Traduzione dei significati Sura Al-Hijr - الترجمة الليتوانية - L'Enciclopedia del Nobile Corano

Sūra Al-Chidžr

Versetto: 1

الٓرۚ تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ وَقُرۡءَانٖ مُّبِينٖ

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Knygos Eilutės ir aiškus Koranas.

Versetto: 2

رُّبَمَا يَوَدُّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَوۡ كَانُواْ مُسۡلِمِينَ

2. Kaip stipriai tie, kurie netikėjo, norėtų, kad jie būtų buvę musulmonai [tie, kurie paklūsta Allaho Valiai islame, t. y. islamiškajame monoteizme, - tai vyks Prikėlimo dieną, kai jie pamatys netikinčiuosius, einančius į Pragarą, o musulmonus – einančius į Rojų].

Versetto: 3

ذَرۡهُمۡ يَأۡكُلُواْ وَيَتَمَتَّعُواْ وَيُلۡهِهِمُ ٱلۡأَمَلُۖ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

3. Palik juos valgančius ir besimėgaujančius, ir leisk jiems būti užsiėmusiems (klaidinga) viltimi. Jie sužinos!

Versetto: 4

وَمَآ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةٍ إِلَّا وَلَهَا كِتَابٞ مَّعۡلُومٞ

4. Ir Mes niekada nenaikinome miestų, išskyrus tada, kai buvo žinomas spreَndimas dėl to.

Versetto: 5

مَّا تَسۡبِقُ مِنۡ أُمَّةٍ أَجَلَهَا وَمَا يَسۡتَـٔۡخِرُونَ

5. Nė viena tauta negali paankstinti savo termino, nei atidėti jo.

Versetto: 6

وَقَالُواْ يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِي نُزِّلَ عَلَيۡهِ ٱلذِّكۡرُ إِنَّكَ لَمَجۡنُونٞ

6. Ir jie sako: „O tu, (Muchammedai ﷺ ), kuriam buvo nuleistas Zikr (Koranas), iš tiesų, tu esi pakvaišęs!”

Versetto: 7

لَّوۡمَا تَأۡتِينَا بِٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

7. „Kodėl tu neatvedi angelų mums, jei esi tiesą sakantis?“

Versetto: 8

مَا نُنَزِّلُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ إِلَّا بِٱلۡحَقِّ وَمَا كَانُوٓاْ إِذٗا مُّنظَرِينَ

8. Mes nesiunčiame angelų žemyn, išskyrus su tiesa (t. y. kančiai), ir tuo atveju, jie (netikintieji) neturėtų atokvėpio!

Versetto: 9

إِنَّا نَحۡنُ نَزَّلۡنَا ٱلذِّكۡرَ وَإِنَّا لَهُۥ لَحَٰفِظُونَ

9. Iš tiesų, Mes, tai Mes, Kurie nuleidome Zikr (t. y. Koraną) ir tikrai, Mes jį apsaugosime (nuo iškraipymo). ^[1]

[1] Ši Eilutė yra iššūkis žmonijai ir kiekvienas privalo tikėti šio Korano stebuklais. Akivaizdu, kad praėjo daugiau nei 1400 metų ir nė vienas šio Korano žodis nebuvo pakeistas, nors netikintieji labai stengėsi jį pakeisti įvairiais būdais, tačiau jų pastangos patyrė visiškai apgailėtiną nesėkmę. Kaip paminėta šioje Eilutėje: „Mes jį apsaugosime.“ Prisiekiame Allahu, Jis saugo jį. Priešingai, visos kitos Knygos (Tauratas (Tora), Indžylis (Evangelija)) buvo iškraipytos išimant arba pakeičiant originalų tekstą arba pridedant į jį tai, ko jame nebuvo.

Versetto: 10

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا مِن قَبۡلِكَ فِي شِيَعِ ٱلۡأَوَّلِينَ

10. Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) iš senųjų grupių (bendruomenių) tarpo.

Versetto: 11

وَمَا يَأۡتِيهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

11. Ir niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.

Versetto: 12

كَذَٰلِكَ نَسۡلُكُهُۥ فِي قُلُوبِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

12. Taip Mes leidžiame tam (daugiadieviškumui ir netikėjimui) įžengti į Mudžrimūn [nusikaltėlių, daugiadievių ir pagonių] širdis (dėl jų šaipymosi iš Pasiuntinių).

Versetto: 13

لَا يُؤۡمِنُونَ بِهِۦ وَقَدۡ خَلَتۡ سُنَّةُ ٱلۡأَوَّلِينَ

13. Jie netikėtų juo (Koranu), ir senovės tautų (kurios netikėjo) (Allaho bausmės) pavyzdys jau buvo paskelbtas.

Versetto: 14

وَلَوۡ فَتَحۡنَا عَلَيۡهِم بَابٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ فَظَلُّواْ فِيهِ يَعۡرُجُونَ

14. Ir netgi jei Mes atvertume jiems dangaus vartus ir jie kiltų į jį (visa dieną)

Versetto: 15

لَقَالُوٓاْ إِنَّمَا سُكِّرَتۡ أَبۡصَٰرُنَا بَلۡ نَحۡنُ قَوۡمٞ مَّسۡحُورُونَ

15. Jie tikrai sakytų (vakare): „Mūsų akys buvo (tarsi) apakintos (mes nematėme jokių angelų ar dangaus). Ne, mes esame apkerėti žmonės.“

Versetto: 16

وَلَقَدۡ جَعَلۡنَا فِي ٱلسَّمَآءِ بُرُوجٗا وَزَيَّنَّٰهَا لِلنَّٰظِرِينَ

16. Ir iš tiesų, Mes įtaisėme dideles žvaigždes danguje ir Mes išgražinome tai stebėtojams.

Versetto: 17

وَحَفِظۡنَٰهَا مِن كُلِّ شَيۡطَٰنٖ رَّجِيمٍ

17. Ir Mes apsaugojome tai (artimiausią dangų) nuo kiekvieno atstumtojo Šaitan (velnio).

Versetto: 18

إِلَّا مَنِ ٱسۡتَرَقَ ٱلسَّمۡعَ فَأَتۡبَعَهُۥ شِهَابٞ مُّبِينٞ

18. Išskyrus to (velnio), kuris pavagia girdėjimą, o tada yra persekiojamas aiškios liepsnojančios ugnies.

Versetto: 19

وَٱلۡأَرۡضَ مَدَدۡنَٰهَا وَأَلۡقَيۡنَا فِيهَا رَوَٰسِيَ وَأَنۢبَتۡنَا فِيهَا مِن كُلِّ شَيۡءٖ مَّوۡزُونٖ

19. Ir išskleidėme Mes žemę ir patalpinome joje tvirtus kalnus ir privertėme ten augti visų rūšių dalykus pagal jų proporcijas.

Versetto: 20

وَجَعَلۡنَا لَكُمۡ فِيهَا مَعَٰيِشَ وَمَن لَّسۡتُمۡ لَهُۥ بِرَٰزِقِينَ

20. Ir Mes suteikėme tame pragyvenimo priemones jums ir tiems, kuriais jūs nesirūpinate [judantiems (gyviems) kūriniams, galvijams, žvėrims ir kitiems gyvūnams].

Versetto: 21

وَإِن مِّن شَيۡءٍ إِلَّا عِندَنَا خَزَآئِنُهُۥ وَمَا نُنَزِّلُهُۥٓ إِلَّا بِقَدَرٖ مَّعۡلُومٖ

21. Ir tame nėra jokio dalyko, tačiau pas Mus yra jų atsargų. Ir Mes nesiunčiame to žemyn, išskyrus tik žinomą kiekį.

Versetto: 22

وَأَرۡسَلۡنَا ٱلرِّيَٰحَ لَوَٰقِحَ فَأَنزَلۡنَا مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءٗ فَأَسۡقَيۡنَٰكُمُوهُ وَمَآ أَنتُمۡ لَهُۥ بِخَٰزِنِينَ

22. Ir Mes siunčiame vėjus apvaisinančius (kad jie smarkiai pripildytų debesis vandeniu), tada priverčiame vandenį (lietų) kristi iš dangaus, ir Mes suteikiame jį jums gerti, ir tai ne jūs esate jo atsargų savininkai [t.y. dalinti vandenį kam norite arba sulaikyti jį nuo ko jūs norite].

Versetto: 23

وَإِنَّا لَنَحۡنُ نُحۡيِۦ وَنُمِيتُ وَنَحۡنُ ٱلۡوَٰرِثُونَ

23. Ir be abejonės, Mes! Mes esame tie, Kas suteikia gyvybę ir sukelia mirtį, ir Mes esame Paveldėtojai.

Versetto: 24

وَلَقَدۡ عَلِمۡنَا ٱلۡمُسۡتَقۡدِمِينَ مِنكُمۡ وَلَقَدۡ عَلِمۡنَا ٱلۡمُسۡتَـٔۡخِرِينَ

24. Ir iš tiesų, Mes žinome pirmąsias jūsų kartas, kurios išmirė, ir iš tiesų, Mes žinome dabartines jūsų (žmonijos) kartas, ir taip pat tuos, kurie ateis po to.

Versetto: 25

وَإِنَّ رَبَّكَ هُوَ يَحۡشُرُهُمۡۚ إِنَّهُۥ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

25. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats surinks juos kartu. Tikrai, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

Versetto: 26

وَلَقَدۡ خَلَقۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ مِن صَلۡصَٰلٖ مِّنۡ حَمَإٖ مَّسۡنُونٖ

26. Ir iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš perdibto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.

Versetto: 27

وَٱلۡجَآنَّ خَلَقۡنَٰهُ مِن قَبۡلُ مِن نَّارِ ٱلسَّمُومِ

27. Ir džinus, Mes sukūrėme kadaise iš bedūmės ugnies liepsnos.

Versetto: 28

وَإِذۡ قَالَ رَبُّكَ لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِنِّي خَٰلِقُۢ بَشَرٗا مِّن صَلۡصَٰلٖ مِّنۡ حَمَإٖ مَّسۡنُونٖ

28. Ir (atminkite) kai jūsų Viešpats sakė angelams: „Aš ketinu sukurti žmogų (Adamą) iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tučio) molio.“

Versetto: 29

فَإِذَا سَوَّيۡتُهُۥ وَنَفَخۡتُ فِيهِ مِن رُّوحِي فَقَعُواْ لَهُۥ سَٰجِدِينَ

29. „Taigi, kai Aš pilnai jį suformavau ir įkvėpiau į jį (Adamą) sielą, kurią jam sukūriau, tada pulkite (jūs) kniubsčiomis priešais jį.“

Versetto: 30

فَسَجَدَ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ كُلُّهُمۡ أَجۡمَعُونَ

30. Taigi angelai sukniubo, visi jie kartu.

Versetto: 31

إِلَّآ إِبۡلِيسَ أَبَىٰٓ أَن يَكُونَ مَعَ ٱلسَّٰجِدِينَ

31. Išskyrus Iblis (Šėtoną) – jis atsisakė būti tarp sukniubusiųjų.

Versetto: 32

قَالَ يَٰٓإِبۡلِيسُ مَا لَكَ أَلَّا تَكُونَ مَعَ ٱلسَّٰجِدِينَ

32. (Allahas) tarė: „Iblis (Šėtone), kodėl tu nesi tarp sukniubusiųjų?“

Versetto: 33

قَالَ لَمۡ أَكُن لِّأَسۡجُدَ لِبَشَرٍ خَلَقۡتَهُۥ مِن صَلۡصَٰلٖ مِّنۡ حَمَإٖ مَّسۡنُونٖ

33. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Aš nesu tas, kuris nusižemina žmogui, kurį Tu sukūrei iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.“

Versetto: 34

قَالَ فَٱخۡرُجۡ مِنۡهَا فَإِنَّكَ رَجِيمٞ

34. (Allahas) tarė: „Tada, dink iš čia, iš tiesų, tu esi Radžym (atstumtasis arba prakeiktasis).“

Versetto: 35

وَإِنَّ عَلَيۡكَ ٱللَّعۡنَةَ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلدِّينِ

35. „Ir iš tiesų, prakeiksmas tau bus iki Atlygio Dienos (t. y. Prikėlimo Dienos).“

Versetto: 36

قَالَ رَبِّ فَأَنظِرۡنِيٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

36. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, tada suteik man atokvėpį iki Dienos, kai jie (mirusieji) bus prikelti.“

Versetto: 37

قَالَ فَإِنَّكَ مِنَ ٱلۡمُنظَرِينَ

37. Allahas tarė: „Tada tikrai, tu esi iš tų, kuriems leista atsikvėpti,

Versetto: 38

إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡوَقۡتِ ٱلۡمَعۡلُومِ

38. Iki paskirto laiko Dienos.“

Versetto: 39

قَالَ رَبِّ بِمَآ أَغۡوَيۡتَنِي لَأُزَيِّنَنَّ لَهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَأُغۡوِيَنَّهُمۡ أَجۡمَعِينَ

39. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, dėl to, kad Tu suklaidinai mane, aš tikrai išpuošiu tiems žemėje (žmonijai) klaidingą kelią ir aš paklaidinsiu juos visus.“

Versetto: 40

إِلَّا عِبَادَكَ مِنۡهُمُ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

40. „Išskyrus Tavo išrinktuosius, (teisingai vedamus) vergus iš jų tarpo.“

Versetto: 41

قَالَ هَٰذَا صِرَٰطٌ عَلَيَّ مُسۡتَقِيمٌ

41. (Allahas) tarė: „Tai Kelias, kuris ves tiesiai pas Mane.“

Versetto: 42

إِنَّ عِبَادِي لَيۡسَ لَكَ عَلَيۡهِمۡ سُلۡطَٰنٌ إِلَّا مَنِ ٱتَّبَعَكَ مِنَ ٱلۡغَاوِينَ

42. „Nėr abejonės, tu neturėsi jokios galios Mano vergams, išskyrus tuos, kurie seks tavimi iš Ghavūn (Mušrikūn ir tų, kurie paklysta, nusikaltėlių, daugiadievių ir bloga darančiųjų).“

Versetto: 43

وَإِنَّ جَهَنَّمَ لَمَوۡعِدُهُمۡ أَجۡمَعِينَ

43. „Ir tikrai, Pragaras yra jiems visiems pažadėta vieta.“

Versetto: 44

لَهَا سَبۡعَةُ أَبۡوَٰبٖ لِّكُلِّ بَابٖ مِّنۡهُمۡ جُزۡءٞ مَّقۡسُومٌ

44. „Jis (Pragaras) turi septynis vartus, kiekvieniems iš šių vartų yra paskirta (speciali) (nusidėjėlių) klasė.“

Versetto: 45

إِنَّ ٱلۡمُتَّقِينَ فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

45. „Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji – žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir vandens versmių (Rojuje).

Versetto: 46

ٱدۡخُلُوهَا بِسَلَٰمٍ ءَامِنِينَ

46. „(Jiems bus pasakyta): „Įženkite į jį (Rojų), taikiai ir saugiai.“

Versetto: 47

وَنَزَعۡنَا مَا فِي صُدُورِهِم مِّنۡ غِلٍّ إِخۡوَٰنًا عَلَىٰ سُرُرٖ مُّتَقَٰبِلِينَ

47. „Ir Mes pašalinsime iš jų krūtinių bet kokį gilų pykčio jausmą (kurį jie galėtų turėti). (Taigi jie bus kaip) broliai, žvelgiantys vienas į kitą sostuose.

Versetto: 48

لَا يَمَسُّهُمۡ فِيهَا نَصَبٞ وَمَا هُم مِّنۡهَا بِمُخۡرَجِينَ

48. „Joks nuovargio jausmas nepalies jų, nei jie (kada nors) bus paprašyti palikti jį.“

Versetto: 49

۞ نَبِّئۡ عِبَادِيٓ أَنِّيٓ أَنَا ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ

49. Paskelbk (Muchammedai ﷺ ) Mano vergams, kad tikrai Aš esu Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Versetto: 50

وَأَنَّ عَذَابِي هُوَ ٱلۡعَذَابُ ٱلۡأَلِيمُ

50. Ir kad Mano Kančia tikrai yra skausmingiausia kankynė.

Versetto: 51

وَنَبِّئۡهُمۡ عَن ضَيۡفِ إِبۡرَٰهِيمَ

51. Ir papasakok jiems apie Ibrahimo (Abraomo) svečius (angelus).

Versetto: 52

إِذۡ دَخَلُواْ عَلَيۡهِ فَقَالُواْ سَلَٰمٗا قَالَ إِنَّا مِنكُمۡ وَجِلُونَ

52. Kai jie įžengė pas jį ir tarė: „Salam (taika)! [Ibrahimas (Abraomas)] atsakė: „Iš tiesų, mes jūsų bijome.“

Versetto: 53

قَالُواْ لَا تَوۡجَلۡ إِنَّا نُبَشِّرُكَ بِغُلَٰمٍ عَلِيمٖ

53. Jie (angelai) tarė: „Nebijokite, Mes atnešame jums geras žinias apie berniuką (sūnų), turintį daug žinių ir išminties.“

Versetto: 54

قَالَ أَبَشَّرۡتُمُونِي عَلَىٰٓ أَن مَّسَّنِيَ ٱلۡكِبَرُ فَبِمَ تُبَشِّرُونَ

54. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ar jūs man perduodate geras žinias (apie sūnų), kai mane užklupo senas amžius? Apie ką tada yra jūsų naujienos?“

Versetto: 55

قَالُواْ بَشَّرۡنَٰكَ بِٱلۡحَقِّ فَلَا تَكُن مِّنَ ٱلۡقَٰنِطِينَ

55. Jie (angelai) tarė: „Mes perduodame tau geras žinias teisingai. Taigi, nebūk kupinas nevilties.“

Versetto: 56

قَالَ وَمَن يَقۡنَطُ مِن رَّحۡمَةِ رَبِّهِۦٓ إِلَّا ٱلضَّآلُّونَ

56. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ir kas neturi vilties dėl savo Viešpaties Gailestingumo, jei ne tie, kurie yra paklydę?“

Versetto: 57

قَالَ فَمَا خَطۡبُكُمۡ أَيُّهَا ٱلۡمُرۡسَلُونَ

57. [Ibrahimas (Abraomas) vėl] tarė: „Dėl kokio reikalo jūs tada atėjote, Pasiuntiniai?“

Versetto: 58

قَالُوٓاْ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمٖ مُّجۡرِمِينَ

58. Jie (angelai) tarė: „Mes buvome siųsti žmonėms, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji, daugiadieviai, nusidėjėliai).“

Versetto: 59

إِلَّآ ءَالَ لُوطٍ إِنَّا لَمُنَجُّوهُمۡ أَجۡمَعِينَ

59. „(Visi) išskyrus Lūto (Loto) šeima. Juos visus mes tikrai išgelbėsime (nuo sunaikinimo).

Versetto: 60

إِلَّا ٱمۡرَأَتَهُۥ قَدَّرۡنَآ إِنَّهَا لَمِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ

60. „Išskyrus jo žmoną, dėl kurios Mes nusprendėme, kad ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta).“

Versetto: 61

فَلَمَّا جَآءَ ءَالَ لُوطٍ ٱلۡمُرۡسَلُونَ

61. Tada, kai Pasiuntiniai (angelai) atėjo pas Lūto (Loto) šeimą.

Versetto: 62

قَالَ إِنَّكُمۡ قَوۡمٞ مُّنكَرُونَ

62. Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate man nepažįstami žmonės.“

Versetto: 63

قَالُواْ بَلۡ جِئۡنَٰكَ بِمَا كَانُواْ فِيهِ يَمۡتَرُونَ

63. Jie tarė: „Ne, mes atėjome pas tave su tuo (kančia), dėl ko jie abejojo.“

Versetto: 64

وَأَتَيۡنَٰكَ بِٱلۡحَقِّ وَإِنَّا لَصَٰدِقُونَ

64. „Ir mes atnešėme tau tiesą (žinias apie tavo tautos sunaikinimą) ir tikrai, mes sakome tiesą.

Versetto: 65

فَأَسۡرِ بِأَهۡلِكَ بِقِطۡعٖ مِّنَ ٱلَّيۡلِ وَٱتَّبِعۡ أَدۡبَٰرَهُمۡ وَلَا يَلۡتَفِتۡ مِنكُمۡ أَحَدٞ وَٱمۡضُواْ حَيۡثُ تُؤۡمَرُونَ

65. „Tad dalį nakties keliauk su savo šeima ir nueik jiems iš užnugario ir neleisk niekam iš jūsų gręžtis atgal, tik eik ten, kur tau įsakyta.“

Versetto: 66

وَقَضَيۡنَآ إِلَيۡهِ ذَٰلِكَ ٱلۡأَمۡرَ أَنَّ دَابِرَ هَٰٓؤُلَآءِ مَقۡطُوعٞ مُّصۡبِحِينَ

66. Ir Mes suteikėme jam žinias apie šį sprendimą, kad tų (nusidėjėlių) šaknys bus nukirstos anksti rytą.).

Versetto: 67

وَجَآءَ أَهۡلُ ٱلۡمَدِينَةِ يَسۡتَبۡشِرُونَ

67. Ir miesto gyventojai atėjo džiūgaudami (dėl žinių apie jaunų vyrų atvykimą).

Versetto: 68

قَالَ إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ ضَيۡفِي فَلَا تَفۡضَحُونِ

68. [Lūtas (Lotas)] tarė: „Iš tiesų, jie yra mano svečiai, taigi nedarykite man gėdos.“

Versetto: 69

وَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَلَا تُخۡزُونِ

69. „Ir bijokite Allaho ir neužtraukite man negarbės.“

Versetto: 70

قَالُوٓاْ أَوَلَمۡ نَنۡهَكَ عَنِ ٱلۡعَٰلَمِينَ

70. Jie (miesto žmonės) tarė: „Argi mes neuždraudėme tau vaišinti (arba saugoti) nė vieno iš Alamyn (žmonių, užsieniečių ir svetimų, nuo mūsų)?“

Versetto: 71

قَالَ هَٰٓؤُلَآءِ بَنَاتِيٓ إِن كُنتُمۡ فَٰعِلِينَ

71. [Lūtas (Lotas)] tarė: „Tai (tautos merginos) yra mano dukros (skirtos vesti teisėtai), jei jūs turite (taip) elgtis.“

Versetto: 72

لَعَمۡرُكَ إِنَّهُمۡ لَفِي سَكۡرَتِهِمۡ يَعۡمَهُونَ

72. Iš tiesų, prisiekiame tavo (Muchammedai ﷺ ) gyvenimu, dėl jų stipraus apsvaigimo, jie klajojo aklai.

Versetto: 73

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّيۡحَةُ مُشۡرِقِينَ

73. Taigi As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos saulėtekio metu.

Versetto: 74

فَجَعَلۡنَا عَٰلِيَهَا سَافِلَهَا وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِمۡ حِجَارَةٗ مِّن سِجِّيلٍ

74. Ir Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukštyn kojomis ir išpylėme ant jų deginto molio akmenis.

Versetto: 75

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّلۡمُتَوَسِّمِينَ

75. Iš tiesų, tame yra ženklai tiems, kurie mato (arba supranta arba mokosi pamokas iš Allaho Ženklų).

Versetto: 76

وَإِنَّهَا لَبِسَبِيلٖ مُّقِيمٍ

76. Ir iš tiesų, jie (miestai) buvo pagrindiniame kelyje (iš Mekkos į Siriją, t. y. vietovėje, kurioje dabar yra Negyvoji jūra) ^[2].

[2] Žr. Ibn Kathir „Istorijos knyga“ .

Versetto: 77

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ

77. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas tikintiesiems.

Versetto: 78

وَإِن كَانَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡأَيۡكَةِ لَظَٰلِمِينَ

78. Ir Medžio Gyventojai (t. y. Madjan (Midian) žmonės, kuriems Allahas siuntė Pranašą Šuaibą) buvo taip pat Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

Versetto: 79

فَٱنتَقَمۡنَا مِنۡهُمۡ وَإِنَّهُمَا لَبِإِمَامٖ مُّبِينٖ

79. Taigi, atkeršijome jiems. Jie abu yra pagrindiniame kelyje, aiškiai matomi.

Versetto: 80

وَلَقَدۡ كَذَّبَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡحِجۡرِ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

80. Ir iš tiesų, Al-Hidžr (uolėtos vietovės) gyventojai neigė Pasiuntinius.

Versetto: 81

وَءَاتَيۡنَٰهُمۡ ءَايَٰتِنَا فَكَانُواْ عَنۡهَا مُعۡرِضِينَ

81. Ir Mes davėme jiems Mūsų Ženklus, tačiau jie jų nemėgo.

Versetto: 82

وَكَانُواْ يَنۡحِتُونَ مِنَ ٱلۡجِبَالِ بُيُوتًا ءَامِنِينَ

82. Ir jie tašydavo būstus iš kalnų (jausdamiesi) saugūs.

Versetto: 83

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّيۡحَةُ مُصۡبِحِينَ

83. Tačiau As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos ankstyvą rytą (ketvirtos dienos iš jiems pažadėtos bausmės dienų).

Versetto: 84

فَمَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

84. Ir visa, ką jie įgydavo, nedavė jiems jokios naudos.

Versetto: 85

وَمَا خَلَقۡنَا ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ وَمَا بَيۡنَهُمَآ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۗ وَإِنَّ ٱلسَّاعَةَ لَأٓتِيَةٞۖ فَٱصۡفَحِ ٱلصَّفۡحَ ٱلۡجَمِيلَ

85. Ir Mes sukūrėme dangus ir žemę ir visa, kas yra tarp jų, tik su tiesa, ir Valanda tikrai ateina, taigi žiūrėk (Muchammedai ﷺ ) į jų klaidas su maloningu atlaidumu.

Versetto: 86

إِنَّ رَبَّكَ هُوَ ٱلۡخَلَّٰقُ ٱلۡعَلِيمُ

86. Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis Kūrėjas.

Versetto: 87

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَٰكَ سَبۡعٗا مِّنَ ٱلۡمَثَانِي وَٱلۡقُرۡءَانَ ٱلۡعَظِيمَ

87. Ir iš tiesų, Mes suteikėme jums septynias Al-Masani (septynias nuolat kartojamas Eilutes) (t. y. sūrą al Fatichą) ir Didįjį Koraną.

Versetto: 88

لَا تَمُدَّنَّ عَيۡنَيۡكَ إِلَىٰ مَا مَتَّعۡنَا بِهِۦٓ أَزۡوَٰجٗا مِّنۡهُمۡ وَلَا تَحۡزَنۡ عَلَيۡهِمۡ وَٱخۡفِضۡ جَنَاحَكَ لِلۡمُؤۡمِنِينَ

88. Nežiūrėk savo akimis trokštančiai į tai, ką Mes suteikėme kai kurioms jų (netikinčiųjų) grupėms, nei liūdėk dėl jų. Ir nuleisk savo sparnus tikintiesiems (būk paslaugus tikintiems kompanjonams).

Versetto: 89

وَقُلۡ إِنِّيٓ أَنَا ٱلنَّذِيرُ ٱلۡمُبِينُ

89. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš tikrai tesu tiesiog perspėtojas.“

Versetto: 90

كَمَآ أَنزَلۡنَا عَلَى ٱلۡمُقۡتَسِمِينَ

90. Kai Mes nuleidome dalytojams (kureišų pagonims arba judėjams arba krikščionims).

Versetto: 91

ٱلَّذِينَ جَعَلُواْ ٱلۡقُرۡءَانَ عِضِينَ

91. Kurie padalino Koraną į dalis (t. y. tikėjimo viena dalimi ir netikėjo kita).

Versetto: 92

فَوَرَبِّكَ لَنَسۡـَٔلَنَّهُمۡ أَجۡمَعِينَ

92. Taigi, prisiekiame tavo Viešpačiu, (Muchammedai ﷺ ) Mes tikrai pakviesime visus juos atsiskaityti.

Versetto: 93

عَمَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

93. Už viską, ką jie darydavo.

Versetto: 94

فَٱصۡدَعۡ بِمَا تُؤۡمَرُ وَأَعۡرِضۡ عَنِ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

94. Taigi, skelbk atvirai (Allaho Žinią – islamiškąjį monoteizmą) tai, kas tau įsakyta, ir nusigręžk nuo Al-Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, ir netikinčiųjų – žr. eilutę 2:105).

Versetto: 95

إِنَّا كَفَيۡنَٰكَ ٱلۡمُسۡتَهۡزِءِينَ

95. Iš tiesų, Mes patenkinsime tave prieš pašaipuolius,

Versetto: 96

ٱلَّذِينَ يَجۡعَلُونَ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۚ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

96. Kurie priskiria Allahui kitą ilah (dievybę), tačiau jie sužinos.

Versetto: 97

وَلَقَدۡ نَعۡلَمُ أَنَّكَ يَضِيقُ صَدۡرُكَ بِمَا يَقُولُونَ

97. Iš tiesų, Mes žinome, kad tavo krūtinė susiaurėja dėl to, ką jie sako.

Versetto: 98

فَسَبِّحۡ بِحَمۡدِ رَبِّكَ وَكُن مِّنَ ٱلسَّٰجِدِينَ

98. Taigi garbink savo Viešpaties šlovę ir būk iš tų, kurie sukniumba (priešais Jį).

Versetto: 99

وَٱعۡبُدۡ رَبَّكَ حَتَّىٰ يَأۡتِيَكَ ٱلۡيَقِينُ

99. Ir garbink savo Viešpatį iki kol pasieks tave neabejotinas daykas (t. y. mirtis).