Terjemahan makna Surah Al-Kahf - Terjemahan Berbahasa Lituania - Pusat Terjemah Ruwwād - Nomor Halaman 301 - Ensiklopedia Alquran Alkarim

Ayah: 62

فَلَمَّا جَاوَزَا قَالَ لِفَتَىٰهُ ءَاتِنَا غَدَآءَنَا لَقَدۡ لَقِينَا مِن سَفَرِنَا هَٰذَا نَصَبٗا

62. Taigi, kai jie toliau keliavo (už tos paskirtos vietos) Mūsa (Mozė) tarė savo tarnui: „Atnešk mums mūsų ryto maistą. Iš tiesų, mes kentėme didelį nuovargį šioje mūsų kelionėje.“

Ayah: 63

قَالَ أَرَءَيۡتَ إِذۡ أَوَيۡنَآ إِلَى ٱلصَّخۡرَةِ فَإِنِّي نَسِيتُ ٱلۡحُوتَ وَمَآ أَنسَىٰنِيهُ إِلَّا ٱلشَّيۡطَٰنُ أَنۡ أَذۡكُرَهُۥۚ وَٱتَّخَذَ سَبِيلَهُۥ فِي ٱلۡبَحۡرِ عَجَبٗا

63. Jis tarė: „Ar atsimeni, kai mes prisiglaudėme uoloje? Aš iš tiesų pamiršau žuvį. Niekas kitas, tik Šaitan (Šėtonas), privertė mane pamiršti tai. Ji nuplaukė į jūrą keistai (keistu keliu)!“

Ayah: 64

قَالَ ذَٰلِكَ مَا كُنَّا نَبۡغِۚ فَٱرۡتَدَّا عَلَىٰٓ ءَاثَارِهِمَا قَصَصٗا

64. [Mūsa (Mozė)] sakė: „Tai yra tai, ko mes ieškojome.“ Taigi jie grįžo atgal sekdami savo pėdsakais.

Ayah: 65

فَوَجَدَا عَبۡدٗا مِّنۡ عِبَادِنَآ ءَاتَيۡنَٰهُ رَحۡمَةٗ مِّنۡ عِندِنَا وَعَلَّمۡنَٰهُ مِن لَّدُنَّا عِلۡمٗا

65. Tada jie rado vieną iš Mūsų vergų, kuriam Mes suteikėme Savo gailestingumą, ir kurį Mes išmokėme Mūsų žinojimo.

Ayah: 66

قَالَ لَهُۥ مُوسَىٰ هَلۡ أَتَّبِعُكَ عَلَىٰٓ أَن تُعَلِّمَنِ مِمَّا عُلِّمۡتَ رُشۡدٗا

66. Mūsa (Mozė) tarė jam (Khidr): „Ar aš galiu sekti tavimi, kad tu išmokytum mane ko nors iš to žinojimo (teisingo vedimo ir teisingo kelio), kurio tave išmokė (Allahas)?“

Ayah: 67

قَالَ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا

67. Jis (Khidr) tarė: „Iš tiesų, tu neturėsi kantrybės su manimi!

Ayah: 68

وَكَيۡفَ تَصۡبِرُ عَلَىٰ مَا لَمۡ تُحِطۡ بِهِۦ خُبۡرٗا

68. Ir kaip tu gali būti kantrus dėl kažko, ko tu nežinai?“

Ayah: 69

قَالَ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ صَابِرٗا وَلَآ أَعۡصِي لَكَ أَمۡرٗا

69. Mūsa (Mozė) tarė: „Jei Allahas panorės, tu pamatysi mane esant kantriu, ir aš paklusiu tau tame.“

Ayah: 70

قَالَ فَإِنِ ٱتَّبَعۡتَنِي فَلَا تَسۡـَٔلۡنِي عَن شَيۡءٍ حَتَّىٰٓ أُحۡدِثَ لَكَ مِنۡهُ ذِكۡرٗا

70. Jis (Khidr) tarė: „Tada, jei tu seksi mane, neklausinėk manęs apie nieką tol, kol aš pats tau apie tai paminėsiu.“

Ayah: 71

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَا رَكِبَا فِي ٱلسَّفِينَةِ خَرَقَهَاۖ قَالَ أَخَرَقۡتَهَا لِتُغۡرِقَ أَهۡلَهَا لَقَدۡ جِئۡتَ شَيۡـًٔا إِمۡرٗا

71. Taigi jie abu keliavo tol, kol, jiems įlipus į laivą, jis (Khidr) pramušė skyles jame. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu pramušei jame skyles tam, kad paskandintum jo žmones? Iš tiesų, tu padarei Imr (Munkar – blogą, baisų dalykas).“

Ayah: 72

قَالَ أَلَمۡ أَقُلۡ إِنَّكَ لَن تَسۡتَطِيعَ مَعِيَ صَبۡرٗا

72. Jis (Khidr) tarė: „Argi aš nesakiau tau, kad tu nesugebėsi būti kantrus su manimi?“

Ayah: 73

قَالَ لَا تُؤَاخِذۡنِي بِمَا نَسِيتُ وَلَا تُرۡهِقۡنِي مِنۡ أَمۡرِي عُسۡرٗا

73. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau, ^[3] ir nebūk man griežtas dėl mano reikalo (su tavimi).“

[3] Jei kas nors padaro ką nors priešinga jo priesaikai dėl užmarštumo (ar jam reikia tai išpirkti?). Ir Allaho Žodžiai: „Ir nėra nuodėmės tau, dėl to, kame padarei klaidą.“ (33:5) Ir Allahas sakė: „[Mūsa (Mozė)] tarė: „Neliepk man atsiskaityti už tai, ką pamiršau.“(18:73)

Ayah: 74

فَٱنطَلَقَا حَتَّىٰٓ إِذَا لَقِيَا غُلَٰمٗا فَقَتَلَهُۥ قَالَ أَقَتَلۡتَ نَفۡسٗا زَكِيَّةَۢ بِغَيۡرِ نَفۡسٖ لَّقَدۡ جِئۡتَ شَيۡـٔٗا نُّكۡرٗا

74. Tada jie abu keliavo tol, kol sutiko berniuką, ir jis (Khidr) jį užmušė. Mūsa (Mozė) tarė: „Ar tu užmušei šį nekaltą žmogų, kuris nieko nenužudė? Iš tiesų, tu padarei Nukr (Munkar – draudžiamą, blogą, baisų dalyką)!“