പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്തുൽ ഇസ്റാഅ് - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Al-Isra’

ആയത്ത്: 1

سُبۡحَٰنَ ٱلَّذِيٓ أَسۡرَىٰ بِعَبۡدِهِۦ لَيۡلٗا مِّنَ ٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡحَرَامِ إِلَى ٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡأَقۡصَا ٱلَّذِي بَٰرَكۡنَا حَوۡلَهُۥ لِنُرِيَهُۥ مِنۡ ءَايَٰتِنَآۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡبَصِيرُ

1. Pagerbtas (ir Išaukštintas) yra Jis (Allahas) [virš viso to (blogio), kurį jie Jam priskiria], Kuris paėmė Savo vergą (Muchammedą ﷺ) į nakties kelionę iš Al-Masdžid al-Haram (Mekkoje) į Al-Masdžid al-Aksa (Jeruzalėje), kurių apylinkes Mes palaiminome tam, kad Mes galėtume parodyti jam (Muchammedui ﷺ ) Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, pamokas, ženklus ir t.t.). Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Matantis.

ആയത്ത്: 2

وَءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ وَجَعَلۡنَٰهُ هُدٗى لِّبَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ أَلَّا تَتَّخِذُواْ مِن دُونِي وَكِيلٗا

2. Ir Mes suteikėme Mūsai (Mozei) Raštą ir padarėme jį (Raštą) teisingu vedimu Israelio (Izraelio) vaikams (sakydami): „Neprisiimkite nieko kito, tik Mane (savo) Vakil (Saugotoju, Viešpačiu arba jūsų reikalų Tvarkytoju).“

ആയത്ത്: 3

ذُرِّيَّةَ مَنۡ حَمَلۡنَا مَعَ نُوحٍۚ إِنَّهُۥ كَانَ عَبۡدٗا شَكُورٗا

3. „Palikuonys tų, kuriuos Mes gabenome (laive) su Nūhu (Nojumi)! Iš tiesų, jis buvo dėkingas vergas.“

ആയത്ത്: 4

وَقَضَيۡنَآ إِلَىٰ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ فِي ٱلۡكِتَٰبِ لَتُفۡسِدُنَّ فِي ٱلۡأَرۡضِ مَرَّتَيۡنِ وَلَتَعۡلُنَّ عُلُوّٗا كَبِيرٗا

4. Ir Mes nusprendėme Israelio (Izraelio) vaikams Rašte: „Iš tiesų, jūs darysite piktadarybes žemėje du kartus ir tapsite tironais ir itin išpuikusiais!“

ആയത്ത്: 5

فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ أُولَىٰهُمَا بَعَثۡنَا عَلَيۡكُمۡ عِبَادٗا لَّنَآ أُوْلِي بَأۡسٖ شَدِيدٖ فَجَاسُواْ خِلَٰلَ ٱلدِّيَارِۚ وَكَانَ وَعۡدٗا مَّفۡعُولٗا

5. Taigi, kai išsipildė pirmasis iš dviejų pažadų, Mes pasiuntėme prieš jus Mūsų vergus, duodami siaubingą kovą. Jie įžengė į giliausias jūsų namų vietas. Ir taip pažadas buvo (pilnai) išpildytas.

ആയത്ത്: 6

ثُمَّ رَدَدۡنَا لَكُمُ ٱلۡكَرَّةَ عَلَيۡهِمۡ وَأَمۡدَدۡنَٰكُم بِأَمۡوَٰلٖ وَبَنِينَ وَجَعَلۡنَٰكُمۡ أَكۡثَرَ نَفِيرًا

6. Tada Mes suteikėme jums grąžintiną pergalę prieš juos. Ir Mes padėjome jums turtu ir palikuonimis ir padarėme jus gausesnius žmogiškaisiais ištekliais.

ആയത്ത്: 7

إِنۡ أَحۡسَنتُمۡ أَحۡسَنتُمۡ لِأَنفُسِكُمۡۖ وَإِنۡ أَسَأۡتُمۡ فَلَهَاۚ فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ ٱلۡأٓخِرَةِ لِيَسُـُٔواْ وُجُوهَكُمۡ وَلِيَدۡخُلُواْ ٱلۡمَسۡجِدَ كَمَا دَخَلُوهُ أَوَّلَ مَرَّةٖ وَلِيُتَبِّرُواْ مَا عَلَوۡاْ تَتۡبِيرًا

7. (Ir Mes sakėme): „Jei jūs darote gerą, jūs darote gerą patys sau, tačiau jei jūs darote blogą (jūs darote tai) patys prieš save.“ Tada, kai išsipildė antrasis pažadas, (Mes leidome jūsų priešams) suteršti jūsų veidus ir įžengti į (Jeruzalės) mečetę, kaip jie buvo įžengę į ją anksčiau, ir sunaikinti visišku sugriovimu viską, kas pateko į jų rankas.

ആയത്ത്: 8

عَسَىٰ رَبُّكُمۡ أَن يَرۡحَمَكُمۡۚ وَإِنۡ عُدتُّمۡ عُدۡنَاۚ وَجَعَلۡنَا جَهَنَّمَ لِلۡكَٰفِرِينَ حَصِيرًا

8. „Gali būti, kad jūsų Viešpats parodys jums gailestingumą, tačiau jei jūs sugrįžite (prie nuodėmių), Mes grįšime (prie Mūsų Bausmės). Ir Mes padarėme Pragarą kalėjimu netikintiesiems.“

ആയത്ത്: 9

إِنَّ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانَ يَهۡدِي لِلَّتِي هِيَ أَقۡوَمُ وَيُبَشِّرُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ ٱلَّذِينَ يَعۡمَلُونَ ٱلصَّٰلِحَٰتِ أَنَّ لَهُمۡ أَجۡرٗا كَبِيرٗا

9. Iš tiesų, šis Koranas veda į tai, kas teisingiausia ir suteikia geras žinias tikintiesiems (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ), kurie daro teisingus darbus, kad jie gaus didį atlyginimą (Rojų).

ആയത്ത്: 10

وَأَنَّ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ أَعۡتَدۡنَا لَهُمۡ عَذَابًا أَلِيمٗا

10. Ir kad tie, kurie netiki Amžinybę, jiems Mes paruošėme skausmingą kančią (Pragarą).

ആയത്ത്: 11

وَيَدۡعُ ٱلۡإِنسَٰنُ بِٱلشَّرِّ دُعَآءَهُۥ بِٱلۡخَيۡرِۖ وَكَانَ ٱلۡإِنسَٰنُ عَجُولٗا

11. Ir žmogus šaukiasi (Allaho) dėl blogio taip pat kaip jis šaukiasi (Allaho) dėl gėrio, ir žmogus yra visada skubotas (t. y. jei jis ant ko nors pyksta, jis šaukiasi (sakydamas): „O Allahe, prakeik jį", tačiau tai neturėtų būti daroma, bet reikėtų būti kantriam).

ആയത്ത്: 12

وَجَعَلۡنَا ٱلَّيۡلَ وَٱلنَّهَارَ ءَايَتَيۡنِۖ فَمَحَوۡنَآ ءَايَةَ ٱلَّيۡلِ وَجَعَلۡنَآ ءَايَةَ ٱلنَّهَارِ مُبۡصِرَةٗ لِّتَبۡتَغُواْ فَضۡلٗا مِّن رَّبِّكُمۡ وَلِتَعۡلَمُواْ عَدَدَ ٱلسِّنِينَ وَٱلۡحِسَابَۚ وَكُلَّ شَيۡءٖ فَصَّلۡنَٰهُ تَفۡصِيلٗا

12. Ir Mes paskyrėme naktį ir dieną kaip du ženklus. Tad, Mes išpildėme nakties ženklą (su tamsa), o dienos ženklą padarėme apšviečiantį, tam, kad jūs prašytumėte dosnumo iš Savo Viešpaties, ir kad jūs žinotumėte metų skaičių ir atsiskaitymą. Ir Mes paaiškinome viską (detaliai) pilnu išaiškinimu.

ആയത്ത്: 13

وَكُلَّ إِنسَٰنٍ أَلۡزَمۡنَٰهُ طَٰٓئِرَهُۥ فِي عُنُقِهِۦۖ وَنُخۡرِجُ لَهُۥ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ كِتَٰبٗا يَلۡقَىٰهُ مَنشُورًا

13. Ir Mes pritvirtinome kiekvieno žmogaus darbus prie jo kaklo ir Prikėlimo dieną Mes parodysime jam knygą, kuri jam bus plačiai atverta.

ആയത്ത്: 14

ٱقۡرَأۡ كِتَٰبَكَ كَفَىٰ بِنَفۡسِكَ ٱلۡيَوۡمَ عَلَيۡكَ حَسِيبٗا

14. (Jam bus pasakyta): „Skaityk savo knygą. Tu pats esi pakankamas sau kaip skaičiuotojas prieš save šią Dieną.“

ആയത്ത്: 15

مَّنِ ٱهۡتَدَىٰ فَإِنَّمَا يَهۡتَدِي لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن ضَلَّ فَإِنَّمَا يَضِلُّ عَلَيۡهَاۚ وَلَا تَزِرُ وَازِرَةٞ وِزۡرَ أُخۡرَىٰۗ وَمَا كُنَّا مُعَذِّبِينَ حَتَّىٰ نَبۡعَثَ رَسُولٗا

15. Kas elgiasi teisingai, tada jis elgiasi teisingai tik dėl savęs paties. O kas nuklysta, tada jis nuklysta savo nuostoliui. Nė vienas, apsunkintas našta, negali pakelti kito naštos. Ir Mes niekada nebaudžiame tol, kol neatsiunčiame Pasiuntinio (kad jis perspėtų).

ആയത്ത്: 16

وَإِذَآ أَرَدۡنَآ أَن نُّهۡلِكَ قَرۡيَةً أَمَرۡنَا مُتۡرَفِيهَا فَفَسَقُواْ فِيهَا فَحَقَّ عَلَيۡهَا ٱلۡقَوۡلُ فَدَمَّرۡنَٰهَا تَدۡمِيرٗا

16. Ir kai Mes nusprendžiame sunaikinti miestą (gyventojus), Mes (pirmiausia) siunčiame aiškų įsakymą (paklusti Allahui ir būti teisingiems) tiems iš jų, kurie gyvena prabangoje. Tada, jie tame nusižengia, ir taip (kančios) žodis tam (jiems) yra pateisinamas. Tada Mes sunaikiname tai absoliučiu sunaikinimu.

ആയത്ത്: 17

وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِنَ ٱلۡقُرُونِ مِنۢ بَعۡدِ نُوحٖۗ وَكَفَىٰ بِرَبِّكَ بِذُنُوبِ عِبَادِهِۦ خَبِيرَۢا بَصِيرٗا

17. Ir kiek kartų Mes sunaikinome po Nūho (Nojaus)! Pakankamas yra jūsų Viešpats kaip Visa Žinantis ir Savo vergų nuodėmes Visa Stebintysis.

ആയത്ത്: 18

مَّن كَانَ يُرِيدُ ٱلۡعَاجِلَةَ عَجَّلۡنَا لَهُۥ فِيهَا مَا نَشَآءُ لِمَن نُّرِيدُ ثُمَّ جَعَلۡنَا لَهُۥ جَهَنَّمَ يَصۡلَىٰهَا مَذۡمُومٗا مَّدۡحُورٗا

18. Kas trokšta greito praėjimo (laikino mėgavimosi šiuo pasauliu), Mes mielai suteikiame tai, ko Mes norime, tam, kam Mes norime. Tada, po to Mes paskyrėme jam Pragarą. Jis degs jame gėdingas ir atstumtas (toli nuo Allaho Gailestingumo).

ആയത്ത്: 19

وَمَنۡ أَرَادَ ٱلۡأٓخِرَةَ وَسَعَىٰ لَهَا سَعۡيَهَا وَهُوَ مُؤۡمِنٞ فَأُوْلَٰٓئِكَ كَانَ سَعۡيُهُم مَّشۡكُورٗا

19. O kas trokšta Amžinybės ir stengiasi dėl to, (dėdamas) būtinas pastangas dėl to (t. y. elgiasi teisingai paklusdamas Allahui), būdamas tikintysis (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) – tada tokie yra tie, kurių siekis bus įvertintas (už tai Allahas padėkos ir atsilygins).

ആയത്ത്: 20

كُلّٗا نُّمِدُّ هَٰٓؤُلَآءِ وَهَٰٓؤُلَآءِ مِنۡ عَطَآءِ رَبِّكَۚ وَمَا كَانَ عَطَآءُ رَبِّكَ مَحۡظُورًا

20. Kiekvienam – šiems kaip ir tiems – Mes suteikiame iš jūsų Viešpaties Dosnumo. Ir jūsų Viešpaties Dosnumas niekada negali būti uždraustas.

ആയത്ത്: 21

ٱنظُرۡ كَيۡفَ فَضَّلۡنَا بَعۡضَهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٖۚ وَلَلۡأٓخِرَةُ أَكۡبَرُ دَرَجَٰتٖ وَأَكۡبَرُ تَفۡضِيلٗا

21. Pažiūrėkite, kaip Mes iškėlėme vienus virš kitų (šiame pasaulyje), ir iš tiesų, Amžinybėje (tai) bus dar didesniais laipsniais ir didesniu iškilimu.

ആയത്ത്: 22

لَّا تَجۡعَلۡ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتَقۡعُدَ مَذۡمُومٗا مَّخۡذُولٗا

22. (Žmogau,) nepriskirk Allahui jokio kito ilah (dievo)! (Ši eilutė skirta Pranašui Muchammedui ﷺ , tačiau jos prasmė yra bendra visai žmonijai), arba tu nusileisi peikiamas, apleistas (Pragare).

ആയത്ത്: 23

۞ وَقَضَىٰ رَبُّكَ أَلَّا تَعۡبُدُوٓاْ إِلَّآ إِيَّاهُ وَبِٱلۡوَٰلِدَيۡنِ إِحۡسَٰنًاۚ إِمَّا يَبۡلُغَنَّ عِندَكَ ٱلۡكِبَرَ أَحَدُهُمَآ أَوۡ كِلَاهُمَا فَلَا تَقُل لَّهُمَآ أُفّٖ وَلَا تَنۡهَرۡهُمَا وَقُل لَّهُمَا قَوۡلٗا كَرِيمٗا

23. Ir jūsų Viešpats įsakė, kad jūs negarbintumėte nieko kito, tik Jį. Ir kad jūs būtumėte pareigingi savo tėvams. Jei vienas iš jų arba abu iš jų sulaukia seno amžiaus jūsų gyvenime, netarkite jiems nepagarbaus žodžio ir nerėkite ant jų, tačiau kreipkitės į juos pagarbia kalba.

ആയത്ത്: 24

وَٱخۡفِضۡ لَهُمَا جَنَاحَ ٱلذُّلِّ مِنَ ٱلرَّحۡمَةِ وَقُل رَّبِّ ٱرۡحَمۡهُمَا كَمَا رَبَّيَانِي صَغِيرٗا

24. Ir nuleiskite ant jų paklusnumo ir nuolankumo sparną per gailestingumą, ir sakykite: „Mano Viešpatie, suteik jiems Savo Gailestingumą, nes jie išaugino mane, kai buvau mažas.“

ആയത്ത്: 25

رَّبُّكُمۡ أَعۡلَمُ بِمَا فِي نُفُوسِكُمۡۚ إِن تَكُونُواْ صَٰلِحِينَ فَإِنَّهُۥ كَانَ لِلۡأَوَّٰبِينَ غَفُورٗا

25. Jūsų Viešpats geriausiai žino, kas yra jumyse. Jei esate teisingi, tada, iš tiesų, Jis yra Visada Atlaidžiausias tiems, kurie atsigręžia į Jį vėl ir vėl paklusniai, ir atgailaudami.

ആയത്ത്: 26

وَءَاتِ ذَا ٱلۡقُرۡبَىٰ حَقَّهُۥ وَٱلۡمِسۡكِينَ وَٱبۡنَ ٱلسَّبِيلِ وَلَا تُبَذِّرۡ تَبۡذِيرًا

26. Ir suteikite giminei jam priklausančią dalį ir Al-Miskin (vargingiesiems) ir keliautojui. Tačiau nešvaistykite (savo turto) išlaidžiai. ^[1]

[1] Leidžiant pinigus, reikia laikytis vidurio – nebūti nei šykštuoliu, nei išlaidūnu, ir nebūti kaip tie, kurie leidžia pinigus nepaklusdami Allahui ir Jo Pasiuntiniui (ﷺ).

ആയത്ത്: 27

إِنَّ ٱلۡمُبَذِّرِينَ كَانُوٓاْ إِخۡوَٰنَ ٱلشَّيَٰطِينِۖ وَكَانَ ٱلشَّيۡطَٰنُ لِرَبِّهِۦ كَفُورٗا

27. Iš tiesų, išlaidūnai yra Šajatin (šėtonų, velnių) broliai ir Šaitan (Velnias-Šėtonas) yra nedėkingas savo Viešpačiui.

ആയത്ത്: 28

وَإِمَّا تُعۡرِضَنَّ عَنۡهُمُ ٱبۡتِغَآءَ رَحۡمَةٖ مِّن رَّبِّكَ تَرۡجُوهَا فَقُل لَّهُمۡ قَوۡلٗا مَّيۡسُورٗا

28. O jei tu (Muchammedai ﷺ) nusigręži nuo jų (giminių, vargingųjų, keliautojų, kuriems Mes įsakėme suteikti jų teises, jei tu tuo metu, kai jie prašo tavęs, neturi pinigų) ir lauki gailestingumo iš savojo Viešpaties, kurio tu tikiesi, tada, kalbėk su jais švelniai, maloniu žodžiu (t. y. Allahas suteiks man, ir aš duosiu jums).

ആയത്ത്: 29

وَلَا تَجۡعَلۡ يَدَكَ مَغۡلُولَةً إِلَىٰ عُنُقِكَ وَلَا تَبۡسُطۡهَا كُلَّ ٱلۡبَسۡطِ فَتَقۡعُدَ مَلُومٗا مَّحۡسُورًا

29. Ir neleisk savo rankoms būti pririštoms (kaip šykštuolio) prie tavo kaklo, nei ištįsusioms į nepasiekiamas platybes (kaip išlaidūno), tam, kad netaptum smerkiamas ir dideliam skurde.

ആയത്ത്: 30

إِنَّ رَبَّكَ يَبۡسُطُ ٱلرِّزۡقَ لِمَن يَشَآءُ وَيَقۡدِرُۚ إِنَّهُۥ كَانَ بِعِبَادِهِۦ خَبِيرَۢا بَصِيرٗا

30. Iš tiesų, tavo Viešpats padidina išlaikymą tiems, kam Jis nori, ir apriboja (tam, kam Jis nori). Iš tiesų, Jis yra Visada Visa Žinantis, Visa Matantis Savo vergus.

ആയത്ത്: 31

وَلَا تَقۡتُلُوٓاْ أَوۡلَٰدَكُمۡ خَشۡيَةَ إِمۡلَٰقٖۖ نَّحۡنُ نَرۡزُقُهُمۡ وَإِيَّاكُمۡۚ إِنَّ قَتۡلَهُمۡ كَانَ خِطۡـٔٗا كَبِيرٗا

31. Ir nežudykite savo vaikų, baimindamiesi skurdo. Mes suteiksime išlaikymą jiems taip pat kaip ir tau. Iš tiesų, jų žudymas yra didelė nuodėmė.

ആയത്ത്: 32

وَلَا تَقۡرَبُواْ ٱلزِّنَىٰٓۖ إِنَّهُۥ كَانَ فَٰحِشَةٗ وَسَآءَ سَبِيلٗا

32. Ir nesiartinkite prie neleistinų lytinių santykių. Iš tiesų, tai yra Fahiša (t. y. tai, kas peržengia ribas - didelė nuodėmė), ir blogas kelias (vedantis į Pragarą, nebent Allahas atleis).

ആയത്ത്: 33

وَلَا تَقۡتُلُواْ ٱلنَّفۡسَ ٱلَّتِي حَرَّمَ ٱللَّهُ إِلَّا بِٱلۡحَقِّۗ وَمَن قُتِلَ مَظۡلُومٗا فَقَدۡ جَعَلۡنَا لِوَلِيِّهِۦ سُلۡطَٰنٗا فَلَا يُسۡرِف فِّي ٱلۡقَتۡلِۖ إِنَّهُۥ كَانَ مَنصُورٗا

33. Ir nežudykite nieko, kieno žudymą Allahas uždraudė, nebent yra teisėta priežastis. Ir kas yra nužudomas neleistinai (mazlūman – tyčia, priešiškai ir engiant, ir ne dėl klaidos), Mes suteikėme jo įpėdiniams valdžią [reikalauti kisas - lygybės teisės bausmėje, arba atleisti, arba priimti dija (kraujo pinigus)]. Tačiau neleiskite jam peržengti ribų atimant gyvybę (t. y. jis neturėtų žudyti nieko daugiau, tik patį žudiką). Iš tiesų, jam padeda (islamo teisė).

ആയത്ത്: 34

وَلَا تَقۡرَبُواْ مَالَ ٱلۡيَتِيمِ إِلَّا بِٱلَّتِي هِيَ أَحۡسَنُ حَتَّىٰ يَبۡلُغَ أَشُدَّهُۥۚ وَأَوۡفُواْ بِٱلۡعَهۡدِۖ إِنَّ ٱلۡعَهۡدَ كَانَ مَسۡـُٔولٗا

34. Ir nesiartinkite prie našlaičio nuosavybės, išskyrus tik pagerinti ją, kol jis sulauks pilnos galios amžiaus. Ir vykdykite (kiekvieną) sutartį. Iš tiesų, dėl sutarties būsite apklausiami.

ആയത്ത്: 35

وَأَوۡفُواْ ٱلۡكَيۡلَ إِذَا كِلۡتُمۡ وَزِنُواْ بِٱلۡقِسۡطَاسِ ٱلۡمُسۡتَقِيمِۚ ذَٰلِكَ خَيۡرٞ وَأَحۡسَنُ تَأۡوِيلٗا

35. Ir suteikite pilną matą kai matuojate, ir sverkite lygiomis svarstyklėmis. Tai tinkama (naudinga) ir geriau pabaigoje.

ആയത്ത്: 36

وَلَا تَقۡفُ مَا لَيۡسَ لَكَ بِهِۦ عِلۡمٌۚ إِنَّ ٱلسَّمۡعَ وَٱلۡبَصَرَ وَٱلۡفُؤَادَ كُلُّ أُوْلَٰٓئِكَ كَانَ عَنۡهُ مَسۡـُٔولٗا

36. Ir (žmogau,) nesek (t. y. nekalbėk, arba nedaryk arba neliudyk) to, apie ką neturi žinių. ^[2] Iš tiesų, girdėjimas, ir matymas ir širdis kiekvieno iš jų bus klausinėjami (Allaho).

[2] t. y. sakymas: „Aš mačiau“, kai iš tiesų nematė, arba : „Aš girdėjau“, kai iš tiesų negirdėjo.

ആയത്ത്: 37

وَلَا تَمۡشِ فِي ٱلۡأَرۡضِ مَرَحًاۖ إِنَّكَ لَن تَخۡرِقَ ٱلۡأَرۡضَ وَلَن تَبۡلُغَ ٱلۡجِبَالَ طُولٗا

37. Ir nevaikščiok žeme išpuikęs ir išdidus. Iš tiesų, negali tu nei suskaldyti, nei permanyti žemės, nei gali tu įgyti ūgį, kaip kalnų aukštis.

ആയത്ത്: 38

كُلُّ ذَٰلِكَ كَانَ سَيِّئُهُۥ عِندَ رَبِّكَ مَكۡرُوهٗا

38. Visi to (paminėto anksčiau) blogi aspektai yra nekenčiami jūsų Viešpaties.

ആയത്ത്: 39

ذَٰلِكَ مِمَّآ أَوۡحَىٰٓ إِلَيۡكَ رَبُّكَ مِنَ ٱلۡحِكۡمَةِۗ وَلَا تَجۡعَلۡ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَ فَتُلۡقَىٰ فِي جَهَنَّمَ مَلُومٗا مَّدۡحُورًا

39. Tai (dalis) Al-Hikma (išmintis, geros manieros ir charakteris), kurį tavo Viešpats apreiškė tau ( Muchammedai ﷺ). Ir nepriskirk Allahui jokio kito ilah (dievo), kad nebūtum įmestas į Pragarą smerkiamas ir atstumtas (nuo Allaho Gailestingumo).

ആയത്ത്: 40

أَفَأَصۡفَىٰكُمۡ رَبُّكُم بِٱلۡبَنِينَ وَٱتَّخَذَ مِنَ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِنَٰثًاۚ إِنَّكُمۡ لَتَقُولُونَ قَوۡلًا عَظِيمٗا

40. (Mekkos pagonys,) argi tada jūsų Viešpats norėjo jums sūnų, o Sau pasiėmė dukras iš angelų tarpo? Iš tiesų, jūs sakote bjaurius žodžius.

ആയത്ത്: 41

وَلَقَدۡ صَرَّفۡنَا فِي هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانِ لِيَذَّكَّرُواْ وَمَا يَزِيدُهُمۡ إِلَّا نُفُورٗا

41. Ir iš tiesų, Mes išaiškinome [Mūsų Pažadus, Įspėjimus ir (pateikėme daugybę) pavyzdžių] šiame Korane, kad jie (netikintieji) atkreiptų dėmėsį, tačiau tai padidina juose nieko vertą pasibjaurėjimą.

ആയത്ത്: 42

قُل لَّوۡ كَانَ مَعَهُۥٓ ءَالِهَةٞ كَمَا يَقُولُونَ إِذٗا لَّٱبۡتَغَوۡاْ إِلَىٰ ذِي ٱلۡعَرۡشِ سَبِيلٗا

42. Sakyk (Muchammedai ﷺ tiems daugiadieviams, pagonims): „Jei būtų kiti aliha (dievai) su Juo, kaip jie tvirtina, tada be abejonės jie būtų suradę kelią į Viešpaties Sostą (prašydami Jo Malonės ir būti arčiau Jo).

ആയത്ത്: 43

سُبۡحَٰنَهُۥ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يَقُولُونَ عُلُوّٗا كَبِيرٗا

43. Pagerbtas ir Išaukštintas yra Jis! Aukštai virš to (didelio melo), ką jie sako! (t. y. suklastotus teiginius, kad yra kitų dievų, šalia Allaho, tačiau Jis yra Allahas, Vienas, Sau Pakankamas Šeimininkas, Kurio reikia visiems kūriniams. Jis negimdo ir nebuvo Jis pagimdytas, ir nėra nieko panašaus į Jį ar lygaus Jam).

ആയത്ത്: 44

تُسَبِّحُ لَهُ ٱلسَّمَٰوَٰتُ ٱلسَّبۡعُ وَٱلۡأَرۡضُ وَمَن فِيهِنَّۚ وَإِن مِّن شَيۡءٍ إِلَّا يُسَبِّحُ بِحَمۡدِهِۦ وَلَٰكِن لَّا تَفۡقَهُونَ تَسۡبِيحَهُمۡۚ إِنَّهُۥ كَانَ حَلِيمًا غَفُورٗا

44. Septyni dangūs ir žemė, ir visa, kas yra tame, garbina Jį ir nėra nieko kas negarbintų Jo Šlovės. Tačiau jūs nesuprantate jų garbinimo. Iš tiesų, Jis yra Visada Pakantus, Dažnai Atleidžiantis.

ആയത്ത്: 45

وَإِذَا قَرَأۡتَ ٱلۡقُرۡءَانَ جَعَلۡنَا بَيۡنَكَ وَبَيۡنَ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ حِجَابٗا مَّسۡتُورٗا

45. Ir kai tu (Muchammedai ﷺ) recituoji Koraną, Mes pastatome tarp tavęs ir tų, kurie netiki Amžinybę, nematomą skraistę (arba uždengiame jų širdis, kad jie nieko negirdėtų ir nesuprastų).

ആയത്ത്: 46

وَجَعَلۡنَا عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ أَكِنَّةً أَن يَفۡقَهُوهُ وَفِيٓ ءَاذَانِهِمۡ وَقۡرٗاۚ وَإِذَا ذَكَرۡتَ رَبَّكَ فِي ٱلۡقُرۡءَانِ وَحۡدَهُۥ وَلَّوۡاْ عَلَىٰٓ أَدۡبَٰرِهِمۡ نُفُورٗا

46. Ir Mes užklojome apdangalus virš jų širdžių, kad jie nesuprastų jo (Korano), ir jų ausyse – kurtumas. Ir kai jūs minite savo Viešpatį Vienintelį [La ilaha illallah (niekas kitas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas) – islamiškasis monoteizmas ] Korane, jie atsuka savo nugaras, bėgdami iš didžios antipatijos.

ആയത്ത്: 47

نَّحۡنُ أَعۡلَمُ بِمَا يَسۡتَمِعُونَ بِهِۦٓ إِذۡ يَسۡتَمِعُونَ إِلَيۡكَ وَإِذۡ هُمۡ نَجۡوَىٰٓ إِذۡ يَقُولُ ٱلظَّٰلِمُونَ إِن تَتَّبِعُونَ إِلَّا رَجُلٗا مَّسۡحُورًا

47. Mes žinome geriausiai apie tai, ko jie klausosi, kai jie klausosi tavęs. Ir kai jie slapta tariasi, tada Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai) sako: „Jūs sekate ne kuo kitu, o tik apkerėtu žmogumi.“

ആയത്ത്: 48

ٱنظُرۡ كَيۡفَ ضَرَبُواْ لَكَ ٱلۡأَمۡثَالَ فَضَلُّواْ فَلَا يَسۡتَطِيعُونَ سَبِيلٗا

48. Pažvelk, kokius pavyzdžius jie pateikė tau. Taigi, jie nuklydo, ir niekada jie negalės rasti kelio,

ആയത്ത്: 49

وَقَالُوٓاْ أَءِذَا كُنَّا عِظَٰمٗا وَرُفَٰتًا أَءِنَّا لَمَبۡعُوثُونَ خَلۡقٗا جَدِيدٗا

49. Ir jie sako: „Kai mes būsime kaulai ir nuotrupos (sunykę), ar tikrai mes būsime prikelti (kad taptume) nauju kūriniu?“

ആയത്ത്: 50

۞ قُلۡ كُونُواْ حِجَارَةً أَوۡ حَدِيدًا

50. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Būkite jūs akmenimis ar geležimi.“

ആയത്ത്: 51

أَوۡ خَلۡقٗا مِّمَّا يَكۡبُرُ فِي صُدُورِكُمۡۚ فَسَيَقُولُونَ مَن يُعِيدُنَاۖ قُلِ ٱلَّذِي فَطَرَكُمۡ أَوَّلَ مَرَّةٖۚ فَسَيُنۡغِضُونَ إِلَيۡكَ رُءُوسَهُمۡ وَيَقُولُونَ مَتَىٰ هُوَۖ قُلۡ عَسَىٰٓ أَن يَكُونَ قَرِيبٗا

51. „Arba kokiu nors sukurtu dalyku, kuris yra dar didesnis (arba tvirtesnis) jūsų krūtinėse (kaip mintys apie prikėlimą, ir netgi tada jūs būsite prikelti).“ Tada jie sakys: „Kas grąžins mus (į gyvenimą)?“ Sakyk: „Tas, Kuris jus sukūrė pirmą kartą!“ Tada, jie papurtys savo galvas tau ir tars: „Kada tai bus?“ Sakyk: „Galbūt greitai!“

ആയത്ത്: 52

يَوۡمَ يَدۡعُوكُمۡ فَتَسۡتَجِيبُونَ بِحَمۡدِهِۦ وَتَظُنُّونَ إِن لَّبِثۡتُمۡ إِلَّا قَلِيلٗا

52. Tą Dieną, kai Jis pakvies jus, ir jūs atsiliepsite (į Jo Kvietimą) su Jo Šlovinimu ir Paklusnumu (žodžiais), ir jūs galvosite, kad užtrukote (šiame pasaulyje) tik trumpai!

ആയത്ത്: 53

وَقُل لِّعِبَادِي يَقُولُواْ ٱلَّتِي هِيَ أَحۡسَنُۚ إِنَّ ٱلشَّيۡطَٰنَ يَنزَغُ بَيۡنَهُمۡۚ إِنَّ ٱلشَّيۡطَٰنَ كَانَ لِلۡإِنسَٰنِ عَدُوّٗا مُّبِينٗا

53. Ir sakyk Mano vergams (t. y. tikriems tikintiesiems islamo monoteizmą), kad jie turėtų sakyti (tik) tuos žodžius, kurie yra geriausi. (Nes) Šaitan (Šėtonas) iš tiesų sėja tarp jų prieštaravimo ir nesantaikos būseną. Iš tiesų, Šaitan (Šėtonas) žmogui yra aiškus priešas.

ആയത്ത്: 54

رَّبُّكُمۡ أَعۡلَمُ بِكُمۡۖ إِن يَشَأۡ يَرۡحَمۡكُمۡ أَوۡ إِن يَشَأۡ يُعَذِّبۡكُمۡۚ وَمَآ أَرۡسَلۡنَٰكَ عَلَيۡهِمۡ وَكِيلٗا

54. Jūsų Viešpats žino jus geriausiai. Jei Jis panorės, Jis suteiks jums gailestingumą, o jei Jis panorės – Jis nubaus jus. Ir Mes nesiuntėme tavęs (Muchammedai ﷺ) būti jų saugotoju.

ആയത്ത്: 55

وَرَبُّكَ أَعۡلَمُ بِمَن فِي ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۗ وَلَقَدۡ فَضَّلۡنَا بَعۡضَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ عَلَىٰ بَعۡضٖۖ وَءَاتَيۡنَا دَاوُۥدَ زَبُورٗا

55. Ir jūsų Viešpats geriausiai žino visus, kas yra danguose ir žemėje. Ir iš tiesų, Mes išaukštinome kai kuriuos Pranašus virš kitų, ir Davūdui (Dovydui) Mes suteikėme Zabūr (Psalmes).

ആയത്ത്: 56

قُلِ ٱدۡعُواْ ٱلَّذِينَ زَعَمۡتُم مِّن دُونِهِۦ فَلَا يَمۡلِكُونَ كَشۡفَ ٱلضُّرِّ عَنكُمۡ وَلَا تَحۡوِيلًا

56. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Šaukitės tų – šalia Jo – kuriuos jūs įsivaizduojate [esant dievais – kaip angelus, Isą (Jėzų), Uzair (Ezrą) ir kitus]. Jie nei turi galios pašalinti bėdas nuo jūsų, nei nukelti jas nuo jūsų ant kitų.“]

ആയത്ത്: 57

أُوْلَٰٓئِكَ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ يَبۡتَغُونَ إِلَىٰ رَبِّهِمُ ٱلۡوَسِيلَةَ أَيُّهُمۡ أَقۡرَبُ وَيَرۡجُونَ رَحۡمَتَهُۥ وَيَخَافُونَ عَذَابَهُۥٓۚ إِنَّ عَذَابَ رَبِّكَ كَانَ مَحۡذُورٗا

57. Tie, kurių jie šaukiasi [kaip Isa (Jėzus) – Marjamos (Marijos) sūnus, Uzair (Ezar), angelai] trokšta (patys sau) būdų pasiekti savo Viešpatį (Allahą), kuris iš jų būtų arčiausiai. Ir jie [Isa (Jėzus), Uzair (Ezra), angelai ir kiti] tikisi Jo Gailestingumo ir bijo Jo Kančios. Iš tiesų, jūsų Viešpaties Kančia yra (tai) ko reikia bijoti!

ആയത്ത്: 58

وَإِن مِّن قَرۡيَةٍ إِلَّا نَحۡنُ مُهۡلِكُوهَا قَبۡلَ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ أَوۡ مُعَذِّبُوهَا عَذَابٗا شَدِيدٗاۚ كَانَ ذَٰلِكَ فِي ٱلۡكِتَٰبِ مَسۡطُورٗا

58. Ir nėra miesto (gyventojų), kurio Mes nesunaikinsime prieš Prikėlimo Dieną, arba nenubausime jo žiauria kančia. Tai yra įrašyta (Mūsų Įsakymų) Knygoje.

ആയത്ത്: 59

وَمَا مَنَعَنَآ أَن نُّرۡسِلَ بِٱلۡأٓيَٰتِ إِلَّآ أَن كَذَّبَ بِهَا ٱلۡأَوَّلُونَۚ وَءَاتَيۡنَا ثَمُودَ ٱلنَّاقَةَ مُبۡصِرَةٗ فَظَلَمُواْ بِهَاۚ وَمَا نُرۡسِلُ بِٱلۡأٓيَٰتِ إِلَّا تَخۡوِيفٗا

59. Ir niekas nestabdo Mūsų nuo Ajat (įrodymų, įkalčių, ženklų) siuntimo, tik tai, kad senovės žmonės juos neigė. Ir Mes siuntėme kupranugarę Samud kaip aiškų ženklą, tačiau jie pasielgė su ja blogai. Ir Mes nesiuntėme ženklų kaip tik tam, kad perspėtume ir priverstume juos bijoti (sunaikinimo).

ആയത്ത്: 60

وَإِذۡ قُلۡنَا لَكَ إِنَّ رَبَّكَ أَحَاطَ بِٱلنَّاسِۚ وَمَا جَعَلۡنَا ٱلرُّءۡيَا ٱلَّتِيٓ أَرَيۡنَٰكَ إِلَّا فِتۡنَةٗ لِّلنَّاسِ وَٱلشَّجَرَةَ ٱلۡمَلۡعُونَةَ فِي ٱلۡقُرۡءَانِۚ وَنُخَوِّفُهُمۡ فَمَا يَزِيدُهُمۡ إِلَّا طُغۡيَٰنٗا كَبِيرٗا

60. Ir (prisiminkite), kai Mes sakėme jums: „Iš tiesų, jūsų Viešpats apsupo žmoniją (t. y. jie yra Jo Gniaužtuose).“ Ir Mes nepadarėme vizijos, kurią rodėme tau (Muchammedai ﷺ, kaip tikrą liudijimą akimis ir ne kaip sapną Al-Isra naktį), kaip tik išbandymu žmonijai ir (panašiai) bjauraus medžio (Zakum, paminėto) Korane. Mes perspėjame ir priverčiame juos bijoti, tačiau tai tik padidina jų nieko vertą didį netikėjimą, engimą ir nepaklusnumą Allahui.

ആയത്ത്: 61

وَإِذۡ قُلۡنَا لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ ٱسۡجُدُواْ لِأٓدَمَ فَسَجَدُوٓاْ إِلَّآ إِبۡلِيسَ قَالَ ءَأَسۡجُدُ لِمَنۡ خَلَقۡتَ طِينٗا

61. Ir (prisiminkite) kai Mes sakėme angelams: „Nusižeminkite prieš Adamą (Adomą).“ Jie nusižemino, išskyrus Iblis (Šėtoną). Jis tarė: „Argi aš nusižeminsiu prieš tą, kurį Tų sukūrei iš molio?“

ആയത്ത്: 62

قَالَ أَرَءَيۡتَكَ هَٰذَا ٱلَّذِي كَرَّمۡتَ عَلَيَّ لَئِنۡ أَخَّرۡتَنِ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ لَأَحۡتَنِكَنَّ ذُرِّيَّتَهُۥٓ إِلَّا قَلِيلٗا

62. [Iblis (Šėtonas)] sakė: „Žiūrėk į tą, kurį Tu pagerbei virš manęs, jei Tu suteiksi man atokvėpį (paliksi mane gyvą) iki Prikėlimo Dienos, aš tikrai pričiupsiu ir išvesiu iš kelio jo palikuonis (paklaidindamas juos) visus, išskyrus kelis!“

ആയത്ത്: 63

قَالَ ٱذۡهَبۡ فَمَن تَبِعَكَ مِنۡهُمۡ فَإِنَّ جَهَنَّمَ جَزَآؤُكُمۡ جَزَآءٗ مَّوۡفُورٗا

63. (Allahas) tarė: „Eik ir kas iš jų seks tavimi, iš tiesų Pragaras bus atlygis (visiems) jums – gausus atlygis.“

ആയത്ത്: 64

وَٱسۡتَفۡزِزۡ مَنِ ٱسۡتَطَعۡتَ مِنۡهُم بِصَوۡتِكَ وَأَجۡلِبۡ عَلَيۡهِم بِخَيۡلِكَ وَرَجِلِكَ وَشَارِكۡهُمۡ فِي ٱلۡأَمۡوَٰلِ وَٱلۡأَوۡلَٰدِ وَعِدۡهُمۡۚ وَمَا يَعِدُهُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ إِلَّا غُرُورًا

64. „Ir apkvailink juos palaipsniui, tuos iš jų, kuriuos gali, savo balsu (t. y. dainomis, muzika ir bet kokiu kitu kvietimu į nepaklusnumą Allahui), atakuok juos savo kavalerija ir savo pėstininkais, dalinkis su jais turtu ir vaikais (viliodamas juos uždirbti pinigus neleistinais būdais – lupikavimu, arba įtraukdamas į nelesitinus lytinius santykius), ir žadėk jiems.“ Tačiau Šėtonas nepažada jiems nieko, tik apgaulę.

ആയത്ത്: 65

إِنَّ عِبَادِي لَيۡسَ لَكَ عَلَيۡهِمۡ سُلۡطَٰنٞۚ وَكَفَىٰ بِرَبِّكَ وَكِيلٗا

65. „Iš tiesų, Mano vergai (t. y. tikri tikintieji islamiškajį monoteizmą) – neturi tu jiems jokios galios. Ir Pakankamas yra jūsų Viešpats kaip Saugotojas.“

ആയത്ത്: 66

رَّبُّكُمُ ٱلَّذِي يُزۡجِي لَكُمُ ٱلۡفُلۡكَ فِي ٱلۡبَحۡرِ لِتَبۡتَغُواْ مِن فَضۡلِهِۦٓۚ إِنَّهُۥ كَانَ بِكُمۡ رَحِيمٗا

66. Jūsų Viešpats yra Tas, Kuris gena jums laivus jūra, tam kad jūs prašytumėte Jo Dosnumo. Iš tiesų, Jis yra Visada Gailestingiausiasis jums.

ആയത്ത്: 67

وَإِذَا مَسَّكُمُ ٱلضُّرُّ فِي ٱلۡبَحۡرِ ضَلَّ مَن تَدۡعُونَ إِلَّآ إِيَّاهُۖ فَلَمَّا نَجَّىٰكُمۡ إِلَى ٱلۡبَرِّ أَعۡرَضۡتُمۡۚ وَكَانَ ٱلۡإِنسَٰنُ كَفُورًا

67. Ir kai jus jūroje užklumpa bėda, tie, kurių jūs šaukiatės, pranyksta nuo jūsų, išskyrus Jį (Allahą Vienintelį). Tačiau kai Jis nugabena jus į saugią žemę, jūs nusigręžiate (nuo Jo). Ir žmogus yra visada nedėkingas.

ആയത്ത്: 68

أَفَأَمِنتُمۡ أَن يَخۡسِفَ بِكُمۡ جَانِبَ ٱلۡبَرِّ أَوۡ يُرۡسِلَ عَلَيۡكُمۡ حَاصِبٗا ثُمَّ لَا تَجِدُواْ لَكُمۡ وَكِيلًا

68. Ar jūs tada jaučiatės saugūs, kad Jis neprivers žemės krašto praryti jūsų, arba kad Jis neatsiųs prieš jus stiprios smėlio audros? Tada, jūs nerasite jokio Vakil (saugotojo – kad šis apsaugotų jus nuo kančios).

ആയത്ത്: 69

أَمۡ أَمِنتُمۡ أَن يُعِيدَكُمۡ فِيهِ تَارَةً أُخۡرَىٰ فَيُرۡسِلَ عَلَيۡكُمۡ قَاصِفٗا مِّنَ ٱلرِّيحِ فَيُغۡرِقَكُم بِمَا كَفَرۡتُمۡ ثُمَّ لَا تَجِدُواْ لَكُمۡ عَلَيۡنَا بِهِۦ تَبِيعٗا

69. Arba ar jūs jaučiatės saugūs, kad Jis negrąžins jūsų antrąsyk į jūrą ir neatsiųs prieš jus vėjo uragano ir nepaskandins jūsų, dėl jūsų netikėjimo? Tada jūs nerasite jokio keršytojo tenais Mums.

ആയത്ത്: 70

۞ وَلَقَدۡ كَرَّمۡنَا بَنِيٓ ءَادَمَ وَحَمَلۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡبَرِّ وَٱلۡبَحۡرِ وَرَزَقۡنَٰهُم مِّنَ ٱلطَّيِّبَٰتِ وَفَضَّلۡنَٰهُمۡ عَلَىٰ كَثِيرٖ مِّمَّنۡ خَلَقۡنَا تَفۡضِيلٗا

70. Ir iš tiesų Mes pagerbėme Adamo (Adomo) vaikus, ir gabenome juos žeme ir jūra, ir suteikėme jiems At-Taijibat (leistinus gerus dalykus), ir iškėlėmė juos virš daugumos tų, kuriuos Mes sukūrėme, su ženklia pirmenybe.

ആയത്ത്: 71

يَوۡمَ نَدۡعُواْ كُلَّ أُنَاسِۭ بِإِمَٰمِهِمۡۖ فَمَنۡ أُوتِيَ كِتَٰبَهُۥ بِيَمِينِهِۦ فَأُوْلَٰٓئِكَ يَقۡرَءُونَ كِتَٰبَهُمۡ وَلَا يُظۡلَمُونَ فَتِيلٗا

71. (Ir prisiminkite) Dieną, kai Mes sukviesime kartu visus žmones ir jų (atitinkamus) Imamus [jų Pranašus arba jų gerų ir blogų darbų įrašus, arba jų Šventąsias Knygas kaip Koraną, Tauratą (Torą), Indžylį (Evangeliją) arba lyderius, kuriais žmonės sekė šiame pasaulyje]. Taigi, kam įteikiamas jo įrašas į jo dešinę ranką, tas skaitys savo įrašus ir su jais nebus elgiamasi nė menkiausiai neteisingai.

ആയത്ത്: 72

وَمَن كَانَ فِي هَٰذِهِۦٓ أَعۡمَىٰ فَهُوَ فِي ٱلۡأٓخِرَةِ أَعۡمَىٰ وَأَضَلُّ سَبِيلٗا

72. O kas yra aklas šiame pasaulyje (t. y. nemato Allaho Ženklų ir netiki Jį), bus aklas ir Amžinybėje ir dar labiau nuklydęs nuo Teisingo Kelio.

ആയത്ത്: 73

وَإِن كَادُواْ لَيَفۡتِنُونَكَ عَنِ ٱلَّذِيٓ أَوۡحَيۡنَآ إِلَيۡكَ لِتَفۡتَرِيَ عَلَيۡنَا غَيۡرَهُۥۖ وَإِذٗا لَّٱتَّخَذُوكَ خَلِيلٗا

73. Iš tiesų, jie rengėsi nuvilioti tave nuo to, ką Mes atskleidėme (Koraną) tau (Muchammedai ﷺ), išgalvoti kažką kitą, nei tai prieš Mus, ir tada jie tikrai būtų paėmę tave Khalil (artimu draugu)!

ആയത്ത്: 74

وَلَوۡلَآ أَن ثَبَّتۡنَٰكَ لَقَدۡ كِدتَّ تَرۡكَنُ إِلَيۡهِمۡ شَيۡـٔٗا قَلِيلًا

74. Ir jei nebūtume Mes padarę tave tvirtai besilaikančiuoju, tu būtum beveik palinkęs link jų truputį.

ആയത്ത്: 75

إِذٗا لَّأَذَقۡنَٰكَ ضِعۡفَ ٱلۡحَيَوٰةِ وَضِعۡفَ ٱلۡمَمَاتِ ثُمَّ لَا تَجِدُ لَكَ عَلَيۡنَا نَصِيرٗا

75. Tokiu atveju Mes būtume privertę tave paragauti dvigubą bausmės porciją šiame gyvenime ir dvigubą bausmės porciją po mirties. O tada tu nebūtum radęs nė vieno padedančio tau prieš Mus.

ആയത്ത്: 76

وَإِن كَادُواْ لَيَسۡتَفِزُّونَكَ مِنَ ٱلۡأَرۡضِ لِيُخۡرِجُوكَ مِنۡهَاۖ وَإِذٗا لَّا يَلۡبَثُونَ خِلَٰفَكَ إِلَّا قَلِيلٗا

76. Ir iš tiesų jie ketino išgąsdinti tave taip stipriai, kad išvarytų tave iš žemės. Tačiau tuo atveju nebūtų jie laukę (ten) tavęs, tik trumpai.

ആയത്ത്: 77

سُنَّةَ مَن قَدۡ أَرۡسَلۡنَا قَبۡلَكَ مِن رُّسُلِنَاۖ وَلَا تَجِدُ لِسُنَّتِنَا تَحۡوِيلًا

77. (Tai buvo Mūsų) Sunna (taisyklė arba kelias) Pasiuntiniams, (kuriuos) Mes siuntėme anksčiau tavęs (Muchammedai ﷺ) ir nerasi tu jokio pakeitimo Mūsų Sunnoje.

ആയത്ത്: 78

أَقِمِ ٱلصَّلَوٰةَ لِدُلُوكِ ٱلشَّمۡسِ إِلَىٰ غَسَقِ ٱلَّيۡلِ وَقُرۡءَانَ ٱلۡفَجۡرِۖ إِنَّ قُرۡءَانَ ٱلۡفَجۡرِ كَانَ مَشۡهُودٗا

78. Atlik As-Salat (ikamat-as-Salat) ^[3] nuo vidurdienio iki nakties tamsos (t. y. zuhr, asr, maghrib ir iša maldas) ir recituok Koraną ankstyvą auršą (t. y. rytinės maldos metu). Iš tiesų, Korano recitavimas ankstyvą aušrą yra visada paliudijamas (jame dalyvauja angelai, paskirti prižiūrėti žmoniją dieną ir naktį). ^[4]

[3] Ikamat-as-Salat: salat (maldų) atlikimas.
[4] (17:78) Abu Salamah bin Abdurrahman pasakojo: „Abu Hurairah sakė: „Aš girdėjau Allaho Pasiuntinį ﷺ sakant: „Atlygis už Salat (maldą) bendruomenėje yra dvidešimt penkis kartus didesnis už (atlygį) Salat (maldos), atliekamos žmogaus atskirai. Nakties angelai ir dienos angelai susirenka Fadžr maldos metu.“ Abu Hurairah tada pridūrė: „Recituok Tauriąją Knygą jei nori, nes „Iš tiesų, Korano recitavimas ankstyvą aušrą yra visada paliudijamas (jame dalyvauja angelai, paskirti prižiūrėti žmoniją dieną ir naktį).“ (Eilutė 17:78) .“ (Sahih Al-Bukhari, t. 1, hadisas Nr. 621).

ആയത്ത്: 79

وَمِنَ ٱلَّيۡلِ فَتَهَجَّدۡ بِهِۦ نَافِلَةٗ لَّكَ عَسَىٰٓ أَن يَبۡعَثَكَ رَبُّكَ مَقَامٗا مَّحۡمُودٗا

79. Ir kai kurias nakties dalis (taip pat) atlik maldą su juo (t. y. recituok Koraną maldoje), kaip papildomą maldą (tahadžud pasirenkamoji malda – navafil) sau (Muchammedai ﷺ). Gali būti, kad tavo Viešpats iškels tave į Makam Mahmūd (šlovės ir garbės būseną, t. y. garbė tarpininkauti Prikėlimo Dieną).

ആയത്ത്: 80

وَقُل رَّبِّ أَدۡخِلۡنِي مُدۡخَلَ صِدۡقٖ وَأَخۡرِجۡنِي مُخۡرَجَ صِدۡقٖ وَٱجۡعَل لِّي مِن لَّدُنكَ سُلۡطَٰنٗا نَّصِيرٗا

80. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpatie! Leisk mano įėjimui (į Al-Mediną miestą) būti geram, ir (taip pat) mano išėjimui (iš Mekkos miesto) būti geram. Ir suteik man iš Savęs leidimą padėti man (arba tvirtą ženklą arba įrodymą).

ആയത്ത്: 81

وَقُلۡ جَآءَ ٱلۡحَقُّ وَزَهَقَ ٱلۡبَٰطِلُۚ إِنَّ ٱلۡبَٰطِلَ كَانَ زَهُوقٗا

81. Ir sakyk: „Tiesa atėjo ir Batil (netiesa, t. y. Šėtonas arba daugiadievystė) išnyko. Iš tiesų, Batil tikrai visada išnyksta.“

ആയത്ത്: 82

وَنُنَزِّلُ مِنَ ٱلۡقُرۡءَانِ مَا هُوَ شِفَآءٞ وَرَحۡمَةٞ لِّلۡمُؤۡمِنِينَ وَلَا يَزِيدُ ٱلظَّٰلِمِينَ إِلَّا خَسَارٗا

82. Ir Mes nuleidome Koraną, kuris yra gydantis ir gailestingumas tiems, kurie tiki ir jis padidina Zalimūn (daugiadieviams ir blogą darantiesiems) nieką kitą, tik pralaimėjimą.

ആയത്ത്: 83

وَإِذَآ أَنۡعَمۡنَا عَلَى ٱلۡإِنسَٰنِ أَعۡرَضَ وَنَـَٔا بِجَانِبِهِۦ وَإِذَا مَسَّهُ ٱلشَّرُّ كَانَ يَـُٔوسٗا

83. Ir kai Mes suteikiame Savo Malonę žmogui (netikinčiajam), jis nusisuka ir tampa arogantišku (toli nuo Teisingojo Kelio). O kai blogis jį užklumpa, jis yra didelėje neviltyje.

ആയത്ത്: 84

قُلۡ كُلّٞ يَعۡمَلُ عَلَىٰ شَاكِلَتِهِۦ فَرَبُّكُمۡ أَعۡلَمُ بِمَنۡ هُوَ أَهۡدَىٰ سَبِيلٗا

84. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Kiekvienas elgiasi pagal Šakilatihi (t. y. savo būdą arba savo religiją arba savo intencijas), ir jūsų Viešpats geriausiai žino tą, kurio kelias yra teisingas.“

ആയത്ത്: 85

وَيَسۡـَٔلُونَكَ عَنِ ٱلرُّوحِۖ قُلِ ٱلرُّوحُ مِنۡ أَمۡرِ رَبِّي وَمَآ أُوتِيتُم مِّنَ ٱلۡعِلۡمِ إِلَّا قَلِيلٗا

85. Ir jie klausia tavęs (Muchammedai ﷺ) apie Rūh (Dvasią). Sakyk: „Rūh (Dvasia) yra vienas iš tų dalykų, apie kuriuos žinojimas yra tik pas mano Viešpatį. Ir iš (to) žinojimo jums (žmonėms) buvo duota tik truputį.“

ആയത്ത്: 86

وَلَئِن شِئۡنَا لَنَذۡهَبَنَّ بِٱلَّذِيٓ أَوۡحَيۡنَآ إِلَيۡكَ ثُمَّ لَا تَجِدُ لَكَ بِهِۦ عَلَيۡنَا وَكِيلًا

86. Ir jei Mes panorėtume, Mes tikrai galėtume paimti tai, ką Mes tau apreiškėme (t. y. šį Koraną). Tada jūs nerastumėte globėjo sau prieš Mus tuo atžvilgiu.

ആയത്ത്: 87

إِلَّا رَحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَۚ إِنَّ فَضۡلَهُۥ كَانَ عَلَيۡكَ كَبِيرٗا

87. Išskyrus kaip Gailestingumą jūsų Viešpaties. Iš tiesų, Jo Malonė tau (Muchammedai ﷺ) yra netgi didesnė.

ആയത്ത്: 88

قُل لَّئِنِ ٱجۡتَمَعَتِ ٱلۡإِنسُ وَٱلۡجِنُّ عَلَىٰٓ أَن يَأۡتُواْ بِمِثۡلِ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانِ لَا يَأۡتُونَ بِمِثۡلِهِۦ وَلَوۡ كَانَ بَعۡضُهُمۡ لِبَعۡضٖ ظَهِيرٗا

88. Sakyk: „Jei žmonija ir džinai susirinktų kartu sukurti ką nors panašaus į šį Koraną, jie negalėtų sukurti nieko panašaus, net jei vienas kitam padėtų.“

ആയത്ത്: 89

وَلَقَدۡ صَرَّفۡنَا لِلنَّاسِ فِي هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانِ مِن كُلِّ مَثَلٖ فَأَبَىٰٓ أَكۡثَرُ ٱلنَّاسِ إِلَّا كُفُورٗا

89. Ir iš tiesų, Mes pilnai išaiškinome žmonijai šiame Korane visus panašumus, tačiau dauguma žmonijos atsisako (tiesos ir nepriima nieko kito) išskyrus netikėjimą.

ആയത്ത്: 90

وَقَالُواْ لَن نُّؤۡمِنَ لَكَ حَتَّىٰ تَفۡجُرَ لَنَا مِنَ ٱلۡأَرۡضِ يَنۢبُوعًا

90. Ir jie sako: „Mes netikėsime tavimi (Muchammedai ﷺ) kol tu nepriversi šaltinio ištrykšti iš žemės mums,

ആയത്ത്: 91

أَوۡ تَكُونَ لَكَ جَنَّةٞ مِّن نَّخِيلٖ وَعِنَبٖ فَتُفَجِّرَ ٱلۡأَنۡهَٰرَ خِلَٰلَهَا تَفۡجِيرًا

91. „Arba turėsi datulių palmių ir vynuogių sodą ir priversi upes trykšti jų viduryje gausiai.

ആയത്ത്: 92

أَوۡ تُسۡقِطَ ٱلسَّمَآءَ كَمَا زَعَمۡتَ عَلَيۡنَا كِسَفًا أَوۡ تَأۡتِيَ بِٱللَّهِ وَٱلۡمَلَٰٓئِكَةِ قَبِيلًا

92. „Arba priversi dangų nukristi ant mūsų dalimis, kaip tu vaizdavai (kad įvyks Prikėlimo Dieną), arba atvesi priešais (mus) Allahą ir angelus akis į akį.

ആയത്ത്: 93

أَوۡ يَكُونَ لَكَ بَيۡتٞ مِّن زُخۡرُفٍ أَوۡ تَرۡقَىٰ فِي ٱلسَّمَآءِ وَلَن نُّؤۡمِنَ لِرُقِيِّكَ حَتَّىٰ تُنَزِّلَ عَلَيۡنَا كِتَٰبٗا نَّقۡرَؤُهُۥۗ قُلۡ سُبۡحَانَ رَبِّي هَلۡ كُنتُ إِلَّا بَشَرٗا رَّسُولٗا

93. „Arba turėsi Zukhruf (sidabro ir gryno aukso) namą arba pakilsi į dangų ir netgi tada mes visiškai netikėsime tavo pakilimu, kol neatneši mums Knygos, kad mes skaitytume.“ Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Lai būna Pašlovintas (ir Išaukštintas) mano Viešpats! Argi aš nesu tik žmogus, siųstas Pasiuntiniu?“

ആയത്ത്: 94

وَمَا مَنَعَ ٱلنَّاسَ أَن يُؤۡمِنُوٓاْ إِذۡ جَآءَهُمُ ٱلۡهُدَىٰٓ إِلَّآ أَن قَالُوٓاْ أَبَعَثَ ٱللَّهُ بَشَرٗا رَّسُولٗا

94. Ir niekas netrukdė žmonėms patikėti, kai jiems atėjo vedimas, išskyrus tai, kad jie sakė: „Argi Allahas siuntė žmogų (Savo) Pasiuntiniu?“

ആയത്ത്: 95

قُل لَّوۡ كَانَ فِي ٱلۡأَرۡضِ مَلَٰٓئِكَةٞ يَمۡشُونَ مُطۡمَئِنِّينَ لَنَزَّلۡنَا عَلَيۡهِم مِّنَ ٱلسَّمَآءِ مَلَكٗا رَّسُولٗا

95. Sakyk: „Jei žeme vaikščiotų angelai taikiai ir saugiai, Mes be abejonės būtume nuleidę jiems iš dangaus angelą Pasiuntiniu.“

ആയത്ത്: 96

قُلۡ كَفَىٰ بِٱللَّهِ شَهِيدَۢا بَيۡنِي وَبَيۡنَكُمۡۚ إِنَّهُۥ كَانَ بِعِبَادِهِۦ خَبِيرَۢا بَصِيرٗا

96. Sakyk: „Allahas yra Pakankamas liudytojas tarp manęs ir jūsų. Iš tiesų, Jis yra Visada Visa Žinantis, Visa Matantis apie Savo vergus.“

ആയത്ത്: 97

وَمَن يَهۡدِ ٱللَّهُ فَهُوَ ٱلۡمُهۡتَدِۖ وَمَن يُضۡلِلۡ فَلَن تَجِدَ لَهُمۡ أَوۡلِيَآءَ مِن دُونِهِۦۖ وَنَحۡشُرُهُمۡ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ عَلَىٰ وُجُوهِهِمۡ عُمۡيٗا وَبُكۡمٗا وَصُمّٗاۖ مَّأۡوَىٰهُمۡ جَهَنَّمُۖ كُلَّمَا خَبَتۡ زِدۡنَٰهُمۡ سَعِيرٗا

97. Ir tas, kurį Allahas veda, jis yra vedamas teisingai. Tačiau tas, kurį Jis paklaidina, tokiems jūs nerasite jokio Aulija (padėjėjų ir globėjų), be Jo, ir Mes surinksime juos kartu Prikėlimo Dieną ant jų veidų, aklus, nebylius ir kurčius. Jų buveinė bus Pragaras. Kada tik jis aprims, Mes padidinsime jiems Ugnies nuožmumą.

ആയത്ത്: 98

ذَٰلِكَ جَزَآؤُهُم بِأَنَّهُمۡ كَفَرُواْ بِـَٔايَٰتِنَا وَقَالُوٓاْ أَءِذَا كُنَّا عِظَٰمٗا وَرُفَٰتًا أَءِنَّا لَمَبۡعُوثُونَ خَلۡقٗا جَدِيدًا

98. Tai jų atlygis, nes jie neigė Mūsų Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) ir sakė: „Kai mes būsime tik kaulai ir nuotrupos, ar tikrai būsime prikelti kaip naujas kūrinys?“

ആയത്ത്: 99

۞ أَوَلَمۡ يَرَوۡاْ أَنَّ ٱللَّهَ ٱلَّذِي خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ قَادِرٌ عَلَىٰٓ أَن يَخۡلُقَ مِثۡلَهُمۡ وَجَعَلَ لَهُمۡ أَجَلٗا لَّا رَيۡبَ فِيهِ فَأَبَى ٱلظَّٰلِمُونَ إِلَّا كُفُورٗا

99. Argi nemato jie, kad Allahas, Kuris sukūrė dangus ir žemę, Gali sukurti tai, kas panašu į tai. Ir Jis nulėmė jiems paskirtą terminą, dėl kurio nėra jokios abejonės. Tačiau Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys) atsisako (tiesos - islamiškojo monoteizmo Žinios ir nepriima nieko kito) išskyrus netikėjimą.

ആയത്ത്: 100

قُل لَّوۡ أَنتُمۡ تَمۡلِكُونَ خَزَآئِنَ رَحۡمَةِ رَبِّيٓ إِذٗا لَّأَمۡسَكۡتُمۡ خَشۡيَةَ ٱلۡإِنفَاقِۚ وَكَانَ ٱلۡإِنسَٰنُ قَتُورٗا

100. Sakyk (netikintiesiems): „Jei jūs turėtumėte lobį – mano Viešpaties Gailestingumą (turtą, pinigus, aprūpinimą) – tada jūs tikrai susilaikytumėte (nuo išlaidavimo) iš baimės (išsekinti tai), ir žmogus yra visada šykštus!“

ആയത്ത്: 101

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَىٰ تِسۡعَ ءَايَٰتِۭ بَيِّنَٰتٖۖ فَسۡـَٔلۡ بَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ إِذۡ جَآءَهُمۡ فَقَالَ لَهُۥ فِرۡعَوۡنُ إِنِّي لَأَظُنُّكَ يَٰمُوسَىٰ مَسۡحُورٗا

101. Ir iš tiesų Mes suteikėme Mūsai (Mozei) devynis aiškius ženklus. Tada paklausk Israelio (Izraelio) Vaikų, kai jis atvyko pas juos, tada Firaun (Faraonas) tarė jam: „Mūsa (Moze), manau, kad esi tu tikrai užburtas.“

ആയത്ത്: 102

قَالَ لَقَدۡ عَلِمۡتَ مَآ أَنزَلَ هَٰٓؤُلَآءِ إِلَّا رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ بَصَآئِرَ وَإِنِّي لَأَظُنُّكَ يَٰفِرۡعَوۡنُ مَثۡبُورٗا

102. [Mūsa (Mozė)] tarė: „Iš tiesų, tu žinai, kad šie ženklai buvo nuleisti ne ko kito, tačiau dangų ir žemės Viešpaties. Ir manau, kad esi tu iš tiesų, Firaun (Faraone), pasmerktas sunaikinimui (nuo viso gero)!“

ആയത്ത്: 103

فَأَرَادَ أَن يَسۡتَفِزَّهُم مِّنَ ٱلۡأَرۡضِ فَأَغۡرَقۡنَٰهُ وَمَن مَّعَهُۥ جَمِيعٗا

103. Taigi jis nusprendė išvaryti juos iš (Egipto) žemės. Tačiau Mes paskandinome jį ir visus, kurie buvo su juo.

ആയത്ത്: 104

وَقُلۡنَا مِنۢ بَعۡدِهِۦ لِبَنِيٓ إِسۡرَٰٓءِيلَ ٱسۡكُنُواْ ٱلۡأَرۡضَ فَإِذَا جَآءَ وَعۡدُ ٱلۡأٓخِرَةِ جِئۡنَا بِكُمۡ لَفِيفٗا

104. Ir Mes tarėme Israelio (Izraelio) Vaikams po jo: „Gyvenkite žemėje, o tada, kai paskutinysis pažadas priartės, Mes surinksime jus visus kartu kaip maišytą būrį (surinktą iš įvairių tautų).

ആയത്ത്: 105

وَبِٱلۡحَقِّ أَنزَلۡنَٰهُ وَبِٱلۡحَقِّ نَزَلَۗ وَمَآ أَرۡسَلۡنَٰكَ إِلَّا مُبَشِّرٗا وَنَذِيرٗا

105.Ir su tiesa Mes nuleidoma jį (t. y. Koraną) ir su tiesa jis nusileido. Ir Mes siuntėme tave (Muchammedai ﷺ) tik kaip geros žinios nešėją ir perspėtoją.

ആയത്ത്: 106

وَقُرۡءَانٗا فَرَقۡنَٰهُ لِتَقۡرَأَهُۥ عَلَى ٱلنَّاسِ عَلَىٰ مُكۡثٖ وَنَزَّلۡنَٰهُ تَنزِيلٗا

106. Ir (tai yra) Koranas, kurį Mes padalinome (į dalis) tam, kad tu recituotum jį žmonėms su pertraukomis. Ir Mes atskleidėme jį etapais (per 23 metus).

ആയത്ത്: 107

قُلۡ ءَامِنُواْ بِهِۦٓ أَوۡ لَا تُؤۡمِنُوٓاْۚ إِنَّ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡعِلۡمَ مِن قَبۡلِهِۦٓ إِذَا يُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ يَخِرُّونَۤ لِلۡأَذۡقَانِۤ سُجَّدٗاۤ

107. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Tikėkite juo (Koranu) ar netikėkite (juo). Iš tiesų, tie, kuriems buvo suteiktas žinojimas anksčiau jo (judėjams ir krikščionims), kai jis recituojamas jiems, jie krenta ant veidų nuolankiai nusižemindami.“

ആയത്ത്: 108

وَيَقُولُونَ سُبۡحَٰنَ رَبِّنَآ إِن كَانَ وَعۡدُ رَبِّنَا لَمَفۡعُولٗا

108. Ir jie sako: „Šlovė mūsų Viešpačiui! Iš tiesų, mūsų Viešpaties Pažadas turi būti išpildytas.“

ആയത്ത്: 109

وَيَخِرُّونَ لِلۡأَذۡقَانِ يَبۡكُونَ وَيَزِيدُهُمۡ خُشُوعٗا۩

109. Ir jie krenta ant veidų raudodami ir tai padidina jų paklusnumą.

ആയത്ത്: 110

قُلِ ٱدۡعُواْ ٱللَّهَ أَوِ ٱدۡعُواْ ٱلرَّحۡمَٰنَۖ أَيّٗا مَّا تَدۡعُواْ فَلَهُ ٱلۡأَسۡمَآءُ ٱلۡحُسۡنَىٰۚ وَلَا تَجۡهَرۡ بِصَلَاتِكَ وَلَا تُخَافِتۡ بِهَا وَٱبۡتَغِ بَيۡنَ ذَٰلِكَ سَبِيلٗا

110. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Šaukitės Allaho arba šaukitės Maloningiausiojo (Allaho), kad ir kokiais vardais jūs Jo šaukiatės (tai tas pats), nes Jam priklauso Geriausieji Vardai. Ir atlikite Salat (maldą) nei garsiai, nei tyliai, tačiau sekite vidutiniu keliu.

ആയത്ത്: 111

وَقُلِ ٱلۡحَمۡدُ لِلَّهِ ٱلَّذِي لَمۡ يَتَّخِذۡ وَلَدٗا وَلَمۡ يَكُن لَّهُۥ شَرِيكٞ فِي ٱلۡمُلۡكِ وَلَمۡ يَكُن لَّهُۥ وَلِيّٞ مِّنَ ٱلذُّلِّۖ وَكَبِّرۡهُ تَكۡبِيرَۢا

111. Ir sakyk: „Visa šlovė ir padėka priklauso Allahui, Kuris nepagimdė sūnaus (arba vaikų), ir Kuris neturi partnerių (Savo) Karalystėje, nei Jis yra žemas, kad turėtų Vali (padėjėją, globėją ar saugotoją). Ir garbinkite Jį visu didingumu.“