പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം ആലുഇംറാൻ - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെന്റർ - പേജ് നമ്പർ 68 - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

ആയത്ത്: 141

وَلِيُمَحِّصَ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَيَمۡحَقَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

141. Ir kad Allahas galėtų išbandyti (arba apvalyti) tikinčiuosius (nuo nuodėmių) ir sunaikinti netikinčiuosius.

ആയത്ത്: 142

أَمۡ حَسِبۡتُمۡ أَن تَدۡخُلُواْ ٱلۡجَنَّةَ وَلَمَّا يَعۡلَمِ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ جَٰهَدُواْ مِنكُمۡ وَيَعۡلَمَ ٱلصَّٰبِرِينَ

142. Ar jūs manote, kad įžengsite į Rojų, kol Allahas neišbandys tų iš jūsų, kurie kovojo (vardan Jo) ir (taip pat) neišbandys tų, kurie yra As-Sabirūn (kantrieji)?

ആയത്ത്: 143

وَلَقَدۡ كُنتُمۡ تَمَنَّوۡنَ ٱلۡمَوۡتَ مِن قَبۡلِ أَن تَلۡقَوۡهُ فَقَدۡ رَأَيۡتُمُوهُ وَأَنتُمۡ تَنظُرُونَ

143. Jūs iš tiesų trokštate mirties (Aš-Šahada – kankinio mirties), kol jos nepatyrėte. Dabar aiškiai pamatėte ją savo pačių akimis.

ആയത്ത്: 144

وَمَا مُحَمَّدٌ إِلَّا رَسُولٞ قَدۡ خَلَتۡ مِن قَبۡلِهِ ٱلرُّسُلُۚ أَفَإِيْن مَّاتَ أَوۡ قُتِلَ ٱنقَلَبۡتُمۡ عَلَىٰٓ أَعۡقَٰبِكُمۡۚ وَمَن يَنقَلِبۡ عَلَىٰ عَقِبَيۡهِ فَلَن يَضُرَّ ٱللَّهَ شَيۡـٔٗاۚ وَسَيَجۡزِي ٱللَّهُ ٱلشَّٰكِرِينَ

144. Muchammedas ﷺ yra ne daugiau nei Pasiuntinys ir iš tiesų (daugybė) Pasiuntinių mirė iki jo. Jei jis mirs arba bus nužudytas, ar jūs nusigręšite (kaip netikintieji)? Ir tas, kuris nusigręš, nepadarys Allahui nė menkiausios žalos. Ir Allahas suteiks atlygį tiems, kurie yra dėkingi.

ആയത്ത്: 145

وَمَا كَانَ لِنَفۡسٍ أَن تَمُوتَ إِلَّا بِإِذۡنِ ٱللَّهِ كِتَٰبٗا مُّؤَجَّلٗاۗ وَمَن يُرِدۡ ثَوَابَ ٱلدُّنۡيَا نُؤۡتِهِۦ مِنۡهَا وَمَن يُرِدۡ ثَوَابَ ٱلۡأٓخِرَةِ نُؤۡتِهِۦ مِنۡهَاۚ وَسَنَجۡزِي ٱلشَّٰكِرِينَ

145. Ir niekas negali mirti, tik Allaho Leidimu ir nustatytu mirties laiku. O kas trokšta atlygio (šiame) gyvenime, Mes jam jį suteiksime. O kas trokšta atlygio Amžinybėje, Mes jam jį suteiksime. Ir Mes apdovanosime dėkinguosius.

ആയത്ത്: 146

وَكَأَيِّن مِّن نَّبِيّٖ قَٰتَلَ مَعَهُۥ رِبِّيُّونَ كَثِيرٞ فَمَا وَهَنُواْ لِمَآ أَصَابَهُمۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَمَا ضَعُفُواْ وَمَا ٱسۡتَكَانُواْۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلصَّٰبِرِينَ

146. Ir daug Pranašas (t. y. daugybė iš Pranašų) kovojo (vardan Allaho) ir kartu su juo (kovojo) didelės grupės religiškai išsilavinusių pasekėjų. Tačiau jie niekada nenusiminė dėl to, kas ištiko juos Allaho Kelyje, anei jie pasidavė ar pažemino save. Ir Allahas myli As-Sabirūn (kantriuosius).

ആയത്ത്: 147

وَمَا كَانَ قَوۡلَهُمۡ إِلَّآ أَن قَالُواْ رَبَّنَا ٱغۡفِرۡ لَنَا ذُنُوبَنَا وَإِسۡرَافَنَا فِيٓ أَمۡرِنَا وَثَبِّتۡ أَقۡدَامَنَا وَٱنصُرۡنَا عَلَى ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡكَٰفِرِينَ

147. Ir jie nesakė nieko kito, tik: „Mūsų Viešpatie, atleisk mums mūsų nuodėmes ir mūsų prasižengimus (vykdant savo pareigas Tau), sutvirtink mūsų žingsnius (kojas) tvirtai ir suteik mums pergalę prieš netikinčiuosius.“

ആയത്ത്: 148

فَـَٔاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ ثَوَابَ ٱلدُّنۡيَا وَحُسۡنَ ثَوَابِ ٱلۡأٓخِرَةِۗ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

148. Taigi Allahas suteikė jiems atlygį šiame gyvenime ir nuostabų apdovanojimą Amžinybe. Ir Allahas myli Al-Muhsinūn (gera darančius).