অৰ্থানুবাদ ছুৰা ছুৰা আল-আনআম - الترجمة الليتوانية - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

Sūra Al-An’am

আয়াত: 1

ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ وَجَعَلَ ٱلظُّلُمَٰتِ وَٱلنُّورَۖ ثُمَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِرَبِّهِمۡ يَعۡدِلُونَ

1. Visi šlovinimai ir padėkos Allahui, Kuris (Vienas) sukūrė dangus ir žemę, ir davė pradžią tamsai ir šviesai. Tačiau tie, kurie netiki, laiko kitus lygiais savo Viešpačiui.

আয়াত: 2

هُوَ ٱلَّذِي خَلَقَكُم مِّن طِينٖ ثُمَّ قَضَىٰٓ أَجَلٗاۖ وَأَجَلٞ مُّسَمًّى عِندَهُۥۖ ثُمَّ أَنتُمۡ تَمۡتَرُونَ

2. Jis yra Tas, Kuris sukūrė jus iš molio, ir tada nustatė (nustatytą) terminą (jums mirti). Ir pas Jį yra dar vienas apibrėžtas terminas (kada jūs būsite prikelti), tačiau jūs abejojate (Prikėlimu).

আয়াত: 3

وَهُوَ ٱللَّهُ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَفِي ٱلۡأَرۡضِ يَعۡلَمُ سِرَّكُمۡ وَجَهۡرَكُمۡ وَيَعۡلَمُ مَا تَكۡسِبُونَ

3. Ir Jis yra Allahas (garbinamas Vienintelis) danguose ir žemėje. Jis žino tai, ką jūs nuslepiate, ir tai, ką jūs atskleidžiate, ir Jis žino, ką jūs įgyjate (gerą ar blogą). (Žr. ają 43:84)

আয়াত: 4

وَمَا تَأۡتِيهِم مِّنۡ ءَايَةٖ مِّنۡ ءَايَٰتِ رَبِّهِمۡ إِلَّا كَانُواْ عَنۡهَا مُعۡرِضِينَ

4. Ir kada tik Aja (ženklas) ateina pas juos iš jų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.), jie nusigręžia nuo jo.

আয়াত: 5

فَقَدۡ كَذَّبُواْ بِٱلۡحَقِّ لَمَّا جَآءَهُمۡ فَسَوۡفَ يَأۡتِيهِمۡ أَنۢبَٰٓؤُاْ مَا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

5. Iš tiesų, jie atmetė tiesą (Koraną ir Muchammedą ﷺ ) ^[1], kai ji atėjo pas juos, tačiau ateis pas juos žinia apie tai (kančią), iš ko jie juokėsi.

[1] Žr. ajos 3:85 išnašą ir taip pat žr. ają 3:116.

আয়াত: 6

أَلَمۡ يَرَوۡاْ كَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِن قَبۡلِهِم مِّن قَرۡنٖ مَّكَّنَّٰهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ مَا لَمۡ نُمَكِّن لَّكُمۡ وَأَرۡسَلۡنَا ٱلسَّمَآءَ عَلَيۡهِم مِّدۡرَارٗا وَجَعَلۡنَا ٱلۡأَنۡهَٰرَ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمۡ فَأَهۡلَكۡنَٰهُم بِذُنُوبِهِمۡ وَأَنشَأۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِمۡ قَرۡنًا ءَاخَرِينَ

6. Argi jie nematė, kiek kartų iki jų Mes sunaikinome, kurias Mes įkurdinome žemėje taip, kaip Mes neįkurdinome jūsų? Ir Mes gausiai pylėme ant jų lietų iš dangaus ir privertėme upes tekėti po jais. Tačiau Mes sunaikinome juos už jų nuodėmes, ir Mes sukūrėme po jų kitas kartas.

আয়াত: 7

وَلَوۡ نَزَّلۡنَا عَلَيۡكَ كِتَٰبٗا فِي قِرۡطَاسٖ فَلَمَسُوهُ بِأَيۡدِيهِمۡ لَقَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّبِينٞ

7. Ir net jei Mes nuleistume tau (Muchammedai ﷺ ) Žinią, užrašytą ant popieriaus, kad jie galėtų ją paliesti savo rankomis, netikintieji būtų sakę: „Tai niekas kitas, tik akivaizdūs burtai!”.

আয়াত: 8

وَقَالُواْ لَوۡلَآ أُنزِلَ عَلَيۡهِ مَلَكٞۖ وَلَوۡ أَنزَلۡنَا مَلَكٗا لَّقُضِيَ ٱلۡأَمۡرُ ثُمَّ لَا يُنظَرُونَ

8. Ir jie sako: „Kodėl jam nebuvo nuleistas angelas?“ Jei Mes būtume nuleidę angelą, viskas būtų nuspręsta iš karto, ir nebūtų jiems leista atsikvėpti.

আয়াত: 9

وَلَوۡ جَعَلۡنَٰهُ مَلَكٗا لَّجَعَلۡنَٰهُ رَجُلٗا وَلَلَبَسۡنَا عَلَيۡهِم مَّا يَلۡبِسُونَ

9. Ir jei Mes būtume paskyrę jam angelą, Mes iš tikrųjų būtume padarę jį žmogumi, ir būtume be abejonės supainioję juos tame, kame jie jau yra susipainioję (t. y. dėl Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios).

আয়াত: 10

وَلَقَدِ ٱسۡتُهۡزِئَ بِرُسُلٖ مِّن قَبۡلِكَ فَحَاقَ بِٱلَّذِينَ سَخِرُواْ مِنۡهُم مَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

10. Ir iš tiesų, iš (daugybės) Pasiuntinių iki tavęs buvo šaipomasi, tačiau jų pašaipūnai buvo apsupti kaip tik tuo, iš ko jie šaipėsi.

আয়াত: 11

قُلۡ سِيرُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ ثُمَّ ٱنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُكَذِّبِينَ

11. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Keliaukite per žemę ir pamatykite, koks galas buvo tų, kurie atmetė tiesą.“

আয়াত: 12

قُل لِّمَن مَّا فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ قُل لِّلَّهِۚ كَتَبَ عَلَىٰ نَفۡسِهِ ٱلرَّحۡمَةَۚ لَيَجۡمَعَنَّكُمۡ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ لَا رَيۡبَ فِيهِۚ ٱلَّذِينَ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ فَهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ

12. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kam priklauso viskas, kas yra danguose ir žemėje?“ Sakykite: „Allahui. Jis įsakė Sau Gailestingumą. Iš tikrųjų Jis surinks jus visus Prikėlimo Dieną, dėl kurios nėra abejonės. Tie, kurie pasiklydo, netikės [Allahą kaip vienintelį Ilah (Dievą), ir Muchammedą ﷺ kaip vieną iš Jo Pasiuntinių, ir Prikėlimą].

আয়াত: 13

۞ وَلَهُۥ مَا سَكَنَ فِي ٱلَّيۡلِ وَٱلنَّهَارِۚ وَهُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

13. Ir Jam priklauso viskas, kas egzistuoja naktį ir dieną, ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

আয়াত: 14

قُلۡ أَغَيۡرَ ٱللَّهِ أَتَّخِذُ وَلِيّٗا فَاطِرِ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَهُوَ يُطۡعِمُ وَلَا يُطۡعَمُۗ قُلۡ إِنِّيٓ أُمِرۡتُ أَنۡ أَكُونَ أَوَّلَ مَنۡ أَسۡلَمَۖ وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

14. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ar turėčiau aš laikyti Vali (Padėjėju, Globėju, Viešpačiu arba Dievu) ką nors kitą nei Allahas, dangų ir žemės Kūrėjas? Ir tai Jis, Kuris maitina, tačiau nėra maitinamas.“ Sakyk: „Iš tiesų, man įsakyta būti pirmuoju iš tų, kurie paklūsta Allahui (kaip musulmonai).“ Ir nebūk tu (Muchammedai ﷺ ) iš Mušrikūn [daugiadievių, pagonių, stabmeldžių ir netikinčiųjų Allaho Vienumu].

আয়াত: 15

قُلۡ إِنِّيٓ أَخَافُ إِنۡ عَصَيۡتُ رَبِّي عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

15. Sakyk: „Aš bijau, jei aš nepaklusčiau savo Viešpačiui, Galingosios Dienos kančios.“

আয়াত: 16

مَّن يُصۡرَفۡ عَنۡهُ يَوۡمَئِذٖ فَقَدۡ رَحِمَهُۥۚ وَذَٰلِكَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡمُبِينُ

16. Tas, kas išvengs (kančios) tą Dieną, (Allahas) tikrai buvo jam Gailestingas. Ir tai būtų akivaizdi sėkmė.

আয়াত: 17

وَإِن يَمۡسَسۡكَ ٱللَّهُ بِضُرّٖ فَلَا كَاشِفَ لَهُۥٓ إِلَّا هُوَۖ وَإِن يَمۡسَسۡكَ بِخَيۡرٖ فَهُوَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

17. Ir jei Allahas pakenkia jums žala, niekas negali jos pašalinti, išskyrus Jį, ir jei Jis palytėja jus su gėriu, tada Jis yra Galintis padaryti viską.

আয়াত: 18

وَهُوَ ٱلۡقَاهِرُ فَوۡقَ عِبَادِهِۦۚ وَهُوَ ٱلۡحَكِيمُ ٱلۡخَبِيرُ

18. Ir Jis yra Nenugalimas, (Aukščiausiasis) virš Savo vergų ir Jis yra Visa Išmanantis, Gerai Žinantis apie viską.

আয়াত: 19

قُلۡ أَيُّ شَيۡءٍ أَكۡبَرُ شَهَٰدَةٗۖ قُلِ ٱللَّهُۖ شَهِيدُۢ بَيۡنِي وَبَيۡنَكُمۡۚ وَأُوحِيَ إِلَيَّ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانُ لِأُنذِرَكُم بِهِۦ وَمَنۢ بَلَغَۚ أَئِنَّكُمۡ لَتَشۡهَدُونَ أَنَّ مَعَ ٱللَّهِ ءَالِهَةً أُخۡرَىٰۚ قُل لَّآ أَشۡهَدُۚ قُلۡ إِنَّمَا هُوَ إِلَٰهٞ وَٰحِدٞ وَإِنَّنِي بَرِيٓءٞ مِّمَّا تُشۡرِكُونَ

19. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas yra didingiausias liudijime?“ Sakyk: „Allahas (Didingiausiasis!) yra Liudytojas tarp manęs ir jūsų. Šis Koranas buvo apreikštas man, kad su juo aš galėčiau įspėti jus ir visus, ką jis pasieks. Ar galite jūs tikrai paliudyti, kad šalia Allaho yra kitų alihah (dievų)?“ Sakyk: „Aš (taip) neliudiju!” Sakyk: „Bet iš tiesų Jis (Allahas) yra vienintelis vienas Ilah (Dievas). Ir tikrai aš nekaltas dėl to, ką jūs priskiriate Jam garbinime.“

আয়াত: 20

ٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ يَعۡرِفُونَهُۥ كَمَا يَعۡرِفُونَ أَبۡنَآءَهُمُۘ ٱلَّذِينَ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ فَهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ

20. Tie, kuriems Mes davėme Raštą (judėjai ir krikščionys), atpažįsta jį (t. y. Muchammedą ﷺ kaip Allaho Pasiuntinį, ir jie taip pat žino, kad nėra jokio kito Ilah (Dievo), tik Allahas ir islamas yra Allaho tikėjimas), kaip jie atpažįsta savo pačių sūnus. Tie, kurie pametė (sunaikino) save, netikės ^[2].

[2] Žr. ajos 3:85 išnašą.

আয়াত: 21

وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا أَوۡ كَذَّبَ بِـَٔايَٰتِهِۦٓۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلظَّٰلِمُونَ

21. Ir kas yra įžūlesnis ir daro daugiau neteisybių, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą arba atmeta Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas ar apreiškimus)? Iš tiesų, Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) niekada nebus sėkmingi.

আয়াত: 22

وَيَوۡمَ نَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا ثُمَّ نَقُولُ لِلَّذِينَ أَشۡرَكُوٓاْ أَيۡنَ شُرَكَآؤُكُمُ ٱلَّذِينَ كُنتُمۡ تَزۡعُمُونَ

22. Ir Dieną, kai Mes surinksime juos visus kartu, tada Mes tarsime tiems, kurie priskyrė partnerius (Mums garbinime): „Kur yra jūsų partneriai (netikros dievybės), kurias jūs gindavote (kaip Allaho partnerius garbinime)?“

আয়াত: 23

ثُمَّ لَمۡ تَكُن فِتۡنَتُهُمۡ إِلَّآ أَن قَالُواْ وَٱللَّهِ رَبِّنَا مَا كُنَّا مُشۡرِكِينَ

23. Tada nebus (likusio) jokio Fitna (atsikalbinėjimų arba žodžių, arba argumentų) jiems, tik sakyti: „Prisiekiame Allahu, mūsų Viešpačiu, mes nebuvom tie, kurie priskirdavo kitus Allahui garbinime.“

আয়াত: 24

ٱنظُرۡ كَيۡفَ كَذَبُواْ عَلَىٰٓ أَنفُسِهِمۡۚ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

24. Pažvelk! Kaip jie meluoja patys prieš save! Tačiau tai (melas), kurį jie sukūrė, pradings nuo jų.

আয়াত: 25

وَمِنۡهُم مَّن يَسۡتَمِعُ إِلَيۡكَۖ وَجَعَلۡنَا عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ أَكِنَّةً أَن يَفۡقَهُوهُ وَفِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَقۡرٗاۚ وَإِن يَرَوۡاْ كُلَّ ءَايَةٖ لَّا يُؤۡمِنُواْ بِهَاۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءُوكَ يُجَٰدِلُونَكَ يَقُولُ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّآ أَسَٰطِيرُ ٱلۡأَوَّلِينَ

25. Ir iš jų yra kai kurie, kurie klauso tavęs. Tačiau Mes uždėjome šydus ant jų širdžių, taigi jie to nesupranta, ir kurtumą jų ausyse. Ir net jei jie matys kiekvieną Ają (įrodymą, įkaltį, eilutę, pamoką, ženklą, apreiškimą ir t. t.), jie netikės tuo iki tokio lygio, kad atėję pas tave su tavimi ginčytis, netikintieji sako: „Tai niekas kitas, tik senovės žmonių pasakos.“

আয়াত: 26

وَهُمۡ يَنۡهَوۡنَ عَنۡهُ وَيَنۡـَٔوۡنَ عَنۡهُۖ وَإِن يُهۡلِكُونَ إِلَّآ أَنفُسَهُمۡ وَمَا يَشۡعُرُونَ

26. Ir jie sulaiko kitus nuo jo (nuo sekimo Pranašu Muchammedu ﷺ ) ir jie patys laikosi atokiai nuo jo, ir (taip elgdamiesi) jie nenaikina nieko kito, tik patys save, nors jie (to) nesuvokia.

আয়াত: 27

وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذۡ وُقِفُواْ عَلَى ٱلنَّارِ فَقَالُواْ يَٰلَيۡتَنَا نُرَدُّ وَلَا نُكَذِّبَ بِـَٔايَٰتِ رَبِّنَا وَنَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

27. Jei tik tu galėtum pamatyti, kai jie bus laikomi virš (Pragaro) Ugnies! Jie sakys: „Kad tik mes būtume nusiųsti atgal (į žemę)! Tada mes neneigtume mūsų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, apreiškimų ir t. t.), ir būtume mes iš tikinčiųjų!”

আয়াত: 28

بَلۡ بَدَا لَهُم مَّا كَانُواْ يُخۡفُونَ مِن قَبۡلُۖ وَلَوۡ رُدُّواْ لَعَادُواْ لِمَا نُهُواْ عَنۡهُ وَإِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

28. Ne, jiems tapo akivaizdu tai, ką jie prieš tai slėpė. Tačiau jei jie būtų grąžinti (į žemę), jie be abejonės sugrįžtų į tai, kas jiems buvo draudžiama. Ir iš tiesų, jie yra melagiai.

আয়াত: 29

وَقَالُوٓاْ إِنۡ هِيَ إِلَّا حَيَاتُنَا ٱلدُّنۡيَا وَمَا نَحۡنُ بِمَبۡعُوثِينَ

29. Ir jie sakė: „Nėra jokio (kito gyvenimo), tik mūsų (dabartinis) žemiškasis gyvenimas ir niekada nebūsime mes prikelti (Prikėlimo Dieną).“

আয়াত: 30

وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذۡ وُقِفُواْ عَلَىٰ رَبِّهِمۡۚ قَالَ أَلَيۡسَ هَٰذَا بِٱلۡحَقِّۚ قَالُواْ بَلَىٰ وَرَبِّنَاۚ قَالَ فَذُوقُواْ ٱلۡعَذَابَ بِمَا كُنتُمۡ تَكۡفُرُونَ

30. Jei tik tu galėtum pamatyti, kai jie bus laikomi (atvesti ir priversti stovėti) priešais savo Viešpatį! Jis sakys: „Argi nėra tai (Prikėlimas ir atsiskaitymas) tiesa?“ Jie sakys: „Taip, prisiekiame mūsų Viešpačiu!”Jis tada tars: „Taigi ragaukite jūs kančią, nes jūs netikėjote.“

আয়াত: 31

قَدۡ خَسِرَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِلِقَآءِ ٱللَّهِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَتۡهُمُ ٱلسَّاعَةُ بَغۡتَةٗ قَالُواْ يَٰحَسۡرَتَنَا عَلَىٰ مَا فَرَّطۡنَا فِيهَا وَهُمۡ يَحۡمِلُونَ أَوۡزَارَهُمۡ عَلَىٰ ظُهُورِهِمۡۚ أَلَا سَآءَ مَا يَزِرُونَ

31. Jie tikrai yra pralaimėtojai, kurie neigė savo Susitikimą su Allahu, kol staiga Valanda (mirties ženklai) juos ištiko ir jie sako: „Deja, mums, kad mes nemąstėme apie tai.“ kai jie neš savo naštą ant nugarų. Ir bloga iš tiesų yra našta, kurią jie neš!

আয়াত: 32

وَمَا ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَآ إِلَّا لَعِبٞ وَلَهۡوٞۖ وَلَلدَّارُ ٱلۡأٓخِرَةُ خَيۡرٞ لِّلَّذِينَ يَتَّقُونَۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

32. Ir šis žemiškasis gyvenimas yra ne kas kita, kaip žaidimas ir linksmybės. Tačiau, daug geriau yra namas Amžinybėje tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2). Argi tada tu nesuprasi?

আয়াত: 33

قَدۡ نَعۡلَمُ إِنَّهُۥ لَيَحۡزُنُكَ ٱلَّذِي يَقُولُونَۖ فَإِنَّهُمۡ لَا يُكَذِّبُونَكَ وَلَٰكِنَّ ٱلظَّٰلِمِينَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ يَجۡحَدُونَ

33. Mes tikrai žinome širdgėlą, kurią sukelia tau (Muchammedai ﷺ ) jų žodžiai: tai ne tave jie atstumia, tačiau tai yra Allaho Eilutės (Koranas), kurias Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) neigia.

আয়াত: 34

وَلَقَدۡ كُذِّبَتۡ رُسُلٞ مِّن قَبۡلِكَ فَصَبَرُواْ عَلَىٰ مَا كُذِّبُواْ وَأُوذُواْ حَتَّىٰٓ أَتَىٰهُمۡ نَصۡرُنَاۚ وَلَا مُبَدِّلَ لِكَلِمَٰتِ ٱللَّهِۚ وَلَقَدۡ جَآءَكَ مِن نَّبَإِيْ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

34. Iš tiesų, (daugybė) Pasiuntinių buvo nepriimti iki tavęs (Muchammedai ﷺ ), tačiau kantriai jie kentė atsižadėjimą, ir jie buvo užgauti, kol Mūsų Pagalba pasiekė juos, ir niekas negali pakeisti Allaho Žodžių (Sprendimų). Iš tiesų, jus pasiekė žinia (naujienos) apie Pasiuntinius (iki jūsų).

আয়াত: 35

وَإِن كَانَ كَبُرَ عَلَيۡكَ إِعۡرَاضُهُمۡ فَإِنِ ٱسۡتَطَعۡتَ أَن تَبۡتَغِيَ نَفَقٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ أَوۡ سُلَّمٗا فِي ٱلسَّمَآءِ فَتَأۡتِيَهُم بِـَٔايَةٖۚ وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ لَجَمَعَهُمۡ عَلَى ٱلۡهُدَىٰۚ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡجَٰهِلِينَ

35. Jei jų bjaurėjimasis (tavimi, Muchammedai ﷺ , ir tuo, su kuo tu buvai siųstas) yra tau sunkus (ir tu negali būti kantrus dėl jų kenkimo tau), tada, jei tu galėtum, ieškok urvo žemėje arba kopėčių į dangų, kad galėtum atnešti jiems ženklą (tačiau tu negali to padaryti, taigi būk kantrus). Ir jei Allahas panorėtų, Jis galėtų (visus) juos surinkti kartu į teisingą vedimą, taigi nebūkite jūs iš tų, kurie yra Al-Džahilūn (neišmanantieji).

আয়াত: 36

۞ إِنَّمَا يَسۡتَجِيبُ ٱلَّذِينَ يَسۡمَعُونَۘ وَٱلۡمَوۡتَىٰ يَبۡعَثُهُمُ ٱللَّهُ ثُمَّ إِلَيۡهِ يُرۡجَعُونَ

36. Tik tie, kurie klausosi (Pranašo Muchammedo ﷺ Žinios), atsilieps (turės naudos iš to), tačiau dėl mirusiųjų (t. y. netikinčiųjų), Allahas prikels juos, o tada pas Jį jie bus sugrąžinti (gauti savo atlygį).

আয়াত: 37

وَقَالُواْ لَوۡلَا نُزِّلَ عَلَيۡهِ ءَايَةٞ مِّن رَّبِّهِۦۚ قُلۡ إِنَّ ٱللَّهَ قَادِرٌ عَلَىٰٓ أَن يُنَزِّلَ ءَايَةٗ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

37. Ir jie sakė: „Kodėl joks ženklas neatsiunčiamas jam iš jo Viešpaties?“ Sakyk: „Allahas yra tikrai Galintis atsiųsti ženklą, tačiau dauguma iš jų nežino.“

আয়াত: 38

وَمَا مِن دَآبَّةٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا طَٰٓئِرٖ يَطِيرُ بِجَنَاحَيۡهِ إِلَّآ أُمَمٌ أَمۡثَالُكُمۚ مَّا فَرَّطۡنَا فِي ٱلۡكِتَٰبِ مِن شَيۡءٖۚ ثُمَّ إِلَىٰ رَبِّهِمۡ يُحۡشَرُونَ

38. Nėra jokio judančio (gyvo) kūrinio žemėje, nei paukčio, kuris skraido savo dviem sparnais, tačiau yra bendruomenės kaip jūsų. Mes neapleidome nieko Knygoje, tada pas savo Viešpatį jie (visi) bus surinkti.

আয়াত: 39

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا صُمّٞ وَبُكۡمٞ فِي ٱلظُّلُمَٰتِۗ مَن يَشَإِ ٱللَّهُ يُضۡلِلۡهُ وَمَن يَشَأۡ يَجۡعَلۡهُ عَلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

39. Tie, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) yra kurti ir nebylūs tamsoje. Allahas paklaidina tą, ką Jis nori, ir Jis išveda į Tiesų Kelią tą, ką Jis nori.

আয়াত: 40

قُلۡ أَرَءَيۡتَكُمۡ إِنۡ أَتَىٰكُمۡ عَذَابُ ٱللَّهِ أَوۡ أَتَتۡكُمُ ٱلسَّاعَةُ أَغَيۡرَ ٱللَّهِ تَدۡعُونَ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

40. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Pasakykite man, jei Allaho Bausmė ateis pas jus, arba Valanda ateis pas jus, ar jūs tada šauktumėtės ko nors kito nei Allahas? (Atsakykite), jei esate teisingi!“

আয়াত: 41

بَلۡ إِيَّاهُ تَدۡعُونَ فَيَكۡشِفُ مَا تَدۡعُونَ إِلَيۡهِ إِن شَآءَ وَتَنسَوۡنَ مَا تُشۡرِكُونَ

41. Ne, Jo Vienintelio jūs šauktumėtės ir, Jei jis panorėtų, Jis pašalintų tą (kančią) dėl kurios jūs Jo šaukėtės, ir jūs tada pamirštumėte visus partnerius, kuriuos priskyrėte (Jam garbinime)!

আয়াত: 42

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَآ إِلَىٰٓ أُمَمٖ مِّن قَبۡلِكَ فَأَخَذۡنَٰهُم بِٱلۡبَأۡسَآءِ وَٱلضَّرَّآءِ لَعَلَّهُمۡ يَتَضَرَّعُونَ

42. Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) daugybei tautų iki tavęs (Muchammedai ﷺ ). Ir Mes suteikėme jiems nepaprastą skurdą (arba turto praradimą) ir sveikatos netekimą (per nelaimes), kad jie nusižemintų (tikėtų nuolankiai).

আয়াত: 43

فَلَوۡلَآ إِذۡ جَآءَهُم بَأۡسُنَا تَضَرَّعُواْ وَلَٰكِن قَسَتۡ قُلُوبُهُمۡ وَزَيَّنَ لَهُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

43. Kai Mūsų Bausmė pasiekė juos, kodėl jie tada nenusižemino (netikėjo nuolankiai)? Tačiau, jų širdys sukietėjo ir Šaitan (Šėtonas) padarė teisingai atrodančiu jiems tai, ką jie darydavo.

আয়াত: 44

فَلَمَّا نَسُواْ مَا ذُكِّرُواْ بِهِۦ فَتَحۡنَا عَلَيۡهِمۡ أَبۡوَٰبَ كُلِّ شَيۡءٍ حَتَّىٰٓ إِذَا فَرِحُواْ بِمَآ أُوتُوٓاْ أَخَذۡنَٰهُم بَغۡتَةٗ فَإِذَا هُم مُّبۡلِسُونَ

44. Taigi, kai jie pamiršo (perspėjimą), kuriuo jiems buvo priminta, Mes atvėrėme jiems visų (malonių) dalykų vartus, kol jų mėgavimosi tuo, kas jiems buvo suteikta, metu, staiga Mes paėmėme juos (nubausti), ir štai! Jie pasinėrė į pražūtį su dideliu gailesčiu ir sielvartu.

আয়াত: 45

فَقُطِعَ دَابِرُ ٱلۡقَوۡمِ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْۚ وَٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

45. Taigi šaknys žmonių, kurie blogai elgėsi, buvo nukirstos. Ir visi šlovinimai ir padėkos yra Allahui, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui.

আয়াত: 46

قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِنۡ أَخَذَ ٱللَّهُ سَمۡعَكُمۡ وَأَبۡصَٰرَكُمۡ وَخَتَمَ عَلَىٰ قُلُوبِكُم مَّنۡ إِلَٰهٌ غَيۡرُ ٱللَّهِ يَأۡتِيكُم بِهِۗ ٱنظُرۡ كَيۡفَ نُصَرِّفُ ٱلۡأٓيَٰتِ ثُمَّ هُمۡ يَصۡدِفُونَ

46. Sakyk (netikintiesiems): „Pasakykite man, jei Allahas atimtų jūsų klausą ir jūsų regėjimą, ir užantspauduotų jūsų širdis, koks kitas ilah (dievas) nei Allahas galėtų tai jums grąžinti?“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tačiau jie vis tiek nukrypsta.

আয়াত: 47

قُلۡ أَرَءَيۡتَكُمۡ إِنۡ أَتَىٰكُمۡ عَذَابُ ٱللَّهِ بَغۡتَةً أَوۡ جَهۡرَةً هَلۡ يُهۡلَكُ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلظَّٰلِمُونَ

47. Sakyk: „Pasakykite man, jei Allaho bausmė netikėtai jus užklups (naktį) arba atvirai (dieną), ar bus sunaikintas kas kitas, išskyrus Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius)?“

আয়াত: 48

وَمَا نُرۡسِلُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ إِلَّا مُبَشِّرِينَ وَمُنذِرِينَۖ فَمَنۡ ءَامَنَ وَأَصۡلَحَ فَلَا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ

48. Ir Mes siuntėme Pasiuntinius tik kaip geros žinios nešėjus ir kaip perspėtojus. Taigi, kas tiki ir daro teisingus gerus darbus, tiems nebus baimės, anei jie liūdės.

আয়াত: 49

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يَمَسُّهُمُ ٱلۡعَذَابُ بِمَا كَانُواْ يَفۡسُقُونَ

49. Tačiau tie, kurie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kančia palies juos dėl jų netikėjimo ^[3] (ir dėl to, kad jie slėpė Muchammedo ﷺ Žinią).

[3] Žr. ajos 3:85 išnašą.

আয়াত: 50

قُل لَّآ أَقُولُ لَكُمۡ عِندِي خَزَآئِنُ ٱللَّهِ وَلَآ أَعۡلَمُ ٱلۡغَيۡبَ وَلَآ أَقُولُ لَكُمۡ إِنِّي مَلَكٌۖ إِنۡ أَتَّبِعُ إِلَّا مَا يُوحَىٰٓ إِلَيَّۚ قُلۡ هَلۡ يَسۡتَوِي ٱلۡأَعۡمَىٰ وَٱلۡبَصِيرُۚ أَفَلَا تَتَفَكَّرُونَ

50. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš nesakau jums, kad su manimi yra Allaho lobiai, nei (to, kad) aš žinau Nematomą, nei sakau jums, kad aš esu angelas. Aš tik seku tuo, kas man apreikšta.“ Sakyk: „Argi aklieji ir tie, kurie mato, vienodi? Argi tada jūs neapmąstysite?“

আয়াত: 51

وَأَنذِرۡ بِهِ ٱلَّذِينَ يَخَافُونَ أَن يُحۡشَرُوٓاْ إِلَىٰ رَبِّهِمۡ لَيۡسَ لَهُم مِّن دُونِهِۦ وَلِيّٞ وَلَا شَفِيعٞ لَّعَلَّهُمۡ يَتَّقُونَ

51. Ir įspėkite su tuo (Koranu) tuos, kurie bijo, kad jie bus surinkti priešais savo Viešpatį, kai nebus nei globėjo, nei užtarėjo jiems prieš Jį, tam, kad jie bijotų Allaho ir vykdytų savo pareigas Jam (susilaikydami nuo nuodėmių darymo ir darydami visų rūšių gerus darbus, kuriuos Jis įsakė).

আয়াত: 52

وَلَا تَطۡرُدِ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ رَبَّهُم بِٱلۡغَدَوٰةِ وَٱلۡعَشِيِّ يُرِيدُونَ وَجۡهَهُۥۖ مَا عَلَيۡكَ مِنۡ حِسَابِهِم مِّن شَيۡءٖ وَمَا مِنۡ حِسَابِكَ عَلَيۡهِم مِّن شَيۡءٖ فَتَطۡرُدَهُمۡ فَتَكُونَ مِنَ ٱلظَّٰلِمِينَ

52. Ir neišvykite tų, kurie šaukiasi savo Viešpaties, ryte ir popietę, siekdami Jo Veido. Jūs nesate atsakingi už juos dėl nieko, ir jie nėra atsakingi už jus dėl nieko, kad jūs galėtumėte išvyti juos ir taip tapti Zalimūn (neteisingais).

আয়াত: 53

وَكَذَٰلِكَ فَتَنَّا بَعۡضَهُم بِبَعۡضٖ لِّيَقُولُوٓاْ أَهَٰٓؤُلَآءِ مَنَّ ٱللَّهُ عَلَيۡهِم مِّنۢ بَيۡنِنَآۗ أَلَيۡسَ ٱللَّهُ بِأَعۡلَمَ بِٱلشَّٰكِرِينَ

53. Taip Mes išbandėme kai kuriuos iš jų kitais, kad jie galėtų sakyti: „Ar tai tie (vargšai tikintieji), kuriuos Allahas apdovanojo iš mūsų tarpo?“ Argi Allahas nežino geriausiai tų, kurie yra dėkingi?

আয়াত: 54

وَإِذَا جَآءَكَ ٱلَّذِينَ يُؤۡمِنُونَ بِـَٔايَٰتِنَا فَقُلۡ سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡۖ كَتَبَ رَبُّكُمۡ عَلَىٰ نَفۡسِهِ ٱلرَّحۡمَةَ أَنَّهُۥ مَنۡ عَمِلَ مِنكُمۡ سُوٓءَۢا بِجَهَٰلَةٖ ثُمَّ تَابَ مِنۢ بَعۡدِهِۦ وَأَصۡلَحَ فَأَنَّهُۥ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

54. Kai tie, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ateina pas jus, sakykite: „Salamun Alaikum (taika jums).“ Jūsų Viešpats įrašė (įsakė) Gailestingumą Sau, kad jei kuris iš jūsų elgiasi blogai iš nežinojimo, ir po to gailisi ir daro teisingus gerus darbus (paklusdamas Allahui), tada tikrai, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

আয়াত: 55

وَكَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ وَلِتَسۡتَبِينَ سَبِيلُ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

55. Ir taip Mes smulkiai aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), kad Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių, nuodėmingųjų) kelias taptų aiškus.

আয়াত: 56

قُلۡ إِنِّي نُهِيتُ أَنۡ أَعۡبُدَ ٱلَّذِينَ تَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِۚ قُل لَّآ أَتَّبِعُ أَهۡوَآءَكُمۡ قَدۡ ضَلَلۡتُ إِذٗا وَمَآ أَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُهۡتَدِينَ

56. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Man buvo uždrausta garbinti tuos, kurių jūs šaukiatės (garbindami) šalia Allaho.“ Sakyk: „Aš neseksiu jūsų tuščiais norais. Jei taip daryčiau, nuklysčiau ir nebūčiau iš teisingai vedamųjų.“

আয়াত: 57

قُلۡ إِنِّي عَلَىٰ بَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّي وَكَذَّبۡتُم بِهِۦۚ مَا عِندِي مَا تَسۡتَعۡجِلُونَ بِهِۦٓۚ إِنِ ٱلۡحُكۡمُ إِلَّا لِلَّهِۖ يَقُصُّ ٱلۡحَقَّۖ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلۡفَٰصِلِينَ

57. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš esu aiškus savo Viešpaties (islamiškojo monoteizmo) įrodymas, tačiau jūs tai neigiate (tiesą, kuri atėjo man iš Allaho). Aš neatnešiau to, ko jūs nekantraudami prašotės (kančios). Sprendimas priklauso tik Allahui, Jis paskelbia tiesą, ir Jis yra Geriausias iš Teisėjų.“

আয়াত: 58

قُل لَّوۡ أَنَّ عِندِي مَا تَسۡتَعۡجِلُونَ بِهِۦ لَقُضِيَ ٱلۡأَمۡرُ بَيۡنِي وَبَيۡنَكُمۡۗ وَٱللَّهُ أَعۡلَمُ بِٱلظَّٰلِمِينَ

58. Sakyk: „Jei aš turėčiau tai, ko jūs nekantraudami prašotės (kančią), sprendimas būtų iš karto priimtas tarp manęs ir jūsų, tačiau Allahas geriausiai žino Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).“

আয়াত: 59

۞ وَعِندَهُۥ مَفَاتِحُ ٱلۡغَيۡبِ لَا يَعۡلَمُهَآ إِلَّا هُوَۚ وَيَعۡلَمُ مَا فِي ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِۚ وَمَا تَسۡقُطُ مِن وَرَقَةٍ إِلَّا يَعۡلَمُهَا وَلَا حَبَّةٖ فِي ظُلُمَٰتِ ٱلۡأَرۡضِ وَلَا رَطۡبٖ وَلَا يَابِسٍ إِلَّا فِي كِتَٰبٖ مُّبِينٖ

59. Ir pas Jį yra Ghaib (viso, kas paslėpta) raktai, niekas nežino jų, tik Jis. Ir Jis žino viską, kas yra žemėje ir jūroje. Nenukrenta lapas, apie kurį Jis nesužino. Nėra grūdo žemės tamsybėje, nei nieko šviežio ar sudžiūvusio, kas nebūtų įrašyta Aiškiame Įraše.

আয়াত: 60

وَهُوَ ٱلَّذِي يَتَوَفَّىٰكُم بِٱلَّيۡلِ وَيَعۡلَمُ مَا جَرَحۡتُم بِٱلنَّهَارِ ثُمَّ يَبۡعَثُكُمۡ فِيهِ لِيُقۡضَىٰٓ أَجَلٞ مُّسَمّٗىۖ ثُمَّ إِلَيۡهِ مَرۡجِعُكُمۡ ثُمَّ يُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

60. Tai Jis, Kuris paima jūsų sielas naktį (kai jūs miegate), ir turi žinias apie viską, ką jūs darėte dieną, tada Jis pakelia (pažadina) jus vėl, kad būtų išpildytas nustatytas terminas (jūsų gyvenimas), tada (pabaigoje) pas Jį bus jūsų sugrįžimas. Tada Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.

আয়াত: 61

وَهُوَ ٱلۡقَاهِرُ فَوۡقَ عِبَادِهِۦۖ وَيُرۡسِلُ عَلَيۡكُمۡ حَفَظَةً حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَ أَحَدَكُمُ ٱلۡمَوۡتُ تَوَفَّتۡهُ رُسُلُنَا وَهُمۡ لَا يُفَرِّطُونَ

61. Jis yra Nenugalimas, (Aukščiausiasis) virš Savo vergų, ir Jis siunčia sargus (angelus, serginčius ir užrašančius visus žmogaus gerus ir blogus darbus) virš jūsų ^[4], iki kol mirtis pasiekia vieną iš jūsų, Mūsų Pasiuntiniai (mirties angelas ir jo padėjėjai) paima jo sielą ir jie niekada neapleidžia savos pareigos.

[4] Kas ketino daryti gerą arba blogą darbą.

আয়াত: 62

ثُمَّ رُدُّوٓاْ إِلَى ٱللَّهِ مَوۡلَىٰهُمُ ٱلۡحَقِّۚ أَلَا لَهُ ٱلۡحُكۡمُ وَهُوَ أَسۡرَعُ ٱلۡحَٰسِبِينَ

62. Tada jie grąžinami pas Allahą, jų Tikrąjį Maula [Tikrąjį Šeimininką (Dievą), Teisingąjį Viešpatį (kad jiems atlygintų)]. Iš tiesų, Jam priklauso sprendimas ir Jis yra Greičiausias atsiskaityti.

আয়াত: 63

قُلۡ مَن يُنَجِّيكُم مِّن ظُلُمَٰتِ ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِ تَدۡعُونَهُۥ تَضَرُّعٗا وَخُفۡيَةٗ لَّئِنۡ أَنجَىٰنَا مِنۡ هَٰذِهِۦ لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلشَّٰكِرِينَ

63. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas išgelbėja jus iš žemės ir jūros tamsybių (pavojų, tokių kaip audros), (kai) jūs šaukiatės Jo nuolankiai ir slapčiomis (sakydami): Jei tik Jis (Allahas) išgelbės mus iš šio (pavojaus), mes tikrai būsime dėkingi.“

আয়াত: 64

قُلِ ٱللَّهُ يُنَجِّيكُم مِّنۡهَا وَمِن كُلِّ كَرۡبٖ ثُمَّ أَنتُمۡ تُشۡرِكُونَ

64. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Allahas išgelbėja jus iš to ir iš visų (kitų) nelaimių, ir vis tiek jūs garbinate kitus šalia Allaho.“

আয়াত: 65

قُلۡ هُوَ ٱلۡقَادِرُ عَلَىٰٓ أَن يَبۡعَثَ عَلَيۡكُمۡ عَذَابٗا مِّن فَوۡقِكُمۡ أَوۡ مِن تَحۡتِ أَرۡجُلِكُمۡ أَوۡ يَلۡبِسَكُمۡ شِيَعٗا وَيُذِيقَ بَعۡضَكُم بَأۡسَ بَعۡضٍۗ ٱنظُرۡ كَيۡفَ نُصَرِّفُ ٱلۡأٓيَٰتِ لَعَلَّهُمۡ يَفۡقَهُونَ

65. Sakyk: „Jis turi galią atsiųsti jums kančią iš viršaus, ir iš po jūsų pėdų, arba apdengti jus painiava jūsų tarpusavio nesantaikoje, ir priversti jus patirti vienas kito žiaurumą.“ Pažvelkite, kaip įvairiai Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.), tam, kad jie suprastų.

আয়াত: 66

وَكَذَّبَ بِهِۦ قَوۡمُكَ وَهُوَ ٱلۡحَقُّۚ قُل لَّسۡتُ عَلَيۡكُم بِوَكِيلٖ

66. Bet tavo žmonės (Muchammedai ﷺ ) atmetė tai (Koraną) nors jis yra tiesa. Sakyk: „Aš nesu jūsų Vakil (sargas).“

আয়াত: 67

لِّكُلِّ نَبَإٖ مُّسۡتَقَرّٞۚ وَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَ

67. Kiekvienai žiniai yra laikas ^[5] ir jūs sužinosite.

[5] t. y. viskam yra nustatytas terminas ir už kiekvieną darbą yra atlygis.

আয়াত: 68

وَإِذَا رَأَيۡتَ ٱلَّذِينَ يَخُوضُونَ فِيٓ ءَايَٰتِنَا فَأَعۡرِضۡ عَنۡهُمۡ حَتَّىٰ يَخُوضُواْ فِي حَدِيثٍ غَيۡرِهِۦۚ وَإِمَّا يُنسِيَنَّكَ ٱلشَّيۡطَٰنُ فَلَا تَقۡعُدۡ بَعۡدَ ٱلذِّكۡرَىٰ مَعَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

68. Ir kai tu (Muchammedai ﷺ ) matai tuos, kurie įsitraukę į apgaulingus pokalbius apie Mūsų (Korano) Eilutes, šaipydamiesi iš jų, venk jų, kol jie pakeis temą. Ir jei Šaitan (Šėtonas) priverčia tave užmiršti, tada po to, kai prisiminsi, nesėdėk kartu su tais žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

আয়াত: 69

وَمَا عَلَى ٱلَّذِينَ يَتَّقُونَ مِنۡ حِسَابِهِم مِّن شَيۡءٖ وَلَٰكِن ذِكۡرَىٰ لَعَلَّهُمۡ يَتَّقُونَ

69. Tie, kurie bijo Allaho, vykdo savo pareigas Jam ir vengia blogio, nėra atsakingi už juos (netikinčiuosius) jokiu atveju, tačiau (jų pareiga) yra priminti jiems, kad jie bijotų Allaho (ir susilaikytų nuo šaipymosi iš Korano). [Šios ajos nuostatos buvo panaikintos aja 4:140].

আয়াত: 70

وَذَرِ ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ دِينَهُمۡ لَعِبٗا وَلَهۡوٗا وَغَرَّتۡهُمُ ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَاۚ وَذَكِّرۡ بِهِۦٓ أَن تُبۡسَلَ نَفۡسُۢ بِمَا كَسَبَتۡ لَيۡسَ لَهَا مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلِيّٞ وَلَا شَفِيعٞ وَإِن تَعۡدِلۡ كُلَّ عَدۡلٖ لَّا يُؤۡخَذۡ مِنۡهَآۗ أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ أُبۡسِلُواْ بِمَا كَسَبُواْۖ لَهُمۡ شَرَابٞ مِّنۡ حَمِيمٖ وَعَذَابٌ أَلِيمُۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡفُرُونَ

70. Ir palikite vienus tuos, kurie laiko savo tikėjimą žaidimu ir linksmybėmis, ir kuriuos apgavo šis žemiškasis gyvenimas. Tačiau priminkite (jiems) su juo (Koranu), kad žmogus nepasiduotų sunaikinimui už tai, ką jis įgijo, kai jis neras sau nei globėjo nei užtarėjo be Allaho, ir net jei jis siūlys išpirką – ji nebus iš jo priimta. Tokie yra tie, kurie pasiduoda sunaikinimui už tai, ką jie įgijo. Jiems bus gėrimas – verdantis vanduo ir skausminga kančia, nes jie netikėjo.

আয়াত: 71

قُلۡ أَنَدۡعُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ مَا لَا يَنفَعُنَا وَلَا يَضُرُّنَا وَنُرَدُّ عَلَىٰٓ أَعۡقَابِنَا بَعۡدَ إِذۡ هَدَىٰنَا ٱللَّهُ كَٱلَّذِي ٱسۡتَهۡوَتۡهُ ٱلشَّيَٰطِينُ فِي ٱلۡأَرۡضِ حَيۡرَانَ لَهُۥٓ أَصۡحَٰبٞ يَدۡعُونَهُۥٓ إِلَى ٱلۡهُدَى ٱئۡتِنَاۗ قُلۡ إِنَّ هُدَى ٱللَّهِ هُوَ ٱلۡهُدَىٰۖ وَأُمِرۡنَا لِنُسۡلِمَ لِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

71. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Argi mes šauksimės kitų šalia Allaho (netikrų dievybių), kurie negali mums padaryti nei ką gero, nei pakenkti, ir argi mes apsigręšime ant kulnų po to, kai Allahas išvedė mus (į tikrąjį monoteizmą)? - kaip tą, kurį Šajatin (šėtonai) paklaidino painiavos žemėje, jo kompanjonai kviečia jį į teisingą vedimą (sakydami): „Eikš pas mus!“ Sakyk: „Iš tiesų, Allaho Teisingas Vedimas yra vienintelis teisingas vedimas ir mums buvo liepta paklusti Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpačiui,

আয়াত: 72

وَأَنۡ أَقِيمُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَٱتَّقُوهُۚ وَهُوَ ٱلَّذِيٓ إِلَيۡهِ تُحۡشَرُونَ

72. Ir atlikti As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir būti paklusniems Allahui ir bijoti Jo, ir Jis yra Tas, pas Kurį mes būsime surinkti.

আয়াত: 73

وَهُوَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ بِٱلۡحَقِّۖ وَيَوۡمَ يَقُولُ كُن فَيَكُونُۚ قَوۡلُهُ ٱلۡحَقُّۚ وَلَهُ ٱلۡمُلۡكُ يَوۡمَ يُنفَخُ فِي ٱلصُّورِۚ عَٰلِمُ ٱلۡغَيۡبِ وَٱلشَّهَٰدَةِۚ وَهُوَ ٱلۡحَكِيمُ ٱلۡخَبِيرُ

73. Tai Jis, Kuris sukūrė dangus ir žemę tiesoje, ir Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną) Jis sakys: „Būk!“ - ir tai yra! Jo Žodis yra Tiesa. Jo Valdžia bus tą Dieną, kai bus pučiamas Trimitas. Visa Žinantis apie nematomą ir matomą. Jis yra Visa Išmanantis, Gerai Žinantis (apie visus dalykus).“

আয়াত: 74

۞ وَإِذۡ قَالَ إِبۡرَٰهِيمُ لِأَبِيهِ ءَازَرَ أَتَتَّخِذُ أَصۡنَامًا ءَالِهَةً إِنِّيٓ أَرَىٰكَ وَقَوۡمَكَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

74. Ir (atminkite), kai Ibrahimas (Abraomas) sakė savo tėvui Azarui: „Ar laikai stabus kaip alihah (dievybėmis)? Iš tiesų, aš matau, kad tu ir tavo žmonės yra akivaizdžiai paklydę.“

আয়াত: 75

وَكَذَٰلِكَ نُرِيٓ إِبۡرَٰهِيمَ مَلَكُوتَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَلِيَكُونَ مِنَ ٱلۡمُوقِنِينَ

75. Taigi, mes parodėme Ibrahimui (Abraomui) dangų ir žemės karalystę, kad jis būtų vienu iš tų, kurie turi tikrą Tikėjimą.

আয়াত: 76

فَلَمَّا جَنَّ عَلَيۡهِ ٱلَّيۡلُ رَءَا كَوۡكَبٗاۖ قَالَ هَٰذَا رَبِّيۖ فَلَمَّآ أَفَلَ قَالَ لَآ أُحِبُّ ٱلۡأٓفِلِينَ

76. Kai naktis uždengė jį tamsa, jis pamatė žvaigždę. Jis tarė: „Tai mano viešpats.“ Tačiau, kai ji nusileido, jis tarė: „Man nepatinka tie, kurie nusileidžia.“

আয়াত: 77

فَلَمَّا رَءَا ٱلۡقَمَرَ بَازِغٗا قَالَ هَٰذَا رَبِّيۖ فَلَمَّآ أَفَلَ قَالَ لَئِن لَّمۡ يَهۡدِنِي رَبِّي لَأَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلضَّآلِّينَ

77. Kada jis pamatė kylantį mėnulį, jis tarė: „Tai yra mano viešpats.“ Tačiau, kai jis nusileido, jis tarė: „Jei mano Viešpats neves manęs teisingai, aš tikrai būsiu tarp tų žmonių, kurie paklydo.“

আয়াত: 78

فَلَمَّا رَءَا ٱلشَّمۡسَ بَازِغَةٗ قَالَ هَٰذَا رَبِّي هَٰذَآ أَكۡبَرُۖ فَلَمَّآ أَفَلَتۡ قَالَ يَٰقَوۡمِ إِنِّي بَرِيٓءٞ مِّمَّا تُشۡرِكُونَ

78. Kai jis pamatė kylančią saulę, jis tarė: „Tai mano viešpats. Tai didingiau.“ Tačiau kai ji nusileido, jis tarė: „Mano žmonės, aš iš tiesų nepriklausau nuo to, ką jūs priskiriate partneriais (Allahui garbinime).

আয়াত: 79

إِنِّي وَجَّهۡتُ وَجۡهِيَ لِلَّذِي فَطَرَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ حَنِيفٗاۖ وَمَآ أَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

79. Iš tiesų, aš atsukau savo veidą į Tą, Kuris sukūrė dangus ir žemę Hanifa (islamiškuoju monoteizmu, t. y. negarbinimą nieko kito, tik Vienintelį Allahą) ir aš nesu iš Al-Mušrikūn.“ (Žr. ają 2:105).

আয়াত: 80

وَحَآجَّهُۥ قَوۡمُهُۥۚ قَالَ أَتُحَٰٓجُّوٓنِّي فِي ٱللَّهِ وَقَدۡ هَدَىٰنِۚ وَلَآ أَخَافُ مَا تُشۡرِكُونَ بِهِۦٓ إِلَّآ أَن يَشَآءَ رَبِّي شَيۡـٔٗاۚ وَسِعَ رَبِّي كُلَّ شَيۡءٍ عِلۡمًاۚ أَفَلَا تَتَذَكَّرُونَ

80. Jo žmonės ginčijosi su juo. Jis sakė: „Ar jūs ginčijatės su manimi dėl Allaho, kai Jis mane išvedė į teisingą kelią, ir aš nebijau tų, kuriuos jūs priskiriate Jam (Allahui) garbinime. (Nieko man nenutiks), išskyrus kai mano Viešpats (Allahas) ko nors panorės. Mano Viešpats gerai supranta Savo Žinojimu visus reikalus. Argi jūs tada neatsiminsite?

আয়াত: 81

وَكَيۡفَ أَخَافُ مَآ أَشۡرَكۡتُمۡ وَلَا تَخَافُونَ أَنَّكُمۡ أَشۡرَكۡتُم بِٱللَّهِ مَا لَمۡ يُنَزِّلۡ بِهِۦ عَلَيۡكُمۡ سُلۡطَٰنٗاۚ فَأَيُّ ٱلۡفَرِيقَيۡنِ أَحَقُّ بِٱلۡأَمۡنِۖ إِن كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

81. „Ir kaip aš turėčiau bijoti tų, kuriuos jūs priskiriate garbinime Allahui (nors jie negali nei padėti, nei pakenkti), kai jūs nebijote to, kad jūs priskiriate garbinime Allahui tai, dėl ko Jis nesiuntė jums jokio leidimo. (Taigi) kas iš dviejų turi daugiau teisių būti saugūs? Jei tik jūs žinotumėte.“

আয়াত: 82

ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَلَمۡ يَلۡبِسُوٓاْ إِيمَٰنَهُم بِظُلۡمٍ أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمُ ٱلۡأَمۡنُ وَهُم مُّهۡتَدُونَ

82. Tai tie, kurie tiki (Allaho Vienumu ir negarbina nieko kito tik Jį Vienintelį) ir nemaišo savo tikėjimo su Zulm (nuodėme, t. y. kitų nei Allahas garbinimu), (tik) jiems yra saugumas ir jie yra teisingai vedami.

আয়াত: 83

وَتِلۡكَ حُجَّتُنَآ ءَاتَيۡنَٰهَآ إِبۡرَٰهِيمَ عَلَىٰ قَوۡمِهِۦۚ نَرۡفَعُ دَرَجَٰتٖ مَّن نَّشَآءُۗ إِنَّ رَبَّكَ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

83. Ir tai buvo Mūsų Įrodymas, kurį Mes suteikėme Ibrahimui (Abraomui) prieš jo žmones. Mes išaukštiname tą, ką Mes norime rangais. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

আয়াত: 84

وَوَهَبۡنَا لَهُۥٓ إِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَۚ كُلًّا هَدَيۡنَاۚ وَنُوحًا هَدَيۡنَا مِن قَبۡلُۖ وَمِن ذُرِّيَّتِهِۦ دَاوُۥدَ وَسُلَيۡمَٰنَ وَأَيُّوبَ وَيُوسُفَ وَمُوسَىٰ وَهَٰرُونَۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

84. Ir Mes suteikėme jam Ishaką (Izaoką) ir Jakūbą (Jokūbą), abu iš jų Mes teisingai vedėme, o prieš jį, Mes vedėme teisingai Nūhą (Nojų), ir iš jo palikuonių Davūdą (Dovydą), Suleimaną (Saliamoną), Ajūbą (Jobą), Jūsufą (Juozą), Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną). Taip Mes apdovanojame Al-Muhsinūn (gera darančius – žr. ajos 9:120 išnašą).

আয়াত: 85

وَزَكَرِيَّا وَيَحۡيَىٰ وَعِيسَىٰ وَإِلۡيَاسَۖ كُلّٞ مِّنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

85. Ir Zakariją, ir Jahją (Joną), ir Isą (Jėzų) ir Iljasą (Elijų), kiekvienas iš jų buvo iš teisingųjų.

আয়াত: 86

وَإِسۡمَٰعِيلَ وَٱلۡيَسَعَ وَيُونُسَ وَلُوطٗاۚ وَكُلّٗا فَضَّلۡنَا عَلَى ٱلۡعَٰلَمِينَ

86. Ir Ismailį (Izmaelį) ir Al-Jasą (Elišą) ir Jūnusą (Joną) ir Lūtą (Lotą), kiekvieną iš jų Mes išaukštinome virš Alamyn [(jų laikų) žmonijos ir džinų].

আয়াত: 87

وَمِنۡ ءَابَآئِهِمۡ وَذُرِّيَّٰتِهِمۡ وَإِخۡوَٰنِهِمۡۖ وَٱجۡتَبَيۡنَٰهُمۡ وَهَدَيۡنَٰهُمۡ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

87. Ir kai kuriuos iš jų tėvų, ir jų palikuonių ir jų brolių, Mes pasirinkome ir išvedėme į Teisingą Kelią.

আয়াত: 88

ذَٰلِكَ هُدَى ٱللَّهِ يَهۡدِي بِهِۦ مَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦۚ وَلَوۡ أَشۡرَكُواْ لَحَبِطَ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

88. Tai yra Allaho Teisingas vedimas, kuriuo Jis išveda tą, ką Jis nori iš Savo vergų. Tačiau, jei jie priskyrė garbinime kitus Allahui, visa, ką jie darė neduos jiems jokios naudos.

আয়াত: 89

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ وَٱلۡحُكۡمَ وَٱلنُّبُوَّةَۚ فَإِن يَكۡفُرۡ بِهَا هَٰٓؤُلَآءِ فَقَدۡ وَكَّلۡنَا بِهَا قَوۡمٗا لَّيۡسُواْ بِهَا بِكَٰفِرِينَ

89. Jie yra tie, kuriems Mes suteikėme Knygą, Al-Hukm (tikėjimo normų supratimą) ir Pranašavimą. Tačiau, jei jie tuo netiki (Knygą, Al-Hukm ir Pranašavimą), tada iš tiesų, Mes patikėjome tai žmonėms (tokiems kaip Pranašo Muchammedo ﷺ kompanjonai), kurie nėra netikintys tuo.

আয়াত: 90

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ هَدَى ٱللَّهُۖ فَبِهُدَىٰهُمُ ٱقۡتَدِهۡۗ قُل لَّآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ أَجۡرًاۖ إِنۡ هُوَ إِلَّا ذِكۡرَىٰ لِلۡعَٰلَمِينَ

90. Jie yra tie, kuriuos Allahas teisingai išvedė. Taigi, sekite jų vedimu. Sakyk: „Neprašau aš iš jūsų jokio atlygio už tai (Koraną). Tai tik priminimas Alamyn (žmonijai ir džinams).“

আয়াত: 91

وَمَا قَدَرُواْ ٱللَّهَ حَقَّ قَدۡرِهِۦٓ إِذۡ قَالُواْ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ عَلَىٰ بَشَرٖ مِّن شَيۡءٖۗ قُلۡ مَنۡ أَنزَلَ ٱلۡكِتَٰبَ ٱلَّذِي جَآءَ بِهِۦ مُوسَىٰ نُورٗا وَهُدٗى لِّلنَّاسِۖ تَجۡعَلُونَهُۥ قَرَاطِيسَ تُبۡدُونَهَا وَتُخۡفُونَ كَثِيرٗاۖ وَعُلِّمۡتُم مَّا لَمۡ تَعۡلَمُوٓاْ أَنتُمۡ وَلَآ ءَابَآؤُكُمۡۖ قُلِ ٱللَّهُۖ ثُمَّ ذَرۡهُمۡ فِي خَوۡضِهِمۡ يَلۡعَبُونَ

91. Jie (judėjai, kureišų genties pagonys, stabmeldžiai) neįvertino Allaho vertinimu, tinkamu Jam, kai jie sakė: „Nieko (apreiškimu) Allahas nenuleido jokiam žmogui.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas tada nuleido Knygą, kurią Mūsa (Mozė) atnešė, šviesą ir teisingą vedimą žmonijai, kurį jūs (judėjai) suskirstėte (padalinote) į popieriaus lapus, nuslėpdami (dalį to) ir atskleisdami daug. O jūs (tikintieji Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ) buvote išmokyti (per Koraną) to, ko nei jūs, anei jūsų tėvai žinojo.“ Sakyk: „Allahas (nuleido tai).“ Tada palik juos linksmintis savo bergždžiuose ginčuose.

আয়াত: 92

وَهَٰذَا كِتَٰبٌ أَنزَلۡنَٰهُ مُبَارَكٞ مُّصَدِّقُ ٱلَّذِي بَيۡنَ يَدَيۡهِ وَلِتُنذِرَ أُمَّ ٱلۡقُرَىٰ وَمَنۡ حَوۡلَهَاۚ وَٱلَّذِينَ يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ يُؤۡمِنُونَ بِهِۦۖ وَهُمۡ عَلَىٰ صَلَاتِهِمۡ يُحَافِظُونَ

92. Ir tai (Koranas) yra palaiminta Knyga, kurią Mes nuleidome, patvirtinanti (apreiškimus), kas atėjo iki to, tam, kad jūs perspėtumėte Miestų Motiną (t. y. Mekką) ir visus aplink ją. Tie, kurie tiki Amžinybę, tiki jį (Koraną) ir jie yra ištikimi saugodami savo Salat (maldas).

আয়াত: 93

وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا أَوۡ قَالَ أُوحِيَ إِلَيَّ وَلَمۡ يُوحَ إِلَيۡهِ شَيۡءٞ وَمَن قَالَ سَأُنزِلُ مِثۡلَ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُۗ وَلَوۡ تَرَىٰٓ إِذِ ٱلظَّٰلِمُونَ فِي غَمَرَٰتِ ٱلۡمَوۡتِ وَٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ بَاسِطُوٓاْ أَيۡدِيهِمۡ أَخۡرِجُوٓاْ أَنفُسَكُمُۖ ٱلۡيَوۡمَ تُجۡزَوۡنَ عَذَابَ ٱلۡهُونِ بِمَا كُنتُمۡ تَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ غَيۡرَ ٱلۡحَقِّ وَكُنتُمۡ عَنۡ ءَايَٰتِهِۦ تَسۡتَكۡبِرُونَ

93. Ir kas gali būti neteisesnis, nei tas, kuris kuria melą apie Allahą arba sako: „Apreiškimas atėjo man.“ kai joks apreiškimas jam neatėjo apie nieką. Ir kuris sako: „Aš apreikšiu panašiai, ką Allahas apreiškė.“ Ir jei tik jūs galėtumėte matyti, kai Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) yra mirties agonijose, kai angelai tiesia savo rankas (sakydami): „Atiduokite savo sielas! Šią dieną jums bus atlyginta žeminančia kančia už tai, kad jūs kalbėdavote prieš Allahą kita nei tiesą. Ir jūs atmesdavote Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) nepagarbiai!“

আয়াত: 94

وَلَقَدۡ جِئۡتُمُونَا فُرَٰدَىٰ كَمَا خَلَقۡنَٰكُمۡ أَوَّلَ مَرَّةٖ وَتَرَكۡتُم مَّا خَوَّلۡنَٰكُمۡ وَرَآءَ ظُهُورِكُمۡۖ وَمَا نَرَىٰ مَعَكُمۡ شُفَعَآءَكُمُ ٱلَّذِينَ زَعَمۡتُمۡ أَنَّهُمۡ فِيكُمۡ شُرَكَٰٓؤُاْۚ لَقَد تَّقَطَّعَ بَيۡنَكُمۡ وَضَلَّ عَنكُم مَّا كُنتُمۡ تَزۡعُمُونَ

94. Ir tikrai, jūs atėjote pas Mus vieni (be turto, draugų ar ko kito), kaip Mes sukūrėme jus pirmąjį kartą. Jūs palikote savo užnugaryje visa, ką Mes jums suteikėme. Mes nematome su jumis jūsų užtarėjų, kuriuos jūs teigėte esant Allaho partneriais. Dabar visi ryšiai tarp jūsų ir jų buvo nutraukti, ir visa, ką jūs teigėte, išnyko nuo jūsų.

আয়াত: 95

۞ إِنَّ ٱللَّهَ فَالِقُ ٱلۡحَبِّ وَٱلنَّوَىٰۖ يُخۡرِجُ ٱلۡحَيَّ مِنَ ٱلۡمَيِّتِ وَمُخۡرِجُ ٱلۡمَيِّتِ مِنَ ٱلۡحَيِّۚ ذَٰلِكُمُ ٱللَّهُۖ فَأَنَّىٰ تُؤۡفَكُونَ

95. Iš tiesų, tai Allahas, Kuris priverčia sėklą ir vaisiaus kauliuką (kaip datulės kauliuką) skilti ir sudygti. Jis grąžina gyvuosius iš mirties ir tai Jis, Kuris paima mirštančiuosius iš gyvenimo. Toks yra Allahas, taigi kaip jūs nuklydę nuo tiesos?

আয়াত: 96

فَالِقُ ٱلۡإِصۡبَاحِ وَجَعَلَ ٱلَّيۡلَ سَكَنٗا وَٱلشَّمۡسَ وَٱلۡقَمَرَ حُسۡبَانٗاۚ ذَٰلِكَ تَقۡدِيرُ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡعَلِيمِ

96. (Jis yra) aušros Skaldytojas. Jis paskyrė naktį poilsiui, ir saulę bei mėnulį apmąstymams. Toks yra Visa Galingojo, Visa Žinančiojo nustatymas.

আয়াত: 97

وَهُوَ ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُمُ ٱلنُّجُومَ لِتَهۡتَدُواْ بِهَا فِي ظُلُمَٰتِ ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِۗ قَدۡ فَصَّلۡنَا ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ

97. Tai Jis, Kuris išdėliojo žvaigždes jums, kad jūs rastumėte kelią jų pagalba žemės ir jūros tamsybėje. Mes (iš tiesų) išaiškinome detaliai Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) žmonėms, kurie supranta.

আয়াত: 98

وَهُوَ ٱلَّذِيٓ أَنشَأَكُم مِّن نَّفۡسٖ وَٰحِدَةٖ فَمُسۡتَقَرّٞ وَمُسۡتَوۡدَعٞۗ قَدۡ فَصَّلۡنَا ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَفۡقَهُونَ

98. Tai Jis, Kuris sukūrė jus iš vieno žmogaus (Adamo (Adomo)), ir suteikė jums gyvenamąją vietą (žemėje arba jūsų motinos įsčiose) ir saugojimo vietą [žemėje (jūsų kapo duobėse) arba jūsų tėvo strėnose]. Iš tiesų, Mes išaiškinome detaliai Savo apreiškimus (šį Koraną) žmonėms, kurie supranta.

আয়াত: 99

وَهُوَ ٱلَّذِيٓ أَنزَلَ مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءٗ فَأَخۡرَجۡنَا بِهِۦ نَبَاتَ كُلِّ شَيۡءٖ فَأَخۡرَجۡنَا مِنۡهُ خَضِرٗا نُّخۡرِجُ مِنۡهُ حَبّٗا مُّتَرَاكِبٗا وَمِنَ ٱلنَّخۡلِ مِن طَلۡعِهَا قِنۡوَانٞ دَانِيَةٞ وَجَنَّٰتٖ مِّنۡ أَعۡنَابٖ وَٱلزَّيۡتُونَ وَٱلرُّمَّانَ مُشۡتَبِهٗا وَغَيۡرَ مُتَشَٰبِهٍۗ ٱنظُرُوٓاْ إِلَىٰ ثَمَرِهِۦٓ إِذَآ أَثۡمَرَ وَيَنۡعِهِۦٓۚ إِنَّ فِي ذَٰلِكُمۡ لَأٓيَٰتٖ لِّقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

99. Tai Jis, Kuris nuleidžia vandenį (lietų) iš dangaus, ir su juo Mes sukeliame visų rūšių augmeniją, ir iš jos Mes išauginame žalius stiebus, iš kurių Mes sunokiname pilnas grūdų varpas. Ir iš datulių, kurių šakelės išaugina datulių kekes, kabančias žemai ir arti, ir vynuogių, alyvuogių ir granatų sodai, visi panašūs (rūšimi) tačiau skirtingi (įvairumu ir skoniu). Pažvelkite į jų vaisius, kai juos pradeda vesti, ir jų prinokimą. Iš tiesų, tame yra ženklai žmonėms, kurie tiki.

আয়াত: 100

وَجَعَلُواْ لِلَّهِ شُرَكَآءَ ٱلۡجِنَّ وَخَلَقَهُمۡۖ وَخَرَقُواْ لَهُۥ بَنِينَ وَبَنَٰتِۭ بِغَيۡرِ عِلۡمٖۚ سُبۡحَٰنَهُۥ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يَصِفُونَ

100. Ir vis tiek jie priskiria džinus partneriais Allahui garbinime, nors Jis sukūrė juos (džinus). Ir jie priskiria klaidingai, be išmanymo, sūnus ir dukteris Jam. Pagerbtas ir Išaukštintas yra Jis virš viso to (blogio), ką jie Jam priskiria.

আয়াত: 101

بَدِيعُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ أَنَّىٰ يَكُونُ لَهُۥ وَلَدٞ وَلَمۡ تَكُن لَّهُۥ صَٰحِبَةٞۖ وَخَلَقَ كُلَّ شَيۡءٖۖ وَهُوَ بِكُلِّ شَيۡءٍ عَلِيمٞ

101. Jis yra dangų ir žemės Sukūrėjas. Kaip Jis gali turėti vaikų, kai Jis neturi žmonos? Jis sukūrė viską ir Jis yra Visa Žinantis apie viską.

আয়াত: 102

ذَٰلِكُمُ ٱللَّهُ رَبُّكُمۡۖ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ خَٰلِقُ كُلِّ شَيۡءٖ فَٱعۡبُدُوهُۚ وَهُوَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ وَكِيلٞ

102. Toks yra Allahas, jūsų Viešpats! La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis), visko Kūrėjas. Taigi garbinkite Jį (Vienintelį), ir Jis yra Vakil (Globėjas, reikalų Tvarkytojas, Sergėtojas) visų dalykų.

আয়াত: 103

لَّا تُدۡرِكُهُ ٱلۡأَبۡصَٰرُ وَهُوَ يُدۡرِكُ ٱلۡأَبۡصَٰرَۖ وَهُوَ ٱللَّطِيفُ ٱلۡخَبِيرُ

103. Joks regėjimas negali suvokti Jo, tačiau Jis suvokia visus regėjimus. Jis yra Al-Latif (Sumaniausias ir Pagarbiausias), Gerai Žinantis apie viską.

আয়াত: 104

قَدۡ جَآءَكُم بَصَآئِرُ مِن رَّبِّكُمۡۖ فَمَنۡ أَبۡصَرَ فَلِنَفۡسِهِۦۖ وَمَنۡ عَمِيَ فَعَلَيۡهَاۚ وَمَآ أَنَا۠ عَلَيۡكُم بِحَفِيظٖ

104. Iš tiesų, įrodymai atėjo jums iš jūsų Viešpaties, taigi kas mato, darys tai dėl (gero) savo paties, o kas apakina save, darys tai dėl savo paties skriaudos ir aš (Muchammedas ﷺ ) nesu jūsų sergėtojas.

আয়াত: 105

وَكَذَٰلِكَ نُصَرِّفُ ٱلۡأٓيَٰتِ وَلِيَقُولُواْ دَرَسۡتَ وَلِنُبَيِّنَهُۥ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ

105. Taigi, Mes išaiškiname įvairiai Eilutes tam, kad jie (netikintieji) sakytų: „Tu išmokai (Rašto žmonių Knygas ir sukūrei šį Koraną pagal tai).“ ir kad Mes aiškiai perteiktume viską žmonėms, kurie turi supratimą.

আয়াত: 106

ٱتَّبِعۡ مَآ أُوحِيَ إِلَيۡكَ مِن رَّبِّكَۖ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ وَأَعۡرِضۡ عَنِ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

106. Sek tuo, kas buvo atskleista tau (Muchammedai ﷺ ) iš tavo Viešpaties, La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas) ir atsitrauk nuo Al-Mušrikūn. ^[6]

[6] Al-Mušrikūn: daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai ir netikintieji Allaho Vienumu ir Jo Pasiuntiniu Muchammedu ﷺ .

আয়াত: 107

وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَآ أَشۡرَكُواْۗ وَمَا جَعَلۡنَٰكَ عَلَيۡهِمۡ حَفِيظٗاۖ وَمَآ أَنتَ عَلَيۡهِم بِوَكِيلٖ

107. Jei Allahas būtų panorėjęs, jie nebūtų priskyrę kitų Jam garbinime. Ir Mes nepadarėme tavęs jų sergėtoju, nei esi tu Vakil (reikalų tvarkytojas, saugotojas, globėjas) jiems.

আয়াত: 108

وَلَا تَسُبُّواْ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ فَيَسُبُّواْ ٱللَّهَ عَدۡوَۢا بِغَيۡرِ عِلۡمٖۗ كَذَٰلِكَ زَيَّنَّا لِكُلِّ أُمَّةٍ عَمَلَهُمۡ ثُمَّ إِلَىٰ رَبِّهِم مَّرۡجِعُهُمۡ فَيُنَبِّئُهُم بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

108. Ir neįžeidinėkite tų, kuriuos jie (netikintieji) garbina šalia Allaho, kad jie neįžeidinėtų Allaho neteisingai, neturėdami žinojimo. Taip Mes padarėme kiekvienam žmogui jo darbus atrodančius teisingai. Tada pas jų Viešpatį yra jų sugrįžimas ir Jis tada jiems praneš apie viską, ką jie darydavo.

আয়াত: 109

وَأَقۡسَمُواْ بِٱللَّهِ جَهۡدَ أَيۡمَٰنِهِمۡ لَئِن جَآءَتۡهُمۡ ءَايَةٞ لَّيُؤۡمِنُنَّ بِهَاۚ قُلۡ إِنَّمَا ٱلۡأٓيَٰتُ عِندَ ٱللَّهِۖ وَمَا يُشۡعِرُكُمۡ أَنَّهَآ إِذَا جَآءَتۡ لَا يُؤۡمِنُونَ

109. Ir jie prisiekia stipriausiomis savo priesaikomis Allahu, kad jei jiems ateitų ženklas, jie tikrai patikėtų juo. Sakyk: „Ženklai yra tik pas Allahą ir kas privers jus (musulmonai) suvokti, kad (net) jei tai (ženklas) ateitų, jie netikėtų?“

আয়াত: 110

وَنُقَلِّبُ أَفۡـِٔدَتَهُمۡ وَأَبۡصَٰرَهُمۡ كَمَا لَمۡ يُؤۡمِنُواْ بِهِۦٓ أَوَّلَ مَرَّةٖ وَنَذَرُهُمۡ فِي طُغۡيَٰنِهِمۡ يَعۡمَهُونَ

110. Ir Mes nugręšime jų širdis ir jų akis (nuo teisingo vedimo), nes jie atsisakė tikėti tuo pirmąjį kartą, ir Mes paliksime juos aklai klajoti jų nuodėmėje.

আয়াত: 111

۞ وَلَوۡ أَنَّنَا نَزَّلۡنَآ إِلَيۡهِمُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ وَكَلَّمَهُمُ ٱلۡمَوۡتَىٰ وَحَشَرۡنَا عَلَيۡهِمۡ كُلَّ شَيۡءٖ قُبُلٗا مَّا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُوٓاْ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ يَجۡهَلُونَ

111. Ir net jei Mes būtume nuleidę jiems angelus ir mirusieji būtų kalbėję jiems, ir Mes būtume surinkę kartu viską priešais jų pačių akis, jie nebūtų patikėję, nebent Allahas būtų to norėjęs, tačiau dauguma jų elgėsi neišmanančiai.

আয়াত: 112

وَكَذَٰلِكَ جَعَلۡنَا لِكُلِّ نَبِيٍّ عَدُوّٗا شَيَٰطِينَ ٱلۡإِنسِ وَٱلۡجِنِّ يُوحِي بَعۡضُهُمۡ إِلَىٰ بَعۡضٖ زُخۡرُفَ ٱلۡقَوۡلِ غُرُورٗاۚ وَلَوۡ شَآءَ رَبُّكَ مَا فَعَلُوهُۖ فَذَرۡهُمۡ وَمَا يَفۡتَرُونَ

112. Ir taip Mes paskyrėme kiekvienam Pranašui priešus – Šajatin (šėtonus) iš žmonių ir džinų tarpo, įkvepiančius vienas kitą pagražintomis kalbomis tarsi iliuzija (arba kaip apgaule). Jei tavo Viešpats būtų taip panorėjęs, jie nebūtų taip elgęsi. Taigi palik juos su jų prasimanymais.

আয়াত: 113

وَلِتَصۡغَىٰٓ إِلَيۡهِ أَفۡـِٔدَةُ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ وَلِيَرۡضَوۡهُ وَلِيَقۡتَرِفُواْ مَا هُم مُّقۡتَرِفُونَ

113. (Ir tai yra tam,) kad širdys tų, kurie netiki Amžinybę palinktų į tai (apgaulę), ir kad jie liktų patenkinti ja, ir kad jie darytų tai, ką jie daro (visų rūšių nuodėmes ir blogus darbus).

আয়াত: 114

أَفَغَيۡرَ ٱللَّهِ أَبۡتَغِي حَكَمٗا وَهُوَ ٱلَّذِيٓ أَنزَلَ إِلَيۡكُمُ ٱلۡكِتَٰبَ مُفَصَّلٗاۚ وَٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ يَعۡلَمُونَ أَنَّهُۥ مُنَزَّلٞ مِّن رَّبِّكَ بِٱلۡحَقِّۖ فَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُمۡتَرِينَ

114. [Sakyk (Muchammedai ﷺ ):] „Ar turėčiau ieškoti kito teisėjo nei Allahas, kai Jis yra Tas, Kuris nuleido jums Knygą (Koraną), detaliai išaiškintą.“ Tie, kuriems Mes davėme Raštą [Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] žino, kad tai apreikšta iš jūsų Viešpaties teisingai. Taigi, nebūkite iš tų, kurie abejoja.

আয়াত: 115

وَتَمَّتۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ صِدۡقٗا وَعَدۡلٗاۚ لَّا مُبَدِّلَ لِكَلِمَٰتِهِۦۚ وَهُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

115. Ir jūsų Viešpaties Žodis buvo įvykdytas tiksliai ir teisingai. Niekas negali pakeisti Jo Žodžių. Ir Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

আয়াত: 116

وَإِن تُطِعۡ أَكۡثَرَ مَن فِي ٱلۡأَرۡضِ يُضِلُّوكَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِۚ إِن يَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَإِنۡ هُمۡ إِلَّا يَخۡرُصُونَ

116. Ir jei jūs paklusite daugumai tų, kurie žemėje, jie paklaidins jus toli nuo Allaho Kelio. Jie neseka niekuo kitu tik spėliojimais, ir jie nedaro nieko kito, tik meluoja.

আয়াত: 117

إِنَّ رَبَّكَ هُوَ أَعۡلَمُ مَن يَضِلُّ عَن سَبِيلِهِۦۖ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُهۡتَدِينَ

117. Iš tiesų, jūsų Viešpats! Tai Jis, Kuris geriausiai žino, kas nuklysta nuo Jo Kelio, ir Jis geriausiai žino teisingai vedamus.

আয়াত: 118

فَكُلُواْ مِمَّا ذُكِرَ ٱسۡمُ ٱللَّهِ عَلَيۡهِ إِن كُنتُم بِـَٔايَٰتِهِۦ مُؤۡمِنِينَ

118. Taigi valgykite tą (mėsą), virš kurios buvo ištartas Allaho Vardas (skerdžiant gyvulį), jei jūs esate tikintieji Jo Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.)

আয়াত: 119

وَمَا لَكُمۡ أَلَّا تَأۡكُلُواْ مِمَّا ذُكِرَ ٱسۡمُ ٱللَّهِ عَلَيۡهِ وَقَدۡ فَصَّلَ لَكُم مَّا حَرَّمَ عَلَيۡكُمۡ إِلَّا مَا ٱضۡطُرِرۡتُمۡ إِلَيۡهِۗ وَإِنَّ كَثِيرٗا لَّيُضِلُّونَ بِأَهۡوَآئِهِم بِغَيۡرِ عِلۡمٍۚ إِنَّ رَبَّكَ هُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُعۡتَدِينَ

119. Ir kodėl jūs turėtumėte nevalgyti tos (mėsos), virš kurios buvo ištartas Allaho vardas (skerdžiant gyvulį), kai Jis išaiškino jums detaliai tai, kas jums draudžiama, išskyrus kai verčia būtinumas? Ir tikrai, daugybė paklaidina (žmoniją) savo pačių troškimais, dėl žinių trūkumo. Be abejonės, jūsų Viešpats geriausiai žino prasižengėlius.

আয়াত: 120

وَذَرُواْ ظَٰهِرَ ٱلۡإِثۡمِ وَبَاطِنَهُۥٓۚ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَكۡسِبُونَ ٱلۡإِثۡمَ سَيُجۡزَوۡنَ بِمَا كَانُواْ يَقۡتَرِفُونَ

120. Palikite (žmonės, visų rūšių) nuodėmes, atviras ir slaptas. Iš tiesų, tie, kurie daro nuodėmes, gaus priklausantį atlygį už tai, ką darydavo.

আয়াত: 121

وَلَا تَأۡكُلُواْ مِمَّا لَمۡ يُذۡكَرِ ٱسۡمُ ٱللَّهِ عَلَيۡهِ وَإِنَّهُۥ لَفِسۡقٞۗ وَإِنَّ ٱلشَّيَٰطِينَ لَيُوحُونَ إِلَىٰٓ أَوۡلِيَآئِهِمۡ لِيُجَٰدِلُوكُمۡۖ وَإِنۡ أَطَعۡتُمُوهُمۡ إِنَّكُمۡ لَمُشۡرِكُونَ

121. Nevalgykite (tikintieji) tos (mėsos), virš kurios Allaho vardas nebuvo paminėtas (skerdžiant gyvulį), nes tikrai tai yra Fisk (nuodėmė ir nepaklusnumas Allahui). Ir be abejonės, Šajatin (šėtonai) įkvepia savo draugus (iš žmonijos) ginčytis su jumis, ir jei jūs paklusite jiems [padarydami Al-Maita (mirusį gyvulį) leistiną valgyti], tada jūs tikrai būsite Mušrikūn (daugiadieviai); [nes jie (šėtonai ir jų draugai) leido jums valgyti tai, ką Allahas uždraudė valgyti ir jūs paklusote jiems, laikydami tai leistina valgyti, ir taip elgdamiesi jūs garbinate juos, o garbinti kitus, nei Allahą, yra daugiadievystė].

আয়াত: 122

أَوَمَن كَانَ مَيۡتٗا فَأَحۡيَيۡنَٰهُ وَجَعَلۡنَا لَهُۥ نُورٗا يَمۡشِي بِهِۦ فِي ٱلنَّاسِ كَمَن مَّثَلُهُۥ فِي ٱلظُّلُمَٰتِ لَيۡسَ بِخَارِجٖ مِّنۡهَاۚ كَذَٰلِكَ زُيِّنَ لِلۡكَٰفِرِينَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

122. Ar tas, kuris buvo miręs (be Tikėjimo, neišmanantis ir netikintis), ir Mes suteikėme jam gyvenimą (žinojimą ir Tikėjimą) ir įtaisėme jam šviesą (Tikėjimą), kuria jis gali eiti tarp žmonių, panašus į tą, kuris yra tamsumoje (netikėjime, daugiadievystėje ir veidmainystėje), iš kurios jis niekada negali ištrūkti? Taip netikintiesiems padaryta, kad atrodytų teisinga tai, ką jie darydavo.

আয়াত: 123

وَكَذَٰلِكَ جَعَلۡنَا فِي كُلِّ قَرۡيَةٍ أَكَٰبِرَ مُجۡرِمِيهَا لِيَمۡكُرُواْ فِيهَاۖ وَمَا يَمۡكُرُونَ إِلَّا بِأَنفُسِهِمۡ وَمَا يَشۡعُرُونَ

123. Ir taip Mes paskatinome kiekviename mieste stipriuosius iš jų nuodėmingų žmonių rengti sąmokslą ten. Tačiau nekuria jie sąmokslo, išskyrus tik patys prieš save, ir jie (to) nesuvokia.

আয়াত: 124

وَإِذَا جَآءَتۡهُمۡ ءَايَةٞ قَالُواْ لَن نُّؤۡمِنَ حَتَّىٰ نُؤۡتَىٰ مِثۡلَ مَآ أُوتِيَ رُسُلُ ٱللَّهِۘ ٱللَّهُ أَعۡلَمُ حَيۡثُ يَجۡعَلُ رِسَالَتَهُۥۗ سَيُصِيبُ ٱلَّذِينَ أَجۡرَمُواْ صَغَارٌ عِندَ ٱللَّهِ وَعَذَابٞ شَدِيدُۢ بِمَا كَانُواْ يَمۡكُرُونَ

124. Ir kai ateina jiems ženklas (iš Allaho), jie sako: „Mes netikėsime, kol negausime ko nors panašaus į tai, ką gavo Allaho Pasiuntiniai.“ Allahas geriausiai žino, kam atiduoti Savo Žinią. Pažeminimas ir gėda iš Allaho, ir skausminga kančia apims nusikaltėlius (daugiavievius, nuodėmiautojus) už tai, ką jie planuodavo.

আয়াত: 125

فَمَن يُرِدِ ٱللَّهُ أَن يَهۡدِيَهُۥ يَشۡرَحۡ صَدۡرَهُۥ لِلۡإِسۡلَٰمِۖ وَمَن يُرِدۡ أَن يُضِلَّهُۥ يَجۡعَلۡ صَدۡرَهُۥ ضَيِّقًا حَرَجٗا كَأَنَّمَا يَصَّعَّدُ فِي ٱلسَّمَآءِۚ كَذَٰلِكَ يَجۡعَلُ ٱللَّهُ ٱلرِّجۡسَ عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ

125. Ir ką Allahas nori išvesti į teisingą kelią, Jis atveria jų krūtines islamui, o ką Jis nori paklaidinti, Jis padaro jų krūtines užvertomis ir suvaržytomis, lyg jis liptų į dangų. Taip Allahas išreiškia pyktį ant tų, kurie netiki. ^[7]

[7] Jei Allahas nori gero žmogui, Jis priverčia jį suvokti tikėjimą [Korano ir Pranašo ﷺ Sunnah (teisinių tradicijų) supratimą].

আয়াত: 126

وَهَٰذَا صِرَٰطُ رَبِّكَ مُسۡتَقِيمٗاۗ قَدۡ فَصَّلۡنَا ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَذَّكَّرُونَ

126. Ir tai yra jūsų Viešpaties Kelias (Koranas ir islamas), vedantis Tiesiai. Mes išaiškinome Savo Apreiškimus žmonėms, kurie atkreipia dėmesį.

আয়াত: 127

۞ لَهُمۡ دَارُ ٱلسَّلَٰمِ عِندَ رَبِّهِمۡۖ وَهُوَ وَلِيُّهُم بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

127. Jiems bus taikos namai (Rojus) su jų Viešpačiu. Ir Jis bus jų Vali (Padėjėjas ir Globėjas), dėl to, ką jie darydavo.

আয়াত: 128

وَيَوۡمَ يَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا يَٰمَعۡشَرَ ٱلۡجِنِّ قَدِ ٱسۡتَكۡثَرۡتُم مِّنَ ٱلۡإِنسِۖ وَقَالَ أَوۡلِيَآؤُهُم مِّنَ ٱلۡإِنسِ رَبَّنَا ٱسۡتَمۡتَعَ بَعۡضُنَا بِبَعۡضٖ وَبَلَغۡنَآ أَجَلَنَا ٱلَّذِيٓ أَجَّلۡتَ لَنَاۚ قَالَ ٱلنَّارُ مَثۡوَىٰكُمۡ خَٰلِدِينَ فِيهَآ إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۚ إِنَّ رَبَّكَ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

128. Ir Dieną, kai Jis surinks juos (visus) kartu (ir sakys): „Džinų susirinkime, daugybę žmonių jūs paklaidinote.“ O jų Aulija (draugai ir padėjėjai) iš žmonių tarpo sakys: „Mūsų Viešpatie, mes turėjome naudos vieni iš kitų, tačiau dabar pasiekėme nustatytą terminą, kurį Tu nustatei mums.“ Jis tars: „Ugnis yra jūsų gyvenamoji vieta, ir jūs gyvensite ten amžinai, išskyrus jei Allahas panorės kitaip. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.“

আয়াত: 129

وَكَذَٰلِكَ نُوَلِّي بَعۡضَ ٱلظَّٰلِمِينَ بَعۡضَۢا بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

129. Ir taip Mes padarome Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius) Aulija (globėjais ir padėjėjais) vienas kitam (nusikaltimuose), dėl to, ką jie įgydavo.

আয়াত: 130

يَٰمَعۡشَرَ ٱلۡجِنِّ وَٱلۡإِنسِ أَلَمۡ يَأۡتِكُمۡ رُسُلٞ مِّنكُمۡ يَقُصُّونَ عَلَيۡكُمۡ ءَايَٰتِي وَيُنذِرُونَكُمۡ لِقَآءَ يَوۡمِكُمۡ هَٰذَاۚ قَالُواْ شَهِدۡنَا عَلَىٰٓ أَنفُسِنَاۖ وَغَرَّتۡهُمُ ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَا وَشَهِدُواْ عَلَىٰٓ أَنفُسِهِمۡ أَنَّهُمۡ كَانُواْ كَٰفِرِينَ

130. Džinų ir žmonijos susirinkime! „Argi pas jus neatėjo Pasiuntiniai iš jūsų tarpo, recituojantys jums Mano Eilutes ir įspėjantys jus dėl jūsų susitikimo šią Dieną?“ Jie sakys: „Mes liudijame patys prieš save.“ Tai šis žemiškasis gyvenimas juos suklaidino. Ir jie liudys patys prieš save, kad jie buvo netikintieji.

আয়াত: 131

ذَٰلِكَ أَن لَّمۡ يَكُن رَّبُّكَ مُهۡلِكَ ٱلۡقُرَىٰ بِظُلۡمٖ وَأَهۡلُهَا غَٰفِلُونَ

131. Taip yra todėl, kad jūsų Viešpats nesunaikintų miestų (gyventojų) dėl jų blogų darbų (t. y. partnerių priskyrimo Allahui garbinime), jei jų žmonės būtų nežinoję (todėl buvo siunčiami Pasiuntiniai).

আয়াত: 132

وَلِكُلّٖ دَرَجَٰتٞ مِّمَّا عَمِلُواْۚ وَمَا رَبُّكَ بِغَٰفِلٍ عَمَّا يَعۡمَلُونَ

132. Visiems bus laipsniai (arba rangai) pagal tai, ką jie darė. Ir jūsų Viešpats nėra nežinantis apie tai, ką jie darė.

আয়াত: 133

وَرَبُّكَ ٱلۡغَنِيُّ ذُو ٱلرَّحۡمَةِۚ إِن يَشَأۡ يُذۡهِبۡكُمۡ وَيَسۡتَخۡلِفۡ مِنۢ بَعۡدِكُم مَّا يَشَآءُ كَمَآ أَنشَأَكُم مِّن ذُرِّيَّةِ قَوۡمٍ ءَاخَرِينَ

133. Ir jūsų Viešpats yra Turtingas (Nepriklausomas nuo bet kokių poreikių), kupinas Gailestingumo. Jei jis panori, Jis gali sunaikinti jus, ir jūsų vietoje sukurti tuos, kurių Jis nori kaip jūsų įpėdinių, taip pat kaip Jis išaugino jus iš kitų žmonių sėklos.

আয়াত: 134

إِنَّ مَا تُوعَدُونَ لَأٓتٖۖ وَمَآ أَنتُم بِمُعۡجِزِينَ

134. Iš tiesų, tai, kas jums pažadėta, tikrai įvyks, ir jūs negalite išvengti (Allaho bausmės).

আয়াত: 135

قُلۡ يَٰقَوۡمِ ٱعۡمَلُواْ عَلَىٰ مَكَانَتِكُمۡ إِنِّي عَامِلٞۖ فَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَ مَن تَكُونُ لَهُۥ عَٰقِبَةُ ٱلدَّارِۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلظَّٰلِمُونَ

135. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano žmonės, elkitės pagal save, tikrai, aš taip pat elgiuosi (savo būdu), ir jūs sužinosite, kuriems iš mūsų bus (laiminga) pabaiga Amžinybėje. Be abejonės Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) nebus sėkmingi.“

আয়াত: 136

وَجَعَلُواْ لِلَّهِ مِمَّا ذَرَأَ مِنَ ٱلۡحَرۡثِ وَٱلۡأَنۡعَٰمِ نَصِيبٗا فَقَالُواْ هَٰذَا لِلَّهِ بِزَعۡمِهِمۡ وَهَٰذَا لِشُرَكَآئِنَاۖ فَمَا كَانَ لِشُرَكَآئِهِمۡ فَلَا يَصِلُ إِلَى ٱللَّهِۖ وَمَا كَانَ لِلَّهِ فَهُوَ يَصِلُ إِلَىٰ شُرَكَآئِهِمۡۗ سَآءَ مَا يَحۡكُمُونَ

136. Ir jie priskiria Allahui dalį ariamos žemės ir galvijų, kuriuos Jis sukūrė, ir jie sako: „Tai Allahui pagal jų tvirtinimus, o tai – mūsų (taip vadinamiems Allaho) partneriams.“ Tačiau dalis jų (taip vadinamų Allaho) „partnerių“ nepasiekia Allaho, nors Allaho dalis pasiekia jų (taip vadinamus Allaho) „partnerius“! Blogas yra būdas, kuriuo jie priima sprendimus!

আয়াত: 137

وَكَذَٰلِكَ زَيَّنَ لِكَثِيرٖ مِّنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ قَتۡلَ أَوۡلَٰدِهِمۡ شُرَكَآؤُهُمۡ لِيُرۡدُوهُمۡ وَلِيَلۡبِسُواْ عَلَيۡهِمۡ دِينَهُمۡۖ وَلَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَا فَعَلُوهُۖ فَذَرۡهُمۡ وَمَا يَفۡتَرُونَ

137. Ir tokiu būdu daugybei Mušrikūn (daugiadievių – žr. ają 2:105) jų (taip vadinami Allaho) „partneriai“ padarė atrodant teisingą savo vaikų žudymą tam, kad nuvestų juos į savo pačių susinaikinimą ir supainiotų jų tikėjime. Ir jei Allahas būtų panorėjęs, jie nebūtų taip pasielgę. Taigi, palikite juos vienus su savo prasimanymais.

আয়াত: 138

وَقَالُواْ هَٰذِهِۦٓ أَنۡعَٰمٞ وَحَرۡثٌ حِجۡرٞ لَّا يَطۡعَمُهَآ إِلَّا مَن نَّشَآءُ بِزَعۡمِهِمۡ وَأَنۡعَٰمٌ حُرِّمَتۡ ظُهُورُهَا وَأَنۡعَٰمٞ لَّا يَذۡكُرُونَ ٱسۡمَ ٱللَّهِ عَلَيۡهَا ٱفۡتِرَآءً عَلَيۡهِۚ سَيَجۡزِيهِم بِمَا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

138. Ir pagal jų tvirtinimą, jie sako, kad tokie ir tokie galvijai bei javai yra draudžiami ir niekas neturėtų jų valgyti, išskyrus tuos, kuriems mes leidžiame. Ir (jie sako, kad) yra galvijų, draudžiamų naudoti nešuliams (arba bet kokiam darbui), ir galvijų, virš kurių (skerdžiant) Allaho Vardas nėra tariamas. Meluoja prieš Jį (Allahą). Jis atlygins jiems už tai, ką jie prasimanydavo.

আয়াত: 139

وَقَالُواْ مَا فِي بُطُونِ هَٰذِهِ ٱلۡأَنۡعَٰمِ خَالِصَةٞ لِّذُكُورِنَا وَمُحَرَّمٌ عَلَىٰٓ أَزۡوَٰجِنَاۖ وَإِن يَكُن مَّيۡتَةٗ فَهُمۡ فِيهِ شُرَكَآءُۚ سَيَجۡزِيهِمۡ وَصۡفَهُمۡۚ إِنَّهُۥ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

139. Ir jie sako: „Tai, kas yra tokių ir tokių galvijų pilvuose (pienas arba vaisius) yra tik mūsų vyrams, ir draudžiama mūsų moterims (mergaitėms ir moterims), tačiau jei jis gimsta miręs, tada visi jį dalinasi.“ Jis nubaus juos už jų priskyrimą (tokių melagingų nurodymų Allahui). Iš tiesų, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

আয়াত: 140

قَدۡ خَسِرَ ٱلَّذِينَ قَتَلُوٓاْ أَوۡلَٰدَهُمۡ سَفَهَۢا بِغَيۡرِ عِلۡمٖ وَحَرَّمُواْ مَا رَزَقَهُمُ ٱللَّهُ ٱفۡتِرَآءً عَلَى ٱللَّهِۚ قَدۡ ضَلُّواْ وَمَا كَانُواْ مُهۡتَدِينَ

140. Iš tikrųjų paklydę yra tie, kurie žudė savo vaikus, kvailai, neišmanydami, ir (kurie) uždraudė tai, ką Allahas suteikė jiems, sukurdami melą prieš Allahą. Jie iš tiesų nuklydo ir nebuvo teisingai vedami.

আয়াত: 141

۞ وَهُوَ ٱلَّذِيٓ أَنشَأَ جَنَّٰتٖ مَّعۡرُوشَٰتٖ وَغَيۡرَ مَعۡرُوشَٰتٖ وَٱلنَّخۡلَ وَٱلزَّرۡعَ مُخۡتَلِفًا أُكُلُهُۥ وَٱلزَّيۡتُونَ وَٱلرُّمَّانَ مُتَشَٰبِهٗا وَغَيۡرَ مُتَشَٰبِهٖۚ كُلُواْ مِن ثَمَرِهِۦٓ إِذَآ أَثۡمَرَ وَءَاتُواْ حَقَّهُۥ يَوۡمَ حَصَادِهِۦۖ وَلَا تُسۡرِفُوٓاْۚ إِنَّهُۥ لَا يُحِبُّ ٱلۡمُسۡرِفِينَ

141. Ir tai yra Jis, Kuris išveda sodus virš stovų ir be jų, ir datulių palmes, ir skirtingų formų ir skonių javus (jų vaisius ir jų sėklas), ir alyvuoges, ir granatus, panašius (rūšimi) ir skirtingus (skoniu). Valgykite jų vaisius, kai jie sunoksta, tačiau mokėkite nuo to tai, kas priklauso (jo Zakat, pagal Allaho Įsakymą vieną dešimtąją arba vieną dvidešimtąją vertės) jų derliaus nuėmimo dieną, ir nešvaistykite. Iš tiesų, Jis nemėgsta Al-Musrifūn (tų, kurie švaisto),

আয়াত: 142

وَمِنَ ٱلۡأَنۡعَٰمِ حَمُولَةٗ وَفَرۡشٗاۚ كُلُواْ مِمَّا رَزَقَكُمُ ٱللَّهُ وَلَا تَتَّبِعُواْ خُطُوَٰتِ ٱلشَّيۡطَٰنِۚ إِنَّهُۥ لَكُمۡ عَدُوّٞ مُّبِينٞ

142. Ir iš galvijų (yra kai kurie) nešuliams (kaip kupranugariai) ir (yra kai kurie) maži (negebantys nešti nešulių, tokie kaip avys ir ožkos – maistui, mėsai, pienui ir vilnai). Valgykite iš to, ką Allahas suteikė jums, ir nesekite Šaitan (Šėtono) pėdsakais. Iš tiesų, jis yra jums aiškus priešas.

আয়াত: 143

ثَمَٰنِيَةَ أَزۡوَٰجٖۖ مِّنَ ٱلضَّأۡنِ ٱثۡنَيۡنِ وَمِنَ ٱلۡمَعۡزِ ٱثۡنَيۡنِۗ قُلۡ ءَآلذَّكَرَيۡنِ حَرَّمَ أَمِ ٱلۡأُنثَيَيۡنِ أَمَّا ٱشۡتَمَلَتۡ عَلَيۡهِ أَرۡحَامُ ٱلۡأُنثَيَيۡنِۖ نَبِّـُٔونِي بِعِلۡمٍ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

143. Aštuonios poros: dvi avys (vyriškosios ir moteriškosios giminės), ir dvi ožkos (vyriškosios ir moteriškosios giminės). Sakyk: „Argi Jis uždraudė du vyriškosios giminės ir dvi moteriškosios giminės, arba (jaunus) kurie dviejų moteriškos giminės įsčių apsupti? Suteikite man žinias, jei esate teisingi.“

আয়াত: 144

وَمِنَ ٱلۡإِبِلِ ٱثۡنَيۡنِ وَمِنَ ٱلۡبَقَرِ ٱثۡنَيۡنِۗ قُلۡ ءَآلذَّكَرَيۡنِ حَرَّمَ أَمِ ٱلۡأُنثَيَيۡنِ أَمَّا ٱشۡتَمَلَتۡ عَلَيۡهِ أَرۡحَامُ ٱلۡأُنثَيَيۡنِۖ أَمۡ كُنتُمۡ شُهَدَآءَ إِذۡ وَصَّىٰكُمُ ٱللَّهُ بِهَٰذَاۚ فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبٗا لِّيُضِلَّ ٱلنَّاسَ بِغَيۡرِ عِلۡمٍۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

144. Ir du kupranugariai (vyriškosios ir moteriškosios giminės) ir du jaučiai (vyriškosios ir moteriškosios giminės). Sakyk: „Argi Jis uždraudė du vyriškosios giminės ir dvi moteriškosios giminės, arba (jaunus), kurie dviejų moteriškos giminės įsčių apsupti? Ar jūs buvote tada, kai Allahas įsakė tokį dalyką? Tad kas elgiasi blogiau nei tas, kuris kuria melą prieš Allahą, kad paklaidintų žmoniją be žinojimo. Be abejonės, Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

আয়াত: 145

قُل لَّآ أَجِدُ فِي مَآ أُوحِيَ إِلَيَّ مُحَرَّمًا عَلَىٰ طَاعِمٖ يَطۡعَمُهُۥٓ إِلَّآ أَن يَكُونَ مَيۡتَةً أَوۡ دَمٗا مَّسۡفُوحًا أَوۡ لَحۡمَ خِنزِيرٖ فَإِنَّهُۥ رِجۡسٌ أَوۡ فِسۡقًا أُهِلَّ لِغَيۡرِ ٱللَّهِ بِهِۦۚ فَمَنِ ٱضۡطُرَّ غَيۡرَ بَاغٖ وَلَا عَادٖ فَإِنَّ رَبَّكَ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

145. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš nerandu nieko tame, kas man buvo apreikšta, kad būtų draudžiama valgyti tam, kuris nori valgyti tai, išskyrus jei tai Maita (miręs gyvūnas) arba išsiliejęs kraujas (skerdžiant ar panašiai), arba kiaulės mėsa (kiauliena). Nes tai tikrai yra nešvari ir bedieviška (neleistina) mėsa (gyvūno), kuris yra paskerdžiamas kaip auka kitiems, nei Allahas (arba paskerdžiama dievybėms arba virš kurių Allaho Vardas nebuvo paminėtas skerdžiant). Tačiau ką verčia būtinybė, be noro nepaklusti, anei peržengti nustatytas ribas, (tam) be abejonės, jūsų Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

আয়াত: 146

وَعَلَى ٱلَّذِينَ هَادُواْ حَرَّمۡنَا كُلَّ ذِي ظُفُرٖۖ وَمِنَ ٱلۡبَقَرِ وَٱلۡغَنَمِ حَرَّمۡنَا عَلَيۡهِمۡ شُحُومَهُمَآ إِلَّا مَا حَمَلَتۡ ظُهُورُهُمَآ أَوِ ٱلۡحَوَايَآ أَوۡ مَا ٱخۡتَلَطَ بِعَظۡمٖۚ ذَٰلِكَ جَزَيۡنَٰهُم بِبَغۡيِهِمۡۖ وَإِنَّا لَصَٰدِقُونَ

146. O tiems, kurie yra judėjai, Mes uždraudėme kiekvieną (gyvulį) su nepadalytomis kanopomis, ir Mes uždraudėme jiems jaučio ir avies riebalus, išskyrus tai, kas prisitvirtinę prie jų nugarų arba jų vidurių, arba susimaišę su kaulu. Taip Mes atlyginome jiems už jų maištą [nusikaltimų darymą, tokių kaip Pranašų žudymą ir Riba (palūkanų) valgymą]. Ir iš tiesų, Mes esame Teisingi.

আয়াত: 147

فَإِن كَذَّبُوكَ فَقُل رَّبُّكُمۡ ذُو رَحۡمَةٖ وَٰسِعَةٖ وَلَا يُرَدُّ بَأۡسُهُۥ عَنِ ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

147. Jei jie (judėjai) neigia tave (Muchammedai ﷺ ), sakyk: „Jūsų Viešpats yra Gausaus Gailetingumo Savininkas, ir niekada Jo Rūstybė nenusigręš nuo žmonių, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai arba nusidėjėliai).“

আয়াত: 148

سَيَقُولُ ٱلَّذِينَ أَشۡرَكُواْ لَوۡ شَآءَ ٱللَّهُ مَآ أَشۡرَكۡنَا وَلَآ ءَابَآؤُنَا وَلَا حَرَّمۡنَا مِن شَيۡءٖۚ كَذَٰلِكَ كَذَّبَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡ حَتَّىٰ ذَاقُواْ بَأۡسَنَاۗ قُلۡ هَلۡ عِندَكُم مِّنۡ عِلۡمٖ فَتُخۡرِجُوهُ لَنَآۖ إِن تَتَّبِعُونَ إِلَّا ٱلظَّنَّ وَإِنۡ أَنتُمۡ إِلَّا تَخۡرُصُونَ

148. Tie, kurie priskiria partnerius (garbinime) Allahui, sakys: „Jei Allahas būtų panorėjęs, mes nebūtume priskyrę partnerių (garbinime) Jam, nei būtų mūsų tėvai, ir mes nebūtume uždraudę nieko (prieš Jo Valią).“ Panašiai neigdavo tie, kurie buvo iki jų, (jie neteisingai ginčydavosi su Allaho Pasiuntiniais), kol jie paragavo Mūsų Rūstybės. Sakyk: „Ar jūs turite kokį išmanymą (įrodymą), kurį galėtumėte pateikti mums? Iš tiesų, jūs sekate ne kuo kitu, o tik spėliojimu, ir darote ne ką kita, tik meluojate.“

আয়াত: 149

قُلۡ فَلِلَّهِ ٱلۡحُجَّةُ ٱلۡبَٰلِغَةُۖ فَلَوۡ شَآءَ لَهَدَىٰكُمۡ أَجۡمَعِينَ

149. Sakyk: „Pas Allahą yra tobulas įrodymas ir argumentas (t. y. Allaho Vienumas, Jo Pasiuntinių ir Jo Knygų siuntimas žmonijai). Jei Jis būtų taip norėjęs, Jis tikrai būtų teisingai vedęs jus visus.“

আয়াত: 150

قُلۡ هَلُمَّ شُهَدَآءَكُمُ ٱلَّذِينَ يَشۡهَدُونَ أَنَّ ٱللَّهَ حَرَّمَ هَٰذَاۖ فَإِن شَهِدُواْ فَلَا تَشۡهَدۡ مَعَهُمۡۚ وَلَا تَتَّبِعۡ أَهۡوَآءَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ وَهُم بِرَبِّهِمۡ يَعۡدِلُونَ

150. Sakyk: „Atveskite savo liudytojus, kurie gali patvirtinti, kad Allahas uždraudė tai. Tada jei jie patvirtins, netvirtink tu (Muchammedai ﷺ ) su jais. Ir jūs neturėtumėte sekti tuščiais troškimais, tokiais kaip Mūsų Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.) laikymą melu ir tokiais kaip netikėjimą Amžinybę, ir jie laiko kitus lygiais (garbinime) savo Viešpačiui.“

আয়াত: 151

۞ قُلۡ تَعَالَوۡاْ أَتۡلُ مَا حَرَّمَ رَبُّكُمۡ عَلَيۡكُمۡۖ أَلَّا تُشۡرِكُواْ بِهِۦ شَيۡـٔٗاۖ وَبِٱلۡوَٰلِدَيۡنِ إِحۡسَٰنٗاۖ وَلَا تَقۡتُلُوٓاْ أَوۡلَٰدَكُم مِّنۡ إِمۡلَٰقٖ نَّحۡنُ نَرۡزُقُكُمۡ وَإِيَّاهُمۡۖ وَلَا تَقۡرَبُواْ ٱلۡفَوَٰحِشَ مَا ظَهَرَ مِنۡهَا وَمَا بَطَنَۖ وَلَا تَقۡتُلُواْ ٱلنَّفۡسَ ٱلَّتِي حَرَّمَ ٱللَّهُ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۚ ذَٰلِكُمۡ وَصَّىٰكُم بِهِۦ لَعَلَّكُمۡ تَعۡقِلُونَ

151. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Ateikite, aš parecituosiu tai, ką jūsų Viešpats uždraudė jums: nepriskirti nieko garbinime Jam, būti gerais ir paklusniais savo tėvams, nežudyti savo vaikų dėl skurdo – Mes suteikiame prasimaitinimą jums ir jiems, nesiartinti prie Al-Favahiš (gėdingų nuodėmių, neteisėtų lytinių santykių), atliekamų tiek atvirai, tiek slapčiomis, ir nežudyti nieko, ką Allahas uždraudė, išskyrus esant pateisinamai priežasčiai (pagal islamiškąją teisę). Tai Jis įsakė jums, kad jūs suprastumėte.“

আয়াত: 152

وَلَا تَقۡرَبُواْ مَالَ ٱلۡيَتِيمِ إِلَّا بِٱلَّتِي هِيَ أَحۡسَنُ حَتَّىٰ يَبۡلُغَ أَشُدَّهُۥۚ وَأَوۡفُواْ ٱلۡكَيۡلَ وَٱلۡمِيزَانَ بِٱلۡقِسۡطِۖ لَا نُكَلِّفُ نَفۡسًا إِلَّا وُسۡعَهَاۖ وَإِذَا قُلۡتُمۡ فَٱعۡدِلُواْ وَلَوۡ كَانَ ذَا قُرۡبَىٰۖ وَبِعَهۡدِ ٱللَّهِ أَوۡفُواْۚ ذَٰلِكُمۡ وَصَّىٰكُم بِهِۦ لَعَلَّكُمۡ تَذَكَّرُونَ

152. „Ir nesiartinkite prie našlaičių nuosavybės, išskyrus (norint) pagerinti ją (nuosavybę), kol jis (arba ji) pasiekia visos jėgos amžių, ir duoti teisingai visą atmatavimą ir visą svorį. Mes neapsunkiname jokio žmogaus, išskyrus tiek, kiek jis gali pakelti. Ir kai jūs duodate savo žodį (t. y. sprendžiate tarp žmonių arba duodate parodymus), sakykite tiesą, net jei tai liečia artimą giminaitį ir išpildykite Allaho Pažadą. Tai Jo nurodymai jums, kad jūs atsimintumėte ^[8].

[8] Žr. ajos 3:130 išnašą.

আয়াত: 153

وَأَنَّ هَٰذَا صِرَٰطِي مُسۡتَقِيمٗا فَٱتَّبِعُوهُۖ وَلَا تَتَّبِعُواْ ٱلسُّبُلَ فَتَفَرَّقَ بِكُمۡ عَن سَبِيلِهِۦۚ ذَٰلِكُمۡ وَصَّىٰكُم بِهِۦ لَعَلَّكُمۡ تَتَّقُونَ

153. „Ir iš tiesų, tai (t. y. aukščiau dviejose ajose 15 ir 152 paminėti Allaho Įsakymai) yra Mano Tiesus Kelias, taigi sekite juo, ir nesekite (kitais) keliais, nes jie atskirs jus nuo Jo Kelio. Tai Jis įsakė jums, kad jūs būtumėte Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).“

আয়াত: 154

ثُمَّ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ تَمَامًا عَلَى ٱلَّذِيٓ أَحۡسَنَ وَتَفۡصِيلٗا لِّكُلِّ شَيۡءٖ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٗ لَّعَلَّهُم بِلِقَآءِ رَبِّهِمۡ يُؤۡمِنُونَ

154. Tada, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Knygą [Tauratą (Torą)] išbaigti (Mūsų Malonę) tiems, kurie elgėsi teisingai, ir detaliai paaiškinančią visus dalykus, ir teisingą vedimą, ir gailestingumą, kad jie tikėtų susitikimu su savo Viešpačiu.

আয়াত: 155

وَهَٰذَا كِتَٰبٌ أَنزَلۡنَٰهُ مُبَارَكٞ فَٱتَّبِعُوهُ وَٱتَّقُواْ لَعَلَّكُمۡ تُرۡحَمُونَ

155. Ir tai yra palaiminta Knyga (Koranas), kurią Mes nuleidome, taigi sekite ja ir bijokite Allaho (t. y. pakluskite Jo Įsakymams), kad jūs gautumėte gailestingumą (t. y. būtumėte išgelbėti nuo Pragaro kančios).

আয়াত: 156

أَن تَقُولُوٓاْ إِنَّمَآ أُنزِلَ ٱلۡكِتَٰبُ عَلَىٰ طَآئِفَتَيۡنِ مِن قَبۡلِنَا وَإِن كُنَّا عَن دِرَاسَتِهِمۡ لَغَٰفِلِينَ

156. Kad jūs (arabų pagonys) nesakytumėte: „Knyga buvo nuleista tik dviem grupėms iki mūsų (judėjams ir krikščionims), o mūsų grupei, mes tiesą sakant nežinojome, ką jie mokėsi.“

আয়াত: 157

أَوۡ تَقُولُواْ لَوۡ أَنَّآ أُنزِلَ عَلَيۡنَا ٱلۡكِتَٰبُ لَكُنَّآ أَهۡدَىٰ مِنۡهُمۡۚ فَقَدۡ جَآءَكُم بَيِّنَةٞ مِّن رَّبِّكُمۡ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٞۚ فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّن كَذَّبَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَصَدَفَ عَنۡهَاۗ سَنَجۡزِي ٱلَّذِينَ يَصۡدِفُونَ عَنۡ ءَايَٰتِنَا سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِ بِمَا كَانُواْ يَصۡدِفُونَ

157. Arba kad jūs (arabų pagonys) nesakytumėte: „Jei tik Knyga būtų buvus nuleista mums, mes tikrai būtume buvę geriau vedami nei jie (judėjai ir krikščionys).“ Taigi, dabar atėjo jums aiškus įrodymas (Koranas) iš jūsų Viešpaties, ir teisingas vedimas, ir pasigailėjimas. Kas tada elgiasi blogiau nei tas, kuris atmeta Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t. t.) ir nusigręžia nuo jų? Mes atkeršysime tiems, kurie nusigręžia nuo Mūsų Ajat bjauria kančia, dėl to, kad jie nusigręžė (nuo jų).

আয়াত: 158

هَلۡ يَنظُرُونَ إِلَّآ أَن تَأۡتِيَهُمُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ أَوۡ يَأۡتِيَ رَبُّكَ أَوۡ يَأۡتِيَ بَعۡضُ ءَايَٰتِ رَبِّكَۗ يَوۡمَ يَأۡتِي بَعۡضُ ءَايَٰتِ رَبِّكَ لَا يَنفَعُ نَفۡسًا إِيمَٰنُهَا لَمۡ تَكُنۡ ءَامَنَتۡ مِن قَبۡلُ أَوۡ كَسَبَتۡ فِيٓ إِيمَٰنِهَا خَيۡرٗاۗ قُلِ ٱنتَظِرُوٓاْ إِنَّا مُنتَظِرُونَ

158. Argi jie tada laukia ko nors kito, nei to, kad angelai ateitų pas juos, ar kad jūsų Viešpats (Allahas) ateitų, arba kad kai kurie jūsų Viešpaties Ženklai ateitų (t. y. Valandos Ženklai, pavyzdžiui, saulės pakilimas iš vakarų)! Dieną, kuomet kai kurie jūsų Viešpaties Ženklai ateis, nieko gero tai nepadarys žmogui, kad jis tada patikėtų, jei jis prieš tai netikėjo, nei įgijo gerą (darydamas teisingus darbus) per savo Tikėjimą. Sakyk: „Laukite! Mes (taip pat) laukiame.”

আয়াত: 159

إِنَّ ٱلَّذِينَ فَرَّقُواْ دِينَهُمۡ وَكَانُواْ شِيَعٗا لَّسۡتَ مِنۡهُمۡ فِي شَيۡءٍۚ إِنَّمَآ أَمۡرُهُمۡ إِلَى ٱللَّهِ ثُمَّ يُنَبِّئُهُم بِمَا كَانُواْ يَفۡعَلُونَ

159. Iš tiesų, tie, kurie dalina savo tikėjimą ir skyla į grupes (visų rūšių religines sektas), tu (Muchammedai ﷺ ) neturi dėl jų nė menkiausio rūpesčio. Jų reikalai yra tik su Allahu, Kuris tada pasakys jiems, ką jie darydavo.

আয়াত: 160

مَن جَآءَ بِٱلۡحَسَنَةِ فَلَهُۥ عَشۡرُ أَمۡثَالِهَاۖ وَمَن جَآءَ بِٱلسَّيِّئَةِ فَلَا يُجۡزَىٰٓ إِلَّا مِثۡلَهَا وَهُمۡ لَا يُظۡلَمُونَ

160. Kas atsineš gerą darbą (islamiškąjį monoteizmą ir paklusnius Allahui ir Jo Pasiuntiniui ﷺ poelgius), turės dešimt kart nei tai savo sąskaitoje, o kas atsineš blogą darbą (daugiadievystę, netikėjimą, veidmainystę ir nepaklusnius Allahui ir Jo Pasiuntiniui poelgius) turės tik atlygį už tai, ir jie nebus nuskriausti. ^[9]

[9] Žr. ajos 6:61 išnašą.

আয়াত: 161

قُلۡ إِنَّنِي هَدَىٰنِي رَبِّيٓ إِلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ دِينٗا قِيَمٗا مِّلَّةَ إِبۡرَٰهِيمَ حَنِيفٗاۚ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

161. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, mano Viešpats išvedė mane į Tiesų Kelią, teisingą tikėjimą, Ibrahimo (Abraomo) tikėjimą, Hanifa [t. y. islamiškąjį monoteizmą – tikėti Vieną Dievą (Allahą, t. y. negarbinti nieko kito tik Allahą, Vienintelį)] ir jis nebuvo iš Al-Mušrikūn (žr. ają 2:105).“

আয়াত: 162

قُلۡ إِنَّ صَلَاتِي وَنُسُكِي وَمَحۡيَايَ وَمَمَاتِي لِلَّهِ رَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

162. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Iš tiesų, mano Salat (malda), mano aukojimas, mano gyvenimas ir mano mirtis yra vardan Allaho, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties.“

আয়াত: 163

لَا شَرِيكَ لَهُۥۖ وَبِذَٰلِكَ أُمِرۡتُ وَأَنَا۠ أَوَّلُ ٱلۡمُسۡلِمِينَ

163. „Jis neturi partnerių. Ir tai man buvo įsakyta, ir aš esu pirmasis iš musulmonų.“

আয়াত: 164

قُلۡ أَغَيۡرَ ٱللَّهِ أَبۡغِي رَبّٗا وَهُوَ رَبُّ كُلِّ شَيۡءٖۚ وَلَا تَكۡسِبُ كُلُّ نَفۡسٍ إِلَّا عَلَيۡهَاۚ وَلَا تَزِرُ وَازِرَةٞ وِزۡرَ أُخۡرَىٰۚ ثُمَّ إِلَىٰ رَبِّكُم مَّرۡجِعُكُمۡ فَيُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ فِيهِ تَخۡتَلِفُونَ

164. Sakyk: „Ar turėčiau aš ieškoti viešpaties kito, nei Allahas, kai Jis yra visa ko Viešpats? Neįgyja žmogus nieko (jokių nuodėmių), išskyrus (tik) prieš save patį, ir joks naštos nešėjas neneš kito naštos. Tada pas jūsų Viešpatį yra jūsų sugrįžimas, taigi Jis pasakys jums tai, dėl ko jūs nesutarėte.“

আয়াত: 165

وَهُوَ ٱلَّذِي جَعَلَكُمۡ خَلَٰٓئِفَ ٱلۡأَرۡضِ وَرَفَعَ بَعۡضَكُمۡ فَوۡقَ بَعۡضٖ دَرَجَٰتٖ لِّيَبۡلُوَكُمۡ فِي مَآ ءَاتَىٰكُمۡۗ إِنَّ رَبَّكَ سَرِيعُ ٱلۡعِقَابِ وَإِنَّهُۥ لَغَفُورٞ رَّحِيمُۢ

165. Ir tai Jis, Kuris sukūrė jus karta, einančia po kartos, pakeičiančius vienas kitą žemėje. Ir Jis iškėlė jus ranguose, kai kuriuos aukščiau kitų, kad Jis galėtų išbandyti jus tame, ką Jis suteikė jums. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Greitas atsiskaityti, ir be abejonės, Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.