ការបកប្រែអត្ថន័យ អាយ៉ាត់ 39 ជំពូក​ អាន់នូរ - ការបកប្រែជាភាសាលីទុយអានី - មជ្ឈមណ្ឌលបកប្រែរ៉ូវ៉ាទ - សព្វវចនាធិប្បាយនៃគម្ពីគួរអាន

អាយ៉ាត់: 39

وَٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ أَعۡمَٰلُهُمۡ كَسَرَابِۭ بِقِيعَةٖ يَحۡسَبُهُ ٱلظَّمۡـَٔانُ مَآءً حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَهُۥ لَمۡ يَجِدۡهُ شَيۡـٔٗا وَوَجَدَ ٱللَّهَ عِندَهُۥ فَوَفَّىٰهُ حِسَابَهُۥۗ وَٱللَّهُ سَرِيعُ ٱلۡحِسَابِ

39. O tų, kurie netiki, jų poelgiai yra kaip miražas dykumoje. Ištroškęs galvoja, kad tai vanduo, tol, kol prieina prie jo, jis atranda, kad tai niekis. Tačiau jis atranda Allahą su savimi, Kuris sumokės jam, kas priklauso (Pragarą). Ir Allahas yra Greitas atsiskaityti. ^[2]

[2] Netikinčiojo veiksmai yra kaip ištroškusio žmogaus miražas: kai jis susitiks Allahą, jis manys, kad gaus gerą atlygį iš Allaho už savo gerus darbus, tačiau jis nieko neras, kaip ir miražo, ir bus įmestas į Pragaro Ugnį.