പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്തുൽ ഹിജ്ർ - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Al-Chidžr

ആയത്ത്: 1

الٓرۚ تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ وَقُرۡءَانٖ مُّبِينٖ

1. Alif, Lam, Ra. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų, ir niekas kitas, tik Allahas (Vienintelis) žino jų reikšmę]. Tai yra Knygos Eilutės ir aiškus Koranas.

ആയത്ത്: 2

رُّبَمَا يَوَدُّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ لَوۡ كَانُواْ مُسۡلِمِينَ

2. Kaip stipriai tie, kurie netikėjo, norėtų, kad jie būtų buvę musulmonai [tie, kurie paklūsta Allaho Valiai islame, t. y. islamiškajame monoteizme, - tai vyks Prikėlimo dieną, kai jie pamatys netikinčiuosius, einančius į Pragarą, o musulmonus – einančius į Rojų].

ആയത്ത്: 3

ذَرۡهُمۡ يَأۡكُلُواْ وَيَتَمَتَّعُواْ وَيُلۡهِهِمُ ٱلۡأَمَلُۖ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

3. Palik juos valgančius ir besimėgaujančius, ir leisk jiems būti užsiėmusiems (klaidinga) viltimi. Jie sužinos!

ആയത്ത്: 4

وَمَآ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةٍ إِلَّا وَلَهَا كِتَابٞ مَّعۡلُومٞ

4. Ir Mes niekada nenaikinome miestų, išskyrus tada, kai buvo žinomas spreَndimas dėl to.

ആയത്ത്: 5

مَّا تَسۡبِقُ مِنۡ أُمَّةٍ أَجَلَهَا وَمَا يَسۡتَـٔۡخِرُونَ

5. Nė viena tauta negali paankstinti savo termino, nei atidėti jo.

ആയത്ത്: 6

وَقَالُواْ يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِي نُزِّلَ عَلَيۡهِ ٱلذِّكۡرُ إِنَّكَ لَمَجۡنُونٞ

6. Ir jie sako: „O tu, (Muchammedai ﷺ ), kuriam buvo nuleistas Zikr (Koranas), iš tiesų, tu esi pakvaišęs!”

ആയത്ത്: 7

لَّوۡمَا تَأۡتِينَا بِٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِن كُنتَ مِنَ ٱلصَّٰدِقِينَ

7. „Kodėl tu neatvedi angelų mums, jei esi tiesą sakantis?“

ആയത്ത്: 8

مَا نُنَزِّلُ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةَ إِلَّا بِٱلۡحَقِّ وَمَا كَانُوٓاْ إِذٗا مُّنظَرِينَ

8. Mes nesiunčiame angelų žemyn, išskyrus su tiesa (t. y. kančiai), ir tuo atveju, jie (netikintieji) neturėtų atokvėpio!

ആയത്ത്: 9

إِنَّا نَحۡنُ نَزَّلۡنَا ٱلذِّكۡرَ وَإِنَّا لَهُۥ لَحَٰفِظُونَ

9. Iš tiesų, tai Mes, Kurie nuleidome Zikr (t. y. Koraną) ir tikrai, Mes jį apsaugosime (nuo iškraipymo). ^[1]

[1] Ši Eilutė yra iššūkis žmonijai ir kiekvienas privalo tikėti šio Korano stebuklais. Akivaizdu, kad praėjo daugiau nei 1400 metų ir nė vienas šio Korano žodis nebuvo pakeistas, nors netikintieji labai stengėsi jį pakeisti įvairiais būdais, tačiau jų pastangos patyrė visiškai apgailėtiną nesėkmę. Kaip paminėta šioje Eilutėje: „Mes jį apsaugosime.“ Prisiekiame Allahu, Jis saugo jį. Priešingai, visos kitos Knygos (Tauratas (Tora), Indžylis (Evangelija)) buvo iškraipytos išimant arba pakeičiant originalų tekstą arba pridedant į jį tai, ko jame nebuvo.

ആയത്ത്: 10

وَلَقَدۡ أَرۡسَلۡنَا مِن قَبۡلِكَ فِي شِيَعِ ٱلۡأَوَّلِينَ

10. Iš tiesų, Mes siuntėme (Pasiuntinius) anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ ) iš senųjų grupių (bendruomenių) tarpo.

ആയത്ത്: 11

وَمَا يَأۡتِيهِم مِّن رَّسُولٍ إِلَّا كَانُواْ بِهِۦ يَسۡتَهۡزِءُونَ

11. Ir niekada pas juos nebuvo atėjęs Pasiuntinys, iš kurio jie nebūtų šaipęsi.

ആയത്ത്: 12

كَذَٰلِكَ نَسۡلُكُهُۥ فِي قُلُوبِ ٱلۡمُجۡرِمِينَ

12. Taip Mes leidžiame tam (daugiadieviškumui ir netikėjimui) įžengti į Mudžrimūn [nusikaltėlių, daugiadievių ir pagonių] širdis (dėl jų šaipymosi iš Pasiuntinių).

ആയത്ത്: 13

لَا يُؤۡمِنُونَ بِهِۦ وَقَدۡ خَلَتۡ سُنَّةُ ٱلۡأَوَّلِينَ

13. Jie netikėtų juo (Koranu), ir senovės tautų (kurios netikėjo) (Allaho bausmės) pavyzdys jau buvo paskelbtas.

ആയത്ത്: 14

وَلَوۡ فَتَحۡنَا عَلَيۡهِم بَابٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ فَظَلُّواْ فِيهِ يَعۡرُجُونَ

14. Ir netgi jei Mes atvertume jiems dangaus vartus ir jie kiltų į jį (visa dieną)

ആയത്ത്: 15

لَقَالُوٓاْ إِنَّمَا سُكِّرَتۡ أَبۡصَٰرُنَا بَلۡ نَحۡنُ قَوۡمٞ مَّسۡحُورُونَ

15. Jie tikrai sakytų (vakare): „Mūsų akys buvo (tarsi) apakintos (mes nematėme jokių angelų ar dangaus). Ne, mes esame apkerėti žmonės.“

ആയത്ത്: 16

وَلَقَدۡ جَعَلۡنَا فِي ٱلسَّمَآءِ بُرُوجٗا وَزَيَّنَّٰهَا لِلنَّٰظِرِينَ

16. Ir iš tiesų, Mes įtaisėme dideles žvaigždes danguje ir Mes išgražinome tai stebėtojams.

ആയത്ത്: 17

وَحَفِظۡنَٰهَا مِن كُلِّ شَيۡطَٰنٖ رَّجِيمٍ

17. Ir Mes apsaugojome tai (artimiausią dangų) nuo kiekvieno atstumtojo Šaitan (velnio).

ആയത്ത്: 18

إِلَّا مَنِ ٱسۡتَرَقَ ٱلسَّمۡعَ فَأَتۡبَعَهُۥ شِهَابٞ مُّبِينٞ

18. Išskyrus to (velnio), kuris pavagia girdėjimą, o tada yra persekiojamas aiškios liepsnojančios ugnies.

ആയത്ത്: 19

وَٱلۡأَرۡضَ مَدَدۡنَٰهَا وَأَلۡقَيۡنَا فِيهَا رَوَٰسِيَ وَأَنۢبَتۡنَا فِيهَا مِن كُلِّ شَيۡءٖ مَّوۡزُونٖ

19. Ir išskleidėme Mes žemę ir patalpinome joje tvirtus kalnus ir privertėme ten augti visų rūšių dalykus pagal jų proporcijas.

ആയത്ത്: 20

وَجَعَلۡنَا لَكُمۡ فِيهَا مَعَٰيِشَ وَمَن لَّسۡتُمۡ لَهُۥ بِرَٰزِقِينَ

20. Ir Mes suteikėme tame pragyvenimo priemones jums ir tiems, kuriais jūs nesirūpinate [judantiems (gyviems) kūriniams, galvijams, žvėrims ir kitiems gyvūnams].

ആയത്ത്: 21

وَإِن مِّن شَيۡءٍ إِلَّا عِندَنَا خَزَآئِنُهُۥ وَمَا نُنَزِّلُهُۥٓ إِلَّا بِقَدَرٖ مَّعۡلُومٖ

21. Ir tame nėra jokio dalyko, tačiau pas Mus yra jų atsargų. Ir Mes nesiunčiame to žemyn, išskyrus tik žinomą kiekį.

ആയത്ത്: 22

وَأَرۡسَلۡنَا ٱلرِّيَٰحَ لَوَٰقِحَ فَأَنزَلۡنَا مِنَ ٱلسَّمَآءِ مَآءٗ فَأَسۡقَيۡنَٰكُمُوهُ وَمَآ أَنتُمۡ لَهُۥ بِخَٰزِنِينَ

22. Ir Mes siunčiame vėjus apvaisinančius (kad jie smarkiai pripildytų debesis vandeniu), tada priverčiame vandenį (lietų) kristi iš dangaus, ir Mes suteikiame jį jums gerti, ir tai ne jūs esate jo atsargų savininkai [t.y. dalinti vandenį kam norite arba sulaikyti jį nuo ko jūs norite].

ആയത്ത്: 23

وَإِنَّا لَنَحۡنُ نُحۡيِۦ وَنُمِيتُ وَنَحۡنُ ٱلۡوَٰرِثُونَ

23. Ir be abejonės, Mes! Mes esame tie, Kas suteikia gyvybę ir sukelia mirtį, ir Mes esame Paveldėtojai.

ആയത്ത്: 24

وَلَقَدۡ عَلِمۡنَا ٱلۡمُسۡتَقۡدِمِينَ مِنكُمۡ وَلَقَدۡ عَلِمۡنَا ٱلۡمُسۡتَـٔۡخِرِينَ

24. Ir iš tiesų, Mes žinome pirmąsias jūsų kartas, kurios išmirė, ir iš tiesų, Mes žinome dabartines jūsų (žmonijos) kartas, ir taip pat tuos, kurie ateis po to.

ആയത്ത്: 25

وَإِنَّ رَبَّكَ هُوَ يَحۡشُرُهُمۡۚ إِنَّهُۥ حَكِيمٌ عَلِيمٞ

25. Ir iš tiesų, jūsų Viešpats surinks juos kartu. Tikrai, Jis yra Visa Išmanantis, Visa Žinantis.

ആയത്ത്: 26

وَلَقَدۡ خَلَقۡنَا ٱلۡإِنسَٰنَ مِن صَلۡصَٰلٖ مِّنۡ حَمَإٖ مَّسۡنُونٖ

26. Ir iš tiesų, Mes sukūrėme žmogų iš perdibto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.

ആയത്ത്: 27

وَٱلۡجَآنَّ خَلَقۡنَٰهُ مِن قَبۡلُ مِن نَّارِ ٱلسَّمُومِ

27. Ir džinus, Mes sukūrėme kadaise iš bedūmės ugnies liepsnos.

ആയത്ത്: 28

وَإِذۡ قَالَ رَبُّكَ لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِنِّي خَٰلِقُۢ بَشَرٗا مِّن صَلۡصَٰلٖ مِّنۡ حَمَإٖ مَّسۡنُونٖ

28. Ir (atminkite) kai jūsų Viešpats sakė angelams: „Aš ketinu sukurti žmogų (Adamą) iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tučio) molio.“

ആയത്ത്: 29

فَإِذَا سَوَّيۡتُهُۥ وَنَفَخۡتُ فِيهِ مِن رُّوحِي فَقَعُواْ لَهُۥ سَٰجِدِينَ

29. „Taigi, kai Aš pilnai jį suformavau ir įkvėpiau į jį (Adamą) sielą, kurią jam sukūriau, tada pulkite (jūs) kniubsčiomis priešais jį.“

ആയത്ത്: 30

فَسَجَدَ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ كُلُّهُمۡ أَجۡمَعُونَ

30. Taigi angelai sukniubo, visi jie kartu.

ആയത്ത്: 31

إِلَّآ إِبۡلِيسَ أَبَىٰٓ أَن يَكُونَ مَعَ ٱلسَّٰجِدِينَ

31. Išskyrus Iblis (Šėtoną) – jis atsisakė būti tarp sukniubusiųjų.

ആയത്ത്: 32

قَالَ يَٰٓإِبۡلِيسُ مَا لَكَ أَلَّا تَكُونَ مَعَ ٱلسَّٰجِدِينَ

32. (Allahas) tarė: „Iblis (Šėtone), kodėl tu nesi tarp sukniubusiųjų?“

ആയത്ത്: 33

قَالَ لَمۡ أَكُن لِّأَسۡجُدَ لِبَشَرٍ خَلَقۡتَهُۥ مِن صَلۡصَٰلٖ مِّنۡ حَمَإٖ مَّسۡنُونٖ

33. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Aš nesu tas, kuris nusižemina žmogui, kurį Tu sukūrei iš perdirbto purvo sudžiuvusio (tuščio) molio.“

ആയത്ത്: 34

قَالَ فَٱخۡرُجۡ مِنۡهَا فَإِنَّكَ رَجِيمٞ

34. (Allahas) tarė: „Tada, dink iš čia, iš tiesų, tu esi Radžym (atstumtasis arba prakeiktasis).“

ആയത്ത്: 35

وَإِنَّ عَلَيۡكَ ٱللَّعۡنَةَ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلدِّينِ

35. „Ir iš tiesų, prakeiksmas tau bus iki Atlygio Dienos (t. y. Prikėlimo Dienos).“

ആയത്ത്: 36

قَالَ رَبِّ فَأَنظِرۡنِيٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

36. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, tada suteik man atokvėpį iki Dienos, kai jie (mirusieji) bus prikelti.“

ആയത്ത്: 37

قَالَ فَإِنَّكَ مِنَ ٱلۡمُنظَرِينَ

37. Allahas tarė: „Tada tikrai, tu esi iš tų, kuriems leista atsikvėpti,

ആയത്ത്: 38

إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡوَقۡتِ ٱلۡمَعۡلُومِ

38. Iki paskirto laiko Dienos.“

ആയത്ത്: 39

قَالَ رَبِّ بِمَآ أَغۡوَيۡتَنِي لَأُزَيِّنَنَّ لَهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَأُغۡوِيَنَّهُمۡ أَجۡمَعِينَ

39. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, dėl to, kad Tu suklaidinai mane, aš tikrai išpuošiu tiems žemėje (žmonijai) klaidingą kelią ir aš paklaidinsiu juos visus.“

ആയത്ത്: 40

إِلَّا عِبَادَكَ مِنۡهُمُ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

40. „Išskyrus Tavo išrinktuosius, (teisingai vedamus) vergus iš jų tarpo.“

ആയത്ത്: 41

قَالَ هَٰذَا صِرَٰطٌ عَلَيَّ مُسۡتَقِيمٌ

41. (Allahas) tarė: „Tai Kelias, kuris ves tiesiai pas Mane.“

ആയത്ത്: 42

إِنَّ عِبَادِي لَيۡسَ لَكَ عَلَيۡهِمۡ سُلۡطَٰنٌ إِلَّا مَنِ ٱتَّبَعَكَ مِنَ ٱلۡغَاوِينَ

42. „Nėr abejonės, tu neturėsi jokios galios Mano vergams, išskyrus tuos, kurie seks tavimi iš Ghavūn (Mušrikūn ir tų, kurie paklysta, nusikaltėlių, daugiadievių ir bloga darančiųjų).“

ആയത്ത്: 43

وَإِنَّ جَهَنَّمَ لَمَوۡعِدُهُمۡ أَجۡمَعِينَ

43. „Ir tikrai, Pragaras yra jiems visiems pažadėta vieta.“

ആയത്ത്: 44

لَهَا سَبۡعَةُ أَبۡوَٰبٖ لِّكُلِّ بَابٖ مِّنۡهُمۡ جُزۡءٞ مَّقۡسُومٌ

44. „Jis (Pragaras) turi septynis vartus, kiekvieniems iš šių vartų yra paskirta (speciali) (nusidėjėlių) klasė.“

ആയത്ത്: 45

إِنَّ ٱلۡمُتَّقِينَ فِي جَنَّٰتٖ وَعُيُونٍ

45. „Iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingieji – žr. eilutę 2:2) bus tarp Sodų ir vandens versmių (Rojuje).

ആയത്ത്: 46

ٱدۡخُلُوهَا بِسَلَٰمٍ ءَامِنِينَ

46. „(Jiems bus pasakyta): „Įženkite į jį (Rojų), taikiai ir saugiai.“

ആയത്ത്: 47

وَنَزَعۡنَا مَا فِي صُدُورِهِم مِّنۡ غِلٍّ إِخۡوَٰنًا عَلَىٰ سُرُرٖ مُّتَقَٰبِلِينَ

47. „Ir Mes pašalinsime iš jų krūtinių bet kokį gilų pykčio jausmą (kurį jie galėtų turėti). (Taigi jie bus kaip) broliai, žvelgiantys vienas į kitą sostuose.

ആയത്ത്: 48

لَا يَمَسُّهُمۡ فِيهَا نَصَبٞ وَمَا هُم مِّنۡهَا بِمُخۡرَجِينَ

48. „Joks nuovargio jausmas nepalies jų, nei jie (kada nors) bus paprašyti palikti jį.“

ആയത്ത്: 49

۞ نَبِّئۡ عِبَادِيٓ أَنِّيٓ أَنَا ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ

49. Paskelbk (Muchammedai ﷺ ) Mano vergams, kad tikrai Aš esu Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 50

وَأَنَّ عَذَابِي هُوَ ٱلۡعَذَابُ ٱلۡأَلِيمُ

50. Ir kad Mano Bausmė tikrai yra skausmingiausia kankynė.

ആയത്ത്: 51

وَنَبِّئۡهُمۡ عَن ضَيۡفِ إِبۡرَٰهِيمَ

51. Ir papasakok jiems apie Ibrahimo (Abraomo) svečius (angelus).

ആയത്ത്: 52

إِذۡ دَخَلُواْ عَلَيۡهِ فَقَالُواْ سَلَٰمٗا قَالَ إِنَّا مِنكُمۡ وَجِلُونَ

52. Kai jie įžengė pas jį ir tarė: „Salam (taika)! [Ibrahimas (Abraomas)] atsakė: „Iš tiesų, mes jūsų bijome.“

ആയത്ത്: 53

قَالُواْ لَا تَوۡجَلۡ إِنَّا نُبَشِّرُكَ بِغُلَٰمٍ عَلِيمٖ

53. Jie (angelai) tarė: „Nebijokite, Mes atnešame jums geras žinias apie berniuką (sūnų), turintį daug žinių ir išminties.“

ആയത്ത്: 54

قَالَ أَبَشَّرۡتُمُونِي عَلَىٰٓ أَن مَّسَّنِيَ ٱلۡكِبَرُ فَبِمَ تُبَشِّرُونَ

54. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ar jūs man perduodate geras žinias (apie sūnų), kai mane užklupo senas amžius? Apie ką tada yra jūsų naujienos?“

ആയത്ത്: 55

قَالُواْ بَشَّرۡنَٰكَ بِٱلۡحَقِّ فَلَا تَكُن مِّنَ ٱلۡقَٰنِطِينَ

55. Jie (angelai) tarė: „Mes perduodame tau geras žinias teisingai. Taigi, nebūk kupinas nevilties.“

ആയത്ത്: 56

قَالَ وَمَن يَقۡنَطُ مِن رَّحۡمَةِ رَبِّهِۦٓ إِلَّا ٱلضَّآلُّونَ

56. [Ibrahimas (Abraomas)] tarė: „Ir kas neturi vilties dėl savo Viešpaties Gailestingumo, jei ne tie, kurie yra paklydę?“

ആയത്ത്: 57

قَالَ فَمَا خَطۡبُكُمۡ أَيُّهَا ٱلۡمُرۡسَلُونَ

57. [Ibrahimas (Abraomas) vėl] tarė: „Dėl kokio reikalo jūs tada atėjote, Pasiuntiniai?“

ആയത്ത്: 58

قَالُوٓاْ إِنَّآ أُرۡسِلۡنَآ إِلَىٰ قَوۡمٖ مُّجۡرِمِينَ

58. Jie (angelai) tarė: „Mes buvome siųsti žmonėms, kurie yra Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji, daugiadieviai, nusidėjėliai).“

ആയത്ത്: 59

إِلَّآ ءَالَ لُوطٍ إِنَّا لَمُنَجُّوهُمۡ أَجۡمَعِينَ

59. „(Visi) išskyrus Lūto (Loto) šeima. Juos mes tikrai išgelbėsime (nuo sunaikinimo).

ആയത്ത്: 60

إِلَّا ٱمۡرَأَتَهُۥ قَدَّرۡنَآ إِنَّهَا لَمِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ

60. „Išskyrus jo žmoną, dėl kurios Mes nusprendėme, kad ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta).“

ആയത്ത്: 61

فَلَمَّا جَآءَ ءَالَ لُوطٍ ٱلۡمُرۡسَلُونَ

61. Tada, kai Pasiuntiniai (angelai) atėjo pas Lūto (Loto) šeimą.

ആയത്ത്: 62

قَالَ إِنَّكُمۡ قَوۡمٞ مُّنكَرُونَ

62. Jis tarė: „Iš tiesų, jūs esate man nepažįstami žmonės.“

ആയത്ത്: 63

قَالُواْ بَلۡ جِئۡنَٰكَ بِمَا كَانُواْ فِيهِ يَمۡتَرُونَ

63. Jie tarė: „Ne, mes atėjome pas tave su tuo (bausme), dėl ko jie abejojo.“

ആയത്ത്: 64

وَأَتَيۡنَٰكَ بِٱلۡحَقِّ وَإِنَّا لَصَٰدِقُونَ

64. „Ir mes atnešėme tau tiesą (žinias apie tavo tautos sunaikinimą) ir tikrai, mes sakome tiesą.

ആയത്ത്: 65

فَأَسۡرِ بِأَهۡلِكَ بِقِطۡعٖ مِّنَ ٱلَّيۡلِ وَٱتَّبِعۡ أَدۡبَٰرَهُمۡ وَلَا يَلۡتَفِتۡ مِنكُمۡ أَحَدٞ وَٱمۡضُواْ حَيۡثُ تُؤۡمَرُونَ

65. „Tad dalį nakties keliauk su savo šeima ir nueik jiems iš užnugario ir neleisk niekam iš jūsų gręžtis atgal, tik eik ten, kur tau įsakyta.“

ആയത്ത്: 66

وَقَضَيۡنَآ إِلَيۡهِ ذَٰلِكَ ٱلۡأَمۡرَ أَنَّ دَابِرَ هَٰٓؤُلَآءِ مَقۡطُوعٞ مُّصۡبِحِينَ

66. Ir Mes suteikėme jam žinias apie šį sprendimą, kad tų (nusidėjėlių) šaknys bus nukirstos anksti rytą.).

ആയത്ത്: 67

وَجَآءَ أَهۡلُ ٱلۡمَدِينَةِ يَسۡتَبۡشِرُونَ

67. Ir miesto gyventojai atėjo džiūgaudami (dėl žinių apie jaunų vyrų atvykimą).

ആയത്ത്: 68

قَالَ إِنَّ هَٰٓؤُلَآءِ ضَيۡفِي فَلَا تَفۡضَحُونِ

68. [Lūtas (Lotas)] tarė: „Iš tiesų, jie yra mano svečiai, taigi nedarykite man gėdos.“

ആയത്ത്: 69

وَٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَلَا تُخۡزُونِ

69. „Ir bijokite Allaho ir neužtraukite man negarbės.“

ആയത്ത്: 70

قَالُوٓاْ أَوَلَمۡ نَنۡهَكَ عَنِ ٱلۡعَٰلَمِينَ

70. Jie (miesto žmonės) tarė: „Argi mes neuždraudėme tau vaišinti (arba saugoti) nė vieno iš Alamyn (žmonių, užsieniečių ir svetimų, nuo mūsų)?“

ആയത്ത്: 71

قَالَ هَٰٓؤُلَآءِ بَنَاتِيٓ إِن كُنتُمۡ فَٰعِلِينَ

71. [Lūtas (Lotas)] tarė: „Tai (tautos merginos) yra mano dukros (skirtos vesti teisėtai), jei jūs turite (taip) elgtis.“

ആയത്ത്: 72

لَعَمۡرُكَ إِنَّهُمۡ لَفِي سَكۡرَتِهِمۡ يَعۡمَهُونَ

72. Iš tiesų, prisiekiame tavo (Muchammedai ﷺ ) gyvenimu, dėl jų stipraus apsvaigimo, jie klajojo aklai.

ആയത്ത്: 73

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّيۡحَةُ مُشۡرِقِينَ

73. Taigi As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos saulėtekio metu.

ആയത്ത്: 74

فَجَعَلۡنَا عَٰلِيَهَا سَافِلَهَا وَأَمۡطَرۡنَا عَلَيۡهِمۡ حِجَارَةٗ مِّن سِجِّيلٍ

74. Ir Mes apvertėme (Sodomos miestus Palestinoje) aukštyn kojomis ir išpylėme ant jų deginto molio akmenis.

ആയത്ത്: 75

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَٰتٖ لِّلۡمُتَوَسِّمِينَ

75. Iš tiesų, tame yra ženklai tiems, kurie mato (arba supranta arba mokosi pamokas iš Allaho Ženklų).

ആയത്ത്: 76

وَإِنَّهَا لَبِسَبِيلٖ مُّقِيمٍ

76. Ir iš tiesų, jie (miestai) buvo pagrindiniame kelyje (iš Mekkos į Siriją, t. y. vietovėje, kurioje dabar yra Negyvoji jūra) ^[2].

[2] Žr. Ibn Kathir „Istorijos knyga“ .

ആയത്ത്: 77

إِنَّ فِي ذَٰلِكَ لَأٓيَةٗ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ

77. Iš tiesų, tame tikrai yra ženklas tikintiesiems.

ആയത്ത്: 78

وَإِن كَانَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡأَيۡكَةِ لَظَٰلِمِينَ

78. Ir Medžio Gyventojai (t. y. Madjan (Midian) žmonės, kuriems Allahas siuntė Pranašą Šuaibą) buvo taip pat Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

ആയത്ത്: 79

فَٱنتَقَمۡنَا مِنۡهُمۡ وَإِنَّهُمَا لَبِإِمَامٖ مُّبِينٖ

79. Taigi, atkeršijome jiems. Jie abu yra pagrindiniame kelyje, aiškiai matomi.

ആയത്ത്: 80

وَلَقَدۡ كَذَّبَ أَصۡحَٰبُ ٱلۡحِجۡرِ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

80. Ir iš tiesų, Al-Hidžr (uolėtos vietovės) gyventojai neigė Pasiuntinius.

ആയത്ത്: 81

وَءَاتَيۡنَٰهُمۡ ءَايَٰتِنَا فَكَانُواْ عَنۡهَا مُعۡرِضِينَ

81. Ir Mes davėme jiems Mūsų Ženklus, tačiau jie jų nemėgo.

ആയത്ത്: 82

وَكَانُواْ يَنۡحِتُونَ مِنَ ٱلۡجِبَالِ بُيُوتًا ءَامِنِينَ

82. Ir jie tašydavo būstus iš kalnų (jausdamiesi) saugūs.

ആയത്ത്: 83

فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّيۡحَةُ مُصۡبِحِينَ

83. Tačiau As-Saiha (kančia – siaubingas verkimas) užklupo juos ankstyvą rytą (ketvirtos dienos iš jiems pažadėtos bausmės dienų).

ആയത്ത്: 84

فَمَآ أَغۡنَىٰ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

84. Ir visa, ką jie įgydavo, nedavė jiems jokios naudos.

ആയത്ത്: 85

وَمَا خَلَقۡنَا ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ وَمَا بَيۡنَهُمَآ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۗ وَإِنَّ ٱلسَّاعَةَ لَأٓتِيَةٞۖ فَٱصۡفَحِ ٱلصَّفۡحَ ٱلۡجَمِيلَ

85. Ir Mes sukūrėme dangus ir žemę ir visa, kas yra tarp jų, tik su tiesa, ir Valanda tikrai ateina, taigi žiūrėk (Muchammedai ﷺ ) į jų klaidas su maloningu atlaidumu.

ആയത്ത്: 86

إِنَّ رَبَّكَ هُوَ ٱلۡخَلَّٰقُ ٱلۡعَلِيمُ

86. Iš tiesų, tavo Viešpats yra Visa Žinantis Kūrėjas.

ആയത്ത്: 87

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَٰكَ سَبۡعٗا مِّنَ ٱلۡمَثَانِي وَٱلۡقُرۡءَانَ ٱلۡعَظِيمَ

87. Ir iš tiesų, Mes suteikėme jums septynias Al-Masani (septynias nuolat kartojamas Eilutes) (t. y. sūrą al Fatichą) ir Didįjį Koraną.

ആയത്ത്: 88

لَا تَمُدَّنَّ عَيۡنَيۡكَ إِلَىٰ مَا مَتَّعۡنَا بِهِۦٓ أَزۡوَٰجٗا مِّنۡهُمۡ وَلَا تَحۡزَنۡ عَلَيۡهِمۡ وَٱخۡفِضۡ جَنَاحَكَ لِلۡمُؤۡمِنِينَ

88. Nežiūrėk savo akimis trokštančiai į tai, ką Mes suteikėme kai kurioms jų (netikinčiųjų) grupėms, nei liūdėk dėl jų. Ir nuleisk savo sparnus tikintiesiems (būk paslaugus tikintiems kompanjonams).

ആയത്ത്: 89

وَقُلۡ إِنِّيٓ أَنَا ٱلنَّذِيرُ ٱلۡمُبِينُ

89. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ ): „Aš tikrai tesu tiesiog perspėtojas.“

ആയത്ത്: 90

كَمَآ أَنزَلۡنَا عَلَى ٱلۡمُقۡتَسِمِينَ

90. Kai Mes nuleidome dalytojams (kureišų pagonims arba judėjams arba krikščionims).

ആയത്ത്: 91

ٱلَّذِينَ جَعَلُواْ ٱلۡقُرۡءَانَ عِضِينَ

91. Kurie padalino Koraną į dalis (t. y. tikėjimo viena dalimi ir netikėjo kita).

ആയത്ത്: 92

فَوَرَبِّكَ لَنَسۡـَٔلَنَّهُمۡ أَجۡمَعِينَ

92. Taigi, prisiekiame tavo Viešpačiu, (Muchammedai ﷺ ) Mes tikrai pakviesime visus juos atsiskaityti.

ആയത്ത്: 93

عَمَّا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

93. Už viską, ką jie darydavo.

ആയത്ത്: 94

فَٱصۡدَعۡ بِمَا تُؤۡمَرُ وَأَعۡرِضۡ عَنِ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

94. Taigi, skelbk atvirai (Allaho Žinią – islamiškąjį monoteizmą) tai, kas tau įsakyta, ir nusigręžk nuo Al-Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, ir netikinčiųjų – žr. eilutę 2:105).

ആയത്ത്: 95

إِنَّا كَفَيۡنَٰكَ ٱلۡمُسۡتَهۡزِءِينَ

95. Iš tiesų, Mes patenkinsime tave prieš pašaipuolius,

ആയത്ത്: 96

ٱلَّذِينَ يَجۡعَلُونَ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۚ فَسَوۡفَ يَعۡلَمُونَ

96. Kurie priskiria Allahui kitą ilah (dievybę), tačiau jie sužinos.

ആയത്ത്: 97

وَلَقَدۡ نَعۡلَمُ أَنَّكَ يَضِيقُ صَدۡرُكَ بِمَا يَقُولُونَ

97. Iš tiesų, Mes žinome, kad tavo krūtinė susiaurėja dėl to, ką jie sako.

ആയത്ത്: 98

فَسَبِّحۡ بِحَمۡدِ رَبِّكَ وَكُن مِّنَ ٱلسَّٰجِدِينَ

98. Taigi garbink savo Viešpaties šlovę ir būk iš tų, kurie sukniumba (priešais Jį).

ആയത്ത്: 99

وَٱعۡبُدۡ رَبَّكَ حَتَّىٰ يَأۡتِيَكَ ٱلۡيَقِينُ

99. Ir garbink savo Viešpatį iki kol pasieks tave neabejotinas daykas (t. y. mirtis).