ترجمهٔ معانی آیه 200 سوره سوره بقره - الترجمة الليتوانية - دایرة المعارف قرآن کریم

آیه: 200

فَإِذَا قَضَيۡتُم مَّنَٰسِكَكُمۡ فَٱذۡكُرُواْ ٱللَّهَ كَذِكۡرِكُمۡ ءَابَآءَكُمۡ أَوۡ أَشَدَّ ذِكۡرٗاۗ فَمِنَ ٱلنَّاسِ مَن يَقُولُ رَبَّنَآ ءَاتِنَا فِي ٱلدُّنۡيَا وَمَا لَهُۥ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ مِنۡ خَلَٰقٖ

200. O kai pabaigsite savo Manasik ^[26], prisiminkite Allahą taip, kaip jūs prisimenate savo protėvius arba dar gilesniu prisiminimu. Bet iš žmonių yra keletas, kurie sako: „Mūsų Viešpatie, suteik mums (Savo Dosnumą) šiame gyvenime!“. Ir tokiems nėra vietos Amžinybėje.

[26] Manasik, t. y. Ihram, Tavaf aplink Kaabą bei As-Safa ir Al-Marva, pasilikimas Arafate, Muzdalifoje ir Minoje, Džamarat Rami (apmėtymas akmenimis nurodytų stulpų Minoje), Hadi (gyvulio) skerdimas.