പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്തുൽ ഖസസ് - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Al-kasas

ആയത്ത്: 1

طسٓمٓ

1. Ta, Syn, Mym. [Šios raidės yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)].

ആയത്ത്: 2

تِلۡكَ ءَايَٰتُ ٱلۡكِتَٰبِ ٱلۡمُبِينِ

2. Tai yra Eilutės aiškios Knygos (kuri atskiria tiesą nuo melo, gerą nuo blogo).

ആയത്ത്: 3

نَتۡلُواْ عَلَيۡكَ مِن نَّبَإِ مُوسَىٰ وَفِرۡعَوۡنَ بِٱلۡحَقِّ لِقَوۡمٖ يُؤۡمِنُونَ

3. Mes recituojame tau kai kurias Mūsos (Mozės) ir Firauno (Faraono) žinias teisingai, žmonėms, kurie tiki (šį Koraną ir Allaho Vienumą).

ആയത്ത്: 4

إِنَّ فِرۡعَوۡنَ عَلَا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَجَعَلَ أَهۡلَهَا شِيَعٗا يَسۡتَضۡعِفُ طَآئِفَةٗ مِّنۡهُمۡ يُذَبِّحُ أَبۡنَآءَهُمۡ وَيَسۡتَحۡيِۦ نِسَآءَهُمۡۚ إِنَّهُۥ كَانَ مِنَ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

4. Iš tiesų, Firaun (Faraonas) iškėlė save žemėje ir padarė jos žmones grupėmis, susilpnindamas (engdamas) vieną gupę (t. y. Israelio (Izraelio) vaikus) iš jų: žudydamas jų sūnus ir palikdamas gyvas jų moteris. Iš tiesų, jis buvo iš Al-Mufsidūn (t. y. tų, kurie daro dideles nuodėmes ir nusikaltimus, engėjų, tironų).

ആയത്ത്: 5

وَنُرِيدُ أَن نَّمُنَّ عَلَى ٱلَّذِينَ ٱسۡتُضۡعِفُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَنَجۡعَلَهُمۡ أَئِمَّةٗ وَنَجۡعَلَهُمُ ٱلۡوَٰرِثِينَ

5. Ir Mes norėjome padaryti paslaugą tiems, kurie buvo silpni (ir engiami) žemėje, ir padaryti juos valdovais ir padaryti juos paveldėtojais

ആയത്ത്: 6

وَنُمَكِّنَ لَهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ وَنُرِيَ فِرۡعَوۡنَ وَهَٰمَٰنَ وَجُنُودَهُمَا مِنۡهُم مَّا كَانُواْ يَحۡذَرُونَ

6. Ir įtviritnti juos žemėje ir Mes leidome Firaunui (Faraonui) ir Hamanui ir jų kariuomenėms gauti iš jų tai, ko jie bijojo.

ആയത്ത്: 7

وَأَوۡحَيۡنَآ إِلَىٰٓ أُمِّ مُوسَىٰٓ أَنۡ أَرۡضِعِيهِۖ فَإِذَا خِفۡتِ عَلَيۡهِ فَأَلۡقِيهِ فِي ٱلۡيَمِّ وَلَا تَخَافِي وَلَا تَحۡزَنِيٓۖ إِنَّا رَآدُّوهُ إِلَيۡكِ وَجَاعِلُوهُ مِنَ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

7. Ir Mes įkvėpėme Mūsos (Mozės) motiną (sakydami): „Žindyk jį [Mūsą (Mozę)], tačiau kai bijosi dėl jo, tada įmesk jį į upę ir nesibaimink, nei liūdėk. Iš tiesų, Mes grąžinsime jį tau ir padarysime jį vienu iš (Mūsų) Pasiuntinių.“

ആയത്ത്: 8

فَٱلۡتَقَطَهُۥٓ ءَالُ فِرۡعَوۡنَ لِيَكُونَ لَهُمۡ عَدُوّٗا وَحَزَنًاۗ إِنَّ فِرۡعَوۡنَ وَهَٰمَٰنَ وَجُنُودَهُمَا كَانُواْ خَٰطِـِٔينَ

8. Tada Firauno (Faraono) šeima paėmė jį, kad jis taptų jiems priešu ir sielvarto (priežastimi). Iš tiesų, Firaun (Faraonas), Haman ir jų kariuomenės buvo nuodėmiautojai.

ആയത്ത്: 9

وَقَالَتِ ٱمۡرَأَتُ فِرۡعَوۡنَ قُرَّتُ عَيۡنٖ لِّي وَلَكَۖ لَا تَقۡتُلُوهُ عَسَىٰٓ أَن يَنفَعَنَآ أَوۡ نَتَّخِذَهُۥ وَلَدٗا وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

9. Ir Firauno (Faraono) žmona tarė: „Paguoda akims man ir tau. Nežudyk jo, galbūt jis suteiks naudos mums arba mes įsivaikinsime jį kaip sūnų.“ Ir jie nesuvokė (to pasekmių).

ആയത്ത്: 10

وَأَصۡبَحَ فُؤَادُ أُمِّ مُوسَىٰ فَٰرِغًاۖ إِن كَادَتۡ لَتُبۡدِي بِهِۦ لَوۡلَآ أَن رَّبَطۡنَا عَلَىٰ قَلۡبِهَا لِتَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

10. O Mūsos (Mozės) motinos širdis ištuštėjo [nuo visų minčių, išskyrus nuo mintis apie Mūsą (Mozę)]. Ji buvo beveik beatskleidžianti jo (atvejį, t. y. kad vaikas yra jos sūnus), jei Mes nebūtume sustiprinę jos širdies (Tikėjimu), kad ji išliktų viena iš tikinčiųjų.

ആയത്ത്: 11

وَقَالَتۡ لِأُخۡتِهِۦ قُصِّيهِۖ فَبَصُرَتۡ بِهِۦ عَن جُنُبٖ وَهُمۡ لَا يَشۡعُرُونَ

11. Ir ji tarė jo [Mūsos (Mozės)] sesei: „Sek jį.“ Taigi ji (jo sesuo) stebėjo jį iš tolimos vietos paslapčia, kol jie nesuvokė.

ആയത്ത്: 12

۞ وَحَرَّمۡنَا عَلَيۡهِ ٱلۡمَرَاضِعَ مِن قَبۡلُ فَقَالَتۡ هَلۡ أَدُلُّكُمۡ عَلَىٰٓ أَهۡلِ بَيۡتٖ يَكۡفُلُونَهُۥ لَكُمۡ وَهُمۡ لَهُۥ نَٰصِحُونَ

12. Ir Mes jau uždraudėme (kitas) žindančias motinas jam, kol ji (jo sesuo atėjo ir) tarė: „Ar nuvesti jus į šeimą, kuri išaugins jį jums, ir prižiūrės jį geru būdu?“

ആയത്ത്: 13

فَرَدَدۡنَٰهُ إِلَىٰٓ أُمِّهِۦ كَيۡ تَقَرَّ عَيۡنُهَا وَلَا تَحۡزَنَ وَلِتَعۡلَمَ أَنَّ وَعۡدَ ٱللَّهِ حَقّٞ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

13. Taip Mes grąžinome jį jos motinai, kad jo akys būtų paguostos, ir kad ji nesielvartautų, ir kad ji žinotų, jog Allaho Pažadas yra tiesa. Tačiau dauguma jų nesuvokia.

ആയത്ത്: 14

وَلَمَّا بَلَغَ أَشُدَّهُۥ وَٱسۡتَوَىٰٓ ءَاتَيۡنَٰهُ حُكۡمٗا وَعِلۡمٗاۚ وَكَذَٰلِكَ نَجۡزِي ٱلۡمُحۡسِنِينَ

14. Ir kai jis pasiekė savo pilna jėgą ir buvo ištobulintas (vyriškume), Mes suteikėme jam Hukm (Pranašavimą ir teisingą reikalų sprendimą) ir religines žinias [apie jo protėvių religiją, t. y. islamiškąjį monoteizmą]. Ir taip Mes atlyginame Muhsidūn (t. y. gera darantiesiems, žr. ajos 9:120 išnašą).

ആയത്ത്: 15

وَدَخَلَ ٱلۡمَدِينَةَ عَلَىٰ حِينِ غَفۡلَةٖ مِّنۡ أَهۡلِهَا فَوَجَدَ فِيهَا رَجُلَيۡنِ يَقۡتَتِلَانِ هَٰذَا مِن شِيعَتِهِۦ وَهَٰذَا مِنۡ عَدُوِّهِۦۖ فَٱسۡتَغَٰثَهُ ٱلَّذِي مِن شِيعَتِهِۦ عَلَى ٱلَّذِي مِنۡ عَدُوِّهِۦ فَوَكَزَهُۥ مُوسَىٰ فَقَضَىٰ عَلَيۡهِۖ قَالَ هَٰذَا مِنۡ عَمَلِ ٱلشَّيۡطَٰنِۖ إِنَّهُۥ عَدُوّٞ مُّضِلّٞ مُّبِينٞ

15. Ir jis įžengė į miestą jo žmonių nesuvokimo metu, ir jis rado ten du kovojančius vyrus – vieną iš jo grupės (jo religijos – iš Israelio (Izraelio) Vaikų) ir kitą iš jo priešų. Jo (paties) grupės vyras paprašė jo pagalbos prieš savo priešą, taigi Mūsą (Mozė) trenkė jam savo kumščiu ir užmušė jį. Jis tarė: „Tai Šaitan (Šėtono) veikimas, iš tiesų, jis yra aiškus klaidinantis priešas.“

ആയത്ത്: 16

قَالَ رَبِّ إِنِّي ظَلَمۡتُ نَفۡسِي فَٱغۡفِرۡ لِي فَغَفَرَ لَهُۥٓۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلۡغَفُورُ ٱلرَّحِيمُ

16. Jis tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, aš nuskriaudžiau save, taigi atleisk man.“ Tada Jis atleido jam. Iš tiesų, Jis yra visada Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 17

قَالَ رَبِّ بِمَآ أَنۡعَمۡتَ عَلَيَّ فَلَنۡ أَكُونَ ظَهِيرٗا لِّلۡمُجۡرِمِينَ

17. Jis tarė: „Mano Viešpatie, už tai, kuo Tu mane apdovanojai, aš niekada daugiau nebūsiu Al-Mudžrimūn (nusikaltėlių, netikinčiųjų, daugiadievių, nuodėmiautojų) padėjėju.“

ആയത്ത്: 18

فَأَصۡبَحَ فِي ٱلۡمَدِينَةِ خَآئِفٗا يَتَرَقَّبُ فَإِذَا ٱلَّذِي ٱسۡتَنصَرَهُۥ بِٱلۡأَمۡسِ يَسۡتَصۡرِخُهُۥۚ قَالَ لَهُۥ مُوسَىٰٓ إِنَّكَ لَغَوِيّٞ مُّبِينٞ

18. Taigi jis išsigando, bežiūrinėdamas mieste (laukdamas to, kokia bus nužudymo nusikaltimo pasekmė), kai štai, vyras, kuris prašė jo pagalbos dieną prieš tai, pasišaukė jo pagalbos (vėl). Mūsa (Mozė) tarė jam: „Iš tiesų, tu esi akivaizdus klaidintojas!“

ആയത്ത്: 19

فَلَمَّآ أَنۡ أَرَادَ أَن يَبۡطِشَ بِٱلَّذِي هُوَ عَدُوّٞ لَّهُمَا قَالَ يَٰمُوسَىٰٓ أَتُرِيدُ أَن تَقۡتُلَنِي كَمَا قَتَلۡتَ نَفۡسَۢا بِٱلۡأَمۡسِۖ إِن تُرِيدُ إِلَّآ أَن تَكُونَ جَبَّارٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَمَا تُرِيدُ أَن تَكُونَ مِنَ ٱلۡمُصۡلِحِينَ

19. Tada kai jis nusprenė pričiupti vyrą, kuris buvo priešas jiems abiem, vyras tarė: „Mūsa (Moze), ar tu ketini nužudyti mane taip pat kaip tu nužudei žmogų vakar? Tavo tikslas yra ne kas kita, tik tapimas tironu žemėje, o ne iš tų, kurie daro teisingą.“

ആയത്ത്: 20

وَجَآءَ رَجُلٞ مِّنۡ أَقۡصَا ٱلۡمَدِينَةِ يَسۡعَىٰ قَالَ يَٰمُوسَىٰٓ إِنَّ ٱلۡمَلَأَ يَأۡتَمِرُونَ بِكَ لِيَقۡتُلُوكَ فَٱخۡرُجۡ إِنِّي لَكَ مِنَ ٱلنَّٰصِحِينَ

20. Ir atvyko vyras, bėgdamas, iš toliausio miesto krašto. Jis tarė: „Mūsa (Moze), iš tiesų vyriausieji renkasi į tarybą dėl tavęs, nužudyti tave, taigi bėk. Iš tiesų, aš esu geras patarėjas tau.“

ആയത്ത്: 21

فَخَرَجَ مِنۡهَا خَآئِفٗا يَتَرَقَّبُۖ قَالَ رَبِّ نَجِّنِي مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

21. Taigi jis pabėgo iš ten, bežiūrinėdamas įsibaiminęs. Jis tarė: „Mano Viešpatie, išgelbėk mane nuo žmonių, kurie yra Al-Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

ആയത്ത്: 22

وَلَمَّا تَوَجَّهَ تِلۡقَآءَ مَدۡيَنَ قَالَ عَسَىٰ رَبِّيٓ أَن يَهۡدِيَنِي سَوَآءَ ٱلسَّبِيلِ

22. Ir kai jis išėjo link Madjan (Midian) žemės, tarė: „Gali būti, kad mano Viešpats veda mane į Teisingą Kelią.“

ആയത്ത്: 23

وَلَمَّا وَرَدَ مَآءَ مَدۡيَنَ وَجَدَ عَلَيۡهِ أُمَّةٗ مِّنَ ٱلنَّاسِ يَسۡقُونَ وَوَجَدَ مِن دُونِهِمُ ٱمۡرَأَتَيۡنِ تَذُودَانِۖ قَالَ مَا خَطۡبُكُمَاۖ قَالَتَا لَا نَسۡقِي حَتَّىٰ يُصۡدِرَ ٱلرِّعَآءُۖ وَأَبُونَا شَيۡخٞ كَبِيرٞ

23. Ir kai jis atvyko prie Madjan (Midian) vandens (šulinio), jis rado ten grupę vyrų girdančių (savo gyvulių bandas), o šalia jų jis rado dvi moteris, kurios laikė atokiau (savo gyvulių bandas). Jis tarė: „Kas jums nutiko?“ Jos tarė: „Mes negalime pagirdyti (savo gyvulių bandų) kol aviganiai nepaims (savo gyvulių bandų). O mūsų tėvas yra labai senas vyras.“

ആയത്ത്: 24

فَسَقَىٰ لَهُمَا ثُمَّ تَوَلَّىٰٓ إِلَى ٱلظِّلِّ فَقَالَ رَبِّ إِنِّي لِمَآ أَنزَلۡتَ إِلَيَّ مِنۡ خَيۡرٖ فَقِيرٞ

24. Taigi jis pagirdė (jų gyvulių bandas) joms, tada atsigręžė į šešėlį, ir tarė: „Mano Viešpatie, iš tiesų, man reikia kokio nors gėrio, kad Tu suteiktum man.“

ആയത്ത്: 25

فَجَآءَتۡهُ إِحۡدَىٰهُمَا تَمۡشِي عَلَى ٱسۡتِحۡيَآءٖ قَالَتۡ إِنَّ أَبِي يَدۡعُوكَ لِيَجۡزِيَكَ أَجۡرَ مَا سَقَيۡتَ لَنَاۚ فَلَمَّا جَآءَهُۥ وَقَصَّ عَلَيۡهِ ٱلۡقَصَصَ قَالَ لَا تَخَفۡۖ نَجَوۡتَ مِنَ ٱلۡقَوۡمِ ٱلظَّٰلِمِينَ

25. Tada prie jo priėjo viena iš dviejų moterų, droviai eidama. Ji tarė: „Iš tiesų, mano tėvas kviečia tave, kad galėtų atsilyginti tau už (mūsų bandos) pagirdymą mums.“ Taigi kai jis nuėjo pas jį ir papasakojo istoriją, jis tarė: „Nesibaimink. Tu pabėgai nuo žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai, netikintys ir blogą darantys).“

ആയത്ത്: 26

قَالَتۡ إِحۡدَىٰهُمَا يَٰٓأَبَتِ ٱسۡتَـٔۡجِرۡهُۖ إِنَّ خَيۡرَ مَنِ ٱسۡتَـٔۡجَرۡتَ ٱلۡقَوِيُّ ٱلۡأَمِينُ

26. Ir tarė viena iš jų (dviejų moterų): „Mano tėve, pasamdyk jį. Iš tiesų, geriausias iš vyrų tau pasamdyti yra stiprus, patikimas.“

ആയത്ത്: 27

قَالَ إِنِّيٓ أُرِيدُ أَنۡ أُنكِحَكَ إِحۡدَى ٱبۡنَتَيَّ هَٰتَيۡنِ عَلَىٰٓ أَن تَأۡجُرَنِي ثَمَٰنِيَ حِجَجٖۖ فَإِنۡ أَتۡمَمۡتَ عَشۡرٗا فَمِنۡ عِندِكَۖ وَمَآ أُرِيدُ أَنۡ أَشُقَّ عَلَيۡكَۚ سَتَجِدُنِيٓ إِن شَآءَ ٱللَّهُ مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

27. Jis tarė: „Aš ketinu ištekinti vieną iš šių savo dukterų už tavęs, jei išdirbsi man aštuonis metus, tačiau jei tu išbaigsi dešimt metų, tai bus (malonė) nuo tavęs. Tačiau aš neketinu suteikti tau sunkumų. Jei Allahas panorės, tu rasi mane esantį iš teisingųjų.“

ആയത്ത്: 28

قَالَ ذَٰلِكَ بَيۡنِي وَبَيۡنَكَۖ أَيَّمَا ٱلۡأَجَلَيۡنِ قَضَيۡتُ فَلَا عُدۡوَٰنَ عَلَيَّۖ وَٱللَّهُ عَلَىٰ مَا نَقُولُ وَكِيلٞ

28. Jis [Mūsa (Mozė)] tarė: „Tai (sutarta) tarp manęs ir tavęs. Kad ir kurį terminą iš dviejų aš išpildysiu, nebus man neteisybės, ir Allahas yra Laiduotojas to, ką mes sakome.“

ആയത്ത്: 29

۞ فَلَمَّا قَضَىٰ مُوسَى ٱلۡأَجَلَ وَسَارَ بِأَهۡلِهِۦٓ ءَانَسَ مِن جَانِبِ ٱلطُّورِ نَارٗاۖ قَالَ لِأَهۡلِهِ ٱمۡكُثُوٓاْ إِنِّيٓ ءَانَسۡتُ نَارٗا لَّعَلِّيٓ ءَاتِيكُم مِّنۡهَا بِخَبَرٍ أَوۡ جَذۡوَةٖ مِّنَ ٱلنَّارِ لَعَلَّكُمۡ تَصۡطَلُونَ

29. Tada, kai Mūsa (Mozė) išpildė terminą, ir keliavo su savo šeima, jis pamatė ugnį Tūr (Kalno) pusėje. Jis tarė savo šeimai: „Palaukite, aš pamačiau ugnį. Galbūt galiu atnešti jums iš ten kokios nors informacijos, arba degantį nuodėgulį, kad jūs susišildytumėte.“

ആയത്ത്: 30

فَلَمَّآ أَتَىٰهَا نُودِيَ مِن شَٰطِيِٕ ٱلۡوَادِ ٱلۡأَيۡمَنِ فِي ٱلۡبُقۡعَةِ ٱلۡمُبَٰرَكَةِ مِنَ ٱلشَّجَرَةِ أَن يَٰمُوسَىٰٓ إِنِّيٓ أَنَا ٱللَّهُ رَبُّ ٱلۡعَٰلَمِينَ

30. Taigi kai jis pasiekė tai (ugnį), jis buvo pašauktas iš dešiniojo slėnio šono, palaimintos vietos, iš medžio: „Mūsa (Moze), iš tiesų, aš esu Allahas, Alamyn (žmonijos, džinų ir visko, kas egzistuoja) Viešpats!

ആയത്ത്: 31

وَأَنۡ أَلۡقِ عَصَاكَۚ فَلَمَّا رَءَاهَا تَهۡتَزُّ كَأَنَّهَا جَآنّٞ وَلَّىٰ مُدۡبِرٗا وَلَمۡ يُعَقِّبۡۚ يَٰمُوسَىٰٓ أَقۡبِلۡ وَلَا تَخَفۡۖ إِنَّكَ مِنَ ٱلۡأٓمِنِينَ

31. „Ir mesk savo lazdą!“ Tačiau kai jis pamatė ją judančią, lyg ji būtų buvus gyvatė, jis atsitraukė ir nebežiūrėjo atgal. (Buvo tarta:) „Mūsa (Moze), priartėk, ir nebijok. Iš tiesų, tu esi iš tų, kurie yra saugūs.“

ആയത്ത്: 32

ٱسۡلُكۡ يَدَكَ فِي جَيۡبِكَ تَخۡرُجۡ بَيۡضَآءَ مِنۡ غَيۡرِ سُوٓءٖ وَٱضۡمُمۡ إِلَيۡكَ جَنَاحَكَ مِنَ ٱلرَّهۡبِۖ فَذَٰنِكَ بُرۡهَٰنَانِ مِن رَّبِّكَ إِلَىٰ فِرۡعَوۡنَ وَمَلَإِيْهِۦٓۚ إِنَّهُمۡ كَانُواْ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

32. „Įdėk savo ranką į savo užantį ir ji taps balta be jokios ligos. Ir priartink savo ranką prie savo šono, kad išsilaisvintum nuo baimės (kurią kentėjai dėl gyvatės, ir taip pat tavo ranka grįš į pradinę būseną). Tai yra Burghans (ženklai, stebuklai, įkalčiai, įrodymai) iš tavo Viešpaties Firaunui (Faraonui) ir jo vyresniesiems. Iš tiesų, jie yra žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

ആയത്ത്: 33

قَالَ رَبِّ إِنِّي قَتَلۡتُ مِنۡهُمۡ نَفۡسٗا فَأَخَافُ أَن يَقۡتُلُونِ

33. Jis tarė: „Mano Viešpatie, aš nužudždiau žmogų iš jų tarpo ir bijau, kad jie nužudys mane.“

ആയത്ത്: 34

وَأَخِي هَٰرُونُ هُوَ أَفۡصَحُ مِنِّي لِسَانٗا فَأَرۡسِلۡهُ مَعِيَ رِدۡءٗا يُصَدِّقُنِيٓۖ إِنِّيٓ أَخَافُ أَن يُكَذِّبُونِ

34. Ir mano brolis Harūnas (Aronas) – jis yra išraiškingesnis kalboje nei aš – tad siųsk jį su manimi, kaip padėjėją, patvirtintį mane. Iš tiesų, aš bijau, kad jie paneigs mane.“

ആയത്ത്: 35

قَالَ سَنَشُدُّ عَضُدَكَ بِأَخِيكَ وَنَجۡعَلُ لَكُمَا سُلۡطَٰنٗا فَلَا يَصِلُونَ إِلَيۡكُمَا بِـَٔايَٰتِنَآۚ أَنتُمَا وَمَنِ ٱتَّبَعَكُمَا ٱلۡغَٰلِبُونَ

35. Allahas tarė: „Mes sutvirtinsime tavo ranką per tavo brolį, ir suteiksime jums abiem galią, taigi jie negalės pakenkti jums: su Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) jūs abu, kaip ir tie, kurie seka tavimi, bus laimėtojai.“

ആയത്ത്: 36

فَلَمَّا جَآءَهُم مُّوسَىٰ بِـَٔايَٰتِنَا بَيِّنَٰتٖ قَالُواْ مَا هَٰذَآ إِلَّا سِحۡرٞ مُّفۡتَرٗى وَمَا سَمِعۡنَا بِهَٰذَا فِيٓ ءَابَآئِنَا ٱلۡأَوَّلِينَ

36. Tada kai Mūsa (Mozė) atėjo pas juos su Aiškiais Mūsų Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.), jie tarė: „Tai yra niekis, tik sukurta magija. Niekada mes negirdėjome apie tai iš mūsų senovės tėvų.“

ആയത്ത്: 37

وَقَالَ مُوسَىٰ رَبِّيٓ أَعۡلَمُ بِمَن جَآءَ بِٱلۡهُدَىٰ مِنۡ عِندِهِۦ وَمَن تَكُونُ لَهُۥ عَٰقِبَةُ ٱلدَّارِۚ إِنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلظَّٰلِمُونَ

37. Mūsa (Mozė) tarė: „Mano Viešpats žino geriausiai tą, kuris atėjo su Jo vedimu, ir kurio bus laiminga pabaiga Amžinybėje. Iš tiesų, Al-Zalimūn (bloga darantieji, daugiadieviai ir netikintieji Allaho Vienumą) nebus sėkmingieji.“

ആയത്ത്: 38

وَقَالَ فِرۡعَوۡنُ يَٰٓأَيُّهَا ٱلۡمَلَأُ مَا عَلِمۡتُ لَكُم مِّنۡ إِلَٰهٍ غَيۡرِي فَأَوۡقِدۡ لِي يَٰهَٰمَٰنُ عَلَى ٱلطِّينِ فَٱجۡعَل لِّي صَرۡحٗا لَّعَلِّيٓ أَطَّلِعُ إِلَىٰٓ إِلَٰهِ مُوسَىٰ وَإِنِّي لَأَظُنُّهُۥ مِنَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

38. Firaun (Faraonas) tarė: „Vyrensieji, aš nežinau, kad jūs turite ilah (dievą) kitą nei mane. Taigi užkurkite man (ugnį), Hamane, iškepkit (plytas iš) molį, ir pastatykit man Sarh (prabangų bokštą arba rūmus) tam, kad aš galėčiau pažiūrėti į (arba paieškoti) Mūsos (Mozės) Ilah (Dievą). Ir iš tiesų, aš manau, kad jis [Mūsa (Mozė)] yra vienas iš melagių.“

ആയത്ത്: 39

وَٱسۡتَكۡبَرَ هُوَ وَجُنُودُهُۥ فِي ٱلۡأَرۡضِ بِغَيۡرِ ٱلۡحَقِّ وَظَنُّوٓاْ أَنَّهُمۡ إِلَيۡنَا لَا يُرۡجَعُونَ

39. Ir jis bei jo kariuomenės buvo išdidūs žemėje, neturėdami teisės, ir jie manė, kad jie niekada negrįš pas Mus.

ആയത്ത്: 40

فَأَخَذۡنَٰهُ وَجُنُودَهُۥ فَنَبَذۡنَٰهُمۡ فِي ٱلۡيَمِّۖ فَٱنظُرۡ كَيۡفَ كَانَ عَٰقِبَةُ ٱلظَّٰلِمِينَ

40. Taigi Mes pričiupome jį ir jo kariuomenes ir Mes įmetėme juos visus į jūrą (ir paskandinome juos).Taigi štai (Muchammedai ﷺ) kokia buvo Al-Zalimūn [bloga darančiųjų, daugiadievių ir tų, kurie netikėjo savo Viešpaties (Allaho) Vienumą arba atmetė Jo Pasiuntinio Mūsos (Mozės) patarimą] pabaiga.

ആയത്ത്: 41

وَجَعَلۡنَٰهُمۡ أَئِمَّةٗ يَدۡعُونَ إِلَى ٱلنَّارِۖ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ لَا يُنصَرُونَ

41. Ir Mes padarėme juos lyderiais, kviečiančiais į Ugnį: ir Prikėlimo Dieną jiems nebus padėta.

ആയത്ത്: 42

وَأَتۡبَعۡنَٰهُمۡ فِي هَٰذِهِ ٱلدُّنۡيَا لَعۡنَةٗۖ وَيَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ هُم مِّنَ ٱلۡمَقۡبُوحِينَ

42. Ir Mes uždėjome prakeiksmą, sekantį juos šiame pasaulyje, ir Prikėlimo Dieną jie bus iš Al-Makbuhum (tų, kuriems draudžiama gauti Allaho Gailestingumą arba ką nors kita gerą; neapkenčiami arba sunaikinti).

ആയത്ത്: 43

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَى ٱلۡكِتَٰبَ مِنۢ بَعۡدِ مَآ أَهۡلَكۡنَا ٱلۡقُرُونَ ٱلۡأُولَىٰ بَصَآئِرَ لِلنَّاسِ وَهُدٗى وَرَحۡمَةٗ لَّعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

43. Ir iš tiesų Mes suteikėme Mūsai (Mozei) – po to, kai Mes sunaikinome senąsias kartas – Raštą [Tauratą (Torą)] kaip švietimą žmonijai, ir teisingą vedimą ir gailestingumą, kad jie atsimintų (arba gautų perspėjimą).

ആയത്ത്: 44

وَمَا كُنتَ بِجَانِبِ ٱلۡغَرۡبِيِّ إِذۡ قَضَيۡنَآ إِلَىٰ مُوسَى ٱلۡأَمۡرَ وَمَا كُنتَ مِنَ ٱلشَّٰهِدِينَ

44. O tu (Muchammedai ﷺ) nebuvai ant (Kalno) vakarinės pusės, kai Mes išaiškinome Mūsai (Mozei) įsakymą, ir tu nebuvai tarp liudytojų.

ആയത്ത്: 45

وَلَٰكِنَّآ أَنشَأۡنَا قُرُونٗا فَتَطَاوَلَ عَلَيۡهِمُ ٱلۡعُمُرُۚ وَمَا كُنتَ ثَاوِيٗا فِيٓ أَهۡلِ مَدۡيَنَ تَتۡلُواْ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتِنَا وَلَٰكِنَّا كُنَّا مُرۡسِلِينَ

45. Tačiau Mes sukūrėme kartas [po kartų, t. y. po Mūsos (Mozės)] ir ilgi buvo amžiai, kurie praėjo po jų. Ir tu (Muchammedai ﷺ) nebuvai gyventojas tarp Madjan (Midian) žmonių, recituojantis jiems Mūsų Eilutes. Tačiau tai Mes, kurie siunčiame (Pasiuntinius).

ആയത്ത്: 46

وَمَا كُنتَ بِجَانِبِ ٱلطُّورِ إِذۡ نَادَيۡنَا وَلَٰكِن رَّحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَ لِتُنذِرَ قَوۡمٗا مَّآ أَتَىٰهُم مِّن نَّذِيرٖ مِّن قَبۡلِكَ لَعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

46. Ir tu (Muchammedai ﷺ) nebuvai Tūr (Kalno) pašonėje, kai Mes kvietėme: [sakoma, kad Allahas kvietė Muchammedo ﷺ sekėjus ir jie atsiliepė į Jo Kvietimą arba Allahas kvietė Mūsą (Mozę)]. Tačiau (tu esi siųstas) kaip gailestingumas iš savo Viešpaties, perspėti žmones, pas kuriuos joks perspėtojas nebuvo atėjęs anksčiau tavęs tam, kad jie atsimintų arba gautų perspėjimą.

ആയത്ത്: 47

وَلَوۡلَآ أَن تُصِيبَهُم مُّصِيبَةُۢ بِمَا قَدَّمَتۡ أَيۡدِيهِمۡ فَيَقُولُواْ رَبَّنَا لَوۡلَآ أَرۡسَلۡتَ إِلَيۡنَا رَسُولٗا فَنَتَّبِعَ ءَايَٰتِكَ وَنَكُونَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

47. Ir jei (Mes) nebūtume (siuntę tavęs Mekkos žmonėms) – jei nelaimė užkluptų juos dėl to (veiksmų), ką jų rankos darė, jie būtų sakę: „Mūsų Viešpatie, kodėl Tu neatsiuntei mums Pasiuntinio? Mes tada būtume pasekę Tavo Ajat (Korano Eilutėmis) ir būtume buvę tarp tikinčiųjų.“

ആയത്ത്: 48

فَلَمَّا جَآءَهُمُ ٱلۡحَقُّ مِنۡ عِندِنَا قَالُواْ لَوۡلَآ أُوتِيَ مِثۡلَ مَآ أُوتِيَ مُوسَىٰٓۚ أَوَلَمۡ يَكۡفُرُواْ بِمَآ أُوتِيَ مُوسَىٰ مِن قَبۡلُۖ قَالُواْ سِحۡرَانِ تَظَٰهَرَا وَقَالُوٓاْ إِنَّا بِكُلّٖ كَٰفِرُونَ

48. Tačiau kai tiesa (t. y. Muchammedas ﷺ su savo Žinia) atėjo pas juos nuo Mūsų, jie sako: „Kodėl jam neduota panašaus į tai, kas buvo duota Mūsai (Mozei)? Argi jie nebuvo netikintys tuo, kas buvo duota Mūsai (Mozei) seniau? Jie sako: „Dvi magijos rūšys [Tauratas (Tora) ir Koranas] padeda viena kitai!“ Ir jie sako: „Iš tiesų, abiem mes netikime.“

ആയത്ത്: 49

قُلۡ فَأۡتُواْ بِكِتَٰبٖ مِّنۡ عِندِ ٱللَّهِ هُوَ أَهۡدَىٰ مِنۡهُمَآ أَتَّبِعۡهُ إِن كُنتُمۡ صَٰدِقِينَ

49. Sakyk (jiems, Muchammedai ﷺ): „Tada atneškite Knygą iš Allaho, kuri yra geresnis vedlys nei šios dvi [Tauratas (Tora) ir Koranas], kad aš galėčiau sekti ją, jei esate tiesą sakantys.“

ആയത്ത്: 50

فَإِن لَّمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَكَ فَٱعۡلَمۡ أَنَّمَا يَتَّبِعُونَ أَهۡوَآءَهُمۡۚ وَمَنۡ أَضَلُّ مِمَّنِ ٱتَّبَعَ هَوَىٰهُ بِغَيۡرِ هُدٗى مِّنَ ٱللَّهِۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

50. Tačiau jei jie neatsakys tau (t. y. neatneš Knygos, nei patikės tavo islamiškojo monoteizmo doktriną), tada žinok, kad jie tik seka savo pačių geiduliais. Ir kas yra labiau paklydęs nei tas, kuris seka savo paties geiduliais, be teisingo vedimo iš Allaho? Iš tiesų, Allahas neveda žmonių, kurie yra Al-Zalimūn (bloga darantys, nepaklusnūs Allahui ir daugiadieviai).

ആയത്ത്: 51

۞ وَلَقَدۡ وَصَّلۡنَا لَهُمُ ٱلۡقَوۡلَ لَعَلَّهُمۡ يَتَذَكَّرُونَ

51. Ir iš tiesų, dabar Mes perdavėme Žodį (šį Koraną, kuriame yra žinios apie viską) jiems, tam, kad jie atsimintų (arba būtų perspėti).

ആയത്ത്: 52

ٱلَّذِينَ ءَاتَيۡنَٰهُمُ ٱلۡكِتَٰبَ مِن قَبۡلِهِۦ هُم بِهِۦ يُؤۡمِنُونَ

52. Tie, kuriems Mes davėme Raštą [t. y. Tauratą (Torą) ir Indžylį (Evangeliją)] prieš tai, jie tiki jį (Koraną).

ആയത്ത്: 53

وَإِذَا يُتۡلَىٰ عَلَيۡهِمۡ قَالُوٓاْ ءَامَنَّا بِهِۦٓ إِنَّهُ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّنَآ إِنَّا كُنَّا مِن قَبۡلِهِۦ مُسۡلِمِينَ

53. Ir kai tai recituojama jiems, jie sako: „Mes tikime tai. Iš tiesų, tai tiesa iš mūsų Viešpaties. Iš tiesų, netgi prieš tai mes buvome iš tų, kurie paklūsta Allahui islame kaip musulmonai (kaip Abdullah bin Salam ir Salman Al-Farisi).

ആയത്ത്: 54

أُوْلَٰٓئِكَ يُؤۡتَوۡنَ أَجۡرَهُم مَّرَّتَيۡنِ بِمَا صَبَرُواْ وَيَدۡرَءُونَ بِٱلۡحَسَنَةِ ٱلسَّيِّئَةَ وَمِمَّا رَزَقۡنَٰهُمۡ يُنفِقُونَ

54. Šiems bus suteiktas jų atlygis dukart, nes jie buvo kantrūs ir atrėmė blogį gėriu ir leido (labdarai) iš to, ką Mes suteikėme jiems.

ആയത്ത്: 55

وَإِذَا سَمِعُواْ ٱللَّغۡوَ أَعۡرَضُواْ عَنۡهُ وَقَالُواْ لَنَآ أَعۡمَٰلُنَا وَلَكُمۡ أَعۡمَٰلُكُمۡ سَلَٰمٌ عَلَيۡكُمۡ لَا نَبۡتَغِي ٱلۡجَٰهِلِينَ

55. Ir kai jie girdi Al-Laghva (purvinas, melagingas, blogas tuščias kalbas) jie atsitraukia nuo to ir sako: „Mums – mūsų veiksmai, o jums – jūsų veiksmai. Taika jums. Mes neieškome neišmanančiųjų (kelio).“

ആയത്ത്: 56

إِنَّكَ لَا تَهۡدِي مَنۡ أَحۡبَبۡتَ وَلَٰكِنَّ ٱللَّهَ يَهۡدِي مَن يَشَآءُۚ وَهُوَ أَعۡلَمُ بِٱلۡمُهۡتَدِينَ

56. Iš tiesų tu (Muchammedai ﷺ) nevedi tų, kuriuos tu nori, tačiau Allahas veda tuos, kuriuos Jis nori. Ir Jis žino geriausiai tuos, kurie yra vedami.

ആയത്ത്: 57

وَقَالُوٓاْ إِن نَّتَّبِعِ ٱلۡهُدَىٰ مَعَكَ نُتَخَطَّفۡ مِنۡ أَرۡضِنَآۚ أَوَلَمۡ نُمَكِّن لَّهُمۡ حَرَمًا ءَامِنٗا يُجۡبَىٰٓ إِلَيۡهِ ثَمَرَٰتُ كُلِّ شَيۡءٖ رِّزۡقٗا مِّن لَّدُنَّا وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

57. Ir jie sako: „Jei mes seksime vedimu su tavimi, mes būsime išplėšti iš savo žemės.“ Argi Mes nesuteikėme jiems saugaus draustinio (Mekkos), kuriam atnešami visų rūšių vaisiai, išlaikymas nuo Mūsų Pačių, tačiau dauguma iš jų nežino.

ആയത്ത്: 58

وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِن قَرۡيَةِۭ بَطِرَتۡ مَعِيشَتَهَاۖ فَتِلۡكَ مَسَٰكِنُهُمۡ لَمۡ تُسۡكَن مِّنۢ بَعۡدِهِمۡ إِلَّا قَلِيلٗاۖ وَكُنَّا نَحۡنُ ٱلۡوَٰرِثِينَ

58. Ir kiek miestų (gyventojų) Mes sunaikinome, kurie buvo nedėkingi už savo pragyvenimo šaltinius (nepakluso Allahui ir Jo Pasiuntiniams, darydami blogus veiksmus ir nusikaltimus). Ir tai yra jų buveinės, kurios nebuvo apgyvendintos po jų, išskyrus keletą. Ir iš tiesų, Mes buvome paveldėtojai.

ആയത്ത്: 59

وَمَا كَانَ رَبُّكَ مُهۡلِكَ ٱلۡقُرَىٰ حَتَّىٰ يَبۡعَثَ فِيٓ أُمِّهَا رَسُولٗا يَتۡلُواْ عَلَيۡهِمۡ ءَايَٰتِنَاۚ وَمَا كُنَّا مُهۡلِكِي ٱلۡقُرَىٰٓ إِلَّا وَأَهۡلُهَا ظَٰلِمُونَ

59. Ir niekada jūsų Viešpats nenaikins miestų (gyventojų) kol Jis neatsiųs jų tėvynei Pasiuntinio, recituojančio jiems Mūsų Eilutes. Ir niekada Mes nenaikintume miestų, nebent jų žmonės yra iš Zalimūn (daugiadievių, bloga darančiųjų, netikinčiųjų Allaho Vienumą, engėjų ir tironų).

ആയത്ത്: 60

وَمَآ أُوتِيتُم مِّن شَيۡءٖ فَمَتَٰعُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَزِينَتُهَاۚ وَمَا عِندَ ٱللَّهِ خَيۡرٞ وَأَبۡقَىٰٓۚ أَفَلَا تَعۡقِلُونَ

60. Ir kad ir kas jums yra duota, tai yra (šio) pasaulio gyvenimo pasilinksminimas ir jo puošmena, o tai (Amžinybė), kas yra su Allahu, yra geriau ir liks amžinai. Argi jūs nesuvokiate?

ആയത്ത്: 61

أَفَمَن وَعَدۡنَٰهُ وَعۡدًا حَسَنٗا فَهُوَ لَٰقِيهِ كَمَن مَّتَّعۡنَٰهُ مَتَٰعَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا ثُمَّ هُوَ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ مِنَ ٱلۡمُحۡضَرِينَ

61. Ar tas, kuriam Mes pažadėjome puikiu Pažadu (Rojumi) – kurį jis atras esant tiesa – panašus į tą, kurį Mes privertėme mėgautis (šio) pasaulio gyvenimo prabanga, o tada Prikelimo Dieną, jis bus tarp tų prikeltų (bausmei Pragaro Ugnyje)?

ആയത്ത്: 62

وَيَوۡمَ يُنَادِيهِمۡ فَيَقُولُ أَيۡنَ شُرَكَآءِيَ ٱلَّذِينَ كُنتُمۡ تَزۡعُمُونَ

62. Ir (atminkite) Dieną, kada Jis sušuks jiems ir tars: „Kur yra Mano (taip vadinami) partneriai, kuriuos jūs ryžtingai gindavote?“

ആയത്ത്: 63

قَالَ ٱلَّذِينَ حَقَّ عَلَيۡهِمُ ٱلۡقَوۡلُ رَبَّنَا هَٰٓؤُلَآءِ ٱلَّذِينَ أَغۡوَيۡنَآ أَغۡوَيۡنَٰهُمۡ كَمَا غَوَيۡنَاۖ تَبَرَّأۡنَآ إِلَيۡكَۖ مَا كَانُوٓاْ إِيَّانَا يَعۡبُدُونَ

63. Tie, apie kuriuos Žodis pasirodys esant tiesa (būti nubaustiems), sakys: „Mūsų Viešpatie, tai jie, kuriuos mes paklaidinome. Mes paklaidinome juos, nes mes patys paklydę. Mes reiškiame savo nekaltumą (dėl jų) priešais Tave. Tai ne mus jie garbino.“

ആയത്ത്: 64

وَقِيلَ ٱدۡعُواْ شُرَكَآءَكُمۡ فَدَعَوۡهُمۡ فَلَمۡ يَسۡتَجِيبُواْ لَهُمۡ وَرَأَوُاْ ٱلۡعَذَابَۚ لَوۡ أَنَّهُمۡ كَانُواْ يَهۡتَدُونَ

64. Ir bus tarta (jiems): „Pakvieskite savo (taip vadinamus Allaho) partnerius.“ Ir jie bus pakviesti pas juos, tačiau jie neatsakys jiems, ir jie pamatys kančią. (Tada jie norės) jei tik jie būtų buvę teisingai vedami.

ആയത്ത്: 65

وَيَوۡمَ يُنَادِيهِمۡ فَيَقُولُ مَاذَآ أَجَبۡتُمُ ٱلۡمُرۡسَلِينَ

65. Ir (atminkite) Dieną (kai Allahas) sušuks jiems ir tars: „Kokį atsakymą davėte jūs Pasiuntiniams?“

ആയത്ത്: 66

فَعَمِيَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡأَنۢبَآءُ يَوۡمَئِذٖ فَهُمۡ لَا يَتَسَآءَلُونَ

66. Tada žinios apie gerą atsakymą aptemdys juos tą dieną, ir jie nesugebės vienas kito paklausti.

ആയത്ത്: 67

فَأَمَّا مَن تَابَ وَءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗا فَعَسَىٰٓ أَن يَكُونَ مِنَ ٱلۡمُفۡلِحِينَ

67. Tačiau tas, kuris gailėjosi (dėl daudievievystės ir nuodėmių), patikėjo (Allaho Vienumą, ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) ir darė teisingus darbus (šio pasaulio gyvenime), tada jis bus tarp tų, kurie yra sėkmingi.

ആയത്ത്: 68

وَرَبُّكَ يَخۡلُقُ مَا يَشَآءُ وَيَخۡتَارُۗ مَا كَانَ لَهُمُ ٱلۡخِيَرَةُۚ سُبۡحَٰنَ ٱللَّهِ وَتَعَٰلَىٰ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

68. Ir jūsų Viešpats kuria ką Jis nori ir pasirenka ką Jis nori: neturi jie jokio pasirinkimo (niekame). Pašlovintas yra Allahas ir išaukštintas virš visko, ką jie priskiria (Jam partneriais).

ആയത്ത്: 69

وَرَبُّكَ يَعۡلَمُ مَا تُكِنُّ صُدُورُهُمۡ وَمَا يُعۡلِنُونَ

69. Ir jūsų Viešpats žino, ką jų krūtinės slepia, ir ką jos atskleidžia.

ആയത്ത്: 70

وَهُوَ ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ لَهُ ٱلۡحَمۡدُ فِي ٱلۡأُولَىٰ وَٱلۡأٓخِرَةِۖ وَلَهُ ٱلۡحُكۡمُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

70. Ir Jis yra Allahas: La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį), visa šlovė ir padėka Jam (abiejuose) pirmajame (t. y. šiame pasaulyje) ir paskutiniajame (t. y. Amžinybėje). Ir Jam priklauso Sprendimas ir pas Jį jūs (visi) būsite sugrąžinti.

ആയത്ത്: 71

قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِن جَعَلَ ٱللَّهُ عَلَيۡكُمُ ٱلَّيۡلَ سَرۡمَدًا إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ مَنۡ إِلَٰهٌ غَيۡرُ ٱللَّهِ يَأۡتِيكُم بِضِيَآءٍۚ أَفَلَا تَسۡمَعُونَ

71. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Pasakykite man, jei Allahas padarytų naktį besitęsiančia jums iki Prikėlimo Dienos, kuris ilah (dievas) šalia Allaho galėtų suteikti jums šviesą? Argi jūs tada neišgirsite?“

ആയത്ത്: 72

قُلۡ أَرَءَيۡتُمۡ إِن جَعَلَ ٱللَّهُ عَلَيۡكُمُ ٱلنَّهَارَ سَرۡمَدًا إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ مَنۡ إِلَٰهٌ غَيۡرُ ٱللَّهِ يَأۡتِيكُم بِلَيۡلٖ تَسۡكُنُونَ فِيهِۚ أَفَلَا تُبۡصِرُونَ

72. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Jei Allahas padarytų dieną besitęsiančią jums iki Prikėlimo Dienos, kuris ilah (dievas) šalia Allaho galėtų suteikti jums naktį, kurioje jūs ilsitės? Argi jūs tada nepamatysite?“

ആയത്ത്: 73

وَمِن رَّحۡمَتِهِۦ جَعَلَ لَكُمُ ٱلَّيۡلَ وَٱلنَّهَارَ لِتَسۡكُنُواْ فِيهِ وَلِتَبۡتَغُواْ مِن فَضۡلِهِۦ وَلَعَلَّكُمۡ تَشۡكُرُونَ

73. Tai iš Jo Gailestingumo, kad Jis sukūrė jums naktį ir dieną, kad jūs galėtumėte pailsėti joje (t. y. per naktį) ir kad jūs siektumėte Jo Dosnumo (t. y. per dieną) – ir tam, kad jūs būtumėte dėkingi.

ആയത്ത്: 74

وَيَوۡمَ يُنَادِيهِمۡ فَيَقُولُ أَيۡنَ شُرَكَآءِيَ ٱلَّذِينَ كُنتُمۡ تَزۡعُمُونَ

74. Ir (atminkite) Dieną, kai Jis (jūsų Viešpats – Allahas) sušuks jiems (tiems, kurie garbino kitus šalia Allaho), ir tars: „Kur yra Mano (taip vadinami) partneriai, kuriuos jūs ryžtingai gindavote?“

ആയത്ത്: 75

وَنَزَعۡنَا مِن كُلِّ أُمَّةٖ شَهِيدٗا فَقُلۡنَا هَاتُواْ بُرۡهَٰنَكُمۡ فَعَلِمُوٓاْ أَنَّ ٱلۡحَقَّ لِلَّهِ وَضَلَّ عَنۡهُم مَّا كَانُواْ يَفۡتَرُونَ

75. Ir Mes paimsime iš kiekvienos tautos liudytoją, ir tarsime: „Pateik savo įrodymą.“ Tada jie sužinos, kad tiesa yra pas Allahą (Vienintelį), o melagystės (netikri dievai), kurias jie sukūrė, dings nuo jų.

ആയത്ത്: 76

۞ إِنَّ قَٰرُونَ كَانَ مِن قَوۡمِ مُوسَىٰ فَبَغَىٰ عَلَيۡهِمۡۖ وَءَاتَيۡنَٰهُ مِنَ ٱلۡكُنُوزِ مَآ إِنَّ مَفَاتِحَهُۥ لَتَنُوٓأُ بِٱلۡعُصۡبَةِ أُوْلِي ٱلۡقُوَّةِ إِذۡ قَالَ لَهُۥ قَوۡمُهُۥ لَا تَفۡرَحۡۖ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلۡفَرِحِينَ

76. Iš tiesų, Karūn (Korah) buvo iš Mūsos (Mozės) žmonių, tačiau jis elgėsi išdidžiai su jais. Ir Mes suteikėme jam iš turto, to, iš kurio raktai būtų buvę našta stiprių vyrų kūnui. Atminkite kai jo žmonės sakė jam: „Nedžiūgauk (dėl turtų, būdamas nedėkingu Allahui). Iš tiesų, Allahas nemėgsta tų, kurie džiūgauja (dėl turtų, būdami nedėkingais Allahui).

ആയത്ത്: 77

وَٱبۡتَغِ فِيمَآ ءَاتَىٰكَ ٱللَّهُ ٱلدَّارَ ٱلۡأٓخِرَةَۖ وَلَا تَنسَ نَصِيبَكَ مِنَ ٱلدُّنۡيَاۖ وَأَحۡسِن كَمَآ أَحۡسَنَ ٱللَّهُ إِلَيۡكَۖ وَلَا تَبۡغِ ٱلۡفَسَادَ فِي ٱلۡأَرۡضِۖ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُحِبُّ ٱلۡمُفۡسِدِينَ

77. „Tačiau siek tuo (turtu), ką Allahas suteikė tau, Amžinybės namų, ir nepamiršk savo dalies teisėto malonumo šiame pasaulyje, ir daryk gerą, nes Allahas buvo geras tau, ir nedaryk piktadarybių žemėje. Iš tiesų, Allahas nemėgsta Al-Mufsidūn (tų, kurie daro didelius nusikaltimus ir nuodėmes, engėjų, tironų, piktadarybių darytojų, ištvirkėlių).“

ആയത്ത്: 78

قَالَ إِنَّمَآ أُوتِيتُهُۥ عَلَىٰ عِلۡمٍ عِندِيٓۚ أَوَلَمۡ يَعۡلَمۡ أَنَّ ٱللَّهَ قَدۡ أَهۡلَكَ مِن قَبۡلِهِۦ مِنَ ٱلۡقُرُونِ مَنۡ هُوَ أَشَدُّ مِنۡهُ قُوَّةٗ وَأَكۡثَرُ جَمۡعٗاۚ وَلَا يُسۡـَٔلُ عَن ذُنُوبِهِمُ ٱلۡمُجۡرِمُونَ

78. Jis tarė: „Tai buvo suteikta man tik dėl žinių, kurias aš turiu.“ Argi jis nežinojo, kad Allahas sunaikino anksčiau jo kartas, vyrus, kurie buvo stipresni nei jis galioje ir didesni (turtų) kiekyje, kurį jie surinko? Tačiau Al-Mudžrimūn (nusikaltėliai, netikintieji, daugiadieviai, nusikaltėliai) nebus klausinėjami apie savo nuodėmes (nes Allahas jas gerai žino, taigi jie bus nubausti be kvietimo atsiskaityti).

ആയത്ത്: 79

فَخَرَجَ عَلَىٰ قَوۡمِهِۦ فِي زِينَتِهِۦۖ قَالَ ٱلَّذِينَ يُرِيدُونَ ٱلۡحَيَوٰةَ ٱلدُّنۡيَا يَٰلَيۡتَ لَنَا مِثۡلَ مَآ أُوتِيَ قَٰرُونُ إِنَّهُۥ لَذُو حَظٍّ عَظِيمٖ

79. Taigi jis buvo išstatytas priešais savo žmones savo pompastikoje. Tie, kurie troško pasaulio gyvenimo, sakė: „Ak, o kad mes turėtume panašiai į tai, kas Karūnui (Korah) buvo suteikta! Iš tiesų jis yra didelės sėkmės turėtojas.“

ആയത്ത്: 80

وَقَالَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡعِلۡمَ وَيۡلَكُمۡ ثَوَابُ ٱللَّهِ خَيۡرٞ لِّمَنۡ ءَامَنَ وَعَمِلَ صَٰلِحٗاۚ وَلَا يُلَقَّىٰهَآ إِلَّا ٱلصَّٰبِرُونَ

80. Tačiau tie, kuriems buvo suteiktos (religijos) žinios sakė: „Vargas jums, Allaho Atlygis (Amžinybėje) yra geresnis tiems, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, ir to niekas nepasieks, išskyrus tuos, kurie yra As-Sabirun (kantrūs tiesos sekime).

ആയത്ത്: 81

فَخَسَفۡنَا بِهِۦ وَبِدَارِهِ ٱلۡأَرۡضَ فَمَا كَانَ لَهُۥ مِن فِئَةٖ يَنصُرُونَهُۥ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَمَا كَانَ مِنَ ٱلۡمُنتَصِرِينَ

81. Taigi Mes privertėme žemę praryti jį ir jo buveinę. Tada jis nebeturėjo jokios grupės ar draugijos, kad padėtų jam prieš Allahą, nei jis buvo vienas iš tų, kurie galėtų patys save išgelbėti.

ആയത്ത്: 82

وَأَصۡبَحَ ٱلَّذِينَ تَمَنَّوۡاْ مَكَانَهُۥ بِٱلۡأَمۡسِ يَقُولُونَ وَيۡكَأَنَّ ٱللَّهَ يَبۡسُطُ ٱلرِّزۡقَ لِمَن يَشَآءُ مِنۡ عِبَادِهِۦ وَيَقۡدِرُۖ لَوۡلَآ أَن مَّنَّ ٱللَّهُ عَلَيۡنَا لَخَسَفَ بِنَاۖ وَيۡكَأَنَّهُۥ لَا يُفۡلِحُ ٱلۡكَٰفِرُونَ

82. O tie, kurie troško (vietos kaip) jo vietos dieną prieš tai, pradėjo sakyti: „Argi nežinai, kad tai Allahas, Kuris padidina išlaikymą arba apriboja jį tam, kam Jis nori iš Savo vergų. Jei tai nebūtų, kad Allahas buvo Maloningas mums, Jis galėjo priversti žemę praryti mus (taip pat). Argi nežinote, kad netikintieji niekada nebus sėkmingieji.

ആയത്ത്: 83

تِلۡكَ ٱلدَّارُ ٱلۡأٓخِرَةُ نَجۡعَلُهَا لِلَّذِينَ لَا يُرِيدُونَ عُلُوّٗا فِي ٱلۡأَرۡضِ وَلَا فَسَادٗاۚ وَٱلۡعَٰقِبَةُ لِلۡمُتَّقِينَ

83. Tuos Amžinybės namus (t. y. Rojų) Mes paskirsime tiems, kurie nemaištauja prieš tiesą su išdidumu ir engimu žemėje, nei daro piktadarybes, darydami nusikaltimus. Ir gera pabaiga yra Al-Mutakūn (dievobaimingiems – žr. ają 2:2).

ആയത്ത്: 84

مَن جَآءَ بِٱلۡحَسَنَةِ فَلَهُۥ خَيۡرٞ مِّنۡهَاۖ وَمَن جَآءَ بِٱلسَّيِّئَةِ فَلَا يُجۡزَى ٱلَّذِينَ عَمِلُواْ ٱلسَّيِّـَٔاتِ إِلَّا مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

84. Kas atneš gerą (islamiškąjį monoteizmą kartu su teisingais darbais), turės ten geriau, o kas atneš blogą (daugiadievystę kartu su blogais darbais), tada tik tiems, kurie daro blogus darbus, bus atpildyta už tai, ką jie darydavo.

ആയത്ത്: 85

إِنَّ ٱلَّذِي فَرَضَ عَلَيۡكَ ٱلۡقُرۡءَانَ لَرَآدُّكَ إِلَىٰ مَعَادٖۚ قُل رَّبِّيٓ أَعۡلَمُ مَن جَآءَ بِٱلۡهُدَىٰ وَمَنۡ هُوَ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

85. Iš tiesų, Tas, Kuris suteikė tau (Muchammedai ﷺ) Koraną (t. y. įsakė tau elgtis pagal jo įstatymus ir sklebti jį kitiems) tikrai grąžins tave į Mad (grįžimo vietą, arba į Mekką arba Rojų po tavo mirties). Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Mano Viešpats yra Žinantis apie tą, kuris atneša vedimą, ir apie tą, kuris yra akivaizdžioje klaidoje.“

ആയത്ത്: 86

وَمَا كُنتَ تَرۡجُوٓاْ أَن يُلۡقَىٰٓ إِلَيۡكَ ٱلۡكِتَٰبُ إِلَّا رَحۡمَةٗ مِّن رَّبِّكَۖ فَلَا تَكُونَنَّ ظَهِيرٗا لِّلۡكَٰفِرِينَ

86. Ir tu nesitikėjai, kad Knyga (šis Koranas) bus nuleistas tau, tačiau tau yra tavo Viešpaties gailestingumas. Taigi niekada nebūk netikinčiųjų rėmėjas.

ആയത്ത്: 87

وَلَا يَصُدُّنَّكَ عَنۡ ءَايَٰتِ ٱللَّهِ بَعۡدَ إِذۡ أُنزِلَتۡ إِلَيۡكَۖ وَٱدۡعُ إِلَىٰ رَبِّكَۖ وَلَا تَكُونَنَّ مِنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

87. Ir neleisk jiems nugręžti tavęs (Muchammedai ﷺ) nuo Allaho Ajat (apreiškimų ir eilučių) (skelbimo) po to, kai jos buvo nuleistos tau: ir kviesk (žmones) (tikėti) į savo Viešpatį ir nebūti iš Al-Mušrikūn (tų, kurie priskiria partnerius Allahui, t. y. daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, ir tie, kurie netiki Allaho Vienumą ir neigia Pasiuntinio Muchammedo ﷺ Pranašavimą).

ആയത്ത്: 88

وَلَا تَدۡعُ مَعَ ٱللَّهِ إِلَٰهًا ءَاخَرَۘ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۚ كُلُّ شَيۡءٍ هَالِكٌ إِلَّا وَجۡهَهُۥۚ لَهُ ٱلۡحُكۡمُ وَإِلَيۡهِ تُرۡجَعُونَ

88. Ir nešaukti jokio kito ilah (dievo) šalia Allaho: La ilaha illa Huva (niekas kitas neturi teisės būti garbinamas tik Jis). Viskas išnyks, išskyrus Jo Veidą. Jam priklauso Sprendimas ir pas Jį jūs (visi) būsite sugrąžinti.