ترجمهٔ معانی آیه 128 سوره سوره انعام - الترجمة الليتوانية - دایرة المعارف قرآن کریم

آیه: 128

وَيَوۡمَ يَحۡشُرُهُمۡ جَمِيعٗا يَٰمَعۡشَرَ ٱلۡجِنِّ قَدِ ٱسۡتَكۡثَرۡتُم مِّنَ ٱلۡإِنسِۖ وَقَالَ أَوۡلِيَآؤُهُم مِّنَ ٱلۡإِنسِ رَبَّنَا ٱسۡتَمۡتَعَ بَعۡضُنَا بِبَعۡضٖ وَبَلَغۡنَآ أَجَلَنَا ٱلَّذِيٓ أَجَّلۡتَ لَنَاۚ قَالَ ٱلنَّارُ مَثۡوَىٰكُمۡ خَٰلِدِينَ فِيهَآ إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۚ إِنَّ رَبَّكَ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

128. Ir Dieną, kai Jis surinks juos (visus) kartu (ir sakys): „Džinų susirinkime, daugybę jūs paklaidinote iš žmonių.“ o jų Aulija (draugai ir padėjėjai) iš žmonių tarpo sakys: „Mūsų Viešpatie, mes turėjome naudos vieni iš kitų, tačiau dabar pasiekėme nustatytą terminą, kurį Tu nustatei mums.“ Jis tars: „Ugnis yra jūsų gyvenamoji vieta, ir jūs gyvensite ten amžinai, išskyrus jei Allahas panorės. Be abejonės, jūsų Viešpats yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.“