অৰ্থানুবাদ আয়াত 53 ছুৰা আল-আ'ৰাফ - লিথুৱেনিয়ান অনুবাদ- মৰ্কজ ৰুৱাদুত তাৰ্জামাহ - আল-কোৰআনুল কাৰীমৰ বিশ্বকোষ

আয়াত: 53

هَلۡ يَنظُرُونَ إِلَّا تَأۡوِيلَهُۥۚ يَوۡمَ يَأۡتِي تَأۡوِيلُهُۥ يَقُولُ ٱلَّذِينَ نَسُوهُ مِن قَبۡلُ قَدۡ جَآءَتۡ رُسُلُ رَبِّنَا بِٱلۡحَقِّ فَهَل لَّنَا مِن شُفَعَآءَ فَيَشۡفَعُواْ لَنَآ أَوۡ نُرَدُّ فَنَعۡمَلَ غَيۡرَ ٱلَّذِي كُنَّا نَعۡمَلُۚ قَدۡ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

53. Ar jie laukia tik paskutiniojo susitikimo išpildymo? Dieną, kai susitikimas bus pagaliau išpildytas (t. y. Prikėlimo Dieną), tie, kurie nepaisė to prieš tai, sakys: „Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pasiuntiniai atėjo su tiesa, dabar ar yra kokių užtarėjų mums, kad jie galėtų mus užtarti? Arba ar galime mes būti nusiųsti atgal (į pirmąjį žemiškąjį gyvenimą), kad galėtume mes daryti (gerus) darbus kitokius, nei tuos (blogus) darbus, kuriuos mes darydavome?“ Iš tiesų, jie prarado patys save (t. y. susinaikino) ir tai, ką jie prasimanydavo (šaukdamiesi ir garbindami kitus nei Allahas) pabėgo nuo jų.