِي ذَٰلِكُم بَلَآءٞ مِّن رَّبِّكُمۡ عَظِيمٞ

49. Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums siaubingas kančias, žudė jūsų sūnus ir pasigailėdavo jūsų moterų, ir tame buvo didžiulis išbandymas, skirtas jūsų Viešpaties.

আয়াত: 50

وَإِذۡ فَرَقۡنَا بِكُمُ ٱلۡبَحۡرَ فَأَنجَيۡنَٰكُمۡ وَأَغۡرَقۡنَآ ءَالَ فِرۡعَوۡنَ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ

50. Ir (atminkite), kai Mes perskyrėme jūrą ir išgelbėjome jus ir paskandinome Firauno (Faraono) žmones, o jūs žiūrėjote (į juos, kai jūros vanduo juos uždengė).

আয়াত: 51

وَإِذۡ وَٰعَدۡنَا مُوسَىٰٓ أَرۡبَعِينَ لَيۡلَةٗ ثُمَّ ٱتَّخَذۡتُمُ ٱلۡعِجۡلَ مِنۢ بَعۡدِهِۦ وَأَنتُمۡ ظَٰلِمُونَ

51. Ir (atminkite), kai Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) keturiasdešimt naktų ir (jam išėjus) jūs pasirinkote veršiuką (garbinimui), ir būdami Zalimūn (daugiadieviais ir nusidėjėliais).

আয়াত: 52

ثُمَّ عَفَوۡنَا عَنكُم مِّنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ لَعَلَّكُمۡ تَشۡكُرُونَ

52. Tada po to Mes atleidome jums, kad būtumėte dėkingi.

আয়াত: 53

وَإِذۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡفُرۡقَانَ لَعَلَّكُمۡ تَهۡتَدُونَ

53. Ir (atminkite), kai Mes davėme Mūsai (Mozei) Knygą [Tauratą (Torą)] ir atskyrimą (gero nuo blogo), kad būtumėte vedami teisingai.

আয়াত: 54

وَإِذۡ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوۡمِهِۦ يَٰقَوۡمِ إِنَّكُمۡ ظَلَمۡتُمۡ أَنفُسَكُم بِٱتِّخَاذِكُمُ ٱلۡعِجۡلَ فَتُوبُوٓاْ إِلَىٰ بَارِئِكُمۡ فَٱقۡتُلُوٓاْ أَنفُسَكُمۡ ذَٰلِكُمۡ خَيۡرٞ لَّكُمۡ عِندَ بَارِئِكُمۡ فَتَابَ عَلَيۡكُمۡۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ

54. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Mano žmonės, iš tiesų, jūs nuskriaudėte save, garbindami veršiuką. Tad kreipkitės atgailaudami į savo Kūrėją ir nužudykite savuosius (nekaltieji nužudykite nusidėjėlius iš savo tarpo), - tai bus geriau jūsų Kūrėjo akivaizdoje.“ Tada Jis priėmė jūsų atgailą. Iš tiesų, Jis – Tas, Kuris priima atgailą, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 55

وَإِذۡ قُلۡتُمۡ يَٰمُوسَىٰ لَن نُّؤۡمِنَ لَكَ حَتَّىٰ نَرَى ٱللَّهَ جَهۡرَةٗ فَأَخَذَتۡكُمُ ٱلصَّٰعِقَةُ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ

55. Ir (atminkite), kai jūs sakėte: „Mūsa (Moze), mes niekada netikėsime tavimi, kol aiškiai nepamatysime Allaho.“ Bet apėmė jus žaibo blykstelėjimas, jums bežiūrint.

আয়াত: 56

ثُمَّ بَعَثۡنَٰكُم مِّنۢ بَعۡدِ مَوۡتِكُمۡ لَعَلَّكُمۡ تَشۡكُرُونَ

56. Tada Mes prikėlėme jus po jūsų mirties, kad galėtumėte būti dėkingi.

আয়াত: 57

وَظَلَّلۡنَا عَلَيۡكُمُ ٱلۡغَمَامَ وَأَنزَلۡنَا عَلَيۡكُمُ ٱلۡمَنَّ وَٱلسَّلۡوَىٰۖ كُلُواْ مِن طَيِّبَٰتِ مَا رَزَقۡنَٰكُمۡۚ وَمَا ظَلَمُونَا وَلَٰكِن كَانُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ

57. Ir Mes užstojome jums šviesą debesimis ir nuleidome jums Al-Mana ir putpeles, (sakydami): „Valgykite gerus, leistinus dalykus, kuriuos Mes suteikėme jums.“ (Bet jie maištavo). Ir jie nenuskriaudė Mūsų, bet nuskriaudė save.