Terjemahan makna Ayah 122 Surah Surah At-Taubah - Terjemahan Berbahasa Lituania - Ensiklopedia Alquran Alkarim

Ayah: 122

۞ وَمَا كَانَ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ لِيَنفِرُواْ كَآفَّةٗۚ فَلَوۡلَا نَفَرَ مِن كُلِّ فِرۡقَةٖ مِّنۡهُمۡ طَآئِفَةٞ لِّيَتَفَقَّهُواْ فِي ٱلدِّينِ وَلِيُنذِرُواْ قَوۡمَهُمۡ إِذَا رَجَعُوٓاْ إِلَيۡهِمۡ لَعَلَّهُمۡ يَحۡذَرُونَ

122. Ir ne (nedera) tikintiesiems eiti kovoti (džihad) visiems kartu. Iš kiekvienos jų kariuomenės, tik dalis turi išeiti, kad tie (kurie lieka užnugaryje) gautų (islamo) religinius pamokymus ir kad jie perspėtų savo žmones, kai jie pas juos grįš, kad jie saugotųsi (blogio).