പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്ത് സ്വാദ് - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra Sad

ആയത്ത്: 1

صٓۚ وَٱلۡقُرۡءَانِ ذِي ٱلذِّكۡرِ

1. Sad. [Šios raidės (sad ir t. t.) yra vienas iš Korano stebuklų ir niekas kitas nežino jų reikšmės, tik Allahas (Vienintelis)]. Prisiekiu Koranu, kupinu priminimų (paaiškinimų ir pagarbos tiems, kurie jį tiki).

ആയത്ത്: 2

بَلِ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ فِي عِزَّةٖ وَشِقَاقٖ

2. Ne, tie, kurie netiki, yra melagingame išpuikime ir pasipriešinime.

ആയത്ത്: 3

كَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِن قَبۡلِهِم مِّن قَرۡنٖ فَنَادَواْ وَّلَاتَ حِينَ مَنَاصٖ

3. Kiek kartų Mes sunaikinome prieš juos. Ir jie maldavo, kai jau nebebuvo laiko išsigelbėjimui.

ആയത്ത്: 4

وَعَجِبُوٓاْ أَن جَآءَهُم مُّنذِرٞ مِّنۡهُمۡۖ وَقَالَ ٱلۡكَٰفِرُونَ هَٰذَا سَٰحِرٞ كَذَّابٌ

4. Ir jie (arabų pagonys) stebisi, kad perspėtojas (Pranašas Muchammedas ﷺ) atėjo pas juos iš jų pačių tarpo. Ir netikintieji sako: „Šis (Pranašas Muchammedas ﷺ) yra raganius, melagis.

ആയത്ത്: 5

أَجَعَلَ ٱلۡأٓلِهَةَ إِلَٰهٗا وَٰحِدًاۖ إِنَّ هَٰذَا لَشَيۡءٌ عُجَابٞ

5. „Ar jis padarė aliha (dievybes) (visas) į Vieną Ilah (Dievą – Allahą). Iš tiesų, tai keistas dalykas.“

ആയത്ത്: 6

وَٱنطَلَقَ ٱلۡمَلَأُ مِنۡهُمۡ أَنِ ٱمۡشُواْ وَٱصۡبِرُواْ عَلَىٰٓ ءَالِهَتِكُمۡۖ إِنَّ هَٰذَا لَشَيۡءٞ يُرَادُ

6. O lyderiai iš jų tarpo skleidė (sakydami): „Tęskite, ir likite pastovūs saviems aliha (dievams). Iš tiesų, tai dalykas sumanytas (prieš jus)“

ആയത്ത്: 7

مَا سَمِعۡنَا بِهَٰذَا فِي ٱلۡمِلَّةِ ٱلۡأٓخِرَةِ إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا ٱخۡتِلَٰقٌ

7. „Mes negirdėjome (panašaus į) to šių pastarųjų dienų religijoje (t. y. krikščionybėje). Tai niekas kitas, tik prasimanymas.

ആയത്ത്: 8

أَءُنزِلَ عَلَيۡهِ ٱلذِّكۡرُ مِنۢ بَيۡنِنَاۚ بَلۡ هُمۡ فِي شَكّٖ مِّن ذِكۡرِيۚ بَل لَّمَّا يَذُوقُواْ عَذَابِ

8. „Ar Priminimas buvo nuleistas jam (vieninteliam) iš mūsų tarpo?“ Ne, tačiau jie abejoja Mano Priminimu (šiuo Koranu). Ne, tačiau jie neragavo (Mano) Kančios.

ആയത്ത്: 9

أَمۡ عِندَهُمۡ خَزَآئِنُ رَحۡمَةِ رَبِّكَ ٱلۡعَزِيزِ ٱلۡوَهَّابِ

9. Arba ar jie turi tavojo Viešpaties, Galingiausiojo, Tikrojo Aprūpintojo Gailestingumo lobius?

ആയത്ത്: 10

أَمۡ لَهُم مُّلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَاۖ فَلۡيَرۡتَقُواْ فِي ٱلۡأَسۡبَٰبِ

10. Arba ar dangų ir žemės ir viso, kas tarp jų, karalystė yra jų? Jei taip, lai jie pakyla būdais (į dangus)

ആയത്ത്: 11

جُندٞ مَّا هُنَالِكَ مَهۡزُومٞ مِّنَ ٱلۡأَحۡزَابِ

11. (Kadangi jie neigė Allaho Žinią) jie bus nugalėtos kariuomenės kaip senovės Sąjunginikai (kurie buvo nugalėti).

ആയത്ത്: 12

كَذَّبَتۡ قَبۡلَهُمۡ قَوۡمُ نُوحٖ وَعَادٞ وَفِرۡعَوۡنُ ذُو ٱلۡأَوۡتَادِ

12. Anksčiau jų (buvo daugybė, kurie) neigė (Pasiuntinius) – Nūcho (Nojaus) žmonės ir Ad, ir Fir’aun (Faraonas) – kuolų (naudotų nubausti žmones) žmogus

ആയത്ത്: 13

وَثَمُودُ وَقَوۡمُ لُوطٖ وَأَصۡحَٰبُ لۡـَٔيۡكَةِۚ أُوْلَٰٓئِكَ ٱلۡأَحۡزَابُ

13. Ir Samud, ir Lūto (Loto) žmonės, ir Miško Žmonės (Madjan (Midian)) – tokie buvo Sąjungininkai.

ആയത്ത്: 14

إِن كُلٌّ إِلَّا كَذَّبَ ٱلرُّسُلَ فَحَقَّ عِقَابِ

14. Kiekvienas iš jų neigė Pasiutninius, tad Mano Kančia buvo pateisinta.

ആയത്ത്: 15

وَمَا يَنظُرُ هَٰٓؤُلَآءِ إِلَّا صَيۡحَةٗ وَٰحِدَةٗ مَّا لَهَا مِن فَوَاقٖ

15. O šie tik laukia vienintelio Saiha [šūksnio (t. y. Trimito papūtimo, kurį atliks Israfil angelas)] – nebus jokio dvejojimo ar pabaigos tam [kol viskas išnyks išskyrus Allahą (vienintelį Dievą, kupiną Didybės, Dosnumo ir Garbės)].

ആയത്ത്: 16

وَقَالُواْ رَبَّنَا عَجِّل لَّنَا قِطَّنَا قَبۡلَ يَوۡمِ ٱلۡحِسَابِ

16. Jie sako: „Mūsų Viešpatie, paskubink mums Kitana (t. y. mūsų gerų ir blogų darbų Įrašus, kad galėtume juos pamatyti) prieš Atsiskaitymo Dieną“

ആയത്ത്: 17

ٱصۡبِرۡ عَلَىٰ مَا يَقُولُونَ وَٱذۡكُرۡ عَبۡدَنَا دَاوُۥدَ ذَا ٱلۡأَيۡدِۖ إِنَّهُۥٓ أَوَّابٌ

17. Būk kantrus (Muchammedai ﷺ) dėl to, ką jie sako, ir atmink Mūsų vergą Davūdą (Dovydą), suteiktomis galiomis. Iš tiesų, jis buvo visuose reikaluose ir atgailoje sugrįžtantis (pas Allahą).

ആയത്ത്: 18

إِنَّا سَخَّرۡنَا ٱلۡجِبَالَ مَعَهُۥ يُسَبِّحۡنَ بِٱلۡعَشِيِّ وَٱلۡإِشۡرَاقِ

18. Iš tiesų, Mes privertėme kalnus garbinti Mūsų Šloves su juo [Davūdu (Dovydu)] aši (po vidurdienio iki saulėldžio) ir išrak (po saulėtkeio iki vidurdienio).

ആയത്ത്: 19

وَٱلطَّيۡرَ مَحۡشُورَةٗۖ كُلّٞ لَّهُۥٓ أَوَّابٞ

19. Ir (taip pat) surinkti paukščiai: visi paklusnūs jam [Davūdui (Dovydui)] [t. y. jie atėjo ir garbino Allaho Šloves kartu su juo].

ആയത്ത്: 20

وَشَدَدۡنَا مُلۡكَهُۥ وَءَاتَيۡنَٰهُ ٱلۡحِكۡمَةَ وَفَصۡلَ ٱلۡخِطَابِ

20. Mes padarėme jo karalystę stipria ir suteikėme jam Al-Hikma (Pranašystę) ir protingą sprendimą kalboje ir sprendimuose.

ആയത്ത്: 21

۞ وَهَلۡ أَتَىٰكَ نَبَؤُاْ ٱلۡخَصۡمِ إِذۡ تَسَوَّرُواْ ٱلۡمِحۡرَابَ

21. Ir ar žinios apie besibylinėjančiuosius pasiekė tave? Kai jie perlipo per sieną į (jo) mihrab (maldos vietą arba privatų kambarį).

ആയത്ത്: 22

إِذۡ دَخَلُواْ عَلَىٰ دَاوُۥدَ فَفَزِعَ مِنۡهُمۡۖ قَالُواْ لَا تَخَفۡۖ خَصۡمَانِ بَغَىٰ بَعۡضُنَا عَلَىٰ بَعۡضٖ فَٱحۡكُم بَيۡنَنَا بِٱلۡحَقِّ وَلَا تُشۡطِطۡ وَٱهۡدِنَآ إِلَىٰ سَوَآءِ ٱلصِّرَٰطِ

22. Kai jie atėjo pas Davūdą (Dovydą), jis pasibaisėjo jais. Jie sakė: „Nebijok, (mes esame) du bylininkai, iš kurių vienas nuskriaudė kitą, taigi teisk mus teisingai, ir nesielk su mumis neteisingai, ir išvesk mus į Teisingą Kelią.

ആയത്ത്: 23

إِنَّ هَٰذَآ أَخِي لَهُۥ تِسۡعٞ وَتِسۡعُونَ نَعۡجَةٗ وَلِيَ نَعۡجَةٞ وَٰحِدَةٞ فَقَالَ أَكۡفِلۡنِيهَا وَعَزَّنِي فِي ٱلۡخِطَابِ

23. Iš tiesų, šis mano brolis (religijoje) turi devyniasdešimt devynias avis, kai aš turiu (tik) vieną avį ir jis sako: „Atiduok ją man, ir jis įveikė mane kalba.“

ആയത്ത്: 24

قَالَ لَقَدۡ ظَلَمَكَ بِسُؤَالِ نَعۡجَتِكَ إِلَىٰ نِعَاجِهِۦۖ وَإِنَّ كَثِيرٗا مِّنَ ٱلۡخُلَطَآءِ لَيَبۡغِي بَعۡضُهُمۡ عَلَىٰ بَعۡضٍ إِلَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ وَقَلِيلٞ مَّا هُمۡۗ وَظَنَّ دَاوُۥدُ أَنَّمَا فَتَنَّٰهُ فَٱسۡتَغۡفَرَ رَبَّهُۥ وَخَرَّۤ رَاكِعٗاۤ وَأَنَابَ۩

24. [Davūd (Dovydas)] tarė (iš karto, neišklausęs priešininko): „Jis nuskriaudė tave reikalaudamas tavo avį prijungti prie savo avių. Ir iš tiesų daugybė partnerių engia vienas kitą, išskyrus tuos, kurie tiki ir daro teisingus gerus darbus, ir jų yra keletas.“ Ir Davūd (Dovydas) numanė, kad Mes išbandėme jį ir siekė savo Viešpaties Atleidimo, ir krito klupsčiomis ir atsigręžė (į Allahą) atgailoje.

ആയത്ത്: 25

فَغَفَرۡنَا لَهُۥ ذَٰلِكَۖ وَإِنَّ لَهُۥ عِندَنَا لَزُلۡفَىٰ وَحُسۡنَ مَـَٔابٖ

25. Taigi Mes atleidome jam tai, ir, iš tiesų, jam artimas priėjimas prie Mūsų, ir gera (paskutinio) sugrįžimo vieta (Rojus).

ആയത്ത്: 26

يَٰدَاوُۥدُ إِنَّا جَعَلۡنَٰكَ خَلِيفَةٗ فِي ٱلۡأَرۡضِ فَٱحۡكُم بَيۡنَ ٱلنَّاسِ بِٱلۡحَقِّ وَلَا تَتَّبِعِ ٱلۡهَوَىٰ فَيُضِلَّكَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِۚ إِنَّ ٱلَّذِينَ يَضِلُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِ لَهُمۡ عَذَابٞ شَدِيدُۢ بِمَا نَسُواْ يَوۡمَ ٱلۡحِسَابِ

26. Davūdai (Dovydai), iš tiesų, Mes patalpinome tave paveldėtoju žemėje, Taigi teisk žmones teisingai ir nesek savo troškimais – nes tai tikrai paklaidins tave nuo Allaho Kelio. Iš tiesų, tie kurie nutolsta nuo Allaho Kelio turi siaubingą kančią (ateityje), nes jie pamiršo Atsiskaitymo Dieną.

ആയത്ത്: 27

وَمَا خَلَقۡنَا ٱلسَّمَآءَ وَٱلۡأَرۡضَ وَمَا بَيۡنَهُمَا بَٰطِلٗاۚ ذَٰلِكَ ظَنُّ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْۚ فَوَيۡلٞ لِّلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنَ ٱلنَّارِ

27. Ir Mes nesukūrėme dangaus ir žemės ir visko, kas tarp jų, be tikslo. Tai svarstymas tų, kurie netiki. Tad vargas tiems, kurie netiki (islamiškąjį monoteizmą) dėl Ugnies.

ആയത്ത്: 28

أَمۡ نَجۡعَلُ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ كَٱلۡمُفۡسِدِينَ فِي ٱلۡأَرۡضِ أَمۡ نَجۡعَلُ ٱلۡمُتَّقِينَ كَٱلۡفُجَّارِ

28. Ar Mes elgsimės su tais, kurie tiki (Allaho Vienumą – islamiškąjį monoteizmą) ir daro teisingus gerus darbus, kaip (su) Al-Mufsidūn (tais, kurie priskiria Allahui partnerius garbinime ir daro nusikaltimus) žemėje? Ar Mes elgsimes su Al-Mutakūn (dievobaimingaisiais – žr. eilutę 2:2) kaip (su) Fudžar (nusikaltėliais, netikinčiaisiais, nuodėmingaisiais)?

ആയത്ത്: 29

كِتَٰبٌ أَنزَلۡنَٰهُ إِلَيۡكَ مُبَٰرَكٞ لِّيَدَّبَّرُوٓاْ ءَايَٰتِهِۦ وَلِيَتَذَكَّرَ أُوْلُواْ ٱلۡأَلۡبَٰبِ

29. (Tai yra) Knyga (Koranas), kurią Mes nuleidome tau, kupiną palaiminimų, kad jie apmąstytų jos Eilutes, ir kad suvokiantys žmonės atsimintų.

ആയത്ത്: 30

وَوَهَبۡنَا لِدَاوُۥدَ سُلَيۡمَٰنَۚ نِعۡمَ ٱلۡعَبۡدُ إِنَّهُۥٓ أَوَّابٌ

30. Ir Davūdui (Dovydui) Mes davėme Suleimaną (Saliamoną). Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis visada atsigęždavo (į Mus) atgailoje.

ആയത്ത്: 31

إِذۡ عُرِضَ عَلَيۡهِ بِٱلۡعَشِيِّ ٱلصَّٰفِنَٰتُ ٱلۡجِيَادُ

31. Kai jie buvo parodyti jam, popietę, gerai ištreniruoti aukščiausios veislės arkliai.

ആയത്ത്: 32

فَقَالَ إِنِّيٓ أَحۡبَبۡتُ حُبَّ ٱلۡخَيۡرِ عَن ذِكۡرِ رَبِّي حَتَّىٰ تَوَارَتۡ بِٱلۡحِجَابِ

32. Jis tarė: „Aš mėgavausi gėriu (šiais arkliais) vietoj savo Viešpaties prisiminimo (savo ‘Asr maldoje) tol, kol laikas baigėsi ir (saulė) pasislėpė už (nakties) užsklandos.

ആയത്ത്: 33

رُدُّوهَا عَلَيَّۖ فَطَفِقَ مَسۡحَۢا بِٱلسُّوقِ وَٱلۡأَعۡنَاقِ

33. Tada jis tarė: „Atveskite juos (arklius) atgal pas mane.“ Tada jis pradėjo vesti savo ranką jų kojomis ir jų kaklais (iki pasirodymo pabaigos).

ആയത്ത്: 34

وَلَقَدۡ فَتَنَّا سُلَيۡمَٰنَ وَأَلۡقَيۡنَا عَلَىٰ كُرۡسِيِّهِۦ جَسَدٗا ثُمَّ أَنَابَ

34. Ir iš tiesų, Mes išbandėme Suleimaną (Saliamoną) ir padėjome ant jo sosto Džasad (velnią, taigi jis kuriam laikui prarado savo karalystę) ir jis grįžo (pas Allahą su paklusnumu ir atgailoje, ir į savo sostą ir karalystę, Allaho Malone).

ആയത്ത്: 35

قَالَ رَبِّ ٱغۡفِرۡ لِي وَهَبۡ لِي مُلۡكٗا لَّا يَنۢبَغِي لِأَحَدٖ مِّنۢ بَعۡدِيٓۖ إِنَّكَ أَنتَ ٱلۡوَهَّابُ

35. Jis tarė: „Mano Viešpatie, atleisk man ir suteik man karalystę tokią, kuri nepriklausytų niekam kitam, po manęs. Iš tiesų, Tu esi Suteikėjas.“

ആയത്ത്: 36

فَسَخَّرۡنَا لَهُ ٱلرِّيحَ تَجۡرِي بِأَمۡرِهِۦ رُخَآءً حَيۡثُ أَصَابَ

36. Taigi, Mes pavergėme jam vėją. Jis švelniai pūtė jo paliepimu kad ir kur jis norėjo

ആയത്ത്: 37

وَٱلشَّيَٰطِينَ كُلَّ بَنَّآءٖ وَغَوَّاصٖ

37. ir taip pat šajatin (velnius) iš džinų (įskaitant) kiekvieną rūšį statytojų ir narų

ആയത്ത്: 38

وَءَاخَرِينَ مُقَرَّنِينَ فِي ٱلۡأَصۡفَادِ

38. ir taip pat kitus, supančiotus grandinėmis.

ആയത്ത്: 39

هَٰذَا عَطَآؤُنَا فَٱمۡنُنۡ أَوۡ أَمۡسِكۡ بِغَيۡرِ حِسَابٖ

39. [Allahas tarė Suleimanui (Saliamonui)]: „Tai Mūsų dovana, taigi eikvok arba sulaikyk, nebus prašoma (tavęs) atsiskaityti.“

ആയത്ത്: 40

وَإِنَّ لَهُۥ عِندَنَا لَزُلۡفَىٰ وَحُسۡنَ مَـَٔابٖ

40. Ir iš tiesų, jam yra artimas priėjimas prie Mūsų, ir geras (paskutinis) sugrįžimas (Rojus).

ആയത്ത്: 41

وَٱذۡكُرۡ عَبۡدَنَآ أَيُّوبَ إِذۡ نَادَىٰ رَبَّهُۥٓ أَنِّي مَسَّنِيَ ٱلشَّيۡطَٰنُ بِنُصۡبٖ وَعَذَابٍ

41. Ir prisiminkite Mūsų vergą Ajūbą (Jobą), kai jis šaukėsi savo Viešpaties (sakydamas): „Iš tiesų šaitan (šėtonas) palietė mane su bėda (sugadindamas mano sveikatą) ir kančia (sugadindamas mano turtą).

ആയത്ത്: 42

ٱرۡكُضۡ بِرِجۡلِكَۖ هَٰذَا مُغۡتَسَلُۢ بَارِدٞ وَشَرَابٞ

42. (Allahas tarė jam): „Smok į žemę savo pėda: tai yra vandens (šaltinis) nusiprausti, atsivėsinti ir (gaivinančiam) gėrimui.“

ആയത്ത്: 43

وَوَهَبۡنَا لَهُۥٓ أَهۡلَهُۥ وَمِثۡلَهُم مَّعَهُمۡ رَحۡمَةٗ مِّنَّا وَذِكۡرَىٰ لِأُوْلِي ٱلۡأَلۡبَٰبِ

43. Ir Mes grąžinome jo šeimą, ir kartu su jais panašius į juos, kaip Mūsų Gailestingumą, ir Priminimą tiems, kurie suvokia.

ആയത്ത്: 44

وَخُذۡ بِيَدِكَ ضِغۡثٗا فَٱضۡرِب بِّهِۦ وَلَا تَحۡنَثۡۗ إِنَّا وَجَدۡنَٰهُ صَابِرٗاۚ نِّعۡمَ ٱلۡعَبۡدُ إِنَّهُۥٓ أَوَّابٞ

44. „Ir paimk į savo ranką pluoštą plonos žolės ir suduok ją (savo žmonai) ir nelaužyk savo priesakos. ^[1] Iš tiesų, Mes radome jį kantriu. Koks puikus tarnas. Iš tiesų, jis atsigręždavo (į Mus) atgailoje.

[1] Kai Ajūbas (Jobas) sirgo, jo žmona maldaudavo jo, ir Šėtonas pasakė jai tarti netikėjimo žodį ir ji pasakė savo vyrui [Ajūbui (Jobui)]. Taigi jis supyko ant jos ir prisiekė suduoti jai šimtą kirčių. Taigi Allahas liepė Ajūbui (Jobui) išpildyti savo pažadą, suduodant jai smulkios žolės pluoštu.

ആയത്ത്: 45

وَٱذۡكُرۡ عِبَٰدَنَآ إِبۡرَٰهِيمَ وَإِسۡحَٰقَ وَيَعۡقُوبَ أُوْلِي ٱلۡأَيۡدِي وَٱلۡأَبۡصَٰرِ

45. Ir atminkite Mūsų vergus Ibrahimą (Abraomą), Ishaką (Izaoką), ir Jakūbą (Jokūbą), (visus) galios turėtojus (Mūsų garbinime) ir (taip pat) religinio suvokimo.

ആയത്ത്: 46

إِنَّآ أَخۡلَصۡنَٰهُم بِخَالِصَةٖ ذِكۡرَى ٱلدَّارِ

46. Iš tiesų, Mes pasirinkome juos suteikdami jiems (gerą dalyką – t. y.) Namų atminimą [Amžinybėje ir jie priversdavo žmones atsiminti tai, ir jie taip pat kviesdavo žmones paklusti Allahui ir daryti gerus darbus dėl Amžinybės].

ആയത്ത്: 47

وَإِنَّهُمۡ عِندَنَا لَمِنَ ٱلۡمُصۡطَفَيۡنَ ٱلۡأَخۡيَارِ

47. Ir jie su Mumis, iš tiesų, iš išrinktųjų ir geriausiųjų.

ആയത്ത്: 48

وَٱذۡكُرۡ إِسۡمَٰعِيلَ وَٱلۡيَسَعَ وَذَا ٱلۡكِفۡلِۖ وَكُلّٞ مِّنَ ٱلۡأَخۡيَارِ

48. Ir prisiminkite Ismailį (Ismaelį), Iljasą (Elijų) ir Zul-Kiflą, visus iš geriausių.

ആയത്ത്: 49

هَٰذَا ذِكۡرٞۚ وَإِنَّ لِلۡمُتَّقِينَ لَحُسۡنَ مَـَٔابٖ

49. Tai Priminimas. Ir iš tiesų, Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2) yra geras paskutinis sugrįžimas (Rojus).

ആയത്ത്: 50

جَنَّٰتِ عَدۡنٖ مُّفَتَّحَةٗ لَّهُمُ ٱلۡأَبۡوَٰبُ

50. Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kurio durys bus jiems atvertos.

ആയത്ത്: 51

مُتَّكِـِٔينَ فِيهَا يَدۡعُونَ فِيهَا بِفَٰكِهَةٖ كَثِيرَةٖ وَشَرَابٖ

51. Tenais jie sėdės, tenais jie prašys vaisių gausybės ir gėrimų.

ആയത്ത്: 52

۞ وَعِندَهُمۡ قَٰصِرَٰتُ ٱلطَّرۡفِ أَتۡرَابٌ

52. O šalia jų bus kasirat-at-tarf [tyros moterys (žmonos), sulaikančios savo žvilgsnius (netrokštančios nieko kito, tik savo vyrų)], (ir) panašaus amžiaus.

ആയത്ത്: 53

هَٰذَا مَا تُوعَدُونَ لِيَوۡمِ ٱلۡحِسَابِ

53. Tai yra tai, kas jums (Al-Mutakūn - dievobaimingiesiems – žr. eilutę 2:2) pažadėta Atsiskaitymo Dienai.

ആയത്ത്: 54

إِنَّ هَٰذَا لَرِزۡقُنَا مَا لَهُۥ مِن نَّفَادٍ

54. (Jiems bus tarta) Iš tiesų, tai Mūsų Aprūpinimas, kuris niekada nesibaigs.

ആയത്ത്: 55

هَٰذَاۚ وَإِنَّ لِلطَّٰغِينَ لَشَرَّ مَـَٔابٖ

55. Tai yra šitaip. O taghun (ribų peržengėjams, nepaklusniesiems Allahui ir Jo Pasiuntiniui – netikintiesiems Allaho Vienumą, nusikaltėliams) bus blogas paskutinis sugrįžimas (Ugnis).

ആയത്ത്: 56

جَهَنَّمَ يَصۡلَوۡنَهَا فَبِئۡسَ ٱلۡمِهَادُ

56. Pragaras, kur jie degs. Ir blogiausia iš tikrųjų yra ta vieta poilsiui.

ആയത്ത്: 57

هَٰذَا فَلۡيَذُوقُوهُ حَمِيمٞ وَغَسَّاقٞ

57. Tai yra šitaip. Lai jie ragauja to – verdančio skysčio ir purvinų žaizdų išskyrų.

ആയത്ത്: 58

وَءَاخَرُ مِن شَكۡلِهِۦٓ أَزۡوَٰجٌ

58. Ir kitų (kančių) panašios rūšies – visko kartu.

ആയത്ത്: 59

هَٰذَا فَوۡجٞ مُّقۡتَحِمٞ مَّعَكُمۡ لَا مَرۡحَبَۢا بِهِمۡۚ إِنَّهُمۡ صَالُواْ ٱلنَّارِ

59. Tai kariuomenė, įžengianti su jumis (į Pragarą), nėra pasveikinimo jiems. Iš tiesų, jie degs Ugnyje.

ആയത്ത്: 60

قَالُواْ بَلۡ أَنتُمۡ لَا مَرۡحَبَۢا بِكُمۡۖ أَنتُمۡ قَدَّمۡتُمُوهُ لَنَاۖ فَبِئۡسَ ٱلۡقَرَارُ

60. (Klaidinančiųjų pasekėjai sakys): „Ne, jūs (taip pat). Nėra pasveikinimo jums. Tai jūs (klaidinantieji), kurie padarėte tai mums (nes jūs paklaidinote mus pasaulyje), tokia bloga yra ši vieta pasilikti.

ആയത്ത്: 61

قَالُواْ رَبَّنَا مَن قَدَّمَ لَنَا هَٰذَا فَزِدۡهُ عَذَابٗا ضِعۡفٗا فِي ٱلنَّارِ

61. Jie sakys: „Mūsų Viešpatie, kad ir kas privedė mus prie to, pridėk jam dvigubą kančią Ugnyje.“

ആയത്ത്: 62

وَقَالُواْ مَا لَنَا لَا نَرَىٰ رِجَالٗا كُنَّا نَعُدُّهُم مِّنَ ٱلۡأَشۡرَارِ

62. Ir jie sakys: „Kas yra mums, kad nematome žmonių, kuriuos mes priskaičiuodavome prie blogųjų?“

ആയത്ത്: 63

أَتَّخَذۡنَٰهُمۡ سِخۡرِيًّا أَمۡ زَاغَتۡ عَنۡهُمُ ٱلۡأَبۡصَٰرُ

63. „Ar mes laikėme juos pašaipų objektais, ar (mūsų) akys negalėjo suvokti jų?“

ആയത്ത്: 64

إِنَّ ذَٰلِكَ لَحَقّٞ تَخَاصُمُ أَهۡلِ ٱلنَّارِ

64. Iš tiesų, tai tikriausia tiesa – abipusis Ugnies žmonių ginčas.

ആയത്ത്: 65

قُلۡ إِنَّمَآ أَنَا۠ مُنذِرٞۖ وَمَا مِنۡ إِلَٰهٍ إِلَّا ٱللَّهُ ٱلۡوَٰحِدُ ٱلۡقَهَّارُ

65. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš esu tik perspėtojas ir nėra jokio Ilah (Dievo), išskyrus Allahą (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Allahas), Vienas, Nenugalimas,

ആയത്ത്: 66

رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَا ٱلۡعَزِيزُ ٱلۡغَفَّٰرُ

66. „Dangų ir žemės ir visko, kas tarp jų, Viešpats, Visa Galingas, Visa Atleidžiantis.“

ആയത്ത്: 67

قُلۡ هُوَ نَبَؤٌاْ عَظِيمٌ

67. Sakyk „Tai (šis Koranas) yra didi žinia,

ആയത്ത്: 68

أَنتُمۡ عَنۡهُ مُعۡرِضُونَ

68. nuo kurios jūs nusigręžiate.“

ആയത്ത്: 69

مَا كَانَ لِيَ مِنۡ عِلۡمِۭ بِٱلۡمَلَإِ ٱلۡأَعۡلَىٰٓ إِذۡ يَخۡتَصِمُونَ

69. „Aš nežinojau apie vyriausiuosius (angelus), aukštybėje, kai jie ginčijosi ir diskutavo (apie Adamo (Adomo) sukūrimą).

ആയത്ത്: 70

إِن يُوحَىٰٓ إِلَيَّ إِلَّآ أَنَّمَآ أَنَا۠ نَذِيرٞ مُّبِينٌ

70. Tik tai man buvo apreikšta, kad aš esu akivaizdus perspėtojas.“

ആയത്ത്: 71

إِذۡ قَالَ رَبُّكَ لِلۡمَلَٰٓئِكَةِ إِنِّي خَٰلِقُۢ بَشَرٗا مِّن طِينٖ

71. (Atminkite), kai jūsų Viešpats sakė angelams: „Tikrai aš ketinu sukurti žmogų iš molio.“

ആയത്ത്: 72

فَإِذَا سَوَّيۡتُهُۥ وَنَفَخۡتُ فِيهِ مِن رُّوحِي فَقَعُواْ لَهُۥ سَٰجِدِينَ

72. Taigi kai Aš suteikiau jam formą ir įpūčiau į jį (jo) sielą, Mano sukurtą, tada jūs nusilenkiate klupsčiomis jam.“

ആയത്ത്: 73

فَسَجَدَ ٱلۡمَلَٰٓئِكَةُ كُلُّهُمۡ أَجۡمَعُونَ

73. Taigi angelai nusižemino, visi:

ആയത്ത്: 74

إِلَّآ إِبۡلِيسَ ٱسۡتَكۡبَرَ وَكَانَ مِنَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

74. Išskyrus Iblis (Šėtonas) – jis pasididžiavo ir buvo vienas iš netikinčiųjų.

ആയത്ത്: 75

قَالَ يَٰٓإِبۡلِيسُ مَا مَنَعَكَ أَن تَسۡجُدَ لِمَا خَلَقۡتُ بِيَدَيَّۖ أَسۡتَكۡبَرۡتَ أَمۡ كُنتَ مِنَ ٱلۡعَالِينَ

75. (Allahas) tarė: „Ibli (Šėtone), kas stabdo tave nuo nusižeminimo tam, kurį Aš sukūriau Abiejomis Savo Rankomis ^[2]. Esi perdaug išdidus (nusižeminti Adamui (Adomui)) ar esi vienas iš išaukštintųjų?“

[2] Žr. eilutės 3:73 išnašą.

ആയത്ത്: 76

قَالَ أَنَا۠ خَيۡرٞ مِّنۡهُ خَلَقۡتَنِي مِن نَّارٖ وَخَلَقۡتَهُۥ مِن طِينٖ

76. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Esu geresnis nei jis. Tu sukūrei mane iš ugnies ir Tu sukūrei jį iš molio.“

ആയത്ത്: 77

قَالَ فَٱخۡرُجۡ مِنۡهَا فَإِنَّكَ رَجِيمٞ

77. (Allahas) tarė: „Tada eik iš čia, iš tiesų, esi atstumtasis.“

ആയത്ത്: 78

وَإِنَّ عَلَيۡكَ لَعۡنَتِيٓ إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلدِّينِ

78. „Ir iš tiesų, Mano Prakeiksmas tau iki Atlyginimo Dienos.“

ആയത്ത്: 79

قَالَ رَبِّ فَأَنظِرۡنِيٓ إِلَىٰ يَوۡمِ يُبۡعَثُونَ

79. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Mano Viešpatie, suteik man atokvėpį iki Dienos, kai (mirusieji) bus prikelti.“

ആയത്ത്: 80

قَالَ فَإِنَّكَ مِنَ ٱلۡمُنظَرِينَ

80. (Allahas) tarė: „Iš tiesų, esi iš tų, kuriems leista atsikvėpti.“

ആയത്ത്: 81

إِلَىٰ يَوۡمِ ٱلۡوَقۡتِ ٱلۡمَعۡلُومِ

81. „Iki Dienos, nustatyto laiko.“

ആയത്ത്: 82

قَالَ فَبِعِزَّتِكَ لَأُغۡوِيَنَّهُمۡ أَجۡمَعِينَ

82. [Iblis (Šėtonas)] tarė: „Prisiekiu Tavo Galia, tada aš tikrai paklaidinsiu juos visus,

ആയത്ത്: 83

إِلَّا عِبَادَكَ مِنۡهُمُ ٱلۡمُخۡلَصِينَ

83. Išskyrus Tavo išrinktuosius vergus iš jų tarpo (t. y. ištikimus, paklusnius, tikruosius tikinčiuosius islamiškąjį monoteizmą).“

ആയത്ത്: 84

قَالَ فَٱلۡحَقُّ وَٱلۡحَقَّ أَقُولُ

84. (Allahas) tarė: „Tiesa yra – ir Tiesą sakau

ആയത്ത്: 85

لَأَمۡلَأَنَّ جَهَنَّمَ مِنكَ وَمِمَّن تَبِعَكَ مِنۡهُمۡ أَجۡمَعِينَ

85. Kad pripildysiu Pragarą tavimi [Iblis (Šėtonu)] ir tais iš jų (žmonija), kurie seks tavimi, kartu.“

ആയത്ത്: 86

قُلۡ مَآ أَسۡـَٔلُكُمۡ عَلَيۡهِ مِنۡ أَجۡرٖ وَمَآ أَنَا۠ مِنَ ٱلۡمُتَكَلِّفِينَ

86. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neprašau iš jūsų jokio atlygio už tai (Koraną), nei aš esu iš Al-Mutakalifūn (tų, kurie apsimeta arba išgalvoja neegzistuojančius dalykus).

ആയത്ത്: 87

إِنۡ هُوَ إِلَّا ذِكۡرٞ لِّلۡعَٰلَمِينَ

87. „Tai (šis Koranas) yra tik Priminimas visiems Alamyn (žmonijai ir džinams).

ആയത്ത്: 88

وَلَتَعۡلَمُنَّ نَبَأَهُۥ بَعۡدَ حِينِۭ

88. „Ir jūs tikrai sužinosite tiesą apie tai, netrukus.“