പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം മാഇദ - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെന്റർ - പേജ് നമ്പർ 111 - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

ആയത്ത്: 18

وَقَالَتِ ٱلۡيَهُودُ وَٱلنَّصَٰرَىٰ نَحۡنُ أَبۡنَٰٓؤُاْ ٱللَّهِ وَأَحِبَّٰٓؤُهُۥۚ قُلۡ فَلِمَ يُعَذِّبُكُم بِذُنُوبِكُمۖ بَلۡ أَنتُم بَشَرٞ مِّمَّنۡ خَلَقَۚ يَغۡفِرُ لِمَن يَشَآءُ وَيُعَذِّبُ مَن يَشَآءُۚ وَلِلَّهِ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ وَمَا بَيۡنَهُمَاۖ وَإِلَيۡهِ ٱلۡمَصِيرُ

18. Ir (visi) judėjai ir krikščionys sako: „Mes esame Allaho vaikai ir Jo numylėtiniai.“ Sakyk: „Kodėl tada Jis baudžia jus už jūsų nuodėmes?“ Ne, jūs esate tik žmonės tų, kuriuos Jis sukūrė. Jis atleidžia tam, kam Jis nori, ir Jis baudžia tą, ką Jis nori. Ir Allahui priklauso dangų ir žemės bei viso, kas yra tarp jų, valdžia. Ir pas Jį (visų) sugrįžimas.

ആയത്ത്: 19

يَٰٓأَهۡلَ ٱلۡكِتَٰبِ قَدۡ جَآءَكُمۡ رَسُولُنَا يُبَيِّنُ لَكُمۡ عَلَىٰ فَتۡرَةٖ مِّنَ ٱلرُّسُلِ أَن تَقُولُواْ مَا جَآءَنَا مِنۢ بَشِيرٖ وَلَا نَذِيرٖۖ فَقَدۡ جَآءَكُم بَشِيرٞ وَنَذِيرٞۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٞ

19. O Rašto žmonės (judėjai ir krikščionys)! Dabar atėjo pas jus Mūsų Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ ), išaiškinadamas jums (viską), po Pasiuntinių (siuntimo) pertraukos, kad jūs nesakytumėte: „Neatėjo pas mus joks gerų žinių nešėjas ir joks perspėtojas.^[8]“ Tačiau, dabar atėjo pas jus gerų žinių nešėjas ir perspėtojas. Ir Allahas Gali padaryti viską.

[8] Žr. ajos 3:85 išnašą ir ają 3:116.

ആയത്ത്: 20

وَإِذۡ قَالَ مُوسَىٰ لِقَوۡمِهِۦ يَٰقَوۡمِ ٱذۡكُرُواْ نِعۡمَةَ ٱللَّهِ عَلَيۡكُمۡ إِذۡ جَعَلَ فِيكُمۡ أَنۢبِيَآءَ وَجَعَلَكُم مُّلُوكٗا وَءَاتَىٰكُم مَّا لَمۡ يُؤۡتِ أَحَدٗا مِّنَ ٱلۡعَٰلَمِينَ

20. Ir (atminkite), kai Mūsa (Mozė) sakė savo žmonėms: „Mano žmonės, prisiminkite Allaho Malonę jums, kai Jis skyrė Pranašus iš jūsų tarpo, padarė jus karaliais ir suteikė jums tai, ko Jis nesuteikė niekam iš Alamyn (žmonijos ir džinų praeityje).“

ആയത്ത്: 21

يَٰقَوۡمِ ٱدۡخُلُواْ ٱلۡأَرۡضَ ٱلۡمُقَدَّسَةَ ٱلَّتِي كَتَبَ ٱللَّهُ لَكُمۡ وَلَا تَرۡتَدُّواْ عَلَىٰٓ أَدۡبَارِكُمۡ فَتَنقَلِبُواْ خَٰسِرِينَ

21. „Mano žmonės, įženkite į šventąją žemę (Palestiną), kurią Allahas paskyrė jums, ir neapsigrįžkite (bėgti), nes tada būsite grąžinti kaip pralaimėjusieji.“

ആയത്ത്: 22

قَالُواْ يَٰمُوسَىٰٓ إِنَّ فِيهَا قَوۡمٗا جَبَّارِينَ وَإِنَّا لَن نَّدۡخُلَهَا حَتَّىٰ يَخۡرُجُواْ مِنۡهَا فَإِن يَخۡرُجُواْ مِنۡهَا فَإِنَّا دَٰخِلُونَ

22. Jie sakė: „Mūsa (Moze), joje (šioje šventoje žemėje) yra labai stiprūs žmonės ir mes niekada į ją neįžengsime, kol jie nepaliks jos. Kai jie paliks, tada mes įžengsime.“

ആയത്ത്: 23

قَالَ رَجُلَانِ مِنَ ٱلَّذِينَ يَخَافُونَ أَنۡعَمَ ٱللَّهُ عَلَيۡهِمَا ٱدۡخُلُواْ عَلَيۡهِمُ ٱلۡبَابَ فَإِذَا دَخَلۡتُمُوهُ فَإِنَّكُمۡ غَٰلِبُونَۚ وَعَلَى ٱللَّهِ فَتَوَكَّلُوٓاْ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

23. Du vyrai, kurie bijojo (Allaho ir) kuriems Allahas suteikė Savo Malonę (jie buvo Jūša ir Kalab) sakė: „Šturmuokite juos pro vartus, nes tada jūs būsite viduje, pergalė bus jūsų, ir pasitikėkite Allahu, jei iš tikrųjų esate tikintieji.“