Traduzione dei significati Sura Yâ-Sîn - الترجمة الليتوانية - L'Enciclopedia del Nobile Corano

Sūra Ja-Syn

Versetto: 1

يسٓ

1. Ja, Syn. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

Versetto: 2

وَٱلۡقُرۡءَانِ ٱلۡحَكِيمِ

2. Prisiekiu Koranu, kupinu išminties (t. y. kupino įstatymų, įkalčių ir įrodymų),

Versetto: 3

إِنَّكَ لَمِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

3. Iš tiesų, tu (Muchammedai ﷺ) esi vienas iš Pasiuntinių,

Versetto: 4

عَلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

4. Teisingame Kelyje (t. y. Allaho religijoje islamiškajame monoteizme).

Versetto: 5

تَنزِيلَ ٱلۡعَزِيزِ ٱلرَّحِيمِ

5. (Tai yra Apreiškimas) nuleistas Visa Galingojo, Gailestingiausiojo,

Versetto: 6

لِتُنذِرَ قَوۡمٗا مَّآ أُنذِرَ ءَابَآؤُهُمۡ فَهُمۡ غَٰفِلُونَ

6. tam, kad tu perspėtum žmones, kurių protėviai nebuvo perspėti, taigi jie yra neatidūs.

Versetto: 7

لَقَدۡ حَقَّ ٱلۡقَوۡلُ عَلَىٰٓ أَكۡثَرِهِمۡ فَهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ

7. Iš tiesų, Žodis (apie bausmę) įrodė tiesą prieš daugumą iš jų, taigi jie netikės,

Versetto: 8

إِنَّا جَعَلۡنَا فِيٓ أَعۡنَٰقِهِمۡ أَغۡلَٰلٗا فَهِيَ إِلَى ٱلۡأَذۡقَانِ فَهُم مُّقۡمَحُونَ

8. Iš tiesų, Mes uždėjome ant jų kaklų geležines apykakles, siekiančias jų smakrus taip, kad jų galvos pakeltos.

Versetto: 9

وَجَعَلۡنَا مِنۢ بَيۡنِ أَيۡدِيهِمۡ سَدّٗا وَمِنۡ خَلۡفِهِمۡ سَدّٗا فَأَغۡشَيۡنَٰهُمۡ فَهُمۡ لَا يُبۡصِرُونَ

9. Ir Mes pastatėme užsklandą priešais juos, ir užsklandą už jų, ir Mes uždengėme juos taip, kad jie negali matyti.

Versetto: 10

وَسَوَآءٌ عَلَيۡهِمۡ ءَأَنذَرۡتَهُمۡ أَمۡ لَمۡ تُنذِرۡهُمۡ لَا يُؤۡمِنُونَ

10. Jiems tas pats, ar tu perspėji juos ar tu jų neperspėji, jie netikės.

Versetto: 11

إِنَّمَا تُنذِرُ مَنِ ٱتَّبَعَ ٱلذِّكۡرَ وَخَشِيَ ٱلرَّحۡمَٰنَ بِٱلۡغَيۡبِۖ فَبَشِّرۡهُ بِمَغۡفِرَةٖ وَأَجۡرٖ كَرِيمٍ

11. Tu gali tik perspėti tą, kuris seka Priminimą (Koraną), ir baiminasi Maloningiausiojo (Allaho) nematomo. Nešk tokiam gerą žinią apie atleidimą, ir dosnų atlygį (t. y. Rojų).

Versetto: 12

إِنَّا نَحۡنُ نُحۡيِ ٱلۡمَوۡتَىٰ وَنَكۡتُبُ مَا قَدَّمُواْ وَءَاثَٰرَهُمۡۚ وَكُلَّ شَيۡءٍ أَحۡصَيۡنَٰهُ فِيٓ إِمَامٖ مُّبِينٖ

12. Iš tiesų, Mes suteikiame gyvybę mirusiems, ir Mes užrašome tai, ką jie siuntė prieš (juos), ir jų pėdsakus ir viską Mes įrašome skaičiais (kaip įrašą) Aiškioje Knygoje.

Versetto: 13

وَٱضۡرِبۡ لَهُم مَّثَلًا أَصۡحَٰبَ ٱلۡقَرۡيَةِ إِذۡ جَآءَهَا ٱلۡمُرۡسَلُونَ

13. Ir pateikiame jiems panašumą: (istoriją apie) miesto gyventojus [sakoma, kad miestas buvo Antioh (Antakija)], kai ten pas juos atėjo Pasiuntiniai.

Versetto: 14

إِذۡ أَرۡسَلۡنَآ إِلَيۡهِمُ ٱثۡنَيۡنِ فَكَذَّبُوهُمَا فَعَزَّزۡنَا بِثَالِثٖ فَقَالُوٓاْ إِنَّآ إِلَيۡكُم مُّرۡسَلُونَ

14. Kai Mes siuntėme jiems du Pasiuntinius, jie atmetė juos abu. Taigi Mes sutvirtinome juos trečiuoju, ir jie sakė: „Iš tiesų, mes buvome siųsti jums Pasiuntiniais.“

Versetto: 15

قَالُواْ مَآ أَنتُمۡ إِلَّا بَشَرٞ مِّثۡلُنَا وَمَآ أَنزَلَ ٱلرَّحۡمَٰنُ مِن شَيۡءٍ إِنۡ أَنتُمۡ إِلَّا تَكۡذِبُونَ

15. Jie (miesto žmonės) tarė: „Jūs esate tik žmonės kaip mes patys, ir Maloningiausiasis (Allahas) neapreiškė nieko. Jūs tik sakote melą.“

Versetto: 16

قَالُواْ رَبُّنَا يَعۡلَمُ إِنَّآ إِلَيۡكُمۡ لَمُرۡسَلُونَ

16. Pasiuntiniai tarė: „Mūsų Viešpats žino, kad esame siųsti jums Pasiuntiniais,

Versetto: 17

وَمَا عَلَيۡنَآ إِلَّا ٱلۡبَلَٰغُ ٱلۡمُبِينُ

17. Ir mūsų pareiga tik perduoti aiškiai (Žinią).“

Versetto: 18

قَالُوٓاْ إِنَّا تَطَيَّرۡنَا بِكُمۡۖ لَئِن لَّمۡ تَنتَهُواْ لَنَرۡجُمَنَّكُمۡ وَلَيَمَسَّنَّكُم مِّنَّا عَذَابٌ أَلِيمٞ

18. Jie (žmonės) tarė: „Mums, mes matome blogą pranašingą ženklą iš jūsų – jei jūs nesiliausite, mes tikrai jus apmėtysime akmenimis, ir skausminga kančia jus palies nuo mūsų.“

Versetto: 19

قَالُواْ طَٰٓئِرُكُم مَّعَكُمۡ أَئِن ذُكِّرۡتُمۚ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٞ مُّسۡرِفُونَ

19. Jie (Pasiuntiniai) tarė: „Lai jūsų blogi pranašingi ženklai būna su jumis! (Ar jūs vadinate tai „blogu pranašingu ženklu“) nes jūs esate perspėjami? Ne, bet jūs esate Musrifūn (peržiangiantys visas ribas, darydami visų rūšių didžiąsias nuodėmes ir nepaklūsdami Allahui) žmonės.

Versetto: 20

وَجَآءَ مِنۡ أَقۡصَا ٱلۡمَدِينَةِ رَجُلٞ يَسۡعَىٰ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱتَّبِعُواْ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

20. Ir štai atėjo vyras, bėginas iš toliausios miesto dalies. Jis tarė: „O mano žmonės, pakluskite Pasiuntiniams.“

Versetto: 21

ٱتَّبِعُواْ مَن لَّا يَسۡـَٔلُكُمۡ أَجۡرٗا وَهُم مُّهۡتَدُونَ

21. „Pakluskite tiems, kurie neprašo iš jūsų jokio atlygio (sau), ir kurie yra teisingai vedantys.“

Versetto: 22

وَمَالِيَ لَآ أَعۡبُدُ ٱلَّذِي فَطَرَنِي وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

22. „Ir kodėl aš turėčiau negarbinti Jo (Allaho Vienintelio), Kuris sukūrė mane ir pas Kurį jūs būsite sugrąžinti.“

Versetto: 23

ءَأَتَّخِذُ مِن دُونِهِۦٓ ءَالِهَةً إِن يُرِدۡنِ ٱلرَّحۡمَٰنُ بِضُرّٖ لَّا تُغۡنِ عَنِّي شَفَٰعَتُهُمۡ شَيۡـٔٗا وَلَا يُنقِذُونِ

23. „Ar turėčiau priimti šalia Jo aliha (dievus)? Jei Maloningiausiasis (Allahas) nori man pakenti, jų užtarimas neturės man visiškai jokios naudos, nei galės jie mane išgelbėti?

Versetto: 24

إِنِّيٓ إِذٗا لَّفِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٍ

24. „Tada iš tiesų, aš būsiu aiškioje klaidoje.“

Versetto: 25

إِنِّيٓ ءَامَنتُ بِرَبِّكُمۡ فَٱسۡمَعُونِ

25. „Iš tiesų, aš patikėjau jūsų Viešpačiu, taigi klausykite manęs.“

Versetto: 26

قِيلَ ٱدۡخُلِ ٱلۡجَنَّةَۖ قَالَ يَٰلَيۡتَ قَوۡمِي يَعۡلَمُونَ

26. Buvo tarta (jam, kai netikintieji jį nužudė): „Įženk į Rojų.“ Jis tarė: „Jei mano žmonės būtų žinoję

Versetto: 27

بِمَا غَفَرَ لِي رَبِّي وَجَعَلَنِي مِنَ ٱلۡمُكۡرَمِينَ

27. Kad mano Viešpats (Allahas) atleido man, ir padarė mane vienu iš pagerbtųjų!“

Versetto: 28

۞ وَمَآ أَنزَلۡنَا عَلَىٰ قَوۡمِهِۦ مِنۢ بَعۡدِهِۦ مِن جُندٖ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَمَا كُنَّا مُنزِلِينَ

28. Ir Mes nesiuntėme po jo kariuomenės iš dangaus prieš jo žmones, nei reikėjo Mums siųsti (tokį dalyką).

Versetto: 29

إِن كَانَتۡ إِلَّا صَيۡحَةٗ وَٰحِدَةٗ فَإِذَا هُمۡ خَٰمِدُونَ

29. Tai buvo tik vienas Saiha (šūksnis) ir štai! Jie (visi) buvo nejudantys (tylūs, mirę, sunaikinti).

Versetto: 30

يَٰحَسۡرَةً عَلَى ٱلۡعِبَادِۚ مَا يَأۡتِيهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

30. Deja žmonijai! Niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipydavęsi.

Versetto: 31

أَلَمۡ يَرَوۡاْ كَمۡ أَهۡلَكۡنَا قَبۡلَهُم مِّنَ ٱلۡقُرُونِ أَنَّهُمۡ إِلَيۡهِمۡ لَا يَرۡجِعُونَ

31. Argi jie nemato kiek kartų Mes sunaikinome prieš juos? Iš tiesų, jie negrįš pas juos.

Versetto: 32

وَإِن كُلّٞ لَّمَّا جَمِيعٞ لَّدَيۡنَا مُحۡضَرُونَ

32. Ir tikrai, visi – kiekvienas iš jų bus atvestas priešais Mus.

Versetto: 33

وَءَايَةٞ لَّهُمُ ٱلۡأَرۡضُ ٱلۡمَيۡتَةُ أَحۡيَيۡنَٰهَا وَأَخۡرَجۡنَا مِنۡهَا حَبّٗا فَمِنۡهُ يَأۡكُلُونَ

33. Ir ženklas jiems yra mirusi žemė. Mes suteikiame jai gyvybę, ir Mes išvedame iš jos javus, kad iš to jie valgytų.

Versetto: 34

وَجَعَلۡنَا فِيهَا جَنَّٰتٖ مِّن نَّخِيلٖ وَأَعۡنَٰبٖ وَفَجَّرۡنَا فِيهَا مِنَ ٱلۡعُيُونِ

34. Ir Mes padarėme tenais datulių palmių ir vynuogių sodus, ir Mes privertėme vandens šaltinius trykšti iš ten.

Versetto: 35

لِيَأۡكُلُواْ مِن ثَمَرِهِۦ وَمَا عَمِلَتۡهُ أَيۡدِيهِمۡۚ أَفَلَا يَشۡكُرُونَ

35. Tam, kad jie galėtų valgyti iš jų vaisių – ir jų rankos to nepadarė. Argi tada jie nedėkos?

Versetto: 36

سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلۡأَزۡوَٰجَ كُلَّهَا مِمَّا تُنۢبِتُ ٱلۡأَرۡضُ وَمِنۡ أَنفُسِهِمۡ وَمِمَّا لَا يَعۡلَمُونَ

36. Garbė Tam, Kuris sukūrė visas poras to, ką žemė išaugina, taip pat kaip ir jų pačių (žmonių) rūšį (vyrą ir moterį), ir to, apie ką jie nežino.

Versetto: 37

وَءَايَةٞ لَّهُمُ ٱلَّيۡلُ نَسۡلَخُ مِنۡهُ ٱلنَّهَارَ فَإِذَا هُم مُّظۡلِمُونَ

37. Ir ženklas jiems yra naktis. Mes paimame iš jos dieną, iš štai, jie tamsoje.

Versetto: 38

وَٱلشَّمۡسُ تَجۡرِي لِمُسۡتَقَرّٖ لَّهَاۚ ذَٰلِكَ تَقۡدِيرُ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡعَلِيمِ

38. Ir saulė juda savo nustatytu kursu (nustatytą) terminą. Tai yra Visa Galingojo, Visa Žinančiojo Įsakymas.

Versetto: 39

وَٱلۡقَمَرَ قَدَّرۡنَٰهُ مَنَازِلَ حَتَّىٰ عَادَ كَٱلۡعُرۡجُونِ ٱلۡقَدِيمِ

39. Ir mėnulis, Mes nustatėme jam fazes, kol galiausiai jis grįžta kaip senas sudžiūvęs kreivas datulės stiebas.

Versetto: 40

لَا ٱلشَّمۡسُ يَنۢبَغِي لَهَآ أَن تُدۡرِكَ ٱلۡقَمَرَ وَلَا ٱلَّيۡلُ سَابِقُ ٱلنَّهَارِۚ وَكُلّٞ فِي فَلَكٖ يَسۡبَحُونَ

40. Tai ne saulei pasivyti mėnulį, nei naktis aplenkia dieną. Jie visi plaukia, kiekvienas orbita.

Versetto: 41

وَءَايَةٞ لَّهُمۡ أَنَّا حَمَلۡنَا ذُرِّيَّتَهُمۡ فِي ٱلۡفُلۡكِ ٱلۡمَشۡحُونِ

41. Ir Ajat (ženklas) jiems yra tai, kad Mes išvedėme jų palikuonis prikrautame [Nūho (Nojaus)] laive.

Versetto: 42

وَخَلَقۡنَا لَهُم مِّن مِّثۡلِهِۦ مَا يَرۡكَبُونَ

42. Ir Mes sukūrėme jiems iš panašių į tuos, ant ko jie joja.

Versetto: 43

وَإِن نَّشَأۡ نُغۡرِقۡهُمۡ فَلَا صَرِيخَ لَهُمۡ وَلَا هُمۡ يُنقَذُونَ

43. Ir jei Mes panorėtume, nuskandintume juos ir nebus jokio šauksmo (arba padėjėjo) jiems (kad išgirstų jų pagalbos šauksmą), nei jie bus išgelbėti.

Versetto: 44

إِلَّا رَحۡمَةٗ مِّنَّا وَمَتَٰعًا إِلَىٰ حِينٖ

44. Nebent tai bus gailestingumas iš Mūsų, ir kaip pramoga kuriam laikui.

Versetto: 45

وَإِذَا قِيلَ لَهُمُ ٱتَّقُواْ مَا بَيۡنَ أَيۡدِيكُمۡ وَمَا خَلۡفَكُمۡ لَعَلَّكُمۡ تُرۡحَمُونَ

45. Ir kai sakoma jiems: „Baiminkitės to, kas yra priešais jus (žemiškųjų kančių), ir to, kas yra už jūsų (Amžinybės kančių) tam, kad gautumėte Gailestingumą (t. y. jei tikėsite Allaho religiją – islamiškąjį monoteizmą, ir vengsite daugiadievystės, ir paklusite Allahui teisingais poelgiais.)“

Versetto: 46

وَمَا تَأۡتِيهِم مِّنۡ ءَايَةٖ مِّنۡ ءَايَٰتِ رَبِّهِمۡ إِلَّا كَانُواْ عَنۡهَا مُعۡرِضِينَ

46. Ir niekada neatėjo jiems ženklas iš jų Viešpaties Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų ir t. t.), tačiau jie nusigręžė nuo jo.

Versetto: 47

وَإِذَا قِيلَ لَهُمۡ أَنفِقُواْ مِمَّا رَزَقَكُمُ ٱللَّهُ قَالَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لِلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَنُطۡعِمُ مَن لَّوۡ يَشَآءُ ٱللَّهُ أَطۡعَمَهُۥٓ إِنۡ أَنتُمۡ إِلَّا فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

47. Ir kai sakome jiems: „Leiskite iš to, kuo Allahas aprūpino jus“, tie kurie netiki, sako tiems, kurie tiki: „Ar mes maitinsime tuos, kuriuos, jei Allahas panorėtų, Jis (Pats) būtų pamaitinęs? Jūs tik esate aiškioje klaidoje.“

Versetto: 48

وَيَقُولُونَ مَتَىٰ هَٰذَا ٱلۡوَعۡدُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

48. Ir jie sako: „Kada šis pažadas (t. y. Prikėlimas) bus išpildytas, jei jūs esate tiesą sakantys?“

Versetto: 49

مَا يَنظُرُونَ إِلَّا صَيۡحَةٗ وَٰحِدَةٗ تَأۡخُذُهُمۡ وَهُمۡ يَخِصِّمُونَ

49. Jie laukia tik vienintelio Saiha (šauksmo), kuris pričiups juos, kol jie ginčijasi.

Versetto: 50

فَلَا يَسۡتَطِيعُونَ تَوۡصِيَةٗ وَلَآ إِلَىٰٓ أَهۡلِهِمۡ يَرۡجِعُونَ

50. Tada nebegalės jie palikti testamento, nei grįš jie į savo šeimą.

Versetto: 51

وَنُفِخَ فِي ٱلصُّورِ فَإِذَا هُم مِّنَ ٱلۡأَجۡدَاثِ إِلَىٰ رَبِّهِمۡ يَنسِلُونَ

51. Ir Trimitas bus papūstas (t. y. antruoju pūtimu) ir štai, iš kapų jie išeis greitai pas savo Viešpatį.

Versetto: 52

قَالُواْ يَٰوَيۡلَنَا مَنۢ بَعَثَنَا مِن مَّرۡقَدِنَاۜۗ هَٰذَا مَا وَعَدَ ٱلرَّحۡمَٰنُ وَصَدَقَ ٱلۡمُرۡسَلُونَ

52. Jie sakys: „Vargas mums, kas prikėlė mus iš mūsų miego vietos.“ (Jiems bus tarta): „Tai yra tai, ką Maloningiausiasis (Allahas) pažadėjo, ir Pasiuntiniai kalbėjo tiesą.“

Versetto: 53

إِن كَانَتۡ إِلَّا صَيۡحَةٗ وَٰحِدَةٗ فَإِذَا هُمۡ جَمِيعٞ لَّدَيۡنَا مُحۡضَرُونَ

53. Tai bus tik vienintelis Saiha (šauksmas), ir štai, jie visi bus atvesti priešais Mus.

Versetto: 54

فَٱلۡيَوۡمَ لَا تُظۡلَمُ نَفۡسٞ شَيۡـٔٗا وَلَا تُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

54. Šią Dieną (Prikėlimo Dieną) niekas nebus nuskriaustas niekuo, nei jums bus atlyginta už ką nors kitą, išskyrus tai, ką jūs darydavote.

Versetto: 55

إِنَّ أَصۡحَٰبَ ٱلۡجَنَّةِ ٱلۡيَوۡمَ فِي شُغُلٖ فَٰكِهُونَ

55. Iš tiesų, Rojaus gyventojai tą Dieną bus užsiėmę džiaugsmingais dalykais.

Versetto: 56

هُمۡ وَأَزۡوَٰجُهُمۡ فِي ظِلَٰلٍ عَلَى ٱلۡأَرَآئِكِ مُتَّكِـُٔونَ

56. Jie ir jų žmonos bus maloniame pavėsyje, atsilošę sostuose.

Versetto: 57

لَهُمۡ فِيهَا فَٰكِهَةٞ وَلَهُم مَّا يَدَّعُونَ

57. Tenais jie turės vaisių (visų rūšių) ir viską, ko jie prašo.

Versetto: 58

سَلَٰمٞ قَوۡلٗا مِّن رَّبّٖ رَّحِيمٖ

58. (Jiems bus tarta): Salam (taika jums) – Žodis iš Viešpaties (Allaho), Gailestingiausiojo.

Versetto: 59

وَٱمۡتَٰزُواْ ٱلۡيَوۡمَ أَيُّهَا ٱلۡمُجۡرِمُونَ

59. (Bus tarta): „O jūs, Al-Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nuodėmiautojai, netikintieji islamiškąjį monoteizmą, nedori blogieji), atsitraukite šią Dieną (nuo tikinčiųjų).

Versetto: 60

۞ أَلَمۡ أَعۡهَدۡ إِلَيۡكُمۡ يَٰبَنِيٓ ءَادَمَ أَن لَّا تَعۡبُدُواْ ٱلشَّيۡطَٰنَۖ إِنَّهُۥ لَكُمۡ عَدُوّٞ مُّبِينٞ

60. Argi neįsakiau jums, Adomo vaikai, kad jūs negarbintumėte Šaitan (Šėtono). Iš tiesų, jis yra aiškus priešas jums.

Versetto: 61

وَأَنِ ٱعۡبُدُونِيۚ هَٰذَا صِرَٰطٞ مُّسۡتَقِيمٞ

61. Ir kad jūs garbintumėte Mane [Vienintelį – islamiškąjį monoteizmą, ir nepriskirtumėte Man priešininkų, dievų-partnerių]. Tai yra Teisingas Kelias.

Versetto: 62

وَلَقَدۡ أَضَلَّ مِنكُمۡ جِبِلّٗا كَثِيرًاۖ أَفَلَمۡ تَكُونُواْ تَعۡقِلُونَ

62. Ir iš tiesų jis (Šėtonas) paklaidino didelę daugumą iš jūsų. Argi tada jūs nesupratote?

Versetto: 63

هَٰذِهِۦ جَهَنَّمُ ٱلَّتِي كُنتُمۡ تُوعَدُونَ

63. Štai Pragaras, kuris buvo jums pažadėtas.

Versetto: 64

ٱصۡلَوۡهَا ٱلۡيَوۡمَ بِمَا كُنتُمۡ تَكۡفُرُونَ

64. Dekite jame šią Dieną, už tai, kad netikėjote.

Versetto: 65

ٱلۡيَوۡمَ نَخۡتِمُ عَلَىٰٓ أَفۡوَٰهِهِمۡ وَتُكَلِّمُنَآ أَيۡدِيهِمۡ وَتَشۡهَدُ أَرۡجُلُهُم بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

65. Šią Dieną Mes užantspauduosime jų burnas, ir jų rankos kalbės Mums, ir jų kojos liudys tai, ką jie įgydavo.

Versetto: 66

وَلَوۡ نَشَآءُ لَطَمَسۡنَا عَلَىٰٓ أَعۡيُنِهِمۡ فَٱسۡتَبَقُواْ ٱلصِّرَٰطَ فَأَنَّىٰ يُبۡصِرُونَ

66. Ir jei tai būtų Mūsų Valia, Mes tikrai būtume atėmę jų akis (apakinę), kad jie būtų kamavęsi dėl Kelio, kaip tada jie būtų matę?

Versetto: 67

وَلَوۡ نَشَآءُ لَمَسَخۡنَٰهُمۡ عَلَىٰ مَكَانَتِهِمۡ فَمَا ٱسۡتَطَٰعُواْ مُضِيّٗا وَلَا يَرۡجِعُونَ

67. Ir jei tai būtų Mūsų Valia, Mes galėjome paversti juos (į gyvulius arba negyvus objektus) jų vietose. Tada jie nebūtų galėję eiti pirmyn (judėti), nei būtų galėję grįžti.

Versetto: 68

وَمَن نُّعَمِّرۡهُ نُنَكِّسۡهُ فِي ٱلۡخَلۡقِۚ أَفَلَا يَعۡقِلُونَ

68. Ir kam Mes suteikiame ilgą gyvenimą – Mes perverčiame jį kūrime (silpnume po stiprybės). Argi tada jie nesupras?

Versetto: 69

وَمَا عَلَّمۡنَٰهُ ٱلشِّعۡرَ وَمَا يَنۢبَغِي لَهُۥٓۚ إِنۡ هُوَ إِلَّا ذِكۡرٞ وَقُرۡءَانٞ مُّبِينٞ

69. Ir neišmokėme Mes jo (Muchammedo ﷺ) poezijos, nei tai pritinka jam. Tai tik Priminimas ir aiškus Koranas.

Versetto: 70

لِّيُنذِرَ مَن كَانَ حَيّٗا وَيَحِقَّ ٱلۡقَوۡلُ عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ

70. Kad jis arba tai (Muchammedas ﷺ arba Koranas) perspėtų tą, kuris gyvena (sveikai mąstantis – tikintysis), ir kad Žodis (kaltinimas) būtų pateisintas prieš netikinčiuosius (mirusius, nes jie atmeta perspėjimus).

Versetto: 71

أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّا خَلَقۡنَا لَهُم مِّمَّا عَمِلَتۡ أَيۡدِينَآ أَنۡعَٰمٗا فَهُمۡ لَهَا مَٰلِكُونَ

71. Argi jie nemato, kad Mes sukūrėme jiems iš to, ką Mūsų Rankos sukūrė, galvijus, ir tuomet jie yra jų savininkai.

Versetto: 72

وَذَلَّلۡنَٰهَا لَهُمۡ فَمِنۡهَا رَكُوبُهُمۡ وَمِنۡهَا يَأۡكُلُونَ

72. Ir Mes pavergėme jiems juos tam, kad kai kuriuos iš jų jie turėtų jojimui, o kai kuriuos jie valgytų.

Versetto: 73

وَلَهُمۡ فِيهَا مَنَٰفِعُ وَمَشَارِبُۚ أَفَلَا يَشۡكُرُونَ

73. Ir jie turi (kitą) naudą iš jų, ir jie gauna (pieną) gerti. Argi jie tada nebus dėkingi?

Versetto: 74

وَٱتَّخَذُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ ءَالِهَةٗ لَّعَلَّهُمۡ يُنصَرُونَ

74. Ir jie prisiėmė šalia Allaho aliha (dievus), tikėdamiesi, kad jiems galėtų būt padėta (tų, taip vadinamų, dievų).

Versetto: 75

لَا يَسۡتَطِيعُونَ نَصۡرَهُمۡ وَهُمۡ لَهُمۡ جُندٞ مُّحۡضَرُونَ

75. Jie negali jiems padėti, tačiau jie bus atvesti kaip kariuomenė prieš tuos, kurie juos garbino (Atsiskaitymo metu).

Versetto: 76

فَلَا يَحۡزُنكَ قَوۡلُهُمۡۘ إِنَّا نَعۡلَمُ مَا يُسِرُّونَ وَمَا يُعۡلِنُونَ

76. Tad lai jų kalba neliūdina tavęs (Muchammedai ﷺ). Iš tiesų, Mes žinome, ką jie nuslepia, ir ką jie atskleidžia.

Versetto: 77

أَوَلَمۡ يَرَ ٱلۡإِنسَٰنُ أَنَّا خَلَقۡنَٰهُ مِن نُّطۡفَةٖ فَإِذَا هُوَ خَصِيمٞ مُّبِينٞ

77. Argi žmogus nemato, kad Mes sukūrėme jį iš Nutfah (sumaišytos vyriškųjų ir moteriškųjų lytinių išskyrų – spermos lašų). Ir vis tiek, štai jis (stojasi) kaip atviras priešininkas.

Versetto: 78

وَضَرَبَ لَنَا مَثَلٗا وَنَسِيَ خَلۡقَهُۥۖ قَالَ مَن يُحۡيِ ٱلۡعِظَٰمَ وَهِيَ رَمِيمٞ

78. Ir jis rodo Mums panašumą, ir pamiršta savo paties sukūrimą. Jis sakė: „Kas suteiks gyvybę tiems kaulams po to, kai jie sutrūnys ir taps dulkėmis?“

Versetto: 79

قُلۡ يُحۡيِيهَا ٱلَّذِيٓ أَنشَأَهَآ أَوَّلَ مَرَّةٖۖ وَهُوَ بِكُلِّ خَلۡقٍ عَلِيمٌ

79. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Tas suteiks jiems gyvybę, Kuris sukūrė juos pirmą kartą. Ir Jis yra Visa Žinantis apie kiekvieną kūrinį.“

Versetto: 80

ٱلَّذِي جَعَلَ لَكُم مِّنَ ٱلشَّجَرِ ٱلۡأَخۡضَرِ نَارٗا فَإِذَآ أَنتُم مِّنۡهُ تُوقِدُونَ

80. Tas, Kuris gamina jums ugnį iš žalio meždio, kai štai jūs juos uždegate.

Versetto: 81

أَوَلَيۡسَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ بِقَٰدِرٍ عَلَىٰٓ أَن يَخۡلُقَ مِثۡلَهُمۚ بَلَىٰ وَهُوَ ٱلۡخَلَّٰقُ ٱلۡعَلِيمُ

81. Argi Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, negali sukurti panašių į juos? Tai, iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis Aukščiausiasis Kūrėjas.

Versetto: 82

إِنَّمَآ أَمۡرُهُۥٓ إِذَآ أَرَادَ شَيۡـًٔا أَن يَقُولَ لَهُۥ كُن فَيَكُونُ

82. Iš tiesų, Jo Įsakymas, kai Jis nori ko nors, yra tik tai, kad Jis sako tam: „Būk“ ir jis yra.

Versetto: 83

فَسُبۡحَٰنَ ٱلَّذِي بِيَدِهِۦ مَلَكُوتُ كُلِّ شَيۡءٖ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

83. Taigi pagerbtas lai būna Jis ir išaukštintas virš visko, ką jie priskiria Jam, ir Kurio Rankose yra visų dalykų valdymas: ir pas Jį jūs būsite sugrąžinti.