অৰ্থানুবাদ ছুৰা আল-মায়িদাহ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - পৃষ্ঠা নং 112 - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 24

قَالُواْ يَٰمُوسَىٰٓ إِنَّا لَن نَّدۡخُلَهَآ أَبَدٗا مَّا دَامُواْ فِيهَا فَٱذۡهَبۡ أَنتَ وَرَبُّكَ فَقَٰتِلَآ إِنَّا هَٰهُنَا قَٰعِدُونَ

24. Jie tarė: „Mūsa (Moze), mes niekada neįžengsime į ją, kol jie ten yra. Taigi eik tu ir tavo Viešpats ir dviese kovokite, mes sėdime čia.“

আয়াত: 25

قَالَ رَبِّ إِنِّي لَآ أَمۡلِكُ إِلَّا نَفۡسِي وَأَخِيۖ فَٱفۡرُقۡ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡفَٰسِقِينَ

25. Jis [Mūsa (Mozė)] sakė: „Mano Viešpatie, aš turiu galią tik sau ir savo broliui, taigi atskirk mus nuo žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingi ir nepaklusnūs Allahui)!”

আয়াত: 26

قَالَ فَإِنَّهَا مُحَرَّمَةٌ عَلَيۡهِمۡۛ أَرۡبَعِينَ سَنَةٗۛ يَتِيهُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِۚ فَلَا تَأۡسَ عَلَى ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡفَٰسِقِينَ

26. (Allahas) sakė: „Todėl ji (ši šventoji žemė) yra uždrausta jiems keturiasdešimčiai metų. Blaškysis jie po žemę. Taigi nesielvartauk dėl žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingi ir nepaklusnūs Allahui).“

আয়াত: 27

۞ وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ ٱبۡنَيۡ ءَادَمَ بِٱلۡحَقِّ إِذۡ قَرَّبَا قُرۡبَانٗا فَتُقُبِّلَ مِنۡ أَحَدِهِمَا وَلَمۡ يُتَقَبَّلۡ مِنَ ٱلۡأٓخَرِ قَالَ لَأَقۡتُلَنَّكَۖ قَالَ إِنَّمَا يَتَقَبَّلُ ٱللَّهُ مِنَ ٱلۡمُتَّقِينَ

27. Ir (Muchammedai ﷺ) recituok jiems (judėjams) istoriją apie du Adamo (Adomo) sūnus (Habil ir Kabil - Abelį ir Kainą) teisingą. Kai kiekvienas paaukojo (Allahui), tai (auka) buvo priimta iš vieno, bet ne iš kito. Pastarasis sakė pirmajam: „Aš tikrai tave nužudysiu.“ Pirmasis tarė: „Iš tiesų, Allahas priima tik iš tų, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).“

আয়াত: 28

لَئِنۢ بَسَطتَ إِلَيَّ يَدَكَ لِتَقۡتُلَنِي مَآ أَنَا۠ بِبَاسِطٖ يَدِيَ إِلَيۡكَ لِأَقۡتُلَكَۖ إِنِّيٓ أَخَافُ ٱللَّهَ رَبَّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

28. „Jei tu ištiesi savo ranką prieš mane (siekdamas) nužudyti mane, aš niekada netiesiu savo rankos prieš tave (siekdamas) nužudyti tave, nes aš bijau Allaho, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.“

আয়াত: 29

إِنِّيٓ أُرِيدُ أَن تَبُوٓأَ بِإِثۡمِي وَإِثۡمِكَ فَتَكُونَ مِنۡ أَصۡحَٰبِ ٱلنَّارِۚ وَذَٰلِكَ جَزَٰٓؤُاْ ٱلظَّٰلِمِينَ

29. „Iš tiesų, aš noriu leisti tau užsitraukti mano nuodėmę ant savęs, kaip ir savąją, tada būsi tu vienas iš Ugnies gyventojų. Ir tai yra Zalimūn (daugiadievių ir nusidėjėlių) atlygis.“

আয়াত: 30

فَطَوَّعَتۡ لَهُۥ نَفۡسُهُۥ قَتۡلَ أَخِيهِ فَقَتَلَهُۥ فَأَصۡبَحَ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

30. Taigi kito (antrojo) Nafs (ego) paskatino jį ir padarė, kad savo brolio nužudymas atrodytų teisingas jam. Jis nužudė jį ir tapo vienu iš pralaimėjusiųjų.

আয়াত: 31

فَبَعَثَ ٱللَّهُ غُرَابٗا يَبۡحَثُ فِي ٱلۡأَرۡضِ لِيُرِيَهُۥ كَيۡفَ يُوَٰرِي سَوۡءَةَ أَخِيهِۚ قَالَ يَٰوَيۡلَتَىٰٓ أَعَجَزۡتُ أَنۡ أَكُونَ مِثۡلَ هَٰذَا ٱلۡغُرَابِ فَأُوَٰرِيَ سَوۡءَةَ أَخِيۖ فَأَصۡبَحَ مِنَ ٱلنَّٰدِمِينَ

31. Tada Allahas siuntė varną, kuri pakrapštė žemę, kad parodytų jam kaip paslėpti savo mirusio brolio kūną. Jis (žudikas) tarė: „Vargas man! Aš net nesugebu būti kaip ši varna ir paslėpti savo mirusio brolio kūną?“ Tada jis tapo vienu iš tų, kurie gailėjosi.