وه‌رگێڕانی ماناكان ئایه‌تی 37 سوره‌تی سورەتی الأحزاب - وەرگێڕاوی لیتوانى - فرەفەرهەنگی قورئانی پیرۆز

ئایه‌تی: 37

وَإِذۡ تَقُولُ لِلَّذِيٓ أَنۡعَمَ ٱللَّهُ عَلَيۡهِ وَأَنۡعَمۡتَ عَلَيۡهِ أَمۡسِكۡ عَلَيۡكَ زَوۡجَكَ وَٱتَّقِ ٱللَّهَ وَتُخۡفِي فِي نَفۡسِكَ مَا ٱللَّهُ مُبۡدِيهِ وَتَخۡشَى ٱلنَّاسَ وَٱللَّهُ أَحَقُّ أَن تَخۡشَىٰهُۖ فَلَمَّا قَضَىٰ زَيۡدٞ مِّنۡهَا وَطَرٗا زَوَّجۡنَٰكَهَا لِكَيۡ لَا يَكُونَ عَلَى ٱلۡمُؤۡمِنِينَ حَرَجٞ فِيٓ أَزۡوَٰجِ أَدۡعِيَآئِهِمۡ إِذَا قَضَوۡاْ مِنۡهُنَّ وَطَرٗاۚ وَكَانَ أَمۡرُ ٱللَّهِ مَفۡعُولٗا

37. Ir (atminkite), kai jūs sakėte jam, kuriam Allahas suteikė Malonę (atvesdamas jį į islamą), o tu (Muchammedai ﷺ) padarei paslaugą (išlaisvindamas jį): „Pasilaikyk savo žmoną sau, ir bijokis Allaho.“ Tačiau tu slėpei savyje (t. y. tai, ką Allahas jau padarė tau žinoma, jog Jis suteiks ją tau santuokai) tai, ką Allahas atskleis, tu bijojai žmonių (t. y. jų kalbų, jog Muchammedas ﷺ vedė savo išlaisvinto vergo išskirtą žmoną), tuo tarpu Allahas turėjo geresnę teisę, jog tu Jo bijotum. Taigi, kai Zaid užbaigė savo troškimą jos (t. y. išsiskyrė su ja), Mes suteikėme ją tau santuokai tam, kad (ateityje) nebūtų sunkumų tikintiesiems dėl (santuokos su) jų įsūnių žmonų, kai pastarieji nebenori jų pasilikti (t. y. su jomis išsiskyrė). Ir Allaho Įsakymas turi būti išpildytas.