പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്ത് ഹൂദ് - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Hūd

ആയത്ത്: 1

الٓرۚ كِتَٰبٌ أُحۡكِمَتۡ ءَايَٰتُهُۥ ثُمَّ فُصِّلَتۡ مِن لَّدُنۡ حَكِيمٍ خَبِيرٍ

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. (Tai yra) Knyga, kurios Eilutės yra ištobulintos (visomis žinių prasmėmis) ir tada detaliai paaiškintos Vieno (Allaho), Kuris yra Visa Išmanantis, Visa Suvokiantis (apie viską).

ആയത്ത്: 2

أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّا ٱللَّهَۚ إِنَّنِي لَكُم مِّنۡهُ نَذِيرٞ وَبَشِيرٞ

2. (Sakymas) negarbinti nieko, tik Allahą. Iš tiesų, aš (Muchammedas ﷺ) esu jums nuo Jo perspėtojas ir gerų žinių nešėjas.

ആയത്ത്: 3

وَأَنِ ٱسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّكُمۡ ثُمَّ تُوبُوٓاْ إِلَيۡهِ يُمَتِّعۡكُم مَّتَٰعًا حَسَنًا إِلَىٰٓ أَجَلٖ مُّسَمّٗى وَيُؤۡتِ كُلَّ ذِي فَضۡلٖ فَضۡلَهُۥۖ وَإِن تَوَلَّوۡاْ فَإِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٖ كَبِيرٍ

3. Ir (įsakymas jums): „Prašykite savo Viešpaties atleidimo, ir atsigręžkite į Jį atgailoje, kad Jis suteiktų jums gerą malonumą, paskirtam laikui, ir suteiktų Savo gausią Malonę kiekvienam malonės savininkui (t. y. tam, kuris padeda skurstantiems ir nusipelniusiems, fiziškai ir savo turtu, ar bent geru žodžiu). Tačiau jei jūs nusigręžiate, tada aš bijau jums Didžiosios Dienos (Prikėlimo Dienos) kančios.

ആയത്ത്: 4

إِلَى ٱللَّهِ مَرۡجِعُكُمۡۖ وَهُوَ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٌ

4. Pas Allahą yra jūsų sugrįžimas ir Jis Gali viską.

ആയത്ത്: 5

أَلَآ إِنَّهُمۡ يَثۡنُونَ صُدُورَهُمۡ لِيَسۡتَخۡفُواْ مِنۡهُۚ أَلَا حِينَ يَسۡتَغۡشُونَ ثِيَابَهُمۡ يَعۡلَمُ مَا يُسِرُّونَ وَمَا يُعۡلِنُونَۚ إِنَّهُۥ عَلِيمُۢ بِذَاتِ ٱلصُّدُورِ

5. Nėr abejonės, sulankstė savo krūtines, kad galėtų pasislėpti nuo Jo. Iš tiesų, net kai jie užsidengia savo drabužiais, Jis žino, ką jie slepia ir ką jie atskleidžia. Iš tiesų, Jis yra Visa Žinantis apie krūtinių (giliausias paslaptis).

ആയത്ത്: 6

۞ وَمَا مِن دَآبَّةٖ فِي ٱلۡأَرۡضِ إِلَّا عَلَى ٱللَّهِ رِزۡقُهَا وَيَعۡلَمُ مُسۡتَقَرَّهَا وَمُسۡتَوۡدَعَهَاۚ كُلّٞ فِي كِتَٰبٖ مُّبِينٖ

6. Ir nėra žemėje jokio judančio (gyvo) kūrinio, kuriam nebūtų Allaho nustatytas jo aprūpinimas. Ir Jis žino jo buveinę ir jo indėlį (gimdoje, kape). Viskas yra Aiškioje Knygoje (Al-Lauh-Al-Mahfūz – Nulėmimų Knygoje, esančioje pas Allahą).

ആയത്ത്: 7

وَهُوَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ فِي سِتَّةِ أَيَّامٖ وَكَانَ عَرۡشُهُۥ عَلَى ٱلۡمَآءِ لِيَبۡلُوَكُمۡ أَيُّكُمۡ أَحۡسَنُ عَمَلٗاۗ وَلَئِن قُلۡتَ إِنَّكُم مَّبۡعُوثُونَ مِنۢ بَعۡدِ ٱلۡمَوۡتِ لَيَقُولَنَّ ٱلَّذِينَ كَفَرُوٓاْ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّبِينٞ

7. Ir Jis yra Tas, Kuris sukūrė dangus ir žemę per šešias Dienas ir Jo Sostas buvo ant vandens, kad Jis galėtų išmėginti jus, kuris iš jūsų geriausias poelgiais. Tačiau jei tu sakysi jiems: „Jūs tikrai būsite prikelti po mirties“, tie, kurie netiki, tikrai sakys: „Tai niekas kitas, tik akivaizdi magija.“

ആയത്ത്: 8

وَلَئِنۡ أَخَّرۡنَا عَنۡهُمُ ٱلۡعَذَابَ إِلَىٰٓ أُمَّةٖ مَّعۡدُودَةٖ لَّيَقُولُنَّ مَا يَحۡبِسُهُۥٓۗ أَلَا يَوۡمَ يَأۡتِيهِمۡ لَيۡسَ مَصۡرُوفًا عَنۡهُمۡ وَحَاقَ بِهِم مَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

8. Tačiau jei Mes atidėsime kančią jiems nustatytam laikui, jie tikrai sakys: „Kas ją užlaiko?“ Iš tiesų, tą dieną, kai ji pasieks juos, niekas nenukreips jos nuo jų, ir jie bus apsupti (arba įkris į) to, iš ko jie šaipėsi!

ആയത്ത്: 9

وَلَئِنۡ أَذَقۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ مِنَّا رَحۡمَةٗ ثُمَّ نَزَعۡنَٰهَا مِنۡهُ إِنَّهُۥ لَيَـُٔوسٞ كَفُورٞ

9. Ir jei Mes suteiksime žmogui Mūsų Gailestingumo skonį, ir tada atimsime jį iš jo, iš tiesų! Jis yra kupinas nevilties, nedėkingas.

ആയത്ത്: 10

وَلَئِنۡ أَذَقۡنَٰهُ نَعۡمَآءَ بَعۡدَ ضَرَّآءَ مَسَّتۡهُ لَيَقُولَنَّ ذَهَبَ ٱلسَّيِّـَٔاتُ عَنِّيٓۚ إِنَّهُۥ لَفَرِحٞ فَخُورٌ

10. Tačiau jei Mes leisime jam paragauti gerą (skonį) po to, kai jį palietė blogis (skurdas ir bėdos), jis tikrai sakys: „Bėdos pasitraukė nuo manęs.“ Iš tiesų, jis yra džiūgaujantis ir pagyrūniškas (nedėkingas Allahui).

ആയത്ത്: 11

إِلَّا ٱلَّذِينَ صَبَرُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ أُوْلَٰٓئِكَ لَهُم مَّغۡفِرَةٞ وَأَجۡرٞ كَبِيرٞ

11. Išskyrus tuos, kurie rodo kantrybę ir daro gerus darbus – tie. Jų bus atleidimas ir didis atlygis (Rojus).

ആയത്ത്: 12

فَلَعَلَّكَ تَارِكُۢ بَعۡضَ مَا يُوحَىٰٓ إِلَيۡكَ وَضَآئِقُۢ بِهِۦ صَدۡرُكَ أَن يَقُولُواْ لَوۡلَآ أُنزِلَ عَلَيۡهِ كَنزٌ أَوۡ جَآءَ مَعَهُۥ مَلَكٌۚ إِنَّمَآ أَنتَ نَذِيرٞۚ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ وَكِيلٌ

12. Taigi galbūt tu (Muchammedai ﷺ) gali atsisakyti dalies to, kas yra tau apreikšta, ir kad tavo krūtinė jaučiasi suvaržyta dėl to, kad jie sako: „Kodėl jam nebuvo nuleisti turtai arba (kodėl) angelas neatėjo su juo?“ Tačiau tu tesi perspėtojas. Ir Allahas yra Vakil (visų reikalų Tvarkytojas, Valdytojas, Globėjas) visiems daiktams.

ആയത്ത്: 13

أَمۡ يَقُولُونَ ٱفۡتَرَىٰهُۖ قُلۡ فَأۡتُواْ بِعَشۡرِ سُوَرٖ مِّثۡلِهِۦ مُفۡتَرَيَٰتٖ وَٱدۡعُواْ مَنِ ٱسۡتَطَعۡتُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

13. Arba jie sako: „Jis (Pranašas Muchammedas ﷺ) suklastojo tai (Koraną).“ Sakyk: „Tada pateikite dešimt suklastotų sūrų (skyrių) panašių į tai, ir šaukitės visus, ką galite, nei Allahas (jums pagelbėti), jei kalbate tiesą!“

ആയത്ത്: 14

فَإِلَّمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَكُمۡ فَٱعۡلَمُوٓاْ أَنَّمَآ أُنزِلَ بِعِلۡمِ ٱللَّهِ وَأَن لَّآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ فَهَلۡ أَنتُم مُّسۡلِمُونَ

14. Jei tada jie tau neatsako, žinok tada, kad tai [Apreiškimas (šis Koranas)] yra nuleistas su Allaho Žinojimu ir kad La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis)! Ar jūs tada būsite musulmonai (tie, kurie paklūsta islame)?

ആയത്ത്: 15

مَن كَانَ يُرِيدُ ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَا وَزِينَتَهَا نُوَفِّ إِلَيۡهِمۡ أَعۡمَٰلَهُمۡ فِيهَا وَهُمۡ فِيهَا لَا يُبۡخَسُونَ

15. Kas trokšta šio pasaulio gyvenimo ir jo blizgėjimo, jiems Mes sumokėsime pilnai (atlyginimus) už jų poelgius jame ir nebus jiems tame jokio sumažinimo.

ആയത്ത്: 16

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ لَيۡسَ لَهُمۡ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ إِلَّا ٱلنَّارُۖ وَحَبِطَ مَا صَنَعُواْ فِيهَا وَبَٰطِلٞ مَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

16. Jie yra tie, kuriems Amžinybėje nėra nieko, tik Ugnis, ir bergždi yra poelgiai, kuriuos jie darė jame. Ir neturi jokio rezultato tai, ką jie darydavo.

ആയത്ത്: 17

أَفَمَن كَانَ عَلَىٰ بَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّهِۦ وَيَتۡلُوهُ شَاهِدٞ مِّنۡهُ وَمِن قَبۡلِهِۦ كِتَٰبُ مُوسَىٰٓ إِمَامٗا وَرَحۡمَةًۚ أُوْلَٰٓئِكَ يُؤۡمِنُونَ بِهِۦۚ وَمَن يَكۡفُرۡ بِهِۦ مِنَ ٱلۡأَحۡزَابِ فَٱلنَّارُ مَوۡعِدُهُۥۚ فَلَا تَكُ فِي مِرۡيَةٖ مِّنۡهُۚ إِنَّهُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكَ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يُؤۡمِنُونَ

17. Argi gali jie (musulmonai), kurie pasikliauja aiškiais įrodymais (Koranu) iš savo Viešpaties, ir kuriems liudytojas [Džibrilis (Gabrielius)] iš Jo recituoja (seka) tai (ar gali jie būti lygūs su netikinčiaisiais). Ir prieš jį atėjo Mūsos (Mozės) Knyga, teisingas vedimas ir gailestingumas, jie tikėjo ja, tačiau tos grupės (judėjų, krikščionių ir visų kitų nemusulmonų tautų), kurios neigė jį (Koraną), - Ugnis bus jiems pažadėta susitikimo vieta. Taigi neabejok tuo (t. y. tie, kurie neigė Pranašą Muchammedą ﷺ ir taip pat neigė viską, ką jis atnešė iš Allaho. Iš tiesų, jie įžengs į Pragarą). Iš tiesų, tai tiesa iš jūsų Viešpaties, tačiau dauguma žmonijos netiki. ^[1]

[1] Žr. ajos 3:85 išnašą.

ആയത്ത്: 18

وَمَنۡ أَظۡلَمُ مِمَّنِ ٱفۡتَرَىٰ عَلَى ٱللَّهِ كَذِبًاۚ أُوْلَٰٓئِكَ يُعۡرَضُونَ عَلَىٰ رَبِّهِمۡ وَيَقُولُ ٱلۡأَشۡهَٰدُ هَٰٓؤُلَآءِ ٱلَّذِينَ كَذَبُواْ عَلَىٰ رَبِّهِمۡۚ أَلَا لَعۡنَةُ ٱللَّهِ عَلَى ٱلظَّٰلِمِينَ

18. Ir kas daro daugiau blogio, nei tas, kuris sukuria melą apie Allahą. Tokie bus pristatyti priešais jų Viešpatį ir liudytojai sakys: „Tai tie, kurie melavo apie savo Viešpatį!“ Nėr abejonės! Allaho prakeiksmas yra Al-Zalimūn (daugiadieviams, nusidėjėliams, engėjams).

ആയത്ത്: 19

ٱلَّذِينَ يَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ وَيَبۡغُونَهَا عِوَجٗا وَهُم بِٱلۡأٓخِرَةِ هُمۡ كَٰفِرُونَ

19. Tie, kurie kliudo (kitiems) nuo Allaho Kelio (islamiškojo monoteizmo) ir ieško kreivumų tame, nors jie yra netikintieji Amžinybėje.

ആയത്ത്: 20

أُوْلَٰٓئِكَ لَمۡ يَكُونُواْ مُعۡجِزِينَ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا كَانَ لَهُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ مِنۡ أَوۡلِيَآءَۘ يُضَٰعَفُ لَهُمُ ٱلۡعَذَابُۚ مَا كَانُواْ يَسۡتَطِيعُونَ ٱلسَّمۡعَ وَمَا كَانُواْ يُبۡصِرُونَ

20. Jokiais būdais jie nepabėgs (nuo Allaho Kančios) žemėje, nei turi jie globėjų be Allaho! Jų kančia bus padvigubinta! Jie negalėjo pakęsti girdėti (tiesos skelbėjų) ir jie nematydavo (tiesos, dėl savo didelio nemėgimo, nepaisant to, kad jie turėjo girdėjimo ir matymo jusles).

ആയത്ത്: 21

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ خَسِرُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

21. Jie yra tie, kurie prarado patys save, ir jų sukurtos netikros dievybės išnyks nuo jų.

ആയത്ത്: 22

لَا جَرَمَ أَنَّهُمۡ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ هُمُ ٱلۡأَخۡسَرُونَ

22. Be abejonės, jie yra tie, kurie bus didžiausi pralaimėtojai Amžinybėje.

ആയത്ത്: 23

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ وَأَخۡبَتُوٓاْ إِلَىٰ رَبِّهِمۡ أُوْلَٰٓئِكَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَنَّةِۖ هُمۡ فِيهَا خَٰلِدُونَ

23. Iš tiesų, tie, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus ir nusižemina (atgailoje ir paklusime) prieš savo Viešpatį, jie bus Rojaus gyventojai, gyventi tenais amžinai.

ആയത്ത്: 24

۞ مَثَلُ ٱلۡفَرِيقَيۡنِ كَٱلۡأَعۡمَىٰ وَٱلۡأَصَمِّ وَٱلۡبَصِيرِ وَٱلسَّمِيعِۚ هَلۡ يَسۡتَوِيَانِ مَثَلًاۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

24. Dviejų grupių panašumas yra kaip aklojo ir kurčiojo bei matančiojo ir girdinčiojo. Ar jie vienodi, palyginus? Argi tada jūs nesusirūpinsite?

ആയത്ത്: 25

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا نُوحًا إِلَىٰ قَوۡمِهِۦٓ إِنِّي لَكُمۡ نَذِيرٞ مُّبِينٌ

25. Ir iš tiesų Mes siuntėme Nūhą (Nojų) jo žmonėms (ir jis sakė): „Aš atėjau pas jus kaip paprastas perspėtojas.“

ആയത്ത്: 26

أَن لَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّا ٱللَّهَۖ إِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٍ أَلِيمٖ

26. „Kad jūs negarbintumėte nieko kito, tik Allahą. Tikrai, aš bijau jums skausmingos Dienos kančios.“

ആയത്ത്: 27

فَقَالَ ٱلۡمَلَأُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن قَوۡمِهِۦ مَا نَرَىٰكَ إِلَّا بَشَرٗا مِّثۡلَنَا وَمَا نَرَىٰكَ ٱتَّبَعَكَ إِلَّا ٱلَّذِينَ هُمۡ أَرَاذِلُنَا بَادِيَ ٱلرَّأۡيِ وَمَا نَرَىٰ لَكُمۡ عَلَيۡنَا مِن فَضۡلِۭ بَلۡ نَظُنُّكُمۡ كَٰذِبِينَ

27. Vyriausieji, kurie nepatikėjo iš jo žmonių tarpo, sakė: „Mes matome tave tik kaip žmogų, kaip mes patys, nei mes matome ką nors tavimi sekantį, tik nedoriausius iš mūsų tarpo ir jie (taip pat) pasekė tavimi negalvodami. Ir nematome tavyje mes jokio privalumo mums, iš tiesų galvojame, kad jūs esate melagiai.“

ആയത്ത്: 28

قَالَ يَٰقَوۡمِ أَرَءَيۡتُمۡ إِن كُنتُ عَلَىٰ بَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّي وَءَاتَىٰنِي رَحۡمَةٗ مِّنۡ عِندِهِۦ فَعُمِّيَتۡ عَلَيۡكُمۡ أَنُلۡزِمُكُمُوهَا وَأَنتُمۡ لَهَا كَٰرِهُونَ

28. Jis tarė: „O mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir Gailestingumas (Pranašavimas) atėjo man nuo Jo, tačiau tai (Gailestingumas) buvo užtemdytas nuo jūsų žvilgsnio. Argi mes priversime jus priimti tai (islamiškąjį monoteizmą), kai jūs turite stiprią neapykantą tam?“

ആയത്ത്: 29

وَيَٰقَوۡمِ لَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مَالًاۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَى ٱللَّهِۚ وَمَآ أَنَا۠ بِطَارِدِ ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْۚ إِنَّهُم مُّلَٰقُواْ رَبِّهِمۡ وَلَٰكِنِّيٓ أَرَىٰكُمۡ قَوۡمٗا تَجۡهَلُونَ

29. „Ir mano žmonės! Aš neprašau iš jūsų jokio turto už tai, mano atlygis yra pas nieką kitą, tik Allahą. Aš neketinu išvaryti tų, kurie patikėjo. Iš tiesų, jie susitiks savo Viešpatį, tačiau aš matau, kad jūs esate žmonės, kurie neišmano.

ആയത്ത്: 30

وَيَٰقَوۡمِ مَن يَنصُرُنِي مِنَ ٱللَّهِ إِن طَرَدتُّهُمۡۚ أَفَلَا تَذَكَّرُونَ

30. „Ir mano žmonės! Kas apsaugos mane prieš Allahą, jei aš juos išvarysiu? Argi jūs tada nepamąstysite?“

ആയത്ത്: 31

وَلَآ أَقُولُ لَكُمۡ عِندِي خَزَآئِنُ ٱللَّهِ وَلَآ أَعۡلَمُ ٱلۡغَيۡبَ وَلَآ أَقُولُ إِنِّي مَلَكٞ وَلَآ أَقُولُ لِلَّذِينَ تَزۡدَرِيٓ أَعۡيُنُكُمۡ لَن يُؤۡتِيَهُمُ ٱللَّهُ خَيۡرًاۖ ٱللَّهُ أَعۡلَمُ بِمَا فِيٓ أَنفُسِهِمۡ إِنِّيٓ إِذٗا لَّمِنَ ٱلظَّٰلِمِينَ

31. „Ir aš nesakau jums, kad pas mane yra Allaho Lobiai, nei kad aš žinau Ghaib (Nematomą), nei aš sakau, kad esu angelas, ir aš nesakau apie tuos, į kuriuos jūs žiūrite iš aukšto, kad Allahas nesuteiks jiems nieko gero. Allahas žino, kas yra juose pačiuose (tikėjimą ir t.t.). Tuo atveju, aš turėčiau tikrai būti vienu iš Zalimūn (nusidėjėliu, engėju).“

ആയത്ത്: 32

قَالُواْ يَٰنُوحُ قَدۡ جَٰدَلۡتَنَا فَأَكۡثَرۡتَ جِدَٰلَنَا فَأۡتِنَا بِمَا تَعِدُنَآ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

32. Jie sakė: „Nūhai (Nojau), tu ginčijaisi su mumis ir labai ištęsei ginčą su mumis, dabar pateik mums tai, kuo mums grasini, jei esi sakantis tiesą.“

ആയത്ത്: 33

قَالَ إِنَّمَا يَأۡتِيكُم بِهِ ٱللَّهُ إِن شَآءَ وَمَآ أَنتُم بِمُعۡجِزِينَ

33. Jis tarė: „Tik Allahas pateiks tai (bausmę) jums, jei Jis panorės, ir tada jūs nepabėgsite.“

ആയത്ത്: 34

وَلَا يَنفَعُكُمۡ نُصۡحِيٓ إِنۡ أَرَدتُّ أَنۡ أَنصَحَ لَكُمۡ إِن كَانَ ٱللَّهُ يُرِيدُ أَن يُغۡوِيَكُمۡۚ هُوَ رَبُّكُمۡ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

34. „Ir mano patarimas neduos jums jokios naudos, net jei aš norėčiau jums gerai patarti, jei Allaho Valia yra jus paklaidinti. Jis yra jūsų Viešpats! Ir pas Jį jūs sugrįšite.“

ആയത്ത്: 35

أَمۡ يَقُولُونَ ٱفۡتَرَىٰهُۖ قُلۡ إِنِ ٱفۡتَرَيۡتُهُۥ فَعَلَيَّ إِجۡرَامِي وَأَنَا۠ بَرِيٓءٞ مِّمَّا تُجۡرِمُونَ

35. Arba jie (Mekkos pagonys) sako: „Jis (Muchammedas ﷺ) suklastojo jį (Koraną).“ Sakyk: „Jei aš jį suklastojau, man – mano nusikaltimai, tačiau aš nekaltas dėl (visų) tų nusikaltimų, kuriuos jūs atliekate.“

ആയത്ത്: 36

وَأُوحِيَ إِلَىٰ نُوحٍ أَنَّهُۥ لَن يُؤۡمِنَ مِن قَوۡمِكَ إِلَّا مَن قَدۡ ءَامَنَ فَلَا تَبۡتَئِسۡ بِمَا كَانُواْ يَفۡعَلُونَ

36. Ir buvo apreikšta Nūhui (Nojui): „Nė vienas iš tavo žmonių nepatikės, išskyrus tie, kurie jau įtikėjo. Taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.

ആയത്ത്: 37

وَٱصۡنَعِ ٱلۡفُلۡكَ بِأَعۡيُنِنَا وَوَحۡيِنَا وَلَا تُخَٰطِبۡنِي فِي ٱلَّذِينَ ظَلَمُوٓاْ إِنَّهُم مُّغۡرَقُونَ

37. „Ir pastatyk laivą po Mūsų Akimis ir su Mūsų Apreiškimu, ir nesikviesk Manęs dėl tų, kurie elgėsi blogai. Jie tikrai bus paskandinti.“

ആയത്ത്: 38

وَيَصۡنَعُ ٱلۡفُلۡكَ وَكُلَّمَا مَرَّ عَلَيۡهِ مَلَأٞ مِّن قَوۡمِهِۦ سَخِرُواْ مِنۡهُۚ قَالَ إِن تَسۡخَرُواْ مِنَّا فَإِنَّا نَسۡخَرُ مِنكُمۡ كَمَا تَسۡخَرُونَ

38. Ir kai jis statė laivą, kaskart kai jo žmonių vyriausieji praeidavo pro jį, jie šaipydavosi iš jo. Jis sakė: „Jei jūs šaipotės iš mūsų, taip pat mes šaipomės iš jūsų dėl jūsų šaipymosi.“

ആയത്ത്: 39

فَسَوۡفَ تَعۡلَمُونَ مَن يَأۡتِيهِ عَذَابٞ يُخۡزِيهِ وَيَحِلُّ عَلَيۡهِ عَذَابٞ مُّقِيمٌ

39. „Ir tu žinosi kas yra tas, kam ateis kančia, kuri uždengs jį su gėda ir ant ko nukris besitęsianti kančia.“

ആയത്ത്: 40

حَتَّىٰٓ إِذَا جَآءَ أَمۡرُنَا وَفَارَ ٱلتَّنُّورُ قُلۡنَا ٱحۡمِلۡ فِيهَا مِن كُلّٖ زَوۡجَيۡنِ ٱثۡنَيۡنِ وَأَهۡلَكَ إِلَّا مَن سَبَقَ عَلَيۡهِ ٱلۡقَوۡلُ وَمَنۡ ءَامَنَۚ وَمَآ ءَامَنَ مَعَهُۥٓ إِلَّا قَلِيلٞ

40. (Taip buvo) kol Mūsų Įsakymas atėjo ir krosnis išsiliejo (vanduo lyg fontanai iš žemės). Mes tarėme: „Lipkite į jį (laivą), kiekvienos rūšies po du (vyras ir moteris), ir tavo šeima - išskyrus tą, prieš kurį Žodis jau buvo paskelbtas – ir tie, kurie tiki. Ir niekas netikėjo su juo, išskyrus kelis.“

ആയത്ത്: 41

۞ وَقَالَ ٱرۡكَبُواْ فِيهَا بِسۡمِ ٱللَّهِ مَجۡر۪ىٰهَا وَمُرۡسَىٰهَآۚ إِنَّ رَبِّي لَغَفُورٞ رَّحِيمٞ

41. Ir jis [Nūhas (Nojus)] sakė: „Laipinkitės į jį (laivą) – jo (judėjimo) kryptis ir jo (rymojimo) inkarvietė bus vardan Allaho. Iš tiesų, mano Viešpats yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.“

ആയത്ത്: 42

وَهِيَ تَجۡرِي بِهِمۡ فِي مَوۡجٖ كَٱلۡجِبَالِ وَنَادَىٰ نُوحٌ ٱبۡنَهُۥ وَكَانَ فِي مَعۡزِلٖ يَٰبُنَيَّ ٱرۡكَب مَّعَنَا وَلَا تَكُن مَّعَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

42. Taigi jis (laivas) išplaukė su jais tarp bangų kaip kalnai, ir Nūhas (Nojus) sušuko savo sūnui, kuris atsiskyrė: „Mano sūnau, laipinkis su mumis ir nebūk su netikinčiaisiais.“

ആയത്ത്: 43

قَالَ سَـَٔاوِيٓ إِلَىٰ جَبَلٖ يَعۡصِمُنِي مِنَ ٱلۡمَآءِۚ قَالَ لَا عَاصِمَ ٱلۡيَوۡمَ مِنۡ أَمۡرِ ٱللَّهِ إِلَّا مَن رَّحِمَۚ وَحَالَ بَيۡنَهُمَا ٱلۡمَوۡجُ فَكَانَ مِنَ ٱلۡمُغۡرَقِينَ

43. (Sūnus) atsakė: „Aš nuvyksiu į kokį nors kalną, ir šis išgelbės mane nuo vandens.“ Nūhas (Nojus) tarė: „Šią dieną nėra jokio gelbėtojo nuo Allaho Nulėmimo, išskyrus tuos, kuriems Jis suteikia pasigailėjimą.“ Ir bangos pakilo tarp jų, taigi jis (sūnus) buvo tarp paskendusiųjų.

ആയത്ത്: 44

وَقِيلَ يَٰٓأَرۡضُ ٱبۡلَعِي مَآءَكِ وَيَٰسَمَآءُ أَقۡلِعِي وَغِيضَ ٱلۡمَآءُ وَقُضِيَ ٱلۡأَمۡرُ وَٱسۡتَوَتۡ عَلَى ٱلۡجُودِيِّۖ وَقِيلَ بُعۡدٗا لِّلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

44. Ir buvo pasakyta: „Žeme, praryk savo vandenį, ir dangau, sulaikyk (savo lietų).“ Ir vanduo buvo priverstas nuslūgti ir Nulėmimas buvo išpildytas (t. y. Nūho (Nojaus) žmonių sunaikinimas). Ir jis (laivas) nusileido ant Džudi (Kalno), ir buvo pasakyta: „Tolyn nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai)!“

ആയത്ത്: 45

وَنَادَىٰ نُوحٞ رَّبَّهُۥ فَقَالَ رَبِّ إِنَّ ٱبۡنِي مِنۡ أَهۡلِي وَإِنَّ وَعۡدَكَ ٱلۡحَقُّ وَأَنتَ أَحۡكَمُ ٱلۡحَٰكِمِينَ

45. Ir Nūhas (Nojus) šaukėsi savo Viešpaties ir sakė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, mano sūnus yra iš mano šeimos! Ir be abejonės, Tavo Pažadas yra tiesa, ir Tu esi Teisingiausias iš teisėjų.“

ആയത്ത്: 46

قَالَ يَٰنُوحُ إِنَّهُۥ لَيۡسَ مِنۡ أَهۡلِكَۖ إِنَّهُۥ عَمَلٌ غَيۡرُ صَٰلِحٖۖ فَلَا تَسۡـَٔلۡنِ مَا لَيۡسَ لَكَ بِهِۦ عِلۡمٌۖ إِنِّيٓ أَعِظُكَ أَن تَكُونَ مِنَ ٱلۡجَٰهِلِينَ

46. Jis tarė: „Nūhai (Nojau), tikrai, jis nėra iš tavo šeimos. Iš tiesų, jo darbas yra neteisingas, taigi neprašyk Manęs to, apie ką tu neturi žinių! Aš perspėju tave tam, kad nebūtum vienu iš nežinančiųjų.“

ആയത്ത്: 47

قَالَ رَبِّ إِنِّيٓ أَعُوذُ بِكَ أَنۡ أَسۡـَٔلَكَ مَا لَيۡسَ لِي بِهِۦ عِلۡمٞۖ وَإِلَّا تَغۡفِرۡ لِي وَتَرۡحَمۡنِيٓ أَكُن مِّنَ ٱلۡخَٰسِرِينَ

47. Nūhas (Nojus) tarė: „Mano Viešpatie, aš ieškau Tavo prieglobsčio nuo prašymo Tavęs to, apie ką aš neturiu žinių. Ir jei Tu neatleisi man ir nesuteiksi man Gailestingumo, aš tikrai būsiu vienu iš pralaimėjusiųjų.“

ആയത്ത്: 48

قِيلَ يَٰنُوحُ ٱهۡبِطۡ بِسَلَٰمٖ مِّنَّا وَبَرَكَٰتٍ عَلَيۡكَ وَعَلَىٰٓ أُمَمٖ مِّمَّن مَّعَكَۚ وَأُمَمٞ سَنُمَتِّعُهُمۡ ثُمَّ يَمَسُّهُم مِّنَّا عَذَابٌ أَلِيمٞ

48. Buvo pasakyta: „Nūhai (Nojau), nusileisk (iš laivo) su taika iš Mūsų ir palaima tau ir žmonėms, kurie yra su tavimi (ir kai kuriems jų palikuonims), tačiau (bus kitų) žmonių, kuriems Mes suteiksime jų malonumus (tam tikram laikui), tačiau pabaigoje skausminga kančia pasieks juos iš Mūsų.“

ആയത്ത്: 49

تِلۡكَ مِنۡ أَنۢبَآءِ ٱلۡغَيۡبِ نُوحِيهَآ إِلَيۡكَۖ مَا كُنتَ تَعۡلَمُهَآ أَنتَ وَلَا قَوۡمُكَ مِن قَبۡلِ هَٰذَاۖ فَٱصۡبِرۡۖ إِنَّ ٱلۡعَٰقِبَةَ لِلۡمُتَّقِينَ

49. Tai iš žinių apie Nematomą, kurias Mes apreiškiame tau (Muchammedai ﷺ). Nei tu, nei tavo žmonės nežinojo to iki tol. Taigi būk kantrus. Iš tiesų, (gera) pabaiga yra Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems)

ആയത്ത്: 50

وَإِلَىٰ عَادٍ أَخَاهُمۡ هُودٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥٓۖ إِنۡ أَنتُمۡ إِلَّا مُفۡتَرُونَ

50. Ir Ad (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Hudą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą! Jūs neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį. Iš tiesų, jūs nedarote nieko kito, tik kuriate melą!“

ആയത്ത്: 51

يَٰقَوۡمِ لَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ أَجۡرًاۖ إِنۡ أَجۡرِيَ إِلَّا عَلَى ٱلَّذِي فَطَرَنِيٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

51. „Mano žmonės, neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai (Žinią). Mano atlygis yra tik iš Jo, Kuris sukūrė mane. Argi jūs tada nesuprasite?“

ആയത്ത്: 52

وَيَٰقَوۡمِ ٱسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّكُمۡ ثُمَّ تُوبُوٓاْ إِلَيۡهِ يُرۡسِلِ ٱلسَّمَآءَ عَلَيۡكُم مِّدۡرَارٗا وَيَزِدۡكُمۡ قُوَّةً إِلَىٰ قُوَّتِكُمۡ وَلَا تَتَوَلَّوۡاْ مُجۡرِمِينَ

52. „Mano žmonės, prašykite savo Viešpaties atleidimo ir tada atgailaukite Jam, Jis atsiųs jums (iš dangaus) gausų lietų ir pridės stiprybės prie jūsų stiprybės, taigi nenusigręžkite kaip Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allaho Vienumą).“

ആയത്ത്: 53

قَالُواْ يَٰهُودُ مَا جِئۡتَنَا بِبَيِّنَةٖ وَمَا نَحۡنُ بِتَارِكِيٓ ءَالِهَتِنَا عَن قَوۡلِكَ وَمَا نَحۡنُ لَكَ بِمُؤۡمِنِينَ

53. Jie sakė: „Hudai, jokio įrodymo tu neatnešei mums ir mes nepaliksime savų dievų (vien tik) dėl tavo žodžių! Ir mes nesame tikintieji tavimi.“

ആയത്ത്: 54

إِن نَّقُولُ إِلَّا ٱعۡتَرَىٰكَ بَعۡضُ ءَالِهَتِنَا بِسُوٓءٖۗ قَالَ إِنِّيٓ أُشۡهِدُ ٱللَّهَ وَٱشۡهَدُوٓاْ أَنِّي بَرِيٓءٞ مِّمَّا تُشۡرِكُونَ

54. „Mes tik sakome, kad kai kurie iš mūsų dievų (netikrų dievybių) pričiupo tave su blogiu (pamišimu).“ Jis tarė: „Aš šaukiuos Allahą paliudyti ir paliudykite jūs, kad aš esu laisvas nuo to, ką jūs priskiriate partneriais garbinime

ആയത്ത്: 55

مِن دُونِهِۦۖ فَكِيدُونِي جَمِيعٗا ثُمَّ لَا تُنظِرُونِ

55. Jam (Allahui). Taigi renkite prieš mane sąmokslą, visi jūs, ir neduokite man atsikvėpti.“

ആയത്ത്: 56

إِنِّي تَوَكَّلۡتُ عَلَى ٱللَّهِ رَبِّي وَرَبِّكُمۚ مَّا مِن دَآبَّةٍ إِلَّا هُوَ ءَاخِذُۢ بِنَاصِيَتِهَآۚ إِنَّ رَبِّي عَلَىٰ صِرَٰطٖ مُّسۡتَقِيمٖ

56. „Aš pasitikiu Allahu, savo Viešpačiu ir jūsų Viešpačiu! Nėra judančio (gyvo) kūrinio, kurio jis neturėtų garbanos sugriebimo. Iš tiesų, mano Viešpats yra Teisingame Kelyje (tiesa).

ആയത്ത്: 57

فَإِن تَوَلَّوۡاْ فَقَدۡ أَبۡلَغۡتُكُم مَّآ أُرۡسِلۡتُ بِهِۦٓ إِلَيۡكُمۡۚ وَيَسۡتَخۡلِفُ رَبِّي قَوۡمًا غَيۡرَكُمۡ وَلَا تَضُرُّونَهُۥ شَيۡـًٔاۚ إِنَّ رَبِّي عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٍ حَفِيظٞ

57. „Taigi jei jūs nusigręšite, aš vis tiek perdaviau Žinią, su kuria buvau jums siųstas. Mano Viešpats padarys kitus žmones jūsų įpėdiniais, ir jūs nė menkiausiai nepakenksite. Iš tiesų, mano Viešpats yra viso ko Globėjas.“

ആയത്ത്: 58

وَلَمَّا جَآءَ أَمۡرُنَا نَجَّيۡنَا هُودٗا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَهُۥ بِرَحۡمَةٖ مِّنَّا وَنَجَّيۡنَٰهُم مِّنۡ عَذَابٍ غَلِيظٖ

58. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Hudą ir tuos, kurie tikėjo kartu su juo Savo Gailestingumu, ir išgelbėjome Mes juos nuo žiaurios kančios.

ആയത്ത്: 59

وَتِلۡكَ عَادٞۖ جَحَدُواْ بِـَٔايَٰتِ رَبِّهِمۡ وَعَصَوۡاْ رُسُلَهُۥ وَٱتَّبَعُوٓاْ أَمۡرَ كُلِّ جَبَّارٍ عَنِيدٖ

59. Tokie buvo Ad (žmonės). Jie atmetė savo Viešpaties Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir nepakluso Jo Pasiuntiniams, ir sekė įsakymu kiekvieno išdidaus, užsispyrusio (tiesos engėjo iš savo lyderių tarpo).

ആയത്ത്: 60

وَأُتۡبِعُواْ فِي هَٰذِهِ ٱلدُّنۡيَا لَعۡنَةٗ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۗ أَلَآ إِنَّ عَادٗا كَفَرُواْ رَبَّهُمۡۗ أَلَا بُعۡدٗا لِّعَادٖ قَوۡمِ هُودٖ

60. Ir jie buvo persekiojami prakeiksmo šiame pasaulyje ir (taip pat bus persekiojami) Prikėlimo Dieną. Nėr abejonės! Iš tiesų, Ad nepatikėjo savo Viešpatį. Taigi šalin Ad, Hudo žmonės.

ആയത്ത്: 61

۞ وَإِلَىٰ ثَمُودَ أَخَاهُمۡ صَٰلِحٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥۖ هُوَ أَنشَأَكُم مِّنَ ٱلۡأَرۡضِ وَٱسۡتَعۡمَرَكُمۡ فِيهَا فَٱسۡتَغۡفِرُوهُ ثُمَّ تُوبُوٓاْ إِلَيۡهِۚ إِنَّ رَبِّي قَرِيبٞ مُّجِيبٞ

61. Ir Samud (žmonėms Mes siuntėme) jų brolį Salihą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą – jūs neturite jokio kito ilah (dievo), išskyrus Jį. Jis sukūrė jus iš žemės ir apgyvendino jus joje, taigi prašykite Jo atleidimo ir atsigręškite į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Artimas (visiems Savo Žinojimu), Atsiliepiantis.“

ആയത്ത്: 62

قَالُواْ يَٰصَٰلِحُ قَدۡ كُنتَ فِينَا مَرۡجُوّٗا قَبۡلَ هَٰذَآۖ أَتَنۡهَىٰنَآ أَن نَّعۡبُدَ مَا يَعۡبُدُ ءَابَآؤُنَا وَإِنَّنَا لَفِي شَكّٖ مِّمَّا تَدۡعُونَآ إِلَيۡهِ مُرِيبٖ

62. Jie sakė: „Salihai, tu buvai tarp mūsų kaip geros vilties asmuo (ir mes linkėjome tau tapti mūsų vyriausiuoju) iki šio [naujo dalyko, kurį mums atnešei – liepimą mums palikti mūsų dievus ir garbinti tavo Dievą (Allahą) Vienintelį ! Argi tu (dabar) draudi mums garbinimą to, ką mūsų tėvai garbindavo? Mes tikrai rimtai abejojame dėl to į ką tu mus kvieti (monoteizmą).“

ആയത്ത്: 63

قَالَ يَٰقَوۡمِ أَرَءَيۡتُمۡ إِن كُنتُ عَلَىٰ بَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّي وَءَاتَىٰنِي مِنۡهُ رَحۡمَةٗ فَمَن يَنصُرُنِي مِنَ ٱللَّهِ إِنۡ عَصَيۡتُهُۥۖ فَمَا تَزِيدُونَنِي غَيۡرَ تَخۡسِيرٖ

63. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties, ir atėjo man Gailestingumas (Pranašavimas) iš Jo, kas tada gali man padėti prieš Allahą, jei aš nepaklusčiau Jam? Tada jūs padidinate man tik praradime.

ആയത്ത്: 64

وَيَٰقَوۡمِ هَٰذِهِۦ نَاقَةُ ٱللَّهِ لَكُمۡ ءَايَةٗۖ فَذَرُوهَا تَأۡكُلۡ فِيٓ أَرۡضِ ٱللَّهِۖ وَلَا تَمَسُّوهَا بِسُوٓءٖ فَيَأۡخُذَكُمۡ عَذَابٞ قَرِيبٞ

64. „Ir mano žmonės, ši Allaho kupranugarė yra ženklas jums, taigi palikite ją ganytis Allaho žemėje, ir nelieskite jos blogiu, kad nepričiuptų jūsų artima kančia.“

ആയത്ത്: 65

فَعَقَرُوهَا فَقَالَ تَمَتَّعُواْ فِي دَارِكُمۡ ثَلَٰثَةَ أَيَّامٖۖ ذَٰلِكَ وَعۡدٌ غَيۡرُ مَكۡذُوبٖ

65. Tačiau jie nužudė ją. Taigi jis tarė: „Mėgaukitės savo namuose tris dienas. Tai yra pažadas (t. y. grasinimas), kuris nebus nepatvirtintas.“

ആയത്ത്: 66

فَلَمَّا جَآءَ أَمۡرُنَا نَجَّيۡنَا صَٰلِحٗا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَهُۥ بِرَحۡمَةٖ مِّنَّا وَمِنۡ خِزۡيِ يَوۡمِئِذٍۚ إِنَّ رَبَّكَ هُوَ ٱلۡقَوِيُّ ٱلۡعَزِيزُ

66. Taigi kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Salihą ir tuos, kurie patikėjo su juo Savo Gailestingumu nuo Mūsų ir nuo tos Dienos gėdos. Iš tiesų mūsų Viešpats – Jis yra Visa Stiprus, Visa Galingas.

ആയത്ത്: 67

وَأَخَذَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ ٱلصَّيۡحَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دِيَٰرِهِمۡ جَٰثِمِينَ

67. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, taigi jie guli (negyvi), kniubsčiomis savo namuose,

ആയത്ത്: 68

كَأَن لَّمۡ يَغۡنَوۡاْ فِيهَآۗ أَلَآ إِنَّ ثَمُودَاْ كَفَرُواْ رَبَّهُمۡۗ أَلَا بُعۡدٗا لِّثَمُودَ

68. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Nėr abejonės, iš tiesų Samud netikėjo savo Viešpačiu. Taigi šalin Samud žmones!

ആയത്ത്: 69

وَلَقَدۡ جَآءَتۡ رُسُلُنَآ إِبۡرَٰهِيمَ بِٱلۡبُشۡرَىٰ قَالُواْ سَلَٰمٗاۖ قَالَ سَلَٰمٞۖ فَمَا لَبِثَ أَن جَآءَ بِعِجۡلٍ حَنِيذٖ

69. Ir iš tiesų, mūsų pasiuntiniai atėjo pas Ibrahimą (Abraomą) su geromis žiniomis. Jie tarė: Salam (pasveikinimas arba taika!) Jis atsakė: Salam (pasveikinimas arba taika!) ir skubėjo pavaišinti juos keptu veršiuku.

ആയത്ത്: 70

فَلَمَّا رَءَآ أَيۡدِيَهُمۡ لَا تَصِلُ إِلَيۡهِ نَكِرَهُمۡ وَأَوۡجَسَ مِنۡهُمۡ خِيفَةٗۚ قَالُواْ لَا تَخَفۡ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمِ لُوطٖ

70. Tačiau kai jis pamatė, kad jų rankos nėjo link to (maisto), jis pradėjo įtariai žiūrėti į juos ir pajuto baimę jiems. Jie tarė: „Nebijok, mes buvome pasiųsti prieš Lūto (Loto) žmones.“

ആയത്ത്: 71

وَٱمۡرَأَتُهُۥ قَآئِمَةٞ فَضَحِكَتۡ فَبَشَّرۡنَٰهَا بِإِسۡحَٰقَ وَمِن وَرَآءِ إِسۡحَٰقَ يَعۡقُوبَ

71. O jo žmona stovėjo (ten) ir juokėsi [arba, dėl to, kad pasiuntiniai nevalgė savo maisto, arba džiūgaudama dėl Lūto (Loto) - žmonių sunaikinimo]. Tačiau Mes davėme jai geras Ishako (Izaoko), o po Ishako (Izaoko) – Jakūbo (Jokūbo) naujienas.“

ആയത്ത്: 72

قَالَتۡ يَٰوَيۡلَتَىٰٓ ءَأَلِدُ وَأَنَا۠ عَجُوزٞ وَهَٰذَا بَعۡلِي شَيۡخًاۖ إِنَّ هَٰذَا لَشَيۡءٌ عَجِيبٞ

72. Ji tarė (nustebusi): „Vargas man! Argi aš pagimdysiu vaiką, būdama sena, kai mano vyras – senas? Iš tiesų, tai keistas dalykas!“

ആയത്ത്: 73

قَالُوٓاْ أَتَعۡجَبِينَ مِنۡ أَمۡرِ ٱللَّهِۖ رَحۡمَتُ ٱللَّهِ وَبَرَكَٰتُهُۥ عَلَيۡكُمۡ أَهۡلَ ٱلۡبَيۡتِۚ إِنَّهُۥ حَمِيدٞ مَّجِيدٞ

73. Jie tarė: „Argi tu stebiesi Allaho Nulėmimu? Lai būna Allaho Gailestingumas ir Jo Palaima jums, [Ibrahimo (Abraomo)] šeima! Iš tiesų, Jis (Allahas) yra Vertas Šlovinimo, Garbingiausiasis.“

ആയത്ത്: 74

فَلَمَّا ذَهَبَ عَنۡ إِبۡرَٰهِيمَ ٱلرَّوۡعُ وَجَآءَتۡهُ ٱلۡبُشۡرَىٰ يُجَٰدِلُنَا فِي قَوۡمِ لُوطٍ

74. Tada, kai baimė paliko Ibrahimo (Abraomo) (mintis), ir jį pasiekė geros naujienos, jis pradėjo maldauti Mūsų (Mūsų pasiuntinių) dėl Lūto (Loto) žmonių.

ആയത്ത്: 75

إِنَّ إِبۡرَٰهِيمَ لَحَلِيمٌ أَوَّٰهٞ مُّنِيبٞ

75. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo, be abejonės, pakantus, maldaudavo Allaho nuolankiai, ir buvo atgailaujantis (nuolat, vėl ir vėl, Allahui).

ആയത്ത്: 76

يَٰٓإِبۡرَٰهِيمُ أَعۡرِضۡ عَنۡ هَٰذَآۖ إِنَّهُۥ قَدۡ جَآءَ أَمۡرُ رَبِّكَۖ وَإِنَّهُمۡ ءَاتِيهِمۡ عَذَابٌ غَيۡرُ مَرۡدُودٖ

76. „Ibrahimai (Abraomai), palik tai. Iš tiesų, tavo Viešpaties Įsakymas buvo paskelbtas. Iš tiesų, ateis pas juos kančia, kuri negali būti grąžinta.“

ആയത്ത്: 77

وَلَمَّا جَآءَتۡ رُسُلُنَا لُوطٗا سِيٓءَ بِهِمۡ وَضَاقَ بِهِمۡ ذَرۡعٗا وَقَالَ هَٰذَا يَوۡمٌ عَصِيبٞ

77. Ir kai Mūsų pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis sielvartavo dėl jų ir jautėsi suvaržytas dėl jų (kad miesto žmonės nepasiektų jų užsiimti sodomija su jais). Jis tarė: „Tai nelaiminga diena.“

ആയത്ത്: 78

وَجَآءَهُۥ قَوۡمُهُۥ يُهۡرَعُونَ إِلَيۡهِ وَمِن قَبۡلُ كَانُواْ يَعۡمَلُونَ ٱلسَّيِّـَٔاتِۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ هَٰٓؤُلَآءِ بَنَاتِي هُنَّ أَطۡهَرُ لَكُمۡۖ فَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَلَا تُخۡزُونِ فِي ضَيۡفِيٓۖ أَلَيۡسَ مِنكُمۡ رَجُلٞ رَّشِيدٞ

78. Ir jo žmonės atskubėjo pas jį ir kadangi kadaise jie darydavo nusikaltimus (sodomiją), jis tarė: „Mano žmonės, štai mano dukros (t. y. tautos moterys), jos tyresnės jums (jei vesite jas teisėtai). Taigi bijokite Allaho ir neužtraukite man gėdos dėl to prieš mano svečius! Argi tarp jūsų nėra nors vieno sveikai mąstančio žmogaus?“

ആയത്ത്: 79

قَالُواْ لَقَدۡ عَلِمۡتَ مَا لَنَا فِي بَنَاتِكَ مِنۡ حَقّٖ وَإِنَّكَ لَتَعۡلَمُ مَا نُرِيدُ

79. Jie tarė: „Tu tikrai žinai, kad nei mes turime geismo, nei poreikio tavo dukroms, ir iš tiesų tu gerai žinai, ko mes norime!“

ആയത്ത്: 80

قَالَ لَوۡ أَنَّ لِي بِكُمۡ قُوَّةً أَوۡ ءَاوِيٓ إِلَىٰ رُكۡنٖ شَدِيدٖ

80. Jis tarė: „O kad aš turėčiau galios (vyrų) įveikti jus, arba kad galėčiau kreiptis į ka nors galingos pabaigos (pasipriešinti jums).“

ആയത്ത്: 81

قَالُواْ يَٰلُوطُ إِنَّا رُسُلُ رَبِّكَ لَن يَصِلُوٓاْ إِلَيۡكَۖ فَأَسۡرِ بِأَهۡلِكَ بِقِطۡعٖ مِّنَ ٱلَّيۡلِ وَلَا يَلۡتَفِتۡ مِنكُمۡ أَحَدٌ إِلَّا ٱمۡرَأَتَكَۖ إِنَّهُۥ مُصِيبُهَا مَآ أَصَابَهُمۡۚ إِنَّ مَوۡعِدَهُمُ ٱلصُّبۡحُۚ أَلَيۡسَ ٱلصُّبۡحُ بِقَرِيبٖ

81. Jie (pasiuntiniai) tarė: „Lūtai (Lotai), iš tiesų, mes esame pasiuntiniai nuo tavo Viešpaties! Jie nepasieks tavęs. ^[2] Taigi keliauk su savo šeima dalį nakties, ir neleisk nė vienam iš jūsų žiūrėti atgal, tačiau tavo žmona (liks užnugaryje), iš tiesų, bausmė, kuri apims juos, apims ją. Iš tiesų, rytas yra jų paskirtas laikas. Ar rytas dar ne arti?“

[2] Žr. Korano ajas 54:33-39.

ആയത്ത്: 82

فَلَمَّا جَآءَ أَمۡرُنَا جَعَلۡنَا عَٰلِيَهَا سَافِلَهَا وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهَا حِجَارَةٗ مِّن سِجِّيلٖ مَّنضُودٖ

82. Taigi kai Mūsų Įsakymas atėjo, Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukštym kojom, ir apipylėme juos deginto molio akmenimis, gerai suorganizuotu būdu vieną po kito.

ആയത്ത്: 83

مُّسَوَّمَةً عِندَ رَبِّكَۖ وَمَا هِيَ مِنَ ٱلظَّٰلِمِينَ بِبَعِيدٖ

83. Paženklintą jūsų Viešpaties. Ir jie netgi netoli nuo Zalimūn (daugiadievių, bloga darančiųjų).

ആയത്ത്: 84

۞ وَإِلَىٰ مَدۡيَنَ أَخَاهُمۡ شُعَيۡبٗاۚ قَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ مَا لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرُهُۥۖ وَلَا تَنقُصُواْ ٱلۡمِكۡيَالَ وَٱلۡمِيزَانَۖ إِنِّيٓ أَرَىٰكُم بِخَيۡرٖ وَإِنِّيٓ أَخَافُ عَلَيۡكُمۡ عَذَابَ يَوۡمٖ مُّحِيطٖ

84. Ir Madjan (Midian) žmonėms (Mes siuntėme) jų brolį Šuaibą. Jis tarė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą, jus neturite jokio kito ilah (dievo), tik Jį, ir neduokite per mažai masto ar svorio. Matau jus klestint ir iš tiesų bijau jus pasieksiančios Dienos kančios.

ആയത്ത്: 85

وَيَٰقَوۡمِ أَوۡفُواْ ٱلۡمِكۡيَالَ وَٱلۡمِيزَانَ بِٱلۡقِسۡطِۖ وَلَا تَبۡخَسُواْ ٱلنَّاسَ أَشۡيَآءَهُمۡ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

85. „Ir mano žmonės, duokite pilną mastą ir svorį teisingai ir nemažinkite to, kas priklauso žmonėms, ir nedarykite nusikaltimų žemėje, sukeliančių ištvirkimą.

ആയത്ത്: 86

بَقِيَّتُ ٱللَّهِ خَيۡرٞ لَّكُمۡ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَۚ وَمَآ أَنَا۠ عَلَيۡكُم بِحَفِيظٖ

86. Tai, kas Allaho palikta jums (suteikus žmonėms jų teises) – geriau jums, jei esate tikintieji. Ir nesu aš jūsų sergėtojas.“

ആയത്ത്: 87

قَالُواْ يَٰشُعَيۡبُ أَصَلَوٰتُكَ تَأۡمُرُكَ أَن نَّتۡرُكَ مَا يَعۡبُدُ ءَابَآؤُنَآ أَوۡ أَن نَّفۡعَلَ فِيٓ أَمۡوَٰلِنَا مَا نَشَٰٓؤُاْۖ إِنَّكَ لَأَنتَ ٱلۡحَلِيمُ ٱلرَّشِيدُ

87. Jie tarė: „Šuaibai, ar tavo Salat (malda) liepia mums atsisakyti to, ką mūsų tėvai garbindavo arba atsisakyti to, kaip mes mėgstame elgtis su savo nuosavybe? Iš tiesų, tu esi pakantus, sveikai mąstantis!“ (Jie tarė tai sarkastiškai).

ആയത്ത്: 88

قَالَ يَٰقَوۡمِ أَرَءَيۡتُمۡ إِن كُنتُ عَلَىٰ بَيِّنَةٖ مِّن رَّبِّي وَرَزَقَنِي مِنۡهُ رِزۡقًا حَسَنٗاۚ وَمَآ أُرِيدُ أَنۡ أُخَالِفَكُمۡ إِلَىٰ مَآ أَنۡهَىٰكُمۡ عَنۡهُۚ إِنۡ أُرِيدُ إِلَّا ٱلۡإِصۡلَٰحَ مَا ٱسۡتَطَعۡتُۚ وَمَا تَوۡفِيقِيٓ إِلَّا بِٱللَّهِۚ عَلَيۡهِ تَوَكَّلۡتُ وَإِلَيۡهِ أُنِيبُ

88. Jis tarė: „Mano žmonės, pasakykite man, jei aš turėsiu aiškų įrodymą iš savo Viešpaties ir Jis būtų suteikęs man gerą aprūpinimą nuo Savęs (ar aš gadinčiau jį maišydamas tai su neteisėtai įgytais pinigais?). Norėčiau, priešingai nei jūs, nedaryti to, ką jums draudžiu. Aš tik noriu pagerinti iš geriausių savo gebėjimų. Ir mano teisingas vedimas negali būti kitaip, nei tik iš Allaho. Juo aš pasitikiu ir Jam atgailauju.

ആയത്ത്: 89

وَيَٰقَوۡمِ لَا يَجۡرِمَنَّكُمۡ شِقَاقِيٓ أَن يُصِيبَكُم مِّثۡلُ مَآ أَصَابَ قَوۡمَ نُوحٍ أَوۡ قَوۡمَ هُودٍ أَوۡ قَوۡمَ صَٰلِحٖۚ وَمَا قَوۡمُ لُوطٖ مِّنكُم بِبَعِيدٖ

89. „Ir mano žmonės, lai mano Šikak ^[3] nepriverčia jūsų kentėti panašaus likimo kaip Nūho (Nojaus) arba Hudo arba Saliho žmones, ir Lūto (Loto) žmonės netoli nuo jūsų!

[3] t.y. atsiskyrimas, priešiškumas, pyktis, pasipriešinimas dėl jūsų netikėjimo Allaho Vienumą (monoteizmą), ir jūsų stabų garbinimo ir jūsų žmonių klaidinimo (jų reikaluose) ir jūsų davimo per mažo masto ir svorio žmonėms.

ആയത്ത്: 90

وَٱسۡتَغۡفِرُواْ رَبَّكُمۡ ثُمَّ تُوبُوٓاْ إِلَيۡهِۚ إِنَّ رَبِّي رَحِيمٞ وَدُودٞ

90. „Ir prašau atleidimo jūsų Viešpaties ir atsigręžiu į Jį atgailoje. Iš tiesų, mano Viešpats yra Gailestingiausias, Labiausiai Mylintis.“

ആയത്ത്: 91

قَالُواْ يَٰشُعَيۡبُ مَا نَفۡقَهُ كَثِيرٗا مِّمَّا تَقُولُ وَإِنَّا لَنَرَىٰكَ فِينَا ضَعِيفٗاۖ وَلَوۡلَا رَهۡطُكَ لَرَجَمۡنَٰكَۖ وَمَآ أَنتَ عَلَيۡنَا بِعَزِيزٖ

91. Jie tarė: „Šuaibai, mes nesuprantame daug ko, ką tu sakai, ir matome tave esant silpnu (sakoma, kad jis buvo aklas) mūsų tarpe. Jei ne tavo šeima, mes tikrai būtume užmėtę tave akmenimis ir tu nesi galingas prieš mus.“

ആയത്ത്: 92

قَالَ يَٰقَوۡمِ أَرَهۡطِيٓ أَعَزُّ عَلَيۡكُم مِّنَ ٱللَّهِ وَٱتَّخَذۡتُمُوهُ وَرَآءَكُمۡ ظِهۡرِيًّاۖ إِنَّ رَبِّي بِمَا تَعۡمَلُونَ مُحِيطٞ

92. Jis tarė: „Mano žmonės, argi tada mano šeima jums svarbesnė nei Allahas? Ir jūs atmetėte Jį už savo nugarų. Iš tiesų, mano Viešpats apima viską, ką jūs darote.

ആയത്ത്: 93

وَيَٰقَوۡمِ ٱعۡمَلُواْ عَلَىٰ مَكَانَتِكُمۡ إِنِّي عَٰمِلٞۖ سَوۡفَ تَعۡلَمُونَ مَن يَأۡتِيهِ عَذَابٞ يُخۡزِيهِ وَمَنۡ هُوَ كَٰذِبٞۖ وَٱرۡتَقِبُوٓاْ إِنِّي مَعَكُمۡ رَقِيبٞ

93. „Ir mano žmonės, elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, ir aš elgiuosi (savo būdu). Jūs sužinosite, kas yra tas, ant ko nusileis kančia, apdengsianti jį gėda, ir kas yra melagis! Ir saugokitės! Iš tiesų, aš irgi žiūriu su jumis.“

ആയത്ത്: 94

وَلَمَّا جَآءَ أَمۡرُنَا نَجَّيۡنَا شُعَيۡبٗا وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَهُۥ بِرَحۡمَةٖ مِّنَّا وَأَخَذَتِ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ ٱلصَّيۡحَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دِيَٰرِهِمۡ جَٰثِمِينَ

94. Ir kai atėjo Mūsų Įsakymas, Mes išgelbėjome Šuaibą ir tuos, kurie patikėjo su juo, Mūsų Gailestigumu nuo Mūsų. Ir As-Saiha (kančia – baisingas verksmas) apėmė nusidėjėlius, ir jie guli (mirę), suklupę savo namuose.

ആയത്ത്: 95

كَأَن لَّمۡ يَغۡنَوۡاْ فِيهَآۗ أَلَا بُعۡدٗا لِّمَدۡيَنَ كَمَا بَعِدَتۡ ثَمُودُ

95. taip lyg jie niekada nebūtų ten gyvenę. Taigi šalin Madjan (Midian) žmones kaip šalin Samud! (Visos šios tautos buvo sunaikintos).

ആയത്ത്: 96

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا مُوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَا وَسُلۡطَٰنٖ مُّبِينٍ

96. Ir iš tiesų Mes siuntėme Mūsą (Mozę) su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, - ženklais, apreiškimais ir t.t.) ir aiškiais įgaliojimais.

ആയത്ത്: 97

إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦ فَٱتَّبَعُوٓاْ أَمۡرَ فِرۡعَوۡنَۖ وَمَآ أَمۡرُ فِرۡعَوۡنَ بِرَشِيدٖ

97. Firaunui (Faraonui) ir jo vyriausiesiems, tačiau jie sekė Firauno (Faraono) įsakymu, o Firauno (Faraono) įsakymas nebuvo teisingas vedlys.

ആയത്ത്: 98

يَقۡدُمُ قَوۡمَهُۥ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ فَأَوۡرَدَهُمُ ٱلنَّارَۖ وَبِئۡسَ ٱلۡوِرۡدُ ٱلۡمَوۡرُودُ

98. Jis išžengs priekyje savo žmonių Prikėlimo Dieną ir ves juos į Ugnį, ir bloga iš tiesų yra vieta, į kurią jie vedami.

ആയത്ത്: 99

وَأُتۡبِعُواْ فِي هَٰذِهِۦ لَعۡنَةٗ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِۚ بِئۡسَ ٱلرِّفۡدُ ٱلۡمَرۡفُودُ

99. Jie buvo persekiojami prakeiksmo tame (šio pasaulio apgaulingame gyvenime) ir (taip pat jie bus persekiojami prakeiksmo) Prikėlimo dieną. Blogis iš tiesų yra dovana, padovanota [t. y. prakeiksmas (šiame pasaulyje), kurį seks kitas prakeiksmas (Amžinybėje)].

ആയത്ത്: 100

ذَٰلِكَ مِنۡ أَنۢبَآءِ ٱلۡقُرَىٰ نَقُصُّهُۥ عَلَيۡكَۖ مِنۡهَا قَآئِمٞ وَحَصِيدٞ

100. Tai keletas žinių apie miestų (žmones), kurias Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ). Iš jų kai kurie (vis dar) stovi, o kai kurie (jau) buvo sudoroti.

ആയത്ത്: 101

وَمَا ظَلَمۡنَٰهُمۡ وَلَٰكِن ظَلَمُوٓاْ أَنفُسَهُمۡۖ فَمَآ أَغۡنَتۡ عَنۡهُمۡ ءَالِهَتُهُمُ ٱلَّتِي يَدۡعُونَ مِن دُونِ ٱللَّهِ مِن شَيۡءٖ لَّمَّا جَآءَ أَمۡرُ رَبِّكَۖ وَمَا زَادُوهُمۡ غَيۡرَ تَتۡبِيبٖ

101. Mes neklaidinome jų, tačiau jie klaidino save patys. Taigi jų aliha (dievai), kiti nei Allahas, kurių jie šaukėsi, niekuo jiems nedavė naudos, kai atėjo jūsų Viešpaties Įsakymas, nei jie pridėjo jiems ko nors daugiau nei sunaikinimą.

ആയത്ത്: 102

وَكَذَٰلِكَ أَخۡذُ رَبِّكَ إِذَآ أَخَذَ ٱلۡقُرَىٰ وَهِيَ ظَٰلِمَةٌۚ إِنَّ أَخۡذَهُۥٓ أَلِيمٞ شَدِيدٌ

102. Toks yra tavo Viešpaties Smūgis, kai Jis pričiumpa miestų (žmones), jiems darant blogą. Iš tiesų, Jų Smūgis yra skausmingas, (ir) žaiurus.

ആയത്ത്: 103

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗ لِّمَنۡ خَافَ عَذَابَ ٱلۡأٓخِرَةِۚ ذَٰلِكَ يَوۡمٞ مَّجۡمُوعٞ لَّهُ ٱلنَّاسُ وَذَٰلِكَ يَوۡمٞ مَّشۡهُودٞ

103. Iš tiesų tame yra neabejotina pamoka tiems, kurie bijo Amžinybės kančios. Tai yra Diena, kurią žmonija bus surinkta kartu, ir tai yra Diena, kai viskas (dangų ir žemės gyventojai) dalyvaus.

ആയത്ത്: 104

وَمَا نُؤَخِّرُهُۥٓ إِلَّا لِأَجَلٖ مَّعۡدُودٖ

104. Ir Mes atidedame tai tik (jau) nustatytam terminui.

ആയത്ത്: 105

يَوۡمَ يَأۡتِ لَا تَكَلَّمُ نَفۡسٌ إِلَّا بِإِذۡنِهِۦۚ فَمِنۡهُمۡ شَقِيّٞ وَسَعِيدٞ

105. Tą Dieną, kai ji ateis, joks asmuo nekalbės, tik Jo (Allaho) Leidimu. Kai kurie iš jų bus nelaimingieji ir (kiti) palaimintieji.

ആയത്ത്: 106

فَأَمَّا ٱلَّذِينَ شَقُواْ فَفِي ٱلنَّارِ لَهُمۡ فِيهَا زَفِيرٞ وَشَهِيقٌ

106. Tie, kurie yra nelaimingieji, jie bus Ugnyje, dūsaujantys aukštais ir žemais balsais.

ആയത്ത്: 107

خَٰلِدِينَ فِيهَا مَا دَامَتِ ٱلسَّمَٰوَٰتُ وَٱلۡأَرۡضُ إِلَّا مَا شَآءَ رَبُّكَۚ إِنَّ رَبَّكَ فَعَّالٞ لِّمَا يُرِيدُ

107. Jie gyvens ten visą laiką, kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės. Iš tiesų, jūsų Viešpats yra visa, ko Jis ketina (arba nori) Darytojas.

ആയത്ത്: 108

۞ وَأَمَّا ٱلَّذِينَ سُعِدُواْ فَفِي ٱلۡجَنَّةِ خَٰلِدِينَ فِيهَا مَا دَامَتِ ٱلسَّمَٰوَٰتُ وَٱلۡأَرۡضُ إِلَّا مَا شَآءَ رَبُّكَۖ عَطَآءً غَيۡرَ مَجۡذُوذٖ

108. O tie, kurie yra palaimintieji, jie bus Rojuje, gyvenantys ten visą laiką kol truks dangūs ir žemė, išskyrus jei jūsų Viešpats panorės. Dovana be pabaigos.

ആയത്ത്: 109

فَلَا تَكُ فِي مِرۡيَةٖ مِّمَّا يَعۡبُدُ هَٰٓؤُلَآءِۚ مَا يَعۡبُدُونَ إِلَّا كَمَا يَعۡبُدُ ءَابَآؤُهُم مِّن قَبۡلُۚ وَإِنَّا لَمُوَفُّوهُمۡ نَصِيبَهُمۡ غَيۡرَ مَنقُوصٖ

109. Taigi neabejok (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką tie žmonės (pagonys ir daugiadieviai) garbina. Jie negarbina nieko kito, tik tai, ką jų tėvai garbindavo iki (jų). Ir iš tiesų, Mes atlyginsime jiems pilną jų dalį be sumažinimo.

ആയത്ത്: 110

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ فَٱخۡتُلِفَ فِيهِۚ وَلَوۡلَا كَلِمَةٞ سَبَقَتۡ مِن رَّبِّكَ لَقُضِيَ بَيۡنَهُمۡۚ وَإِنَّهُمۡ لَفِي شَكّٖ مِّنۡهُ مُرِيبٖ

110. Iš tiesų, Mes davėme Knygą Mūsai (Mozei), tačiau ten kilo ginčai ir jei ne Žodis, kuris buvo prieš tai paskelbtas tavo Viešpaties, reikalas tarp jų būtų išspręstas, ir iš tiesų, jie yra rimtoj abejonėj dėl to (šio Korano).

ആയത്ത്: 111

وَإِنَّ كُلّٗا لَّمَّا لَيُوَفِّيَنَّهُمۡ رَبُّكَ أَعۡمَٰلَهُمۡۚ إِنَّهُۥ بِمَا يَعۡمَلُونَ خَبِيرٞ

111. Ir iš tiesų, kiekvienam iš jų tavo Viešpats pilnai atsimokės už jų darbus. Iš tiesų, Jis yra Visa Suvokiantis apie tai, ką jie daro.

ആയത്ത്: 112

فَٱسۡتَقِمۡ كَمَآ أُمِرۡتَ وَمَن تَابَ مَعَكَ وَلَا تَطۡغَوۡاْۚ إِنَّهُۥ بِمَا تَعۡمَلُونَ بَصِيرٞ

112. Taigi stovėk (prašyk Allaho padaryti tave) tu (Muchammedai ﷺ) tvirtai ir tiesiai (islamo monoteizmo religijoje) kaip tau įsakyta ir tiems (tavo kompanjonams), kurie atsigręžia į Allahą) atgailoje su tavimi, ir neperženk (Allaho Teisinių Ribų). Iš tiesų, Jis yra Visa Matantis tai, ką tu darai.

ആയത്ത്: 113

وَلَا تَرۡكَنُوٓاْ إِلَى ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ فَتَمَسَّكُمُ ٱلنَّارُ وَمَا لَكُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ مِنۡ أَوۡلِيَآءَ ثُمَّ لَا تُنصَرُونَ

113. Ir nelink prie tų, kurie daro bloga, kad Ugnis nepaliestų tavęs, ir neturi tu jokių kitų gynėjų, nei Allahas, nei tau tada būtų padėta.

ആയത്ത്: 114

وَأَقِمِ ٱلصَّلَوٰةَ طَرَفَيِ ٱلنَّهَارِ وَزُلَفٗا مِّنَ ٱلَّيۡلِۚ إِنَّ ٱلۡحَسَنَٰتِ يُذۡهِبۡنَ ٱلسَّيِّـَٔاتِۚ ذَٰلِكَ ذِكۡرَىٰ لِلذَّٰكِرِينَ

114. Ir atlik As-Salat (Ikamat as-Salat) dviejuose dienos galuose ir kai kuriomis nakties valandomis [t. y. penkias privalomas Salat (maldas)]. Iš tiesų, geri darbai panaikina blogus darbus (t. y. mažas nuodėmes). Tai priminimas (patarimas) dėmesingiems (tiems, kurie priima patarimą).

ആയത്ത്: 115

وَٱصۡبِرۡ فَإِنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

115. Ir būk kantrus. Iš tiesų, Allahas nešvaisto atlygio gera darantiems.

ആയത്ത്: 116

فَلَوۡلَا كَانَ مِنَ ٱلۡقُرُونِ مِن قَبۡلِكُمۡ أُوْلُواْ بَقِيَّةٖ يَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلۡفَسَادِ فِي ٱلۡأَرۡضِ إِلَّا قَلِيلٗا مِّمَّنۡ أَنجَيۡنَا مِنۡهُمۡۗ وَٱتَّبَعَ ٱلَّذِينَ ظَلَمُواْ مَآ أُتۡرِفُواْ فِيهِ وَكَانُواْ مُجۡرِمِينَ

116. Jei tik būtų buvę tarp kartų iki jūsų žmonių, turėjusių išmintį, draudusių (kitiems) Al-Fasad (netikėjimą, daugiadievystę, ir visų rūšių nusikaltimus ir nuodėmes) žemėje (tačiau nebuvo) – išskyrus kelis iš tų, kuriuos Mes išgelbėjome iš jų tarpo! Tie, kurie darė bloga, sekiojo mėgavimusi (šio pasaulio) gyvenimo gerais dalykais ir buvo Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji Allahą, daugiadieviai, nuodėmiautojai).

ആയത്ത്: 117

وَمَا كَانَ رَبُّكَ لِيُهۡلِكَ ٱلۡقُرَىٰ بِظُلۡمٖ وَأَهۡلُهَا مُصۡلِحُونَ

117. Ir jūsų Viešpats niekada nenaikintų miestų klaidingai, kol jų žmonės yra gera darantys,

ആയത്ത്: 118

وَلَوۡ شَآءَ رَبُّكَ لَجَعَلَ ٱلنَّاسَ أُمَّةٗ وَٰحِدَةٗۖ وَلَا يَزَالُونَ مُخۡتَلِفِينَ

118. Ir jei jūsų Viešpats būtų panorėjęs, Jis tikrai galėjo sukurti žmoniją viena Umma [tauta arba bendruomene (sekančia viena religija, t. y. islamu)], tačiau jie nesiliaus ginčijęsi.

ആയത്ത്: 119

إِلَّا مَن رَّحِمَ رَبُّكَۚ وَلِذَٰلِكَ خَلَقَهُمۡۗ وَتَمَّتۡ كَلِمَةُ رَبِّكَ لَأَمۡلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنَ ٱلۡجِنَّةِ وَٱلنَّاسِ أَجۡمَعِينَ

119. Išskyrus tą, kuriam jūsų Viešpats suteikė Savo Gailestingumą (sekė tiesa – islamiškuoju monoteizmu) ir tam Jis sukūrė juos. Ir jūsų Viešpaties Žodis buvo išpildytas (t. y. Jo Žodžiai): „Iš tiesų, aš užpildysiu Pragarą kartu džinais su žmonėmis.“

ആയത്ത്: 120

وَكُلّٗا نَّقُصُّ عَلَيۡكَ مِنۡ أَنۢبَآءِ ٱلرُّسُلِ مَا نُثَبِّتُ بِهِۦ فُؤَادَكَۚ وَجَآءَكَ فِي هَٰذِهِ ٱلۡحَقُّ وَمَوۡعِظَةٞ وَذِكۡرَىٰ لِلۡمُؤۡمِنِينَ

120. Ir visa, ką Mes pasakojame tau (Muchammedai ﷺ) iš žinių apie Pasiuntinius yra tam, kad sustiprintume ir sutvirtintume tuo tavo širdį. Ir tame (šiame Korano skyriuje) atėjo pas tave tiesa, kaip ir perspėjimas bei priminimas tikintiesiems.

ആയത്ത്: 121

وَقُل لِّلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ ٱعۡمَلُواْ عَلَىٰ مَكَانَتِكُمۡ إِنَّا عَٰمِلُونَ

121. Ir sakyk tiems, kurie netiki: „Elkitės pagal savo galimybes ir įprotį, Mes elgiamės (savo būdu).

ആയത്ത്: 122

وَٱنتَظِرُوٓاْ إِنَّا مُنتَظِرُونَ

122. Ir laukite! Mes (taip pat) laukiame.”

ആയത്ത്: 123

وَلِلَّهِ غَيۡبُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَإِلَيۡهِ يُرۡجَعُ ٱلۡأَمۡرُ كُلُّهُۥ فَٱعۡبُدۡهُ وَتَوَكَّلۡ عَلَيۡهِۚ وَمَا رَبُّكَ بِغَٰفِلٍ عَمَّا تَعۡمَلُونَ

123. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės Ghaib (Nematoma) ir pas Jį sugrįžta visi reikalai (sprendimui). Taigi garbink Jį (Muchammedai ﷺ) ir pasitikėk Juo. Ir tavo Viešpats suvokia tai, ką jūs (žmonės) darote.“