Traduzione dei significati Sura Al-A‘râf - الترجمة الليتوانية - L'Enciclopedia del Nobile Corano

Sūra Al-A’raf

Versetto: 1

الٓمٓصٓ

1. Alif, Lam, Mym, Sad. [Šios raidės – vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas, tik (Vienintelis) Allahas žino jų reikšmę.]

Versetto: 2

كِتَٰبٌ أُنزِلَ إِلَيۡكَ فَلَا يَكُن فِي صَدۡرِكَ حَرَجٞ مِّنۡهُ لِتُنذِرَ بِهِۦ وَذِكۡرَىٰ لِلۡمُؤۡمِنِينَ

2. (Tai yra) Knyga (Koranas), nuleista tau (Muchammedai ﷺ ), tad neleisk savo krūtinei tapti ankšta tam, kad tu juo įspėtum; ir priminimas tikintiesiems.

Versetto: 3

ٱتَّبِعُواْ مَآ أُنزِلَ إِلَيۡكُم مِّن رَّبِّكُمۡ وَلَا تَتَّبِعُواْ مِن دُونِهِۦٓ أَوۡلِيَآءَۗ قَلِيلٗا مَّا تَذَكَّرُونَ

3. [Sakyk (Muchammedai ﷺ ) tiems stabmeldžiams (arabų pagonims) iš savo žmonių tarpo:] Sekite tuo, kas jums buvo nuleista iš jūsų Viešpaties (Koranu ir Pranašo Muchammedo Sunnah), ir nesekite jokiu Aulyja (globėju ir padėjėju, kuris liepia jums priskirti partnerius garbinime Allahui), šalia Jo (Allaho). Nedaug jūs atsimenate!

Versetto: 4

وَكَم مِّن قَرۡيَةٍ أَهۡلَكۡنَٰهَا فَجَآءَهَا بَأۡسُنَا بَيَٰتًا أَوۡ هُمۡ قَآئِلُونَ

4. Ir daug miestų (jų gyventojų) Mes sunaikinome (dėl jų nusikaltimų). Mūsų kančia užklupo juos (netikėtai) naktį arba kai jie miegojo vidudienio miegą.

Versetto: 5

فَمَا كَانَ دَعۡوَىٰهُمۡ إِذۡ جَآءَهُم بَأۡسُنَآ إِلَّآ أَن قَالُوٓاْ إِنَّا كُنَّا ظَٰلِمِينَ

5. Jokio kito riksmo jie neištarė, kai užklupo juos Mūsų Kančia, tik šį: „Iš tiesų, mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

Versetto: 6

فَلَنَسۡـَٔلَنَّ ٱلَّذِينَ أُرۡسِلَ إِلَيۡهِمۡ وَلَنَسۡـَٔلَنَّ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

6. Tada tikrai, Mes apklausime tuos (žmones), kuriems tai (Knyga) buvo siųsta ir tikrai, Mes apklausime Pasiuntinius.

Versetto: 7

فَلَنَقُصَّنَّ عَلَيۡهِم بِعِلۡمٖۖ وَمَا كُنَّا غَآئِبِينَ

7. Tada tikrai, Mes papasakosime jiems (jų visą istoriją) su išmanymu, ir iš tikrųjų Mes nebuvome dalyvaujantys.

Versetto: 8

وَٱلۡوَزۡنُ يَوۡمَئِذٍ ٱلۡحَقُّۚ فَمَن ثَقُلَتۡ مَوَٰزِينُهُۥ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُفۡلِحُونَ

8. Ir svėrimas tą dieną (Prikėlimo Dieną) bus tikrasis (svėrimas). Taigi tie, kurių (gerų darbų) atsvara bus sunki, jie bus sėkmingieji (įžengiantys į Rojų).

Versetto: 9

وَمَنۡ خَفَّتۡ مَوَٰزِينُهُۥ فَأُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُم بِمَا كَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يَظۡلِمُونَ

9. O tie, kurių atsvara bus lengva, jie yra tie, kurie praras patys save (įžengdami į Pragarą), nes jie neigė ir atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.).

Versetto: 10

وَلَقَدۡ مَكَّنَّٰكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَجَعَلۡنَا لَكُمۡ فِيهَا مَعَٰيِشَۗ قَلِيلٗا مَّا تَشۡكُرُونَ

10. Ir tikrai, Mes suteikėme jums valdžią žemėje ir paskyrėme jums joje prasimaitinimą (jūsų gyvenimui). Mažai jūs dėkojate.

Versetto: 11

وَلَقَدۡ خَلَقۡنَٰكُمۡ ثُمَّ صَوَّرۡنَٰكُمۡ ثُمَّ قُلۡنَا لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ ٱسۡجُدُواْ لِأٓدَمَ فَسَجَدُوٓاْ إِلَّآ إِبۡلِيسَ لَمۡ يَكُن مِّنَ ٱلسَّٰجِدِينَ

11. Ir tikrai, Mes sukūrėme jus (jūsų tėvą Adamą (Adomą) ir tada suteikėme jums formą (gražią žmogaus formą), tada Mes tarėme angelams: „Nusilenkite Adamui (Adomui).“ ir jie nusilenkė, išskyrus Iblį (Šėtoną) – jis atsisakė būti iš tų, kurie nusilenkia.

Versetto: 12

قَالَ مَا مَنَعَكَ أَلَّا تَسۡجُدَ إِذۡ أَمَرۡتُكَۖ قَالَ أَنَا۠ خَيۡرٞ مِّنۡهُ خَلَقۡتَنِي مِن نَّارٖ وَخَلَقۡتَهُۥ مِن طِينٖ

12. (Allahas) tarė: „Kas sukliudė tau (Iblisai) nusilenkti, kai Aš tau liepiau?“ Iblis atsakė: „Aš esu geresnis nei jis (Adamas (Adomas), Tu sukūrei mane iš ugnies, o jį Tu sukūrei iš molio.“

Versetto: 13

قَالَ فَٱهۡبِطۡ مِنۡهَا فَمَا يَكُونُ لَكَ أَن تَتَكَبَّرَ فِيهَا فَٱخۡرُجۡ إِنَّكَ مِنَ ٱلصَّٰغِرِينَ

13. (Allahas) tarė: „(Iblisai) nulipk iš čia (Rojaus), neskirta tau būti čia išdidžiam. Dink, nes tu esi iš tų, kurie pažeminti ir užsitraukę gėdą.“

Versetto: 14

قَالَ أَنظِرۡنِيٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

14. (Iblis) tarė: „Leisk man atsikvėpti iki Dienos, kai jie bus pakelti (t. y. Prikėlimo Dienos).“

Versetto: 15

قَالَ إِنَّكَ مِنَ ٱلۡمُنظَرِينَ

15. (Allahas) tarė: „Tu esi iš tų, kuriem leista atsikvėpti.“

Versetto: 16

قَالَ فَبِمَآ أَغۡوَيۡتَنِي لَأَقۡعُدَنَّ لَهُمۡ صِرَٰطَكَ ٱلۡمُسۡتَقِيمَ

16. (Iblis) tarė: „Dėl to, kad tu mane išvarei, aš tikrai tykosiu jų (žmonių) Tavo Tiesiame Kelyje.“

Versetto: 17

ثُمَّ لَأٓتِيَنَّهُم مِّنۢ بَيۡنِ أَيۡدِيهِمۡ وَمِنۡ خَلۡفِهِمۡ وَعَنۡ أَيۡمَٰنِهِمۡ وَعَن شَمَآئِلِهِمۡۖ وَلَا تَجِدُ أَكۡثَرَهُمۡ شَٰكِرِينَ

17. „Tada aš prieisiu prie jų iš priekio ir iš užnugario, iš jų dešines ir iš jų kairės, ir Tu pamatysi, kad dauguma jų nėra dėkingi (t. y. jie nebus paklusnūs Tau).“

Versetto: 18

قَالَ ٱخۡرُجۡ مِنۡهَا مَذۡءُومٗا مَّدۡحُورٗاۖ لَّمَن تَبِعَكَ مِنۡهُمۡ لَأَمۡلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنكُمۡ أَجۡمَعِينَ

18. (Allahas) tarė (Iblisui): „Nešdinkis iš čia (Rojaus), apsigėdinęs ir išvarytas. Kas iš jų (žmonių) seks tavimi, tada tikrai Aš užpildysiu Pragarą jumis visais.“

Versetto: 19

وَيَٰٓـَٔادَمُ ٱسۡكُنۡ أَنتَ وَزَوۡجُكَ ٱلۡجَنَّةَ فَكُلَا مِنۡ حَيۡثُ شِئۡتُمَا وَلَا تَقۡرَبَا هَٰذِهِ ٱلشَّجَرَةَ فَتَكُونَا مِنَ ٱلظَّٰلِمِينَ

19. „Ir Adamai (Adomai), gyvenk tu ir tavo žmona Rojuje ir valgykite jame ką tik jūs abu norite, tik nesiartinkite prie šio medžio, kitaip jūs abu būsite Zalimūn (neteisingi ir nusidėjėliai).“

Versetto: 20

فَوَسۡوَسَ لَهُمَا ٱلشَّيۡطَٰنُ لِيُبۡدِيَ لَهُمَا مَا وُۥرِيَ عَنۡهُمَا مِن سَوۡءَٰتِهِمَا وَقَالَ مَا نَهَىٰكُمَا رَبُّكُمَا عَنۡ هَٰذِهِ ٱلشَّجَرَةِ إِلَّآ أَن تَكُونَا مَلَكَيۡنِ أَوۡ تَكُونَا مِنَ ٱلۡخَٰلِدِينَ

20. Tada Šaitan (Šėtonas) pašnibždėjo jiems abiem patarimą, kad atidengtų tai, kas buvo paslėpta nuo jų iš jų intymių vietų (prieš tai). Jis tarė: „Jūsų Viešpats uždraudė jums šį medį tik tam, kad jūs netaptumėte angelais arba netaptumėte nemirtingaisiais.“

Versetto: 21

وَقَاسَمَهُمَآ إِنِّي لَكُمَا لَمِنَ ٱلنَّٰصِحِينَ

21. Ir jis [Šaitan (Šėtonas)] prisiekė Allahu jiems abiem (sakydamas): „Iš tiesų, aš esu vienas iš nuoširdžių patarėjų jums abiem.“

Versetto: 22

فَدَلَّىٰهُمَا بِغُرُورٖۚ فَلَمَّا ذَاقَا ٱلشَّجَرَةَ بَدَتۡ لَهُمَا سَوۡءَٰتُهُمَا وَطَفِقَا يَخۡصِفَانِ عَلَيۡهِمَا مِن وَرَقِ ٱلۡجَنَّةِۖ وَنَادَىٰهُمَا رَبُّهُمَآ أَلَمۡ أَنۡهَكُمَا عَن تِلۡكُمَا ٱلشَّجَرَةِ وَأَقُل لَّكُمَآ إِنَّ ٱلشَّيۡطَٰنَ لَكُمَا عَدُوّٞ مُّبِينٞ

22. Taigi jis paklaidino juos per apgaulę. Tada, kai jie paragavo nuo medžio, to, kas buvo paslėpta nuo jų iš jų gėdos (intymių vietų), tapo akivaizdu jiems ir jie pradėjo patys dengtis su Rojaus lapais (kad pridengtų savo gėdą). O jų Viešpats kreipėsi į juos (sakydamas): „Argi Aš neuždraudžiau jums šio medžio ir nesakiau jums: Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) yra aiškus priešas jums?“

Versetto: 23

قَالَا رَبَّنَا ظَلَمۡنَآ أَنفُسَنَا وَإِن لَّمۡ تَغۡفِرۡ لَنَا وَتَرۡحَمۡنَا لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

23. Jie tarė: „Mūsų Viešpatie, mes patys save nuskriaudėme. Jei Tu mums neatleisi ir nesuteiksi mums Savo Gailestingumo, mes tikrai būsime pralaimėjusieji.“

Versetto: 24

قَالَ ٱهۡبِطُواْ بَعۡضُكُمۡ لِبَعۡضٍ عَدُوّٞۖ وَلَكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُسۡتَقَرّٞ وَمَتَٰعٌ إِلَىٰ حِينٖ

24. (Allahas) tarė: „Nešdinkitės, vienas iš jūsų yra priešas kitam [t. y. Adamas (Adomas), Hava (Ieva) ir Šaitan (Šėtonas)]. Žemėje bus jums gyvenamoji vieta ir laikinas malonumas.“

Versetto: 25

قَالَ فِيهَا تَحۡيَوۡنَ وَفِيهَا تَمُوتُونَ وَمِنۡهَا تُخۡرَجُونَ

25. Jis tarė: „Tenais jūs gyvensite ir tenais jūs mirsite, ir iš ten jūs būsite paimti (t. y. prikelti).“

Versetto: 26

يَٰبَنِيٓ ءَادَمَ قَدۡ أَنزَلۡنَا عَلَيۡكُمۡ لِبَاسٗا يُوَٰرِي سَوۡءَٰتِكُمۡ وَرِيشٗاۖ وَلِبَاسُ ٱلتَّقۡوَىٰ ذَٰلِكَ خَيۡرٞۚ ذَٰلِكَ مِنۡ ءَايَٰتِ ٱللَّهِ لَعَلَّهُمۡ يَذَّكَّرُونَ

26. Adamo (Adomo) vaikai, Mes suteikėme jums drabužius apsidengimui (pridengti savo intymias vietas) ir pasipuošimui. O teisingumo drabužiai – tai geriau. Tai yra Allaho Ajat (įrodymuose, įkalčiuose, eilutėse, pamokose, ženkluose, apreiškimuose ir t.t.), kad jie atsimintų (t. y. paliktų melą ir sektų tiesa ^[1]).

[1] Sakoma, kad arabų pagonys priešislamiškuoju neišmanymo laikotarpiu darydavo Tauaf (ėjimą ratu) aplink Kaabą būdami nuogi. Taigi, kai islamas tapo pergalingas ir Mekka buvo užimta, pagonims ir daugiadieviams buvo uždrausta įžengti į Mekką, ir niekam nebuvo leidžiama atlikti Tauaf aplink Kaabą nuogiems.

Versetto: 27

يَٰبَنِيٓ ءَادَمَ لَا يَفۡتِنَنَّكُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ كَمَآ أَخۡرَجَ أَبَوَيۡكُم مِّنَ ٱلۡجَنَّةِ يَنزِعُ عَنۡهُمَا لِبَاسَهُمَا لِيُرِيَهُمَا سَوۡءَٰتِهِمَآۚ إِنَّهُۥ يَرَىٰكُمۡ هُوَ وَقَبِيلُهُۥ مِنۡ حَيۡثُ لَا تَرَوۡنَهُمۡۗ إِنَّا جَعَلۡنَا ٱلشَّيَٰطِينَ أَوۡلِيَآءَ لِلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ

27. Adamo (Adomo) vaikai, neleiskite Šaitan (Šėtonui) apgauti jūsų, kaip jis ištraukė jūsų tėvus [Adamą (Adomą) ir Havą (Ievą)] iš Rojaus, išrengdamas juos iš jų apdarų, kad parodytų jiems jų intymias vietas. Iš tiesų, jis ir Kabiluhu (jo kariai iš džinų arba jo genties) mato jus iš ten, iš kur jūs negalite matyti jų. Iš tiesų, Mes padarėme Šajatin (šėtonus) Aulija (globėjais ir padėjėjais) tiems, kurie netiki.

Versetto: 28

وَإِذَا فَعَلُواْ فَٰحِشَةٗ قَالُواْ وَجَدۡنَا عَلَيۡهَآ ءَابَآءَنَا وَٱللَّهُ أَمَرَنَا بِهَاۗ قُلۡ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَأۡمُرُ بِٱلۡفَحۡشَآءِۖ أَتَقُولُونَ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعۡلَمُونَ

28. Ir kai jie atlieka Fahiša (blogus darbus, ėjimą aplink Kaabą nuogiems, ir visų rūšių neteisėtus lytinius santykius), jie sako: „Mes radome savo tėvus tai darančius ir Allahas įsakė tai mums.“ Sakyk: „Ne, Allahas niekada neįsako Fahiša. Argi jūs sakote apie Allahą tai, ko nežinote?“

Versetto: 29

قُلۡ أَمَرَ رَبِّي بِٱلۡقِسۡطِۖ وَأَقِيمُواْ وُجُوهَكُمۡ عِندَ كُلِّ مَسۡجِدٖ وَٱدۡعُوهُ مُخۡلِصِينَ لَهُ ٱلدِّينَۚ كَمَا بَدَأَكُمۡ تَعُودُونَ

29. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): Mano Viešpats įsakė teisingumą ir (sakė), kad jūs gręžtumėtės tik į Jį (t. y. negarbintumėte nieko kito tik Allahą ir atsigręžtumėte į Kiblą, t. y. Kaabą Mekkoje per maldą) kiekvienoje garbinimo vietoje, maldose (ir nesigręžtumėte į kitas netikras dievybes bei stabus), ir šauktumėtės tik Jo, darydami savo tikėjimą nuoširdų Jam (nepriskiriant jokių partnerių Jam garbinime ir su intencija, kad jūs darote savo darbus tik vardan Allaho). Kaip Jis išvedė jus (į buvimą) pradžioje, taip jūs būsite išvesti į buvimą [Prikėlimo Dieną dviem grupėmis: viena – palaimintųjų (tikinčiųjų), o kita – nelaimingųjų (netikinčiųjų)].

Versetto: 30

فَرِيقًا هَدَىٰ وَفَرِيقًا حَقَّ عَلَيۡهِمُ ٱلضَّلَٰلَةُۚ إِنَّهُمُ ٱتَّخَذُواْ ٱلشَّيَٰطِينَ أَوۡلِيَآءَ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَيَحۡسَبُونَ أَنَّهُم مُّهۡتَدُونَ

30. Vieną grupę Jis vedė teisingai, o kita grupė nusipelnė būti nuodėmėje, (nes) tikrai jie laikė Šajatin (šėtonus) Aulija (globėjais ir padėjėjais) vietoj Allaho, ir galvoja, kad jie yra teisingai vedami.

Versetto: 31

۞ يَٰبَنِيٓ ءَادَمَ خُذُواْ زِينَتَكُمۡ عِندَ كُلِّ مَسۡجِدٖ وَكُلُواْ وَٱشۡرَبُواْ وَلَا تُسۡرِفُوٓاْۚ إِنَّهُۥ لَا يُحِبُّ ٱلۡمُسۡرِفِينَ

31. Adamo (Adomo) vaikai, pasiimkite savo apdarus (dėvėdami savo švarius drabužius), kai meldžiatės ^[2] ir einate aplink (Tavaf) Kaabą, ir valgykite ir gerkite, tačiau nešvaistykite išlaidžiai. Be abejonės Jis (Allahas) nemėgsta Al-Musrifūn (tų, kurie išlaidžiai švaisto).

[2] Meldžiantis privaloma dėvėti drabužius.

Versetto: 32

قُلۡ مَنۡ حَرَّمَ زِينَةَ ٱللَّهِ ٱلَّتِيٓ أَخۡرَجَ لِعِبَادِهِۦ وَٱلطَّيِّبَٰتِ مِنَ ٱلرِّزۡقِۚ قُلۡ هِيَ لِلَّذِينَ ءَامَنُواْ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا خَالِصَةٗ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۗ كَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ

32. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Kas uždraudė puošimąsi apdarais, suteiktais Allaho, kuriuos Jis pagamino Savo vergams, ir At-Taijibat [visų rūšių Halal (leistini) dalykai] iš maisto?“ Sakyk: „Jie yra šiame žemiškajame gyvenime tiems, kurie tiki, (ir) išskirtinai tiems (tikintiesiems) Prikėlimo Dieną (netikintieji nesidalins tuo).“ Taip Mes detaliai išaiškiname Ajat (islamiškąją teisę) žmonėms, kurie turi išmanymą.“

Versetto: 33

قُلۡ إِنَّمَا حَرَّمَ رَبِّيَ ٱلۡفَوَٰحِشَ مَا ظَهَرَ مِنۡهَا وَمَا بَطَنَ وَٱلۡإِثۡمَ وَٱلۡبَغۡيَ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَأَن تُشۡرِكُواْ بِٱللَّهِ مَا لَمۡ يُنَزِّلۡ بِهِۦ سُلۡطَٰنٗا وَأَن تَقُولُواْ عَلَى ٱللَّهِ مَا لَا تَعۡلَمُونَ

33. Sakyk (Muchammedai ﷺ ): „(Tačiau) dalykai, kuriuos Allahas tikrai uždraudė yra Al-Favahiš (didelės blogos nuodėmės ir visų rūšių neteisėti lytiniai santykiai), atliekami atvirai arba slapčiomis, (visų rūšių) nuodėmės, nepelnyta priespauda, partnerių (garbinime) priskyrimas Allahui, kam Jis nedavė jokio leidimo, ir sakymas apie Allahą to, apie ką jūs neturite žinių.“

Versetto: 34

وَلِكُلِّ أُمَّةٍ أَجَلٞۖ فَإِذَا جَآءَ أَجَلُهُمۡ لَا يَسۡتَأۡخِرُونَ سَاعَةٗ وَلَا يَسۡتَقۡدِمُونَ

34. Ir kiekviena tauta turi savo paskirtą terminą. Kai jis ateina, negali jie nei atidėti jo, nei paankstinti jo valanda (arba akimirka).

Versetto: 35

يَٰبَنِيٓ ءَادَمَ إِمَّا يَأۡتِيَنَّكُمۡ رُسُلٞ مِّنكُمۡ يَقُصُّونَ عَلَيۡكُمۡ ءَايَٰتِي فَمَنِ ٱتَّقَىٰ وَأَصۡلَحَ فَلَا خَوۡفٌ عَلَيۡهِمۡ وَلَا هُمۡ يَحۡزَنُونَ

35. Adamo (Adomo) vaikai, jei ateina pas jus Pasiuntiniai iš jūsų pačių tarpo, recituodami jums Mano Eilutes, tada kas tampa dievobaimingaisiais ir teisingaisiais, nebus jiems baimės, anei jie liūdės.

Versetto: 36

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَٱسۡتَكۡبَرُواْ عَنۡهَآ أُوْلَٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

36. Tačiau tie, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus) ir elgiasi su jais išdidžiai, jie yra (Pragaro) Ugnies gyventojai, gyvens jie ten amžinai.

Versetto: 37

فَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا أَوۡ كَذَّبَ بِـَٔايَٰتِهِۦٓۚ أُوْلَٰٓئِكَ يَنَالُهُمۡ نَصِيبُهُم مِّنَ ٱلۡكِتَٰبِۖ حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُنَا يَتَوَفَّوۡنَهُمۡ قَالُوٓاْ أَيۡنَ مَا كُنتُمۡ تَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِۖ قَالُواْ ضَلُّواْ عَنَّا وَشَهِدُواْ عَلَىٰٓ أَنفُسِهِمۡ أَنَّهُمۡ كَانُواْ كَٰفِرِينَ

37. Kas yra neteisingesnis nei tas, kuris kuria melą apie Allahą arba atmeta Jo Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus)? Tokiems jų paskirta dalis (gerų šio žemiškojo gyvenimo dalykų ir jų apsistojimo čia laikotarpis) pasieks juos iš (Įsakymų) Knygos iki tol, kol Mūsų Pasiuntiniai (mirties angelas ir jo padėjėjai) ateis pas juos paimti jų sielų. Jie (angelai) sakys: „Kur tie, kurių jūs šaukdavotės ir kuriuos garbinote šalia Allaho?“ Jie atsakys: „Jie išnyko ir paliko mus.“ Ir jie liudys prieš save, kad jie buvo netikintieji.

Versetto: 38

قَالَ ٱدۡخُلُواْ فِيٓ أُمَمٖ قَدۡ خَلَتۡ مِن قَبۡلِكُم مِّنَ ٱلۡجِنِّ وَٱلۡإِنسِ فِي ٱلنَّارِۖ كُلَّمَا دَخَلَتۡ أُمَّةٞ لَّعَنَتۡ أُخۡتَهَاۖ حَتَّىٰٓ إِذَا ٱدَّارَكُواْ فِيهَا جَمِيعٗا قَالَتۡ أُخۡرَىٰهُمۡ لِأُولَىٰهُمۡ رَبَّنَا هَٰٓؤُلَآءِ أَضَلُّونَا فَـَٔاتِهِمۡ عَذَابٗا ضِعۡفٗا مِّنَ ٱلنَّارِۖ قَالَ لِكُلّٖ ضِعۡفٞ وَلَٰكِن لَّا تَعۡلَمُونَ

38. (Allahas) sakys: „Eikite jūs į kompaniją žmonių ir džinų tautoms, kurios mirė iki jūsų, į Ugnį.“ Kaskart kai nauja tauta įžengia, ji keika savo giminingą tautą (kuri atėjo prieš tai), kol jie visi bus surinkti kartu Ugnyje. Paskutinioji iš jų sakys pirmajai iš jų: „Mūsų Viešpatie, ši paklaidino mus, taigi duok jai dvigubą Ugnies kančią.“ Jis sakys: „Kiekvienai yra dviguba (kančia), tačiau jūs nežinote.“

Versetto: 39

وَقَالَتۡ أُولَىٰهُمۡ لِأُخۡرَىٰهُمۡ فَمَا كَانَ لَكُمۡ عَلَيۡنَا مِن فَضۡلٖ فَذُوقُواْ ٱلۡعَذَابَ بِمَا كُنتُمۡ تَكۡسِبُونَ

39. Pirmoji iš jų sakys paskutiniajai iš jų: „Jūs nebuvote geresni už mus, taigi ragaukite kančią už tai, ką jūs įgijote.“

Versetto: 40

إِنَّ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَٱسۡتَكۡبَرُواْ عَنۡهَا لَا تُفَتَّحُ لَهُمۡ أَبۡوَٰبُ ٱلسَّمَآءِ وَلَا يَدۡخُلُونَ ٱلۡجَنَّةَ حَتَّىٰ يَلِجَ ٱلۡجَمَلُ فِي سَمِّ ٱلۡخِيَاطِۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُجۡرِمِينَ

40. Iš tiesų, tie, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus) ir elgesiasi su jais išdidžiai, jiems dangaus vartai nebus atverti, ir jie neįžengs į Rojų iki tol, kol kupranugaris nepralįs pro adatos skylutę (kas yra neįmanoma). Taip Mes atlyginame Mudžrimūn (nusikaltėliams, daugiadieviams ir nuodėmingiesiems).

Versetto: 41

لَهُم مِّن جَهَنَّمَ مِهَادٞ وَمِن فَوۡقِهِمۡ غَوَاشٖۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلظَّٰلِمِينَ

41. Jų bus Pragaro (Ugnies) lova, o virš jų – (Pragago ugnies) antklodės. Taip Mes atlyginame Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams).

Versetto: 42

وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ لَا نُكَلِّفُ نَفۡسًا إِلَّا وُسۡعَهَآ أُوْلَٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

42. Tačiau tie kurie tikėjo (Allaho Vienumą - islamiškąjį monoteizmą) ir elgėsi teisingai – Mes neapsunkiname jokio žmogaus daugiau nei jo galimybės – tokie yra Rojaus gyventojai. Jie gyvens tenais.

Versetto: 43

وَنَزَعۡنَا مَا فِي صُدُورِهِم مِّنۡ غِلّٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمُ ٱلۡأَنۡهَٰرُۖ وَقَالُواْ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ ٱلَّذِي هَدَىٰنَا لِهَٰذَا وَمَا كُنَّا لِنَهۡتَدِيَ لَوۡلَآ أَنۡ هَدَىٰنَا ٱللَّهُۖ لَقَدۡ جَآءَتۡ رُسُلُ رَبِّنَا بِٱلۡحَقِّۖ وَنُودُوٓاْ أَن تِلۡكُمُ ٱلۡجَنَّةُ أُورِثۡتُمُوهَا بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

43. Ir mes pašalinsime iš jų krūtinių bet kokią (abipusę) neapykantą arba užgavimo jausmą (kurį jie turėjo, jei turėjo, šiame žemiškajame gyvenime), upės teka po jais, ir jie sako: „Visa šlovė ir padėkos Allahui, Kuris išvedė mus teisingai į tai, ir niekada nebūtume mes radę teisingo vedimo, jei Allahas nebūtų teisingai vedęs mūsų! Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pasiuntiniai atėjo su tiesa.“ Ir jiems bus sušukta: „Tai yra Rojus, kurį jūs paveldėjote už tai, ką jūs darydavote.“

Versetto: 44

وَنَادَىٰٓ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِ أَصۡحَٰبَ ٱلنَّارِ أَن قَدۡ وَجَدۡنَا مَا وَعَدَنَا رَبُّنَا حَقّٗا فَهَلۡ وَجَدتُّم مَّا وَعَدَ رَبُّكُمۡ حَقّٗاۖ قَالُواْ نَعَمۡۚ فَأَذَّنَ مُؤَذِّنُۢ بَيۡنَهُمۡ أَن لَّعۡنَةُ ٱللَّهِ عَلَى ٱلظَّٰلِمِينَ

44. Ir Rojaus gyventojai sušuks Ugnies gyventojams (sakydami): „Mes iš tiesų pamatėme, kad tiesa tai, ką mūsų Viešpats pažadėjo mums. Ar jūs irgi pamatėte, kad tai tiesa, ką jūsų Viešpats pažadėjo (perspėdamas)? Jie atsakys: „Taip.“ Tada šauklys paskelbs tarp jų: „Allaho Prakeiksmas Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams).“

Versetto: 45

ٱلَّذِينَ يَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ وَيَبۡغُونَهَا عِوَجٗا وَهُم بِٱلۡأٓخِرَةِ كَٰفِرُونَ

45. Tie, kurie kliudė (žmonėms) nuo Allaho Kelio ir stengėsi padaryti jį kreivą, ir jie buvo netikintieji Amžinybe.

Versetto: 46

وَبَيۡنَهُمَا حِجَابٞۚ وَعَلَى ٱلۡأَعۡرَافِ رِجَالٞ يَعۡرِفُونَ كُلَّۢا بِسِيمَىٰهُمۡۚ وَنَادَوۡاْ أَصۡحَٰبَ ٱلۡجَنَّةِ أَن سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡۚ لَمۡ يَدۡخُلُوهَا وَهُمۡ يَطۡمَعُونَ

46. O tarp jų bus (užtverianti) pertvara ir ant Al-Araf ^[3] (siena su iškeltomis vietomis) bus žmonės (kurių geri ir blogi darbai bus lygūs ant svarstyklių), kurie atpažins visus (Rojaus ir Pragaro žmones) pagal jų žymes (Rojaus gyventojus – pagal jų baltus veidus, o Pragaro gyventojus – pagal jų juodus veidus). Jie sušuks Rojaus gyventojams: „Salamun Alaikum (taika jums)“ ir tuo metu jie (žmonės ant Al-Araf) dar nebus įžengę į jį (Rojų), tačiau tikrai tikėsis įžengti (į jį).

[3] Al-Araf: sakoma, kad tai yra siena tarp Rojaus ir Pragaro, ir ant jos yra iškeltų vietų.

Versetto: 47

۞ وَإِذَا صُرِفَتۡ أَبۡصَٰرُهُمۡ تِلۡقَآءَ أَصۡحَٰبِ ٱلنَّارِ قَالُواْ رَبَّنَا لَا تَجۡعَلۡنَا مَعَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

47. Ir kai jų akys bus nugręžtos į Ugnies gyventojus, jie sakys: „Mūsų Viešpatie, nepatalpink mūsų su žmonėmis, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).“

Versetto: 48

وَنَادَىٰٓ أَصۡحَٰبُ ٱلۡأَعۡرَافِ رِجَالٗا يَعۡرِفُونَهُم بِسِيمَىٰهُمۡ قَالُواْ مَآ أَغۡنَىٰ عَنكُمۡ جَمۡعُكُمۡ وَمَا كُنتُمۡ تَسۡتَكۡبِرُونَ

48. Ir žmonės ant Al-Araf (sienos) sušuks žmonėms, kuriuos jie atpažins pagal jų žymes, sakydami: „Kokios naudos jums davė jūsų dideli skaičiai (ir turtų sankaupos) ir jūsų išdidumas (Tikėjimui)?“

Versetto: 49

أَهَٰٓؤُلَآءِ ٱلَّذِينَ أَقۡسَمۡتُمۡ لَا يَنَالُهُمُ ٱللَّهُ بِرَحۡمَةٍۚ ٱدۡخُلُواْ ٱلۡجَنَّةَ لَا خَوۡفٌ عَلَيۡكُمۡ وَلَآ أَنتُمۡ تَحۡزَنُونَ

49. Ar tai tie, dėl kurių jūs priesiekinėjote, kad Allahas niekada nerodys jiems pasigailėjimo? (Štai! Buvo tarta jiems): „Įženkite į Rojų, nebus jums baimės, anei jūs liūdėsite.“

Versetto: 50

وَنَادَىٰٓ أَصۡحَٰبُ ٱلنَّارِ أَصۡحَٰبَ ٱلۡجَنَّةِ أَنۡ أَفِيضُواْ عَلَيۡنَا مِنَ ٱلۡمَآءِ أَوۡ مِمَّا رَزَقَكُمُ ٱللَّهُۚ قَالُوٓاْ إِنَّ ٱللَّهَ حَرَّمَهُمَا عَلَى ٱلۡكَٰفِرِينَ

50. Ir Ugnies gyventojai sušuks Rojaus gyventojams: „Užpilkite ant mūsų šiek tiek vandens arba ko nors, ką Allahas jums suteikė.“ Jie tars: „Abu (vanduo ir prasimaitinimas) Allahas uždraudė netikintiesiems.“

Versetto: 51

ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ دِينَهُمۡ لَهۡوٗا وَلَعِبٗا وَغَرَّتۡهُمُ ٱلۡحَيَوٰةُ ٱلدُّنۡيَاۚ فَٱلۡيَوۡمَ نَنسَىٰهُمۡ كَمَا نَسُواْ لِقَآءَ يَوۡمِهِمۡ هَٰذَا وَمَا كَانُواْ بِـَٔايَٰتِنَا يَجۡحَدُونَ

51. „Kurie laikė savo tikėjimą linksmybėmis ir žaidimu, ir žemiškasis gyvenimas apgavo juos.“ Taigi šią Dieną Mes pamiršime juos, kaip jie pamiršo savo susitikimą su šia Diena, ir kaip jie atmesdavo Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus).

Versetto: 52

وَلَقَدۡ جِئۡنَٰهُم بِكِتَٰبٖ فَصَّلۡنَٰهُ عَلَىٰ عِلۡمٍ هُدٗى وَرَحۡمَةٗ لِّقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

52. Tikrai, Mes atnešėme jiems Knygą (Koraną), kurią Mes detaliai paaiškinome su išmanymu, - teisingą vedimą ir pasigailėjimą žmonėms, kurie tiki.

Versetto: 53

هَلۡ يَنظُرُونَ إِلَّا تَأۡوِيلَهُۥۚ يَوۡمَ يَأۡتِي تَأۡوِيلُهُۥ يَقُولُ ٱلَّذِينَ نَسُوهُ مِن قَبۡلُ قَدۡ جَآءَتۡ رُسُلُ رَبِّنَا بِٱلۡحَقِّ فَهَل لَّنَا مِن شُفَعَآءَ فَيَشۡفَعُواْ لَنَآ أَوۡ نُرَدُّ فَنَعۡمَلَ غَيۡرَ ٱلَّذِي كُنَّا نَعۡمَلُۚ قَدۡ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

53. Ar jie laukia tik paskutiniojo susitikimo išpildymo? Dieną, kai susitikimas bus pagaliau išpildytas (t. y. Prikėlimo Dieną), tie, kurie nepaisė to prieš tai, sakys: „Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pasiuntiniai atėjo su tiesa, dabar ar yra kokių užtarėjų mums, kad jie galėtų mus užtarti? Arba ar galime mes būti nusiųsti atgal (į pirmąjį žemiškąjį gyvenimą), kad galėtume mes daryti (gerus) darbus kitokius, nei tuos (blogus) darbus, kuriuos mes darydavome?“ Iš tiesų jie prarado patys save (t. y. susinaikino) ir tai, ką jie prasimanydavo (šaukdamiesi ir garbindami kitus nei Allahas) pabėgo nuo jų.

Versetto: 54

إِنَّ رَبَّكُمُ ٱللَّهُ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٖ ثُمَّ ٱسۡتَوَىٰ عَلَى ٱلۡعَرۡشِۖ يُغۡشِي ٱلَّيۡلَ ٱلنَّهَارَ يَطۡلُبُهُۥ حَثِيثٗا وَٱلشَّمۡسَ وَٱلۡقَمَرَ وَٱلنُّجُومَ مُسَخَّرَٰتِۭ بِأَمۡرِهِۦٓۗ أَلَا لَهُ ٱلۡخَلۡقُ وَٱلۡأَمۡرُۗ تَبَارَكَ ٱللَّهُ رَبُّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

54. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Allahas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per Šešias Dienas, ir tada Jis pakilo (Istava) virš Sosto (tikrai tokiu būdu, kuris pritinka Jo Didybei). Jis išveda naktį kaip apdangalą virš dienos, vaikydamas ją greitai, ir (Jis sukūrė) saulę, mėnulį, žvaigždes, kurie pakluso Jo Įsakymui. Tikrai Jam priklauso Kūrimas ir Įsakymas. Pašlovintas yra Allahas, Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpats!

Versetto: 55

ٱدۡعُواْ رَبَّكُمۡ تَضَرُّعٗا وَخُفۡيَةًۚ إِنَّهُۥ لَا يُحِبُّ ٱلۡمُعۡتَدِينَ

55. Šaukitės savo Viešpaties nuolankiai ir slapčiomis. Nemėgsta Jis įžūlių.

Versetto: 56

وَلَا تُفۡسِدُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ بَعۡدَ إِصۡلَٰحِهَا وَٱدۡعُوهُ خَوۡفٗا وَطَمَعًاۚ إِنَّ رَحۡمَتَ ٱللَّهِ قَرِيبٞ مِّنَ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

56. Ir nedarykite piktadarybių žemėje, po to kai ji buvo sutvarkyta, ir šaukitės Jo su baime ir viltimi. Iš tiesų, Allaho Gailestingumas yra (visada) arčiau gera darančiųjų.

Versetto: 57

وَهُوَ ٱلَّذِي يُرۡسِلُ ٱلرِّيَٰحَ بُشۡرَۢا بَيۡنَ يَدَيۡ رَحۡمَتِهِۦۖ حَتَّىٰٓ إِذَآ أَقَلَّتۡ سَحَابٗا ثِقَالٗا سُقۡنَٰهُ لِبَلَدٖ مَّيِّتٖ فَأَنزَلۡنَا بِهِ ٱلۡمَآءَ فَأَخۡرَجۡنَا بِهِۦ مِن كُلِّ ٱلثَّمَرَٰتِۚ كَذَٰلِكَ نُخۡرِجُ ٱلۡمَوۡتَىٰ لَعَلَّكُمۡ تَذَكَّرُونَ

57. Ir tai Jis, Kuris siunčia vėjus kaip geros žinios skelbėjus, ateinančius prieš Jo Gailestingumą (lietų). Lig kol jie nešė sunkiai pakrautą debesį, Mes gename jį į žemę, kuri yra mirusi, tada Mes priverčiame vandenį (lietų) nusileisti ant jos. Tada Mes juo išvedame visų rūšių vaisius. Panašiai, Mes pakelsime mirusiuosius, kad jūs atmintumėte arba atkreiptumėte dėmesį.

Versetto: 58

وَٱلۡبَلَدُ ٱلطَّيِّبُ يَخۡرُجُ نَبَاتُهُۥ بِإِذۡنِ رَبِّهِۦۖ وَٱلَّذِي خَبُثَ لَا يَخۡرُجُ إِلَّا نَكِدٗاۚ كَذَٰلِكَ نُصَرِّفُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَشۡكُرُونَ

58. Geros žemės augmenija išauga (lengvai) jos Viešpaties Leidimu. O tai, kas yra bloga, neišaugina nieko, tik (truputį) per sunkumus. Taip Mes įvairiai išaiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus) žmonėms, kurie dėkoja.

Versetto: 59

لَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا نُوحًا إِلَىٰ قَوۡمِهِۦ فَقَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥٓ إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ عَظِيمٖ

59. Iš tiesų, Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms ir jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas). Iš tiesų, aš bijau dėl jūsų Didžiosios Dienos kančios!“

Versetto: 60

قَالَ ٱلۡمَلَأُ مِن قَوۡمِهِۦٓ إِنَّا لَنَرَىٰكَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

60. Jo žmonių lyderiai sakė: „Iš tiesų, mes matome, kad tu esi aiškiai paklydęs.“

Versetto: 61

قَالَ يَٰقَوۡمِ لَيۡسَ بِي ضَلَٰلَةٞ وَلَٰكِنِّي رَسُولٞ مِّن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

61. [Nūhas (Nojus) sakė: „Mano žmonės, nėra jokios klaidos manyje, aš tik esu Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys!“

Versetto: 62

أُبَلِّغُكُمۡ رِسَٰلَٰتِ رَبِّي وَأَنصَحُ لَكُمۡ وَأَعۡلَمُ مِنَ ٱللَّهِ مَا لَا تَعۡلَمُونَ

62. „ِAš perduodu jums savo Viešpaties Žinias ir duodu jums nuoširdų patarimą. Ir aš žinau iš Allaho tai, ko jūs nežinote.“

Versetto: 63

أَوَعَجِبۡتُمۡ أَن جَآءَكُمۡ ذِكۡرٞ مِّن رَّبِّكُمۡ عَلَىٰ رَجُلٖ مِّنكُمۡ لِيُنذِرَكُمۡ وَلِتَتَّقُواْ وَلَعَلَّكُمۡ تُرۡحَمُونَ

63. „Ar jūs stebitės, kad atėjo jums Priminimas iš jūsų Viešpaties per žmogų iš jūsų tarpo tam, kad jis perspėtu jus, kad jūs bijotumėte Allaho ir kad jūs gautumėte (Jo) Gailestingumą?“

Versetto: 64

فَكَذَّبُوهُ فَأَنجَيۡنَٰهُ وَٱلَّذِينَ مَعَهُۥ فِي ٱلۡفُلۡكِ وَأَغۡرَقۡنَا ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَآۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمًا عَمِينَ

64. Tačiau jie paneigė jį, taigi Mes išgelbėjome jį ir tuos, kartu su juo (busuvius) laive, ir Mes paskandinome tuos, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus). Jie iš tiesų buvo akli žmonės.

Versetto: 65

۞ وَإِلَىٰ عَادٍ أَخَاهُمۡ هُودٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥٓۚ أَفَلَا تَتَّقُونَ

65. Ir Ad (žmonėms, Mes siuntėme) jų brolį Hudą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas). Argi jūs nebijosite (Allaho)?“

Versetto: 66

قَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦٓ إِنَّا لَنَرَىٰكَ فِي سَفَاهَةٖ وَإِنَّا لَنَظُنُّكَ مِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

66. Lyderiai tų, kurie netikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė: „Iš tiesų, mes matome, kad tu esi kvailystėje, ir iš tiesų, mes manome, kad tu esi vienas iš melagių.“

Versetto: 67

قَالَ يَٰقَوۡمِ لَيۡسَ بِي سَفَاهَةٞ وَلَٰكِنِّي رَسُولٞ مِّن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

67. (Hudas) sakė: „Mano žmonės, nėra jokios kvailystės manyje, (aš esu) tik Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys!“

Versetto: 68

أُبَلِّغُكُمۡ رِسَٰلَٰتِ رَبِّي وَأَنَا۠ لَكُمۡ نَاصِحٌ أَمِينٌ

68. „ِAš perduodu jums savo Viešpaties Žinias ir aš esu patikimas patarėjas (arba gera linkintis) jums.“

Versetto: 69

أَوَعَجِبۡتُمۡ أَن جَآءَكُمۡ ذِكۡرٞ مِّن رَّبِّكُمۡ عَلَىٰ رَجُلٖ مِّنكُمۡ لِيُنذِرَكُمۡۚ وَٱذۡكُرُوٓاْ إِذۡ جَعَلَكُمۡ خُلَفَآءَ مِنۢ بَعۡدِ قَوۡمِ نُوحٖ وَزَادَكُمۡ فِي ٱلۡخَلۡقِ بَصۜۡطَةٗۖ فَٱذۡكُرُوٓاْ ءَالَآءَ ٱللَّهِ لَعَلَّكُمۡ تُفۡلِحُونَ

69. „Ar jūs stebitės, kad atėjo jums Priminimas (ir patarimas) iš jūsų Viešpaties per žmogų iš jūsų tarpo jus įspėti? Ir atminkite, kad Jis padarė jus įpėdiniais po Nūho (Nojaus) žmonių ir padidino jus gausiai ūgiu. Taigi atminkite malones (suteiktas jums) iš Allaho, kad jūs būtumėte sėkmingieji.“

Versetto: 70

قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا لِنَعۡبُدَ ٱللَّهَ وَحۡدَهُۥ وَنَذَرَ مَا كَانَ يَعۡبُدُ ءَابَآؤُنَا فَأۡتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

70. Jie tarė: „Tu atėjai pas mus tam, kad mes garbintume Allahą Vienintelį ir atsižadėtume to, ką mūsų tėvai garbindavo. Taigi duok mums tai, kuo tu grasinai mums, jei esi teisingas.“

Versetto: 71

قَالَ قَدۡ وَقَعَ عَلَيۡكُم مِّن رَّبِّكُمۡ رِجۡسٞ وَغَضَبٌۖ أَتُجَٰدِلُونَنِي فِيٓ أَسۡمَآءٖ سَمَّيۡتُمُوهَآ أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُم مَّا نَزَّلَ ٱللَّهُ بِهَا مِن سُلۡطَٰنٖۚ فَٱنتَظِرُوٓاْ إِنِّي مَعَكُم مِّنَ ٱلۡمُنتَظِرِينَ

71. (Hudas) tarė: „Kančia ir rūstybė jau užklupo jus iš jūsų Viešpaties. Ar jūs ginčijatės su manimi dėl vardų, kuriais jūs vadinote - jūs ir jūsų tėvai – be leidimo iš Allaho? Tada palaukite, aš esu su jumis tarp tų, kurie laukia.“

Versetto: 72

فَأَنجَيۡنَٰهُ وَٱلَّذِينَ مَعَهُۥ بِرَحۡمَةٖ مِّنَّا وَقَطَعۡنَا دَابِرَ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَاۖ وَمَا كَانُواْ مُؤۡمِنِينَ

72. Taigi Mes išgelbėjome jį ir tuos, kurie buvo su juo su pasigailėjimu iš Mūsų, ir Mes nukirtome šaknis tų, kurie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus), ir jie nebuvo tikintieji.

Versetto: 73

وَإِلَىٰ ثَمُودَ أَخَاهُمۡ صَٰلِحٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥۖ قَدۡ جَآءَتۡكُم بَيِّنَةٞ مِّن رَّبِّكُمۡۖ هَٰذِهِۦ نَاقَةُ ٱللَّهِ لَكُمۡ ءَايَةٗۖ فَذَرُوهَا تَأۡكُلۡ فِيٓ أَرۡضِ ٱللَّهِۖ وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٖ فَيَأۡخُذَكُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

73. Ir Samud (žmonėms, Mes siuntėme) jų brolį Salihą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas). Iš tiesų, atėjo jums aiškus ženklas (stebuklas – didžiulės kupranugarės pasirodymas iš uolos vidurio) iš jūsų Viešpaties. Ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums. Taigi palikite ją ganytis Allaho žemėje ir nekenkite jai, kad jūsų neužkluptų skausminga kančia.

Versetto: 74

وَٱذۡكُرُوٓاْ إِذۡ جَعَلَكُمۡ خُلَفَآءَ مِنۢ بَعۡدِ عَادٖ وَبَوَّأَكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ تَتَّخِذُونَ مِن سُهُولِهَا قُصُورٗا وَتَنۡحِتُونَ ٱلۡجِبَالَ بُيُوتٗاۖ فَٱذۡكُرُوٓاْ ءَالَآءَ ٱللَّهِ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

74. Ir atminkite, kai Jis padarė jus Ad (žmonių) įpėdiniais ir suteikė jums būstus žemėje, jūs statėte sau rūmus lygumose, ir iškalėte namus kalnuose. Taigi atminkite malones (suteiktas jums) iš Allaho, ir nevaikščiokite darydami piktadarybes žemėje.“

Versetto: 75

قَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ ٱسۡتَكۡبَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ لِلَّذِينَ ٱسۡتُضۡعِفُواْ لِمَنۡ ءَامَنَ مِنۡهُمۡ أَتَعۡلَمُونَ أَنَّ صَٰلِحٗا مُّرۡسَلٞ مِّن رَّبِّهِۦۚ قَالُوٓاْ إِنَّا بِمَآ أُرۡسِلَ بِهِۦ مُؤۡمِنُونَ

75. Lyderiai tų, kurie buvo išdidūs iš jo žmonių tarpo, sakė tiems, kurie buvo laikomi silpnais – tokiems iš jų, kaip tikėtąsi: „Žinokite, kad Salihas yra siųstas savo Viešpaties.“ Jie sakė: „Mes tikrai tikime tuo, su kuo jis buvo siųstas.“

Versetto: 76

قَالَ ٱلَّذِينَ ٱسۡتَكۡبَرُوٓاْ إِنَّا بِٱلَّذِيٓ ءَامَنتُم بِهِۦ كَٰفِرُونَ

76. Tie, kurie buvo išdidūs, sakė: „Iš tiesų, mes netikime tuo, kuo jūs tikite.“

Versetto: 77

فَعَقَرُواْ ٱلنَّاقَةَ وَعَتَوۡاْ عَنۡ أَمۡرِ رَبِّهِمۡ وَقَالُواْ يَٰصَٰلِحُ ٱئۡتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

77. Taigi jie nužudė kupranugarę ir įžūliai nepaisė savo Viešpaties Įsakymo, ir tarė: „Salihai, nešk savo grasinimus, jei esi iš tiesų vienas iš (Allaho) Pasiuntinių.“

Versetto: 78

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلرَّجۡفَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دَارِهِمۡ جَٰثِمِينَ

78. Taigi žemės drebėjimas juos užklupo ir jie guli (mirę), kniubsčiomis savo namuose.

Versetto: 79

فَتَوَلَّىٰ عَنۡهُمۡ وَقَالَ يَٰقَوۡمِ لَقَدۡ أَبۡلَغۡتُكُمۡ رِسَالَةَ رَبِّي وَنَصَحۡتُ لَكُمۡ وَلَٰكِن لَّا تُحِبُّونَ ٱلنَّٰصِحِينَ

79. Tada jis [Salihas] nusigręžė nuo jų ir tarė: „Mano žmonės, aš tikrai perdaviau jums savo Viešpaties Žinią ir daviau jums gerą patarimą, tačiau jūs nemėgstate gerų patarėjų.“

Versetto: 80

وَلُوطًا إِذۡ قَالَ لِقَوۡمِهِۦٓ أَتَأۡتُونَ ٱلۡفَٰحِشَةَ مَا سَبَقَكُم بِهَا مِنۡ أَحَدٖ مِّنَ ٱلۡعَٰلَمِينَ

80. Ir (atminkite) Lūtą (Lotą), kai jis sakė savo žmonėms: „Argi jūs darote blogiausią iš nuodėmių, tokią, kokios niekas iš buvusiųjų pirma jūsų iš Alamyn (žmonijos ir džinų) nedarė?“

Versetto: 81

إِنَّكُمۡ لَتَأۡتُونَ ٱلرِّجَالَ شَهۡوَةٗ مِّن دُونِ ٱلنِّسَآءِۚ بَلۡ أَنتُمۡ قَوۡمٞ مُّسۡرِفُونَ

81. „Iš tiesų, jūs užsiimate savo geiduliais su vyrais, vietoj moterų. Ne, jūs esate žmonės, peržengiantys ribas (darydami didžias nuodėmes).“

Versetto: 82

وَمَا كَانَ جَوَابَ قَوۡمِهِۦٓ إِلَّآ أَن قَالُوٓاْ أَخۡرِجُوهُم مِّن قَرۡيَتِكُمۡۖ إِنَّهُمۡ أُنَاسٞ يَتَطَهَّرُونَ

82. Ir jo žmonių atsakymas tebuvo toks, kad jie sakė: „Išmeskite juos iš savo miesto, jie tikrai yra vyrai, norintys būti tyri (nuo nuodėmių)!“

Versetto: 83

فَأَنجَيۡنَٰهُ وَأَهۡلَهُۥٓ إِلَّا ٱمۡرَأَتَهُۥ كَانَتۡ مِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ

83. Tada Mes išgelbėjome jį ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną. Ji buvo iš tų, kurie pasiliko užnugaryje (kančioje).

Versetto: 84

وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِم مَّطَرٗاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

84. Ir Mes apliejome juos (akmenų) lietumi. Tad pažiūrėkite, kokia buvo Mudžrimūn (nusikaltėlių, daugiadievių ir nuodėmiautojų) pabaiga.

Versetto: 85

وَإِلَىٰ مَدۡيَنَ أَخَاهُمۡ شُعَيۡبٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥۖ قَدۡ جَآءَتۡكُم بَيِّنَةٞ مِّن رَّبِّكُمۡۖ فَأَوۡفُواْ ٱلۡكَيۡلَ وَٱلۡمِيزَانَ وَلَا تَبۡخَسُواْ ٱلنَّاسَ أَشۡيَآءَهُمۡ وَلَا تُفۡسِدُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ بَعۡدَ إِصۡلَٰحِهَاۚ ذَٰلِكُمۡ خَيۡرٞ لَّكُمۡ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

85. Ir Madjan (Midiano) (žmonėms) (Mes siuntėme) jų brolį Šuaibą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito Ilah (Dievo), tik Jį. (La ilaha illallah: niekas neturi teisės būti garbinamas tik Allahas). Iš tiesų, aiškus įrodymas (ženklas) atėjo jums iš jūsų Viešpaties. Taigi duokite visą atmatavimą ir visą svorį ir neklaidinkite žmonių jų reikaluose, ir nedarykite piktadarybių žemėje po to, kai ji buvo sutvarkyta. Tai bus geriau jums, jei jūs esate tikintieji.

Versetto: 86

وَلَا تَقۡعُدُواْ بِكُلِّ صِرَٰطٖ تُوعِدُونَ وَتَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ مَنۡ ءَامَنَ بِهِۦ وَتَبۡغُونَهَا عِوَجٗاۚ وَٱذۡكُرُوٓاْ إِذۡ كُنتُمۡ قَلِيلٗا فَكَثَّرَكُمۡۖ وَٱنظُرُواْ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

86. „Ir nesėdėkite ant kiekvieno kelio, grasindami ir kliudydami nuo Allaho Kelio tuos, kurie tiki Jį, ir norėdami jį padaryti kreivą. Ir atminkite, kai jūsų buvo tik keli ir Jis padaugino jus. Ir pažiūrėkite, kokia buvo Mufsidūn (piktadarių, korumpuotojų, melagių) pabaiga.“

Versetto: 87

وَإِن كَانَ طَآئِفَةٞ مِّنكُمۡ ءَامَنُواْ بِٱلَّذِيٓ أُرۡسِلۡتُ بِهِۦ وَطَآئِفَةٞ لَّمۡ يُؤۡمِنُواْ فَٱصۡبِرُواْ حَتَّىٰ يَحۡكُمَ ٱللَّهُ بَيۡنَنَاۚ وَهُوَ خَيۡرُ ٱلۡحَٰكِمِينَ

87. „Ir jei yra dalis jūsų, kurie tiki tuo, su kuo aš buvau atsiųstas, ir dalis tų, kurie netiki, tada būkite kantrūs, kol Allahas teis tarp mūsų, ir Jis yra Geriausias iš teisėjų.“

Versetto: 88

۞ قَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ ٱسۡتَكۡبَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ لَنُخۡرِجَنَّكَ يَٰشُعَيۡبُ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَكَ مِن قَرۡيَتِنَآ أَوۡ لَتَعُودُنَّ فِي مِلَّتِنَاۚ قَالَ أَوَلَوۡ كُنَّا كَٰرِهِينَ

88. Lyderiai tų, kurie buvo išdidūs iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes tikrai išvarysime tave, Šuaibai, ir kartu su tavimi patikėjusius iš mūsų miesto, arba priešingu atveju jūs (visi) grįšite į mūsų tikėjimą.“ Jis tarė: „Netgi jei to nekenčiame?!“

Versetto: 89

قَدِ ٱفۡتَرَيۡنَا عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًا إِنۡ عُدۡنَا فِي مِلَّتِكُم بَعۡدَ إِذۡ نَجَّىٰنَا ٱللَّهُ مِنۡهَاۚ وَمَا يَكُونُ لَنَآ أَن نَّعُودَ فِيهَآ إِلَّآ أَن يَشَآءَ ٱللَّهُ رَبُّنَاۚ وَسِعَ رَبُّنَا كُلَّ شَيۡءٍ عِلۡمًاۚ عَلَى ٱللَّهِ تَوَكَّلۡنَاۚ رَبَّنَا ٱفۡتَحۡ بَيۡنَنَا وَبَيۡنَ قَوۡمِنَا بِٱلۡحَقِّ وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلۡفَٰتِحِينَ

89. „Mes meluotume apie Allahą, jei grįžtume į jūsų tikėjimą po to, kai Allahas išgelbėjo mus nuo to. Ir ne mums grįžti į jį, nebent Allahas, mūsų Viešpats, to panorėtų. Mūsų Viešpats apima viską Savo Žinojimu. Allahu (Vieninteliu) mes pasitikime. Mūsų Viešpatie! Teisk mus ir mūsų žmones teisingai, nes Tu esi Geriausias iš teisėjų.“

Versetto: 90

وَقَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ لَئِنِ ٱتَّبَعۡتُمۡ شُعَيۡبًا إِنَّكُمۡ إِذٗا لَّخَٰسِرُونَ

90. Lyderiai tų, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė (savo žmonėms): „Jei seksite Šuaibą, būkite tikri – tada būsite pralaimėjusieji!“

Versetto: 91

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلرَّجۡفَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دَارِهِمۡ جَٰثِمِينَ

91. Taigi apėmė juos žemės drebėjimas ir guli jie (mirę), pasilikę savo namuose.

Versetto: 92

ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ شُعَيۡبٗا كَأَن لَّمۡ يَغۡنَوۡاْ فِيهَاۚ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ شُعَيۡبٗا كَانُواْ هُمُ ٱلۡخَٰسِرِينَ

92. Tie, kurie neigė Šuaibą, tapo lyg niekada ten nebūtų gyvenę (savo namuose). Neigusieji Šuaibą – jie buvo pralaimėjusieji.

Versetto: 93

فَتَوَلَّىٰ عَنۡهُمۡ وَقَالَ يَٰقَوۡمِ لَقَدۡ أَبۡلَغۡتُكُمۡ رِسَٰلَٰتِ رَبِّي وَنَصَحۡتُ لَكُمۡۖ فَكَيۡفَ ءَاسَىٰ عَلَىٰ قَوۡمٖ كَٰفِرِينَ

93. Tada jis (Šuaibas) nusigręžė nuo jų ir tarė: „O mano žmonės, aš tikrai perdaviau savo Viešpaties Žinią jums ir daviau jums gerą patarimą. Taigi kaip aš galiu gedėti netikinčiųjų žmonių (sunaikinimo).“

Versetto: 94

وَمَآ أَرۡسَلۡنَا فِي قَرۡيَةٖ مِّن نَّبِيٍّ إِلَّآ أَخَذۡنَآ أَهۡلَهَا بِٱلۡبَأۡسَآءِ وَٱلضَّرَّآءِ لَعَلَّهُمۡ يَضَّرَّعُونَ

94. Ir Mes nesiuntėme Pranašo į jokį miestą (ir jie neigė jį), kurio žmonių Mes neapėmėme didžiulio skurdo (arba turto praradimo) ir sveikatos praradimo kančia (ir nelaimėmis), kad jie nusižemintų (ir atgailautų Allahui).

Versetto: 95

ثُمَّ بَدَّلۡنَا مَكَانَ ٱلسَّيِّئَةِ ٱلۡحَسَنَةَ حَتَّىٰ عَفَواْ وَّقَالُواْ قَدۡ مَسَّ ءَابَآءَنَا ٱلضَّرَّآءُ وَٱلسَّرَّآءُ فَأَخَذۡنَٰهُم بَغۡتَةٗ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

95. Tada Mes pakeitėme gėrį blogu kol jie išaugo skaičiumi ir turtu ir sakė: „Mūsų tėvai buvo paliesti blogiu (sveikatos praradimu ir nelaimėmis) ir gėriu (klestėjimu).“ Taigi Mes pačiupome juos netikėtai, jiems neįtariant.

Versetto: 96

وَلَوۡ أَنَّ أَهۡلَ ٱلۡقُرَىٰٓ ءَامَنُواْ وَٱتَّقَوۡاْ لَفَتَحۡنَا عَلَيۡهِم بَرَكَٰتٖ مِّنَ ٱلسَّمَآءِ وَٱلۡأَرۡضِ وَلَٰكِن كَذَّبُواْ فَأَخَذۡنَٰهُم بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

96. O jei miestų žmonės būtų patikėję ir turėję Takva (dievobaimingumą), be abejonės, Mes būtume atvėrę jiems dangų ir žemės palaimą, tačiau jie neigė (Pasiuntinius), taigi Mes užėmėme juos bausme) už tai, ką jie užsidirbo (daugiadievystę ir nusikaltimus).

Versetto: 97

أَفَأَمِنَ أَهۡلُ ٱلۡقُرَىٰٓ أَن يَأۡتِيَهُم بَأۡسُنَا بَيَٰتٗا وَهُمۡ نَآئِمُونَ

97. Ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės naktį, kai jie miegodavo?

Versetto: 98

أَوَأَمِنَ أَهۡلُ ٱلۡقُرَىٰٓ أَن يَأۡتِيَهُم بَأۡسُنَا ضُحٗى وَهُمۡ يَلۡعَبُونَ

98. Arba ar miestų žmonės tada jautėsi saugūs dėl ateinančios Mūsų bausmės popietę, kai jie žaisdavo?

Versetto: 99

أَفَأَمِنُواْ مَكۡرَ ٱللَّهِۚ فَلَا يَأۡمَنُ مَكۡرَ ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡقَوۡمُ ٱلۡخَٰسِرُونَ

99. Ar jie tada jautėsi saugūs dėl Allaho Plano? Niekas nesijaučia saugus dėl Allaho Plano išskyrus žmones, kurie yra pralaimėjusieji.

Versetto: 100

أَوَلَمۡ يَهۡدِ لِلَّذِينَ يَرِثُونَ ٱلۡأَرۡضَ مِنۢ بَعۡدِ أَهۡلِهَآ أَن لَّوۡ نَشَآءُ أَصَبۡنَٰهُم بِذُنُوبِهِمۡۚ وَنَطۡبَعُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَسۡمَعُونَ

100. Argi neakivaizdu tiems, kurie paveldi žemę iš eilės iš jos (buvusiųjų) savininkų, kad jei Mes būtume norėje, būtume nubaudę juos už jų nuodėmes. Ir Mes užantspaudavome jų širdis, kad jie negirdėtų?

Versetto: 101

تِلۡكَ ٱلۡقُرَىٰ نَقُصُّ عَلَيۡكَ مِنۡ أَنۢبَآئِهَاۚ وَلَقَدۡ جَآءَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِ فَمَا كَانُواْ لِيُؤۡمِنُواْ بِمَا كَذَّبُواْ مِن قَبۡلُۚ كَذَٰلِكَ يَطۡبَعُ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِ ٱلۡكَٰفِرِينَ

101. Tai buvo miestai, kurių istoriją Mes papasakojame tau (Muchammedai ﷺ ). Ir iš tiesų atėjo pas juos jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais, tačiau nebuvo tokie, kurie patikėtų tuo, ką jis prieš tai neigė. Taigi Allahas užantspauduoja netikinčiųjų širdis (nuo bet kokio teisingo religinio vedimo).

Versetto: 102

وَمَا وَجَدۡنَا لِأَكۡثَرِهِم مِّنۡ عَهۡدٖۖ وَإِن وَجَدۡنَآ أَكۡثَرَهُمۡ لَفَٰسِقِينَ

102. Ir daugumą iš jų Mes pamatėme esant neištikimus savo įsipareigojimams, tačiau daugumą iš jų Mes aptikome iš tiesų esant Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui).

Versetto: 103

ثُمَّ بَعَثۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِم مُّوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَآ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ فَظَلَمُواْ بِهَاۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

103. Tada po jų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ženklais Firaunui (Faraonui) ir jo vadams, tačiau jie klaidingai atmetė juos. Taigi pažiūrėkite, kokia buvo Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų, ištvirkėlių) pabaiga.

Versetto: 104

وَقَالَ مُوسَىٰ يَٰفِرۡعَوۡنُ إِنِّي رَسُولٞ مِّن رَّبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

104. Ir Mūsa (Mozė) tarė: „Firaun (Faraonai), iš tiesų aš esu Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpaties Pasiuntinys.

Versetto: 105

حَقِيقٌ عَلَىٰٓ أَن لَّآ أَقُولَ عَلَى ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡحَقَّۚ قَدۡ جِئۡتُكُم بِبَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّكُمۡ فَأَرۡسِلۡ مَعِيَ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

105. „Teisinga man nesakyti nieko kita apie Allahą, išskyrus tiesą. Iš tiesų, aš atėjau pas jus nuo savojo Viešpaties su aiškiu įrodymu. Taigi lai Israelio (Izraelio) vaikai išvyksta kartu su manimi.“

Versetto: 106

قَالَ إِن كُنتَ جِئۡتَ بِـَٔايَةٖ فَأۡتِ بِهَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

106. [Firaunas (Faraonas)] tarė: „Jei atėjai su ženklu, tai skelbk jį, jei esi vienas iš tų, kurie sako tiesą.“

Versetto: 107

فَأَلۡقَىٰ عَصَاهُ فَإِذَا هِيَ ثُعۡبَانٞ مُّبِينٞ

107. Tada [Mūsa (Mozė)] sviedė savo lazdą ir štai! Ji tapo gyvate, akivaizdžia!

Versetto: 108

وَنَزَعَ يَدَهُۥ فَإِذَا هِيَ بَيۡضَآءُ لِلنَّٰظِرِينَ

108. Ir jis ištraukė savo ranką ir štai! Ji buvo balta (spinduliuojanti) žiūrovams.“

Versetto: 109

قَالَ ٱلۡمَلَأُ مِن قَوۡمِ فِرۡعَوۡنَ إِنَّ هَٰذَا لَسَٰحِرٌ عَلِيمٞ

109. Firauno (Faraono) žmonių vadai tarė: „Tai iš tiesų patyręs burtininkas.“

Versetto: 110

يُرِيدُ أَن يُخۡرِجَكُم مِّنۡ أَرۡضِكُمۡۖ فَمَاذَا تَأۡمُرُونَ

110. „Jis nori išvaryti jus iš jūsų žemės, taigi ką patarsite?“

Versetto: 111

قَالُوٓاْ أَرۡجِهۡ وَأَخَاهُ وَأَرۡسِلۡ فِي ٱلۡمَدَآئِنِ حَٰشِرِينَ

111. Jie tarė: „Palikite jį ir jo brolį (kuriam laikui) ir išsiųskite šauklius į miestus surinkti -

Versetto: 112

يَأۡتُوكَ بِكُلِّ سَٰحِرٍ عَلِيمٖ

112. Kad šie atvestų pas jus visus labiausiai patyrusius burtininkus.“

Versetto: 113

وَجَآءَ ٱلسَّحَرَةُ فِرۡعَوۡنَ قَالُوٓاْ إِنَّ لَنَا لَأَجۡرًا إِن كُنَّا نَحۡنُ ٱلۡغَٰلِبِينَ

113. Taigi burtininkai atėjo pas Firauną (Faraoną). Jie tarė: „Iš tiesų, mums bus (geras) atlygis, jei mes būsime laimėtojai.“

Versetto: 114

قَالَ نَعَمۡ وَإِنَّكُمۡ لَمِنَ ٱلۡمُقَرَّبِينَ

114. Jis tarė: „Taip, ir dar daugiau – jūs būsite (tuo atveju) artimiausi (man).“

Versetto: 115

قَالُواْ يَٰمُوسَىٰٓ إِمَّآ أَن تُلۡقِيَ وَإِمَّآ أَن نَّكُونَ نَحۡنُ ٱلۡمُلۡقِينَ

115. Jie tarė: „Mūsa (Moze), ar tu meti (pirmas) ar mūsų (pirmas) metimas?“

Versetto: 116

قَالَ أَلۡقُواْۖ فَلَمَّآ أَلۡقَوۡاْ سَحَرُوٓاْ أَعۡيُنَ ٱلنَّاسِ وَٱسۡتَرۡهَبُوهُمۡ وَجَآءُو بِسِحۡرٍ عَظِيمٖ

116. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Meskite jūs (pirmieji).“ Taigi jie išmetė (burtą), jie apkerėjo žmonių akis ir įbaugino juos ir pademonstravo puikią magiją.

Versetto: 117

۞ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَلۡقِ عَصَاكَۖ فَإِذَا هِيَ تَلۡقَفُ مَا يَأۡفِكُونَ

117. Ir Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), (sakydami): „Sviesk savo lazdą.“ Iš štai! Tai kaip mat prarijo visą melą, kurį jie parodė.

Versetto: 118

فَوَقَعَ ٱلۡحَقُّ وَبَطَلَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

118. Taigi tiesa buvo patvirtinta ir visa, ką jie padarė, nepadarė jokio įspūdžio.

Versetto: 119

فَغُلِبُواْ هُنَالِكَ وَٱنقَلَبُواْ صَٰغِرِينَ

119. Taigi jie ten buvo nugalėti ir grįžo užsitraukę gėdą.

Versetto: 120

وَأُلۡقِيَ ٱلسَّحَرَةُ سَٰجِدِينَ

120. O burtininkai puolė kniūbsčiomis.

Versetto: 121

قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِرَبِّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

121. Jie sakė: „Mes tikime Alamyn (žmonijos, džinų ir viso, kas egzistuoja) Viešpatį.“

Versetto: 122

رَبِّ مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ

122. „Viešpatį Mūsos (Mozės) ir Harūno (Arono).“

Versetto: 123

قَالَ فِرۡعَوۡنُ ءَامَنتُم بِهِۦ قَبۡلَ أَنۡ ءَاذَنَ لَكُمۡۖ إِنَّ هَٰذَا لَمَكۡرٞ مَّكَرۡتُمُوهُ فِي ٱلۡمَدِينَةِ لِتُخۡرِجُواْ مِنۡهَآ أَهۡلَهَاۖ فَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَ

123. Firaunas (Faraonas) tarė: „Jūs patikėjote juo [Mūsa (Moze)] man nedavus jums leidimo. Iš tiesų, tai sąmokslas, kurį jūs surengėt mieste, kad išvarytumėt jo žmones, tačiau jūs žinosite.

Versetto: 124

لَأُقَطِّعَنَّ أَيۡدِيَكُمۡ وَأَرۡجُلَكُم مِّنۡ خِلَٰفٖ ثُمَّ لَأُصَلِّبَنَّكُمۡ أَجۡمَعِينَ

124. Aš tikrai nukaposiu jūsų rankas ir jūsų pėdas iš priešingų pusių, tada nukryžiuosiu jus visus.“

Versetto: 125

قَالُوٓاْ إِنَّآ إِلَىٰ رَبِّنَا مُنقَلِبُونَ

125. Jie tarė: „Iš tiesų, mes grįžtame pas savo Viešpatį.“

Versetto: 126

وَمَا تَنقِمُ مِنَّآ إِلَّآ أَنۡ ءَامَنَّا بِـَٔايَٰتِ رَبِّنَا لَمَّا جَآءَتۡنَاۚ رَبَّنَآ أَفۡرِغۡ عَلَيۡنَا صَبۡرٗا وَتَوَفَّنَا مُسۡلِمِينَ

126. „O tu keršiji mums tik todėl, kad mes patikėjome mūsų Viešpaties Ajat (įrodymais, įkalčiais, pamokomis, ženklais ir t.t.), kai šie mus pasiekė! Mūsų Viešpatie! Apipilk mus kantrybe, ir leisk mums mirti musulmonais.“

Versetto: 127

وَقَالَ ٱلۡمَلَأُ مِن قَوۡمِ فِرۡعَوۡنَ أَتَذَرُ مُوسَىٰ وَقَوۡمَهُۥ لِيُفۡسِدُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَيَذَرَكَ وَءَالِهَتَكَۚ قَالَ سَنُقَتِّلُ أَبۡنَآءَهُمۡ وَنَسۡتَحۡيِۦ نِسَآءَهُمۡ وَإِنَّا فَوۡقَهُمۡ قَٰهِرُونَ

127. Firauno (Faraono) žmonių vadai sakė: „Ar paliksi Mūsą (Mozę) ir jo žmones skleisti piktadarybes žemėje ir apleisti tave ir tavo dievus?“ Jis tarė: „Mes žudysime jų sūnus ir leisime gyventi jų moterims ir mes iš tiesų turime nenugalimą jėgą prieš juos.“

Versetto: 128

قَالَ مُوسَىٰ لِقَوۡمِهِ ٱسۡتَعِينُواْ بِٱللَّهِ وَٱصۡبِرُوٓاْۖ إِنَّ ٱلۡأَرۡضَ لِلَّهِ يُورِثُهَا مَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦۖ وَٱلۡعَٰقِبَةُ لِلۡمُتَّقِينَ

128. Mūsa (Mozė) tarė savo žmonėms: „Prašykite Allaho pagalbos ir būkite kantrūs. Iš tiesų, žemė yra Allaho. Jis suteikia ją kaip paveldą tam, kam Jis nori iš Savo vergų. Ir (palaiminta) pabaiga yra Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2).”

Versetto: 129

قَالُوٓاْ أُوذِينَا مِن قَبۡلِ أَن تَأۡتِيَنَا وَمِنۢ بَعۡدِ مَا جِئۡتَنَاۚ قَالَ عَسَىٰ رَبُّكُمۡ أَن يُهۡلِكَ عَدُوَّكُمۡ وَيَسۡتَخۡلِفَكُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَيَنظُرَ كَيۡفَ تَعۡمَلُونَ

129. Jie tarė: „Mes (Israelio (Izraelio) vaikai) kentėjome sunkumus iki tol, kol tu atėjai pas mus, ir nuo tada, kai tu atėjai pas mus.“ Jis tarė: „Gali būti, kad jūsų Viešpats sunaikins jūsų priešus ir padarys jus įpėdiniais žemėje, tam, kad Jis pamatytų, kaip jūs elgsitės.“

Versetto: 130

وَلَقَدۡ أَخَذۡنَآ ءَالَ فِرۡعَوۡنَ بِٱلسِّنِينَ وَنَقۡصٖ مِّنَ ٱلثَّمَرَٰتِ لَعَلَّهُمۡ يَذَّكَّرُونَ

130. Ir iš tiesų Mes nubaudėme Firauno (Faraono) žmones sausros metais ir vaisių (javų) stoka, kad jie prisimintų (būti atidūs).

Versetto: 131

فَإِذَا جَآءَتۡهُمُ ٱلۡحَسَنَةُ قَالُواْ لَنَا هَٰذِهِۦۖ وَإِن تُصِبۡهُمۡ سَيِّئَةٞ يَطَّيَّرُواْ بِمُوسَىٰ وَمَن مَّعَهُۥٓۗ أَلَآ إِنَّمَا طَٰٓئِرُهُمۡ عِندَ ٱللَّهِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

131. Tačiau kaskart, kai gėris pasiekdavo juos, jie sakydavo: „Tai mūsų.“ O jei juos kamuodavo blogis, jie priskirdavo tai blogiems pranašingiesiems ženklams, susijusiems su Mūsa (Moze) ir tiems, kurie su juo. Žinokite! Iš tiesų jų blogi pranašingieji ženklai yra su Allahu, tačiau dauguma iš jų nežino.

Versetto: 132

وَقَالُواْ مَهۡمَا تَأۡتِنَا بِهِۦ مِنۡ ءَايَةٖ لِّتَسۡحَرَنَا بِهَا فَمَا نَحۡنُ لَكَ بِمُؤۡمِنِينَ

132. Jei sakė [Mūsai (Mozei)]: „Kad ir kokius Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) tu atneštum mums, su kuriais užsiiminėtum burtais ant mūsų, mes niekada tavimi nepatikėsime.“

Versetto: 133

فَأَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمُ ٱلطُّوفَانَ وَٱلۡجَرَادَ وَٱلۡقُمَّلَ وَٱلضَّفَادِعَ وَٱلدَّمَ ءَايَٰتٖ مُّفَصَّلَٰتٖ فَٱسۡتَكۡبَرُواْ وَكَانُواْ قَوۡمٗا مُّجۡرِمِينَ

133. Taigi Mes nusiuntėme ant jų: potvynį, skėrius, uteles, varles ir kraują (kaip eilę) aiškių ženklų, tačiau jie vis tiek liko išdidūs ir jie buvo iš tų žmonių, kurie buvo Mudžrimūn (nusikaltėliai, daugiadieviai, nusidėjėliai).

Versetto: 134

وَلَمَّا وَقَعَ عَلَيۡهِمُ ٱلرِّجۡزُ قَالُواْ يَٰمُوسَى ٱدۡعُ لَنَا رَبَّكَ بِمَا عَهِدَ عِندَكَۖ لَئِن كَشَفۡتَ عَنَّا ٱلرِّجۡزَ لَنُؤۡمِنَنَّ لَكَ وَلَنُرۡسِلَنَّ مَعَكَ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ

134. O kai juos ištiko bausmė, jie sakė: „Mūsa (Moze), maldauk savo Viešpaties dėl mūsų dėl Jo Pažado tau. Jei panaikinsi mūsų bausmę, mes tikrai patikėsime tavimi ir leisime Israelio (Izraelio) vaikams eiti su tavimi.“

Versetto: 135

فَلَمَّا كَشَفۡنَا عَنۡهُمُ ٱلرِّجۡزَ إِلَىٰٓ أَجَلٍ هُم بَٰلِغُوهُ إِذَا هُمۡ يَنكُثُونَ

135. Tačiau kai Mes pašalinome jų bausmę nustatytam laikui, kurį jie pasiekė, štai! Jie sulaužė savo žodį!

Versetto: 136

فَٱنتَقَمۡنَا مِنۡهُمۡ فَأَغۡرَقۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡيَمِّ بِأَنَّهُمۡ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَكَانُواْ عَنۡهَا غَٰفِلِينَ

136. Taigi Mes atlyginome jiems. Mes paskandinome juos jūroje, nes jie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir jų nepaisė.

Versetto: 137

وَأَوۡرَثۡنَا ٱلۡقَوۡمَ ٱلَّذِينَ كَانُواْ يُسۡتَضۡعَفُونَ مَشَٰرِقَ ٱلۡأَرۡضِ وَمَغَٰرِبَهَا ٱلَّتِي بَٰرَكۡنَا فِيهَاۖ وَتَمَّتۡ كَلِمَتُ رَبِّكَ ٱلۡحُسۡنَىٰ عَلَىٰ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ بِمَا صَبَرُواْۖ وَدَمَّرۡنَا مَا كَانَ يَصۡنَعُ فِرۡعَوۡنُ وَقَوۡمُهُۥ وَمَا كَانُواْ يَعۡرِشُونَ

137. Ir Mes privertėme žmones, kurie buvo laikomi silpni, paveldėti rytines žemes ir vakarines, kurias Mes palaiminome. Ir teisingas tavo Viešpaties Žodis buvo išpildytas Israelio (Izraelio) vaikams dėl jų ištvermės. Ir Mes visiškai sunaikinome visus didžius darbus ir pastatus, kuriuos Firaun (Faraonas) ir jo žmonės buvo pastatę.

Versetto: 138

وَجَٰوَزۡنَا بِبَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ ٱلۡبَحۡرَ فَأَتَوۡاْ عَلَىٰ قَوۡمٖ يَعۡكُفُونَ عَلَىٰٓ أَصۡنَامٖ لَّهُمۡۚ قَالُواْ يَٰمُوسَى ٱجۡعَل لَّنَآ إِلَٰهٗا كَمَا لَهُمۡ ءَالِهَةٞۚ قَالَ إِنَّكُمۡ قَوۡمٞ تَجۡهَلُونَ

138. Ir Mes pernešėme Israelio (Izraelio) vaikus (saugiai) per jūrą, ir jie susidūrė su žmonėmis, atsidavusiais kai kuriems savo stabams (garbinime). Jie tarė: „O Mūsa (Moze), pagamink mums ilah ^[4] (dievybę) taip, kaip ir jie turi alihah (dievybes).“ Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate nežinantys žmonės (Allaho Didybės ir Didingumo bei to, kas jums privaloma, t. y. negarbinti nieko kito tik Allahą Vienintelį, Vienintelį viso, kas egzistuoja, Dievą.)“

[4] Ilah: turintis teisę būti garbinamas.

Versetto: 139

إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ مُتَبَّرٞ مَّا هُمۡ فِيهِ وَبَٰطِلٞ مَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

139. [Mūsa (Mozė) pridūrė:] „Iš tiesų, šie žmonės bus sunaikinti dėl to, kuo jie užsiėmė (stabų garbinimu). Ir visa, ką jie daro, yra bergždžia.“

Versetto: 140

قَالَ أَغَيۡرَ ٱللَّهِ أَبۡغِيكُمۡ إِلَٰهٗا وَهُوَ فَضَّلَكُمۡ عَلَى ٱلۡعَٰلَمِينَ

140. Jis sakė: „Ar aš turėčiau jums ieškoti kito ilah (dievybės), nei Allahas, kai Jis suteikė jums viršenybę virš Alamyn (jūsų laikotarpio žmonijos ir džinų).“

Versetto: 141

وَإِذۡ أَنجَيۡنَٰكُم مِّنۡ ءَالِ فِرۡعَوۡنَ يَسُومُونَكُمۡ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِ يُقَتِّلُونَ أَبۡنَآءَكُمۡ وَيَسۡتَحۡيُونَ نِسَآءَكُمۡۚ وَفِي ذَٰلِكُم بَلَآءٞ مِّن رَّبِّكُمۡ عَظِيمٞ

141. Ir (atminkite), kai Mes išgelbėjome jus nuo Firauno (Faraono) žmonių, kurie kėlė jums didžiausias kančias, žudydami jūsų sūnus ir leisdami jūsų moterims gyventi. Ir tai buvo didelis išbandymas iš jūsų Viešpaties.“

Versetto: 142

۞ وَوَٰعَدۡنَا مُوسَىٰ ثَلَٰثِينَ لَيۡلَةٗ وَأَتۡمَمۡنَٰهَا بِعَشۡرٖ فَتَمَّ مِيقَٰتُ رَبِّهِۦٓ أَرۡبَعِينَ لَيۡلَةٗۚ وَقَالَ مُوسَىٰ لِأَخِيهِ هَٰرُونَ ٱخۡلُفۡنِي فِي قَوۡمِي وَأَصۡلِحۡ وَلَا تَتَّبِعۡ سَبِيلَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

142. Ir Mes paskyrėme Mūsai (Mozei) trisdešimt naktų ir pridėjome (prie to laiko) (dar) dešimt. Ir jis pabaigė savojo Viešpaties paskirtą keturiasdešimties naktų laiką. Ir Mūsa (Mozė) sakė savo broliui Harūnui (Aronui): „Pakeisk mane mano žmonėmis, elkis pagal Teisingą Kelią (įsakydamas žmonėms paklusti Allahui ir garbinti Ji Vienintelį) ir nesek Mufsidūn (nesantaikos kėlėjų) keliu.“

Versetto: 143

وَلَمَّا جَآءَ مُوسَىٰ لِمِيقَٰتِنَا وَكَلَّمَهُۥ رَبُّهُۥ قَالَ رَبِّ أَرِنِيٓ أَنظُرۡ إِلَيۡكَۚ قَالَ لَن تَرَىٰنِي وَلَٰكِنِ ٱنظُرۡ إِلَى ٱلۡجَبَلِ فَإِنِ ٱسۡتَقَرَّ مَكَانَهُۥ فَسَوۡفَ تَرَىٰنِيۚ فَلَمَّا تَجَلَّىٰ رَبُّهُۥ لِلۡجَبَلِ جَعَلَهُۥ دَكّٗا وَخَرَّ مُوسَىٰ صَعِقٗاۚ فَلَمَّآ أَفَاقَ قَالَ سُبۡحَٰنَكَ تُبۡتُ إِلَيۡكَ وَأَنَا۠ أَوَّلُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

143. Ir kai Mūsa (Mozė) atėjo Mūsų paskirtu laiku ir į (paskirtą) vietą, ir jo Viešpats (Allahas) kalbėjo su juo, jis tarė: „Mano Viešpatie, parodyk man (Save), kad galėčiau į Tave pažvelgti.“ Allahas tarė: „Tu negali matyti Manęs, tačiau pažvelk į kalną: jei jis stovės ramiai savo vietoje, tada tu pamatysi Mane.“ Tai kai jo Viešpats pasirodė kalnui ^[5], Jis privertė ji sugriūti į dulkes ir Mūsa (Mozė) apalpo. Tada, kai jis atgavo savo pojūčius, jis tarė: „Šlovė Tau, aš atsigręžiu į Tave atgailaudamas ir esu pirmasis iš tikinčiųjų.“

[5] Sifat-ullah (Allaho Atributai): [Žr. ajos 3:73 išnašą].

Versetto: 144

قَالَ يَٰمُوسَىٰٓ إِنِّي ٱصۡطَفَيۡتُكَ عَلَى ٱلنَّاسِ بِرِسَٰلَٰتِي وَبِكَلَٰمِي فَخُذۡ مَآ ءَاتَيۡتُكَ وَكُن مِّنَ ٱلشَّٰكِرِينَ

144. (Allahas) tarė: „Mūsa (Moze), Aš išrinkau tave virš žmonių Savo Žinia ir Savo kalbėjimu (su tavimi). Taigi laikykis to, ką suteikiau tau, ir būk iš dėkingųjų.“

Versetto: 145

وَكَتَبۡنَا لَهُۥ فِي ٱلۡأَلۡوَاحِ مِن كُلِّ شَيۡءٖ مَّوۡعِظَةٗ وَتَفۡصِيلٗا لِّكُلِّ شَيۡءٖ فَخُذۡهَا بِقُوَّةٖ وَأۡمُرۡ قَوۡمَكَ يَأۡخُذُواْ بِأَحۡسَنِهَاۚ سَأُوْرِيكُمۡ دَارَ ٱلۡفَٰسِقِينَ

145. Ir Mes užrašėme jam ant Lentelių pamokas, išgautas iš visų dalykų, ir visų dalykų paaiškinimą (ir tarėme): „Laikykis šito tvirtai ir liepk savo žmonėms laikytis pačių puikiausių nurodymų. Aš parodysiu tau Al-Fasikūn (maištingųjų, nepaklusniųjų Allahui) namus.

Versetto: 146

سَأَصۡرِفُ عَنۡ ءَايَٰتِيَ ٱلَّذِينَ يَتَكَبَّرُونَ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَإِن يَرَوۡاْ كُلَّ ءَايَةٖ لَّا يُؤۡمِنُواْ بِهَا وَإِن يَرَوۡاْ سَبِيلَ ٱلرُّشۡدِ لَا يَتَّخِذُوهُ سَبِيلٗا وَإِن يَرَوۡاْ سَبِيلَ ٱلۡغَيِّ يَتَّخِذُوهُ سَبِيلٗاۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَكَانُواْ عَنۡهَا غَٰفِلِينَ

146. Aš nugręšiu nuo Savo Ajat (Korano eilučių) tuos, kurie elgiasi akiplėšiškai žemėje, neturėdami tam teisės, ir (netgi) jei jie matys visus Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), jie netikės jais. Ir jei jie matys teisingą kelią (viendievystės, dievobaimingumo ir gerų darbų), jie nesirinks jo kaip Kelio, tačiau jei jie matys klaidingą kelią (daugiadievystės, nusikaltimų ir blogų darbų), jie pasirinks šį kelią. Tai yra dėl to, kad jie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir jų nepaisė (kad išmoktų pamoką).

Versetto: 147

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَلِقَآءِ ٱلۡأٓخِرَةِ حَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡۚ هَلۡ يُجۡزَوۡنَ إِلَّا مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

147. Tų, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir Susitikimą Amžinybėje (Prikėlimo Dieną), bergždi yra jų darbai. Ar jiems bus atlyginta kuo nors kitu, nei tuo, ką jie darydavo?

Versetto: 148

وَٱتَّخَذَ قَوۡمُ مُوسَىٰ مِنۢ بَعۡدِهِۦ مِنۡ حُلِيِّهِمۡ عِجۡلٗا جَسَدٗا لَّهُۥ خُوَارٌۚ أَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّهُۥ لَا يُكَلِّمُهُمۡ وَلَا يَهۡدِيهِمۡ سَبِيلًاۘ ٱتَّخَذُوهُ وَكَانُواْ ظَٰلِمِينَ

148. Ir Mūsos (Mozės) žmonės, jam nebūnant, pagamino iš savo puošmenų veršiuko atvaizdą (garbinimui). Jis turėjo garsą (taip, lyg mūktų). Argi jie nematė, kad jis negali nei kalbėti jiems nei vesti juos keliu? Jie pasirinko jį (garbinimui) ir jie buvo Zalimūn (nusidėjėliai).

Versetto: 149

وَلَمَّا سُقِطَ فِيٓ أَيۡدِيهِمۡ وَرَأَوۡاْ أَنَّهُمۡ قَدۡ ضَلُّواْ قَالُواْ لَئِن لَّمۡ يَرۡحَمۡنَا رَبُّنَا وَيَغۡفِرۡ لَنَا لَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

149. Ir kai jie gailėjosi ir pamatė, kad nuklydo, jie (atgailavo ir) tarė: „Jei mūsų Viešpats nesuteiks mums gailestingumo ir neatleis mums, mes tikrai būsime iš pralaimėtojų.“

Versetto: 150

وَلَمَّا رَجَعَ مُوسَىٰٓ إِلَىٰ قَوۡمِهِۦ غَضۡبَٰنَ أَسِفٗا قَالَ بِئۡسَمَا خَلَفۡتُمُونِي مِنۢ بَعۡدِيٓۖ أَعَجِلۡتُمۡ أَمۡرَ رَبِّكُمۡۖ وَأَلۡقَى ٱلۡأَلۡوَاحَ وَأَخَذَ بِرَأۡسِ أَخِيهِ يَجُرُّهُۥٓ إِلَيۡهِۚ قَالَ ٱبۡنَ أُمَّ إِنَّ ٱلۡقَوۡمَ ٱسۡتَضۡعَفُونِي وَكَادُواْ يَقۡتُلُونَنِي فَلَا تُشۡمِتۡ بِيَ ٱلۡأَعۡدَآءَ وَلَا تَجۡعَلۡنِي مَعَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

150. Ir kai Mūsa (Mozė) grįžo pas savo žmones, piktas ir nuliūdęs, jis tarė: „Koks blogis yra tai, ką jūs padarėte (t. y. garbindami veršiuką), man nebūnant. Ar jūs paskubėjote ir iniciajavote tai, kas susiję su jūsų Viešpačiu (jūs palikote Jo garbinimą)?“ Ir jis numetė Lenteles bei pagriebė savo brolį už jo galvos (plaukų) ir pritempė prie savęs. Harūn (Aronas) tarė: „Mano motinos sūnau, iš tiesų žmonės laikė mane silpnu ir norėjo mane nužudyti, taigi neleisk priešams juoktis iš manęs ir nepriskirk manęs žmonėms, kurie yra Zalimūn (nusidėjėliai).“

Versetto: 151

قَالَ رَبِّ ٱغۡفِرۡ لِي وَلِأَخِي وَأَدۡخِلۡنَا فِي رَحۡمَتِكَۖ وَأَنتَ أَرۡحَمُ ٱلرَّٰحِمِينَ

151. Mūsa (Mozė) tarė: „Mano Viešpatie, atleisk man ir mano broliui ir suteik mums Savo Gailestingumą, nes Tu esi Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

Versetto: 152

إِنَّ ٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ ٱلۡعِجۡلَ سَيَنَالُهُمۡ غَضَبٞ مِّن رَّبِّهِمۡ وَذِلَّةٞ فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُفۡتَرِينَ

152. Neabejotinai, tiems, kurie pasirinko veršiuką (garbinti), bus jų Viešpaties rūstybė ir pažeminimas šiame žemiškajame gyvenime. Taip Mes atlyginame tiems, kurie kuria melus.

Versetto: 153

وَٱلَّذِينَ عَمِلُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ ثُمَّ تَابُواْ مِنۢ بَعۡدِهَا وَءَامَنُوٓاْ إِنَّ رَبَّكَ مِنۢ بَعۡدِهَا لَغَفُورٞ رَّحِيمٞ

153. Tačiau tie, kurie darė blogus darbus ir po to atgailavo ir patikėjo, iš tiesų, jūsų Viešpats po (viso) to yra tikrai Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Versetto: 154

وَلَمَّا سَكَتَ عَن مُّوسَى ٱلۡغَضَبُ أَخَذَ ٱلۡأَلۡوَاحَۖ وَفِي نُسۡخَتِهَا هُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّلَّذِينَ هُمۡ لِرَبِّهِمۡ يَرۡهَبُونَ

154. O kai Mūsos (Mozės) pyktis nurimo, jis paėmė Lenteles. Ir jų įraše buvo teisingas vedimas ir gailestingumas tiems, kurie bijo savo Viešpaties.

Versetto: 155

وَٱخۡتَارَ مُوسَىٰ قَوۡمَهُۥ سَبۡعِينَ رَجُلٗا لِّمِيقَٰتِنَاۖ فَلَمَّآ أَخَذَتۡهُمُ ٱلرَّجۡفَةُ قَالَ رَبِّ لَوۡ شِئۡتَ أَهۡلَكۡتَهُم مِّن قَبۡلُ وَإِيَّٰيَۖ أَتُهۡلِكُنَا بِمَا فَعَلَ ٱلسُّفَهَآءُ مِنَّآۖ إِنۡ هِيَ إِلَّا فِتۡنَتُكَ تُضِلُّ بِهَا مَن تَشَآءُ وَتَهۡدِي مَن تَشَآءُۖ أَنتَ وَلِيُّنَا فَٱغۡفِرۡ لَنَا وَٱرۡحَمۡنَاۖ وَأَنتَ خَيۡرُ ٱلۡغَٰفِرِينَ

155. Ir Mūsa (Mozė) išrinko iš savo žmonių septyniasdešimt (geriausių) žmonių susitikimui Mūsų paskirtu laiku ir vietoje. Ir kai juos ištiko galingas žemės drebėjimas, jis tarė: „Mano Viešpatie, jei tai būtų buvus tokia Tavo Valia, Tu būtum galėjęs prieš tai sunaikinti juos ir mane. Ar Tu sunaikintum mus dėl veiksmų, kuriuos daro kvaili iš mūsų tarpo? Tai tik Tavo išbandymas, kuriuo Tu paklaidini tuos, kuriuos nori, ir vedi teisingai tuos, kuriuos nori. Tu esi mūsų Vali (Globėjas), taigi atleisk mums ir suteik mums Gailestingumą, nes Tu esi Geriausias iš atleidžiančiųjų.

Versetto: 156

۞ وَٱكۡتُبۡ لَنَا فِي هَٰذِهِ ٱلدُّنۡيَا حَسَنَةٗ وَفِي ٱلۡأٓخِرَةِ إِنَّا هُدۡنَآ إِلَيۡكَۚ قَالَ عَذَابِيٓ أُصِيبُ بِهِۦ مَنۡ أَشَآءُۖ وَرَحۡمَتِي وَسِعَتۡ كُلَّ شَيۡءٖۚ فَسَأَكۡتُبُهَا لِلَّذِينَ يَتَّقُونَ وَيُؤۡتُونَ ٱلزَّكَوٰةَ وَٱلَّذِينَ هُم بِـَٔايَٰتِنَا يُؤۡمِنُونَ

156. „Ir nulemk mums gerą šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Be abejonės mes atsigręžėme į Tave.“ Jis tarė: „(Kalbant apie) Mano bausmę – Aš suteikiu ją tam, kam Aš noriu, o Mano Gailestingumas apima viską. Šį (Gailestingumą) aš nulemiu tiems, kurie yra Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2) ir duoda Zakat, ir tiems, kurie tiki Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais ir apreiškimais , t.t.)

Versetto: 157

ٱلَّذِينَ يَتَّبِعُونَ ٱلرَّسُولَ ٱلنَّبِيَّ ٱلۡأُمِّيَّ ٱلَّذِي يَجِدُونَهُۥ مَكۡتُوبًا عِندَهُمۡ فِي ٱلتَّوۡرَىٰةِ وَٱلۡإِنجِيلِ يَأۡمُرُهُم بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَيَنۡهَىٰهُمۡ عَنِ ٱلۡمُنكَرِ وَيُحِلُّ لَهُمُ ٱلطَّيِّبَٰتِ وَيُحَرِّمُ عَلَيۡهِمُ ٱلۡخَبَٰٓئِثَ وَيَضَعُ عَنۡهُمۡ إِصۡرَهُمۡ وَٱلۡأَغۡلَٰلَ ٱلَّتِي كَانَتۡ عَلَيۡهِمۡۚ فَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ بِهِۦ وَعَزَّرُوهُ وَنَصَرُوهُ وَٱتَّبَعُواْ ٱلنُّورَ ٱلَّذِيٓ أُنزِلَ مَعَهُۥٓ أُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُفۡلِحُونَ

157. Tiems, kurie seka Pasiuntiniu – Pranašu, kuris negali nei skaityti, nei rašyti (t. y. Muchammedu ﷺ), kurį jie randa įrašytą pas save Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje), - jis įsako jiems Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir viską, ką islamas nulėmė) ir draudžia jiems Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir viską, ką islamas uždraudė), jis leidžia jiems kaip leistiną At-Taijibat (t. y. visus gerus bei leistinus dalykus, veiksmus, įsitikinimus, žmones, maistą) ir draudžia jiems kaip neleistiną Al-Kabaith (t. y. visus blogus ir neleistinus dalykus, veiksmus, įsitikinimus, žmones ir maistą), jis išlaisvina juos nuo sunkios (Allaho Susitarimo su Israelo (Izraelio) vaikais ) naštos ir nuo juos saistančių pančių (įpareigojimų). Taigi tie, kurie tiki juo (Muchammedu ﷺ), gerbia jį, padeda jam ir seka šviesa (Koranu), kuri buvo nuleista su juo, tai tie, kurie bus sėkmingi. ^[6]

[6] O jūs, kuriems buvo duotas Raštas (judėjai ir krikščionys)! Patikėkite tuo, ką Mes apreiškėme (Muchammedui ﷺ ), patvirtinant tai, kas (jau) yra su jumis, iki tol, kol Mes ištrinsime veidus (padarydami juos kaip kaklo nugarinės pusės, be nosies, burnos, akių) ir apsuksime juos atbulai, arba prakeiksime juos, kaip Mes prakeikėme pažeidusius Šabą. Ir Allaho Įsakymas visada įvykdomas. (Koranas, 4:47)

Versetto: 158

قُلۡ يَٰٓأَيُّهَا ٱلنَّاسُ إِنِّي رَسُولُ ٱللَّهِ إِلَيۡكُمۡ جَمِيعًا ٱلَّذِي لَهُۥ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَ يُحۡيِۦ وَيُمِيتُۖ فَـَٔامِنُواْ بِٱللَّهِ وَرَسُولِهِ ٱلنَّبِيِّ ٱلۡأُمِّيِّ ٱلَّذِي يُؤۡمِنُ بِٱللَّهِ وَكَلِمَٰتِهِۦ وَٱتَّبِعُوهُ لَعَلَّكُمۡ تَهۡتَدُونَ

158. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Žmonės, iš tiesų, aš atsiųstas jums visiems kaip Pasiuntinys Allaho, Kuriam priklauso dangų ir žemės karalystė. La Ilaha illa huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Jis – Tas, Kuri suteikia gyvenimą ir sukelia mirtį. Taigi tikėkite Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), Pranašą, kuris negali nei skaityti, nei rašyti (t. y. Muchammedą ﷺ), kuris tiki Allahą ir Jo Žodžiais [(šiuo Koranu), Tauratu (Tora) ir Indžyliu (Evangelija) ir taip pat Allaho Žodžiu: „Būk!“ - ir jis buvo, t.y. Isa (Jėzus), Marjamos (Marijos) sūnus, ] ir sekite juo, kad būtumėte teisingai vedami.“

Versetto: 159

وَمِن قَوۡمِ مُوسَىٰٓ أُمَّةٞ يَهۡدُونَ بِٱلۡحَقِّ وَبِهِۦ يَعۡدِلُونَ

159. Ir iš Mūsos (Mozės) žmonių yra bendruomenė, kuri veda (žmones) teisingai ir įsteigia tarp jų teisingumą (t. y. teisia teisingai ir tiksliai).

Versetto: 160

وَقَطَّعۡنَٰهُمُ ٱثۡنَتَيۡ عَشۡرَةَ أَسۡبَاطًا أُمَمٗاۚ وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَىٰٓ إِذِ ٱسۡتَسۡقَىٰهُ قَوۡمُهُۥٓ أَنِ ٱضۡرِب بِّعَصَاكَ ٱلۡحَجَرَۖ فَٱنۢبَجَسَتۡ مِنۡهُ ٱثۡنَتَا عَشۡرَةَ عَيۡنٗاۖ قَدۡ عَلِمَ كُلُّ أُنَاسٖ مَّشۡرَبَهُمۡۚ وَظَلَّلۡنَا عَلَيۡهِمُ ٱلۡغَمَٰمَ وَأَنزَلۡنَا عَلَيۡهِمُ ٱلۡمَنَّ وَٱلسَّلۡوَىٰۖ كُلُواْ مِن طَيِّبَٰتِ مَا رَزَقۡنَٰكُمۡۚ وَمَا ظَلَمُونَا وَلَٰكِن كَانُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ

160. Ir Mes išskirstėme juos į dvylika genčių (kaip atskiras) tautas. Mes apreiškėme Mūsai (Mozei), kai jo žmonės prašė jo vandens, (sakydami): „Suduok akmeniui savo lazda.“ - ir ištryško iš jo dvylika versmių, kiekviena grupė žinojo savo vietą vandeniui. Mes pridengėme juos debesimi ir nusiuntėme jiems Al-Mana ir putpelių, (sakydami): „Valgykite iš šio gėrio, kurį Mes jums suteikėme.“ Jie nepakenkė Mums, bet jie pakenkdavo patys sau.

Versetto: 161

وَإِذۡ قِيلَ لَهُمُ ٱسۡكُنُواْ هَٰذِهِ ٱلۡقَرۡيَةَ وَكُلُواْ مِنۡهَا حَيۡثُ شِئۡتُمۡ وَقُولُواْ حِطَّةٞ وَٱدۡخُلُواْ ٱلۡبَابَ سُجَّدٗا نَّغۡفِرۡ لَكُمۡ خَطِيٓـَٰٔتِكُمۡۚ سَنَزِيدُ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

161. Ir (atminkite) kai jiems buvo pasakyta: „Gyvenkite šiame mieste (Jeruzalėje) ir valgykite iš jo kur tik panorėsite, ir sakykite: „(Allahai) atleisk mūsų nuodėmes!“ ir įženkite pro vartus nusilenkę (iš nuolankumo). Mes atleisime jums jūsų nuodėmes. Mes padidinsime (atlygį) gerą darantiems.“

Versetto: 162

فَبَدَّلَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ مِنۡهُمۡ قَوۡلًا غَيۡرَ ٱلَّذِي قِيلَ لَهُمۡ فَأَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ رِجۡزٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ بِمَا كَانُواْ يَظۡلِمُونَ

162. Tačiau tie iš jų, kurie darė blogą, pakeitė žodį, jiems pasakytą. Taigi Mes nusiuntėme jiems kančią iš dangaus mainais už jų nuodėmes. ^[7]

[7] Žr. ają 2:59.

Versetto: 163

وَسۡـَٔلۡهُمۡ عَنِ ٱلۡقَرۡيَةِ ٱلَّتِي كَانَتۡ حَاضِرَةَ ٱلۡبَحۡرِ إِذۡ يَعۡدُونَ فِي ٱلسَّبۡتِ إِذۡ تَأۡتِيهِمۡ حِيتَانُهُمۡ يَوۡمَ سَبۡتِهِمۡ شُرَّعٗا وَيَوۡمَ لَا يَسۡبِتُونَ لَا تَأۡتِيهِمۡۚ كَذَٰلِكَ نَبۡلُوهُم بِمَا كَانُواْ يَفۡسُقُونَ

163. Ir paklausk jų (Muchammedai ﷺ) apie miestą, buvusį prie jūros. Kai jie peržengė ribas dėl Šabo (t. y. šeštadienio), kai jų žuvys atplaukė pas juos viešai Šabo dieną ir neatplaukė pas juos kitą dieną, kai jie neturėjo Šabo. Taip Mes išbandėme juos, nes jie maištaudavo Allaho Įsakymui (nepaklusdavo Allahui) [Žr. Korano ają 4:154].

Versetto: 164

وَإِذۡ قَالَتۡ أُمَّةٞ مِّنۡهُمۡ لِمَ تَعِظُونَ قَوۡمًا ٱللَّهُ مُهۡلِكُهُمۡ أَوۡ مُعَذِّبُهُمۡ عَذَابٗا شَدِيدٗاۖ قَالُواْ مَعۡذِرَةً إِلَىٰ رَبِّكُمۡ وَلَعَلَّهُمۡ يَتَّقُونَ

164. Ir kai bendruomenė iš jų tarpo tarė: „Kodėl jūs pamokslaujate žmonėms, kuriuos Allahas ketina sunaikinti arba nubausti žiauria bausme?“ (Pamokslininkai) atsakė: „Tam, kad išlaisvintume nuo kaltės prieš jūsų Viešpatį (Allahą) ir galbūt jie bijos Allaho.“

Versetto: 165

فَلَمَّا نَسُواْ مَا ذُكِّرُواْ بِهِۦٓ أَنجَيۡنَا ٱلَّذِينَ يَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلسُّوٓءِ وَأَخَذۡنَا ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ بِعَذَابِۭ بَـِٔيسِۭ بِمَا كَانُواْ يَفۡسُقُونَ

165. Taigi kai jie pamiršo priminimus, kurie jiems buvo suteikti, Mes išgelbėjome tuos, kurie draudė blogį, bet Mes pričiupome tuos, kurie elgėsi blogai, su žiauria bausme, nes jie maištaudavo prieš Allaho Įsakymą (nepaklusdavo Allahui).

Versetto: 166

فَلَمَّا عَتَوۡاْ عَن مَّا نُهُواْ عَنۡهُ قُلۡنَا لَهُمۡ كُونُواْ قِرَدَةً خَٰسِـِٔينَ

166. Taigi kai jie peržengė ribas to, kas jiems buvo draudžiama, Mes tarėme jiems: „Tapkite beždžionėmis, neapkenčiamomis ir atstumtomis.“ ^[8]

[8] Tai griežtas įspėjimas žmonijai, kad jie turėtų paklusti tam, ką Allahas jiems įsako, ir laikytis atokiai nuo to, ką Jis jiems draudžia.

Versetto: 167

وَإِذۡ تَأَذَّنَ رَبُّكَ لَيَبۡعَثَنَّ عَلَيۡهِمۡ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ مَن يَسُومُهُمۡ سُوٓءَ ٱلۡعَذَابِۗ إِنَّ رَبَّكَ لَسَرِيعُ ٱلۡعِقَابِ وَإِنَّهُۥ لَغَفُورٞ رَّحِيمٞ

167. Ir (atminkite) kai Jūsų Viešpats paskelbė, kad Jis tikrai siųs prieš juos (t. y. judėjus) iki Prikėlimo dienos tuos, kurie kels jiems žeminančią kančią. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra Greitas Atsilyginti (nepaklusniesiems, nuodėmingiems) ir žinoma Jis yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis (paklusniesiems ir tiems, kurie maldauja Allaho Atleidimo).

Versetto: 168

وَقَطَّعۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ أُمَمٗاۖ مِّنۡهُمُ ٱلصَّٰلِحُونَ وَمِنۡهُمۡ دُونَ ذَٰلِكَۖ وَبَلَوۡنَٰهُم بِٱلۡحَسَنَٰتِ وَٱلسَّيِّـَٔاتِ لَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

168. Ir Mes išskirstėme juos (t. y. judėjus) į įvairias, atskiras grupes žemėje: kai kurios iš jų yra teisingos, o kai kurios yra toli nuo to. Ir Mes išbandėme juos gėriu (malonėmis) ir blogiu (nelaimėmis) tam, kad jie galbūt atigręžtų (į Allaho Paklusnumą).

Versetto: 169

فَخَلَفَ مِنۢ بَعۡدِهِمۡ خَلۡفٞ وَرِثُواْ ٱلۡكِتَٰبَ يَأۡخُذُونَ عَرَضَ هَٰذَا ٱلۡأَدۡنَىٰ وَيَقُولُونَ سَيُغۡفَرُ لَنَا وَإِن يَأۡتِهِمۡ عَرَضٞ مِّثۡلُهُۥ يَأۡخُذُوهُۚ أَلَمۡ يُؤۡخَذۡ عَلَيۡهِم مِّيثَٰقُ ٱلۡكِتَٰبِ أَن لَّا يَقُولُواْ عَلَى ٱللَّهِ إِلَّا ٱلۡحَقَّ وَدَرَسُواْ مَا فِيهِۗ وَٱلدَّارُ ٱلۡأٓخِرَةُ خَيۡرٞ لِّلَّذِينَ يَتَّقُونَۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

169. Tada juos pakeitė (bloga) karta, kuri paveldėjo Knygą, tačiau jie pasirinko (sau) šio žemo gyvenimo gėrius (šio žemiškojo gyvenimo blogus malonumus), sakydami (kaip pasiteisinimą): „(Viskas) mums bus atleidžiama.“ Ir jei (vėl) panašus pasiūlymas (šio žemiškojo gyvenimo blogi malonumai) jiems pasitaikytų, jie (vėl) juos čiuptų (padarytų tas nuodėmes). Argi Knygos susitarimas nebuvo paimtas iš jų tam, kad jie nekalbėtų apie Allahą nieko kita, išskyrus tiesą? Ir jie studijavo tai, kas joje (Knygoje) yra. Ir Amžinybės namai yra geresni tiems, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2). Argi jūs tada nesuprantate?

Versetto: 170

وَٱلَّذِينَ يُمَسِّكُونَ بِٱلۡكِتَٰبِ وَأَقَامُواْ ٱلصَّلَوٰةَ إِنَّا لَا نُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُصۡلِحِينَ

170. O tie, kurie tvirtai laikosi Knygos (t. y. elgiasi pagal jos mokymus) ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-salat), - žinoma, Mes niekada neiššvaistysime atlygio tų, kurie daro teisingus darbus.

Versetto: 171

۞ وَإِذۡ نَتَقۡنَا ٱلۡجَبَلَ فَوۡقَهُمۡ كَأَنَّهُۥ ظُلَّةٞ وَظَنُّوٓاْ أَنَّهُۥ وَاقِعُۢ بِهِمۡ خُذُواْ مَآ ءَاتَيۡنَٰكُم بِقُوَّةٖ وَٱذۡكُرُواْ مَا فِيهِ لَعَلَّكُمۡ تَتَّقُونَ

171. Ir (atminkite) kai Mes pakėlėme kalną virš jų taip, lyg jis būtų baldakimas, ir jie galvojo, kad jis užgrius ant jų. (Mes tarėme): „Tvirtai laikykitės to, ką Mes jums davėme [t. y. Taurato (Toros)], ir prisiminkite tai, kas ten yra (elkitės pagal jo nurodymus) tam, kad bijotumėte Allaho ir paklustumėte Jam.“

Versetto: 172

وَإِذۡ أَخَذَ رَبُّكَ مِنۢ بَنِيٓ ءَادَمَ مِن ظُهُورِهِمۡ ذُرِّيَّتَهُمۡ وَأَشۡهَدَهُمۡ عَلَىٰٓ أَنفُسِهِمۡ أَلَسۡتُ بِرَبِّكُمۡۖ قَالُواْ بَلَىٰ شَهِدۡنَآۚ أَن تَقُولُواْ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ إِنَّا كُنَّا عَنۡ هَٰذَا غَٰفِلِينَ

172. Ir (atminkite) kai jūsų Viešpat išvedė iš Adomo Vaikų, iš jų strėnų, jų sėklas (arba iš Adomo strėnų jo palikuonis) ir privertė juos paliudyti patiems sau (sakant): „Argi aš nesu jūsų Viešpats?“ Jie tarė: „Taip! Mes liudijame.“ tam, kad Prikėlimo dieną nesakytumėte: „Iš tiesų, mes to nežinojome.“

Versetto: 173

أَوۡ تَقُولُوٓاْ إِنَّمَآ أَشۡرَكَ ءَابَآؤُنَا مِن قَبۡلُ وَكُنَّا ذُرِّيَّةٗ مِّنۢ بَعۡدِهِمۡۖ أَفَتُهۡلِكُنَا بِمَا فَعَلَ ٱلۡمُبۡطِلُونَ

173. Arba kad nesakytumėte: „Tai tik mūsų tėvai kadaise priskyrė partnerius garbinime Allahui ir mes buvome (tik jų) palikuonys po jų. Argi Tu sunaikinsi mus dėl žmonių, kurie praktikavo Al-Batil (t. y. daugiadievystę ir nusikaltimų bei nuodėmių darymą, šaukiantis ir garbinant kitus nei Allahas) veiksmų?“

Versetto: 174

وَكَذَٰلِكَ نُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ وَلَعَلَّهُمۡ يَرۡجِعُونَ

174. Taigi Mes detaliai paaiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) tam, kad jie atsigręžtų (į tiesą).

Versetto: 175

وَٱتۡلُ عَلَيۡهِمۡ نَبَأَ ٱلَّذِيٓ ءَاتَيۡنَٰهُ ءَايَٰتِنَا فَٱنسَلَخَ مِنۡهَا فَأَتۡبَعَهُ ٱلشَّيۡطَٰنُ فَكَانَ مِنَ ٱلۡغَاوِينَ

175. Ir recituok (Muchammedai ﷺ) jiems istoriją apie tą, kuriam Mes davėme Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), bet jis juos išmetė, taigi Šaitan (Šėtonas) tapo jo artimu palydovu, o jis tapo iš tų, kurie paklydo.

Versetto: 176

وَلَوۡ شِئۡنَا لَرَفَعۡنَٰهُ بِهَا وَلَٰكِنَّهُۥٓ أَخۡلَدَ إِلَى ٱلۡأَرۡضِ وَٱتَّبَعَ هَوَىٰهُۚ فَمَثَلُهُۥ كَمَثَلِ ٱلۡكَلۡبِ إِن تَحۡمِلۡ عَلَيۡهِ يَلۡهَثۡ أَوۡ تَتۡرُكۡهُ يَلۡهَثۚ ذَّٰلِكَ مَثَلُ ٱلۡقَوۡمِ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَاۚ فَٱقۡصُصِ ٱلۡقَصَصَ لَعَلَّهُمۡ يَتَفَكَّرُونَ

176. Ir jei Mes būtume panorėję, Mes tikrai būtume jį išugdę, tačiau jis įsitvėrė žemės ir sekė savo tuščiu troškimu. Taigi jo panašumas į šunį: jei jį išvarai – jis iškiša savo liežuvį, o jei palieki jį vieną – jis (vis tiek) iškiša savo liežuvį. Toks panašumas yra žmonių, kurie atmeta Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.). Taigi pasakok istorijas, galbūt jie susimąstys.

Versetto: 177

سَآءَ مَثَلًا ٱلۡقَوۡمُ ٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَأَنفُسَهُمۡ كَانُواْ يَظۡلِمُونَ

177. Blogas yra panašumas žmonių, kurie atmetė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir nuskriaudė patys save.

Versetto: 178

مَن يَهۡدِ ٱللَّهُ فَهُوَ ٱلۡمُهۡتَدِيۖ وَمَن يُضۡلِلۡ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡخَٰسِرُونَ

178. Tą, ką Allahas teisingai veda, jis yra išvestas į teisingą kelią, o tą, ką Jis paklaidina – tada tie! Jie yra pralaimėtojai.

Versetto: 179

وَلَقَدۡ ذَرَأۡنَا لِجَهَنَّمَ كَثِيرٗا مِّنَ ٱلۡجِنِّ وَٱلۡإِنسِۖ لَهُمۡ قُلُوبٞ لَّا يَفۡقَهُونَ بِهَا وَلَهُمۡ أَعۡيُنٞ لَّا يُبۡصِرُونَ بِهَا وَلَهُمۡ ءَاذَانٞ لَّا يَسۡمَعُونَ بِهَآۚ أُوْلَٰٓئِكَ كَٱلۡأَنۡعَٰمِ بَلۡ هُمۡ أَضَلُّۚ أُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡغَٰفِلُونَ

179. Ir tikrai, Mes sukūrėme daug iš džinų ir žmonijos Pragarui. Jie turi širdis, kuriomis jie nesupranta, ir jie turi akis, kuriomis jie nemato, ir jie turi ausis, kuriomis jie negirdi (tiesos). Jie yra kaip galvijai. Ne, dar labiau paklydę, tie! Jie yra nerūpestingieji!

Versetto: 180

وَلِلَّهِ ٱلۡأَسۡمَآءُ ٱلۡحُسۡنَىٰ فَٱدۡعُوهُ بِهَاۖ وَذَرُواْ ٱلَّذِينَ يُلۡحِدُونَ فِيٓ أَسۡمَٰٓئِهِۦۚ سَيُجۡزَوۡنَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

180. Ir (visi) Gražiausieji Vardai priklauso Allahui ^[9], taigi šaukite Jį jais ir palikite kompaniją tų, kurie nepatvirtina arba neigia (arba kalba nepagarbiai apie) Jo Vardus. Jiems bus atlyginta už tai, ką jie darydavo.

[9] Allahas turi šimtą minus vieną Vardą, t. y. 99.

Versetto: 181

وَمِمَّنۡ خَلَقۡنَآ أُمَّةٞ يَهۡدُونَ بِٱلۡحَقِّ وَبِهِۦ يَعۡدِلُونَ

181. Ir iš tų, kuriuos Mes sukūrėme, yra bendruomenė, teisingai vedanti (kitus) su tiesa ir įsteigianti teisingumą su ja.

Versetto: 182

وَٱلَّذِينَ كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا سَنَسۡتَدۡرِجُهُم مِّنۡ حَيۡثُ لَا يَعۡلَمُونَ

182. Tuos, kurie neigia Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.), Mes palaipsniui pričiupsime juos su bausme tokiais būdais, kokių jie nesuvoks.

Versetto: 183

وَأُمۡلِي لَهُمۡۚ إِنَّ كَيۡدِي مَتِينٌ

183. Ir Aš trumpam atidedu jų (nuosprendį). Be abejonės, Mano Planas yra tvirtas.

Versetto: 184

أَوَلَمۡ يَتَفَكَّرُواْۗ مَا بِصَاحِبِهِم مِّن جِنَّةٍۚ إِنۡ هُوَ إِلَّا نَذِيرٞ مُّبِينٌ

184. Argi jie nemąsto? Nėra beprotybės jų kompanjone (Muchammede ﷺ). Jis tėra tik paprastas perspėtojas.

Versetto: 185

أَوَلَمۡ يَنظُرُواْ فِي مَلَكُوتِ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا خَلَقَ ٱللَّهُ مِن شَيۡءٖ وَأَنۡ عَسَىٰٓ أَن يَكُونَ قَدِ ٱقۡتَرَبَ أَجَلُهُمۡۖ فَبِأَيِّ حَدِيثِۭ بَعۡدَهُۥ يُؤۡمِنُونَ

185. Argi jie nežiūri į dangų ir žemės karalystę ir visus daiktus, kuriuo sukūrė Allahas? Ir į tai, kad jų gyvenimų pabaiga gali būti arti? Kokia žinia po to jie tikės?

Versetto: 186

مَن يُضۡلِلِ ٱللَّهُ فَلَا هَادِيَ لَهُۥۚ وَيَذَرُهُمۡ فِي طُغۡيَٰنِهِمۡ يَعۡمَهُونَ

186. Tą, ką Allahas paklaidina, niekas negali išvesti į tiesų kelią. Ir Jis leidžia jiems aklai klajoti savo nusidėjime.

Versetto: 187

يَسۡـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلسَّاعَةِ أَيَّانَ مُرۡسَىٰهَاۖ قُلۡ إِنَّمَا عِلۡمُهَا عِندَ رَبِّيۖ لَا يُجَلِّيهَا لِوَقۡتِهَآ إِلَّا هُوَۚ ثَقُلَتۡ فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۚ لَا تَأۡتِيكُمۡ إِلَّا بَغۡتَةٗۗ يَسۡـَٔلُونَكَ كَأَنَّكَ حَفِيٌّ عَنۡهَاۖ قُلۡ إِنَّمَا عِلۡمُهَا عِندَ ٱللَّهِ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعۡلَمُونَ

187. Jie klausia tavęs apie Valandą (Prikėlimo dieną): „Kada bus jos paskirtasis laikas?“ Sakyk: „Žinios apie tai yra pas mano Viešpatį (Vienintelį). Niekas negali atskleisti jos laiko, tik Jis. Jos išvaizda yra paslėpta nuo visų danguje ir žemėje. Neateis ji kitaip, kaip tik netikėtai.“ Jie klausinėja tavęs, ar tu turi gerų žinių apie tai. Sakyk: „Žinios apie tai yra pas Allahą (Vienintelį), tačiau dauguma žmonių nežino.“

Versetto: 188

قُل لَّآ أَمۡلِكُ لِنَفۡسِي نَفۡعٗا وَلَا ضَرًّا إِلَّا مَا شَآءَ ٱللَّهُۚ وَلَوۡ كُنتُ أَعۡلَمُ ٱلۡغَيۡبَ لَٱسۡتَكۡثَرۡتُ مِنَ ٱلۡخَيۡرِ وَمَا مَسَّنِيَ ٱلسُّوٓءُۚ إِنۡ أَنَا۠ إِلَّا نَذِيرٞ وَبَشِيرٞ لِّقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

188. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš neturiu jokios galios padėti ar pakenkti sau, išskyrus taip, kaip Allahas nori. Jei aš žinočiau apie Ghaib (Nematomą), aš užsitikrinčiau sau gausybę turto ir joks blogis manęs nepaliestų. Tačiau aš esu tik perspėtojas ir gerų žinių nešėjas žmonėms, kurie tiki.“

Versetto: 189

۞ هُوَ ٱلَّذِي خَلَقَكُم مِّن نَّفۡسٖ وَٰحِدَةٖ وَجَعَلَ مِنۡهَا زَوۡجَهَا لِيَسۡكُنَ إِلَيۡهَاۖ فَلَمَّا تَغَشَّىٰهَا حَمَلَتۡ حَمۡلًا خَفِيفٗا فَمَرَّتۡ بِهِۦۖ فَلَمَّآ أَثۡقَلَت دَّعَوَا ٱللَّهَ رَبَّهُمَا لَئِنۡ ءَاتَيۡتَنَا صَٰلِحٗا لَّنَكُونَنَّ مِنَ ٱلشَّٰكِرِينَ

189. Tai Jis, Kuris sukūrė jus iš vieno asmens, ir (tada) Jis iš jo sukūrė jo žmoną tam, kad jis galėtų mėgautis gyvenimo su ja malonumu. Kai jis turėjo lytinių santykių su ja, ji tapo nėščia ir nešiojo tai lengvai. Tada, kai tai tapo sunku, jie abu kreipėsi į Allahą, savo Viešpatį (sakydami): „Jei Tu suteiksi mums Salih (visame kame gerą) vaiką, mes tikrai būsime tarp dėkingųjų.“

Versetto: 190

فَلَمَّآ ءَاتَىٰهُمَا صَٰلِحٗا جَعَلَا لَهُۥ شُرَكَآءَ فِيمَآ ءَاتَىٰهُمَاۚ فَتَعَٰلَى ٱللَّهُ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

190. Tačiau kai Jis suteikė jiems Salih (visame kame gerą) vaiką, jie priskyrė Jam (Allahui) partnerius tame, ką Jis jiems suteikė. Aukštas yra Allahas, Išaukštintas virš visko, ką jie priskiria Jam kaip partnerius.

Versetto: 191

أَيُشۡرِكُونَ مَا لَا يَخۡلُقُ شَيۡـٔٗا وَهُمۡ يُخۡلَقُونَ

191. Ar jie priskiria kaip partneriu Allahui tuos, kurie nieko nesukūrė, bet patys yra sukurti?

Versetto: 192

وَلَا يَسۡتَطِيعُونَ لَهُمۡ نَصۡرٗا وَلَآ أَنفُسَهُمۡ يَنصُرُونَ

192. Jokios pagalbos negali jie suteikti, nei gali padėti patys sau.

Versetto: 193

وَإِن تَدۡعُوهُمۡ إِلَى ٱلۡهُدَىٰ لَا يَتَّبِعُوكُمۡۚ سَوَآءٌ عَلَيۡكُمۡ أَدَعَوۡتُمُوهُمۡ أَمۡ أَنتُمۡ صَٰمِتُونَ

193. Ir jei tu kvieti juos į teisingą kelią, jie tavimi neseka. Tau tas pats, ar tu kvieti juos ar tyli.

Versetto: 194

إِنَّ ٱلَّذِينَ تَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ عِبَادٌ أَمۡثَالُكُمۡۖ فَٱدۡعُوهُمۡ فَلۡيَسۡتَجِيبُواْ لَكُمۡ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

194. Iš tiesų tie, kurių tu šaukiesi šalia Allaho, yra vergai kaip ir tu. Taigi šaukis jų ir leisk jiems atsakyti tau, jei esi teisus.

Versetto: 195

أَلَهُمۡ أَرۡجُلٞ يَمۡشُونَ بِهَآۖ أَمۡ لَهُمۡ أَيۡدٖ يَبۡطِشُونَ بِهَآۖ أَمۡ لَهُمۡ أَعۡيُنٞ يُبۡصِرُونَ بِهَآۖ أَمۡ لَهُمۡ ءَاذَانٞ يَسۡمَعُونَ بِهَاۗ قُلِ ٱدۡعُواْ شُرَكَآءَكُمۡ ثُمَّ كِيدُونِ فَلَا تُنظِرُونِ

195. Ar jie turi kojas, kuriomis jie vaikšto? Arba ar jie turi rankas, kuriomis jie laiko? Arba ar turi jie akis, kuriomis jie mato? Arba ar turi jie ausis, kuriomis jie girdi? Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Sukvieskite savo (taip vadinamus) (Allaho) partnerius ir tada surenkite sąmokslą prieš mane, ir neleiskite man atsikvėpti!

Versetto: 196

إِنَّ وَلِـِّۧيَ ٱللَّهُ ٱلَّذِي نَزَّلَ ٱلۡكِتَٰبَۖ وَهُوَ يَتَوَلَّى ٱلصَّٰلِحِينَ

196. Iš tiesų, mano Vali (Globėjas, Rėmėjas ir Gelbėtojas) yra Allahas, Kuris apreiškė Knygą (Koraną), ir Jis saugo (globoja ir gelbėja) teisinguosius.

Versetto: 197

وَٱلَّذِينَ تَدۡعُونَ مِن دُونِهِۦ لَا يَسۡتَطِيعُونَ نَصۡرَكُمۡ وَلَآ أَنفُسَهُمۡ يَنصُرُونَ

197. O tie, kurių jūs šaukiatės šalia Jo (Allaho), negali nei jums padėti, nei padėti patys sau.

Versetto: 198

وَإِن تَدۡعُوهُمۡ إِلَى ٱلۡهُدَىٰ لَا يَسۡمَعُواْۖ وَتَرَىٰهُمۡ يَنظُرُونَ إِلَيۡكَ وَهُمۡ لَا يُبۡصِرُونَ

198. Ir jei tu kviesi juos į teisingą kelią, jie negirdi, ir tu matysi juos žiūrinčius į tave, tačiau jie nemato.

Versetto: 199

خُذِ ٱلۡعَفۡوَ وَأۡمُرۡ بِٱلۡعُرۡفِ وَأَعۡرِضۡ عَنِ ٱلۡجَٰهِلِينَ

199. Rodyk atlaidumą, įsakyk tai, kas yra gera, ir nusigręžk nuo kvailystės (t. y. nebausk jų).

Versetto: 200

وَإِمَّا يَنزَغَنَّكَ مِنَ ٱلشَّيۡطَٰنِ نَزۡغٞ فَٱسۡتَعِذۡ بِٱللَّهِۚ إِنَّهُۥ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

200. Ir jei pikti šnabždesiai iš Šaitan (Šėtono) pasiekia jus, tada prašyk prieglobsčio pas Allahą. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

Versetto: 201

إِنَّ ٱلَّذِينَ ٱتَّقَوۡاْ إِذَا مَسَّهُمۡ طَٰٓئِفٞ مِّنَ ٱلشَّيۡطَٰنِ تَذَكَّرُواْ فَإِذَا هُم مُّبۡصِرُونَ

201. Iš tiesų, tie, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingi – žr. ają 2:2), kai juos aplanko piktos mintys iš Šaitan (Šėtono), jie prisimena (Allahą) ir (iš tiesų) jie tada mato (teisingai).

Versetto: 202

وَإِخۡوَٰنُهُمۡ يَمُدُّونَهُمۡ فِي ٱلۡغَيِّ ثُمَّ لَا يُقۡصِرُونَ

202. Tačiau (kas dėl) jų broliai (velniai), jie (t. y. velniai) stumia juos giliau į nuodėmę, ir jie niekada nesiliauja.

Versetto: 203

وَإِذَا لَمۡ تَأۡتِهِم بِـَٔايَةٖ قَالُواْ لَوۡلَا ٱجۡتَبَيۡتَهَاۚ قُلۡ إِنَّمَآ أَتَّبِعُ مَا يُوحَىٰٓ إِلَيَّ مِن رَّبِّيۚ هَٰذَا بَصَآئِرُ مِن رَّبِّكُمۡ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٞ لِّقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

203. Ir jei tu neparodysi jiems stebuklo, jie sako: „Kodėl tu to neparodei?“ Sakyk: „Aš tik seku tuo, kas man apreikšta mano Viešpaties. Tai (Koranas) yra niekas kitas, kaip jūsų Viešpaties įrodymas ir teisingas vedimas ir gailestingumas žmonėms, kurie tiki.“

Versetto: 204

وَإِذَا قُرِئَ ٱلۡقُرۡءَانُ فَٱسۡتَمِعُواْ لَهُۥ وَأَنصِتُواْ لَعَلَّكُمۡ تُرۡحَمُونَ

204. Taigi, kai Koranas yra recituojamas, klausykitės jo ir tylėkite, kad gautumėte gailestingumą.

Versetto: 205

وَٱذۡكُر رَّبَّكَ فِي نَفۡسِكَ تَضَرُّعٗا وَخِيفَةٗ وَدُونَ ٱلۡجَهۡرِ مِنَ ٱلۡقَوۡلِ بِٱلۡغُدُوِّ وَٱلۡأٓصَالِ وَلَا تَكُن مِّنَ ٱلۡغَٰفِلِينَ

205. Ir prisiminkite savo Viešpatį savyje, nuolankiai ir su baime, ir be garsių žodžių, rytais ir popietėmis ir nebūkite iš tų, kurie yra apsileidę.

Versetto: 206

إِنَّ ٱلَّذِينَ عِندَ رَبِّكَ لَا يَسۡتَكۡبِرُونَ عَنۡ عِبَادَتِهِۦ وَيُسَبِّحُونَهُۥ وَلَهُۥ يَسۡجُدُونَۤ۩

206. Iš tiesų, tie, kurie yra su jūsų Viešpačiu (angelai) niekada perdaug nepasididžiuoja atlikti Jo garbinimo veiksmus, tačiau jie garbina Jo Šlovę ir lenkiasi priešais Jį.