പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം ഖമർ - ലിത്വാനിയൻ പരിഭാഷ - റുവാദ് തർജമ സെന്റർ - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Al-Kamar

ആയത്ത്: 1

ٱقۡتَرَبَتِ ٱلسَّاعَةُ وَٱنشَقَّ ٱلۡقَمَرُ

1. Valanda prisiartino ir mėnulis buvo perskeltas (kadangi Mekkos žmonės paprašė Pranašo Muchammedo ﷺ parodyti stebuklą, jis perskėlė mėnulį į dvi dalis).

ആയത്ത്: 2

وَإِن يَرَوۡاْ ءَايَةٗ يُعۡرِضُواْ وَيَقُولُواْ سِحۡرٞ مُّسۡتَمِرّٞ

2. Bet pamatę ženklą jie nusisuka sakydami: „Tai tėra senoji magija!“

ആയത്ത്: 3

وَكَذَّبُواْ وَٱتَّبَعُوٓاْ أَهۡوَآءَهُمۡۚ وَكُلُّ أَمۡرٖ مُّسۡتَقِرّٞ

3. Jie atmetė tiesą (šį Koraną), ir sekė savo troškimais. Ir kiekvienas reikalas bus sutvarkytas (pagal darbų rūšį: geri darbai suteiks Rojų, o blogi darbai Pragarą).

ആയത്ത്: 4

وَلَقَدۡ جَآءَهُم مِّنَ ٱلۡأَنۢبَآءِ مَا فِيهِ مُزۡدَجَرٌ

4. Ir iš tiesų, pas juos atėjo žinios (šis Koranas), kuriose yra atgrasymas (nuo blogio).

ആയത്ത്: 5

حِكۡمَةُۢ بَٰلِغَةٞۖ فَمَا تُغۡنِ ٱلنُّذُرُ

5. Tobula išmintis (Korane), bet perspėjimas nesuteikia jiems naudos.

ആയത്ത്: 6

فَتَوَلَّ عَنۡهُمۡۘ يَوۡمَ يَدۡعُ ٱلدَّاعِ إِلَىٰ شَيۡءٖ نُّكُرٍ

6. Todėl (o Muchammedai ﷺ) atsiskirk nuo jų. (Ir lauk) Dienos, kai kvietėjas pakvies (juos) baisiam dalykui.

ആയത്ത്: 7

خُشَّعًا أَبۡصَٰرُهُمۡ يَخۡرُجُونَ مِنَ ٱلۡأَجۡدَاثِ كَأَنَّهُمۡ جَرَادٞ مُّنتَشِرٞ

7. Jie ateis nusižeminusiomis akimis iš kapų, lyg pasimetusių skėrių būrys,

ആയത്ത്: 8

مُّهۡطِعِينَ إِلَى ٱلدَّاعِۖ يَقُولُ ٱلۡكَٰفِرُونَ هَٰذَا يَوۡمٌ عَسِرٞ

8. lekiantys lyg kvietėjo. Netikintieji sakys: „Tai sunki Diena!“

ആയത്ത്: 9

۞ كَذَّبَتۡ قَبۡلَهُمۡ قَوۡمُ نُوحٖ فَكَذَّبُواْ عَبۡدَنَا وَقَالُواْ مَجۡنُونٞ وَٱزۡدُجِرَ

9. Nūho (Nojaus) žmonės neigė (savo Pasiuntinį) anksčiau jų. Jie atmetė Mūsų vergą, ir sakė: „Beprotis!“ ir jam buvo priekaištaujama ir grasinama.

ആയത്ത്: 10

فَدَعَا رَبَّهُۥٓ أَنِّي مَغۡلُوبٞ فَٱنتَصِرۡ

10. Tada jis šaukėsi savo Viešpaties: „Aš esu bejėgis, todėl padėk (man)!“

ആയത്ത്: 11

فَفَتَحۡنَآ أَبۡوَٰبَ ٱلسَّمَآءِ بِمَآءٖ مُّنۡهَمِرٖ

11. Tada Mes atidarėme dangaus vartus pilančiu lietumi.

ആയത്ത്: 12

وَفَجَّرۡنَا ٱلۡأَرۡضَ عُيُونٗا فَٱلۡتَقَى ٱلۡمَآءُ عَلَىٰٓ أَمۡرٖ قَدۡ قُدِرَ

12. Ir atvėrėme šaltinius iš žemės. Tada vandenys (iš dangaus ir žemės) susitiko nulemtam dalykui.

ആയത്ത്: 13

وَحَمَلۡنَٰهُ عَلَىٰ ذَاتِ أَلۡوَٰحٖ وَدُسُرٖ

13. Ir Mes išnešėme jį (laive), pagamintame iš lentų ir vinių,

ആയത്ത്: 14

تَجۡرِي بِأَعۡيُنِنَا جَزَآءٗ لِّمَن كَانَ كُفِرَ

14. plaukiantį žemiau Mūsų Akių: (tai) atlygis tam, kuris buvo atmestas!

ആയത്ത്: 15

وَلَقَد تَّرَكۡنَٰهَآ ءَايَةٗ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

15. Ir ištiesų, Mes tai palikome kaip ženklą. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

ആയത്ത്: 16

فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

16. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimas!

ആയത്ത്: 17

وَلَقَدۡ يَسَّرۡنَا ٱلۡقُرۡءَانَ لِلذِّكۡرِ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

17. Ir ištiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

ആയത്ത്: 18

كَذَّبَتۡ عَادٞ فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

18. Ad (žmonės) neigė (savo Pranašą Hudą). Ir koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Perspėjimas?

ആയത്ത്: 19

إِنَّآ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ رِيحٗا صَرۡصَرٗا فِي يَوۡمِ نَحۡسٖ مُّسۡتَمِرّٖ

19. Iš tiesų, mes išsiuntėme prieš juos baisius ir triukšmingus vėjus, per nenumaldomo vargo dieną!

ആയത്ത്: 20

تَنزِعُ ٱلنَّاسَ كَأَنَّهُمۡ أَعۡجَازُ نَخۡلٖ مُّنقَعِرٖ

20. Išskinančius žmones, lyg šie būtų išrauti palmės stiebai.

ആയത്ത്: 21

فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

21. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimas!

ആയത്ത്: 22

وَلَقَدۡ يَسَّرۡنَا ٱلۡقُرۡءَانَ لِلذِّكۡرِ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

22. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

ആയത്ത്: 23

كَذَّبَتۡ ثَمُودُ بِٱلنُّذُرِ

23. Samud (žmonės taip pat) atmetė perspėjimą.

ആയത്ത്: 24

فَقَالُوٓاْ أَبَشَرٗا مِّنَّا وَٰحِدٗا نَّتَّبِعُهُۥٓ إِنَّآ إِذٗا لَّفِي ضَلَٰلٖ وَسُعُرٍ

24. Ir sakė: „Kaip mes seksime vienu (vidutinišku) žmogumi iš mūsų tarpo? Iš tiesų, mes būsime tada paklydę ir varge (arba beprotybėje)!“

ആയത്ത്: 25

أَءُلۡقِيَ ٱلذِّكۡرُ عَلَيۡهِ مِنۢ بَيۡنِنَا بَلۡ هُوَ كَذَّابٌ أَشِرٞ

25. „Ar Priminimas yra atsiųstas tik jam (Pranašui Salihui) vienam iš mūsų? Ne! Jis tėra įžūlus melagis!“

ആയത്ത്: 26

سَيَعۡلَمُونَ غَدٗا مَّنِ ٱلۡكَذَّابُ ٱلۡأَشِرُ

26. Rytojaus dieną jie sužinos, kas yra įžūlus melagis!

ആയത്ത്: 27

إِنَّا مُرۡسِلُواْ ٱلنَّاقَةِ فِتۡنَةٗ لَّهُمۡ فَٱرۡتَقِبۡهُمۡ وَٱصۡطَبِرۡ

27. Iš tiesų, Mes siunčiame jiems kupranugario patelę jų išbandymui. Todėl stebėk juos (O Salihai), ir būk kantrus!

ആയത്ത്: 28

وَنَبِّئۡهُمۡ أَنَّ ٱلۡمَآءَ قِسۡمَةُۢ بَيۡنَهُمۡۖ كُلُّ شِرۡبٖ مُّحۡتَضَرٞ

28. Ir pasakyk jiems, jog vanduo turi būti padalintas (tarp jos) ir jų, kiekvieno teisė gerti paskirta (eilėmis).

ആയത്ത്: 29

فَنَادَوۡاْ صَاحِبَهُمۡ فَتَعَاطَىٰ فَعَقَرَ

29. Bet jie pakvietė savo bendražygį, ir jis pasiėmė (kardą) ir nužudė (ją).

ആയത്ത്: 30

فَكَيۡفَ كَانَ عَذَابِي وَنُذُرِ

30. Tad koks (baisus) buvo Mano kankinimas ir Mano Įspėjimai!

ആയത്ത്: 31

إِنَّآ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ صَيۡحَةٗ وَٰحِدَةٗ فَكَانُواْ كَهَشِيمِ ٱلۡمُحۡتَظِرِ

31. Iš tiesų, Mes pasiuntėme prieš juos vieną Saiha (kančią, nežmogišką triukšmą), ir jie patapo lyg ražiena (naudojama statyboms).

ആയത്ത്: 32

وَلَقَدۡ يَسَّرۡنَا ٱلۡقُرۡءَانَ لِلذِّكۡرِ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

32. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

ആയത്ത്: 33

كَذَّبَتۡ قَوۡمُ لُوطِۭ بِٱلنُّذُرِ

33. Lūto (Loto) žmonės (taip pat) atmetė perspėjimą.

ആയത്ത്: 34

إِنَّآ أَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ حَاصِبًا إِلَّآ ءَالَ لُوطٖۖ نَّجَّيۡنَٰهُم بِسَحَرٖ

34. Iš tiesų, Mes išsiuntėme prieš juos smarkią akmenų audrą (kuri juos sunaikino), išskyrus Lūto (Loto) šeimą, juos Mes išgelbėjome paskutinę nakties valandą,

ആയത്ത്: 35

نِّعۡمَةٗ مِّنۡ عِندِنَاۚ كَذَٰلِكَ نَجۡزِي مَن شَكَرَ

35. Kaip malonę iš Mūsų. Štai taip Mes apdovanojame tuos, kurie yra dėkingi (paklusdami Mums).

ആയത്ത്: 36

وَلَقَدۡ أَنذَرَهُم بَطۡشَتَنَا فَتَمَارَوۡاْ بِٱلنُّذُرِ

36. Ir jis [Lūtas (Lotas)] iš tiesų buvo perspėjęs juos Mūsų Užėmimu (t. y. bausme), bet jie abejojo perspėjimais!

ആയത്ത്: 37

وَلَقَدۡ رَٰوَدُوهُ عَن ضَيۡفِهِۦ فَطَمَسۡنَآ أَعۡيُنَهُمۡ فَذُوقُواْ عَذَابِي وَنُذُرِ

37. Ir iš tiesų jie reikalavo jo svečių (atlikti sodomijai su jais). Todėl Mes padarėme juos aklais, sakydami „Ragaukite Mano Kankinimą ir Mano Perspėjimus!“

ആയത്ത്: 38

وَلَقَدۡ صَبَّحَهُم بُكۡرَةً عَذَابٞ مُّسۡتَقِرّٞ

38. Ir iš tiesų, nuolatinė kančia juos užklupo ryte.

ആയത്ത്: 39

فَذُوقُواْ عَذَابِي وَنُذُرِ

39. (Ir jiems vėl buvo pasakyta): „Tad ragaukite Mano Kankinimą ir Mano Perspėjimus!“

ആയത്ത്: 40

وَلَقَدۡ يَسَّرۡنَا ٱلۡقُرۡءَانَ لِلذِّكۡرِ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

40. Ir iš tiesų, Mes padarėme Koraną lengvą suprasti ir atsiminti. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

ആയത്ത്: 41

وَلَقَدۡ جَآءَ ءَالَ فِرۡعَوۡنَ ٱلنُّذُرُ

41. Ir ištiesų, perspėjimas atėjo pas Firauną (Faraoną) [per Mūsą (Mozę) ir Harūną (Aroną)].

ആയത്ത്: 42

كَذَّبُواْ بِـَٔايَٰتِنَا كُلِّهَا فَأَخَذۡنَٰهُمۡ أَخۡذَ عَزِيزٖ مُّقۡتَدِرٍ

42. (Jie) atmetė visus Mūsų Ženklus, todėl Mes paėmėme juos su Visa Galingiausio, Visa Galinčio paėmimu.

ആയത്ത്: 43

أَكُفَّارُكُمۡ خَيۡرٞ مِّنۡ أُوْلَٰٓئِكُمۡ أَمۡ لَكُم بَرَآءَةٞ فِي ٱلزُّبُرِ

43. Ar jūs, netikintieji, (iš Kuraiš) esate geresni nei jie (t. y. anksčiau gyvenusios tautos, kurios buvo sunaikintos)? O gal jūs turite atsparumą (prieš Mūsų Bausmę) Šventuose Raštuose?

ആയത്ത്: 44

أَمۡ يَقُولُونَ نَحۡنُ جَمِيعٞ مُّنتَصِرٞ

44. O gal jie sako: „Mes (visi) kartu esame paskirti pergalei?“

ആയത്ത്: 45

سَيُهۡزَمُ ٱلۡجَمۡعُ وَيُوَلُّونَ ٱلدُّبُرَ

45. (Greitai) jie bus paskirti pralaimėjimui, ir jie atsuks savo nugaras (bėgdami iš mūšio lauko).

ആയത്ത്: 46

بَلِ ٱلسَّاعَةُ مَوۡعِدُهُمۡ وَٱلسَّاعَةُ أَدۡهَىٰ وَأَمَرُّ

46. Ne! Jiems yra paskirta Valanda (pilnam atpildui), ir Valanda bus skaudesnė bei kartesnė.

ആയത്ത്: 47

إِنَّ ٱلۡمُجۡرِمِينَ فِي ضَلَٰلٖ وَسُعُرٖ

47. Iš ties, Al-Mudžrimūn (politeistai, netikintieji, nuodėmingieji, nusikaltėliai) yra paklydime (šiame pasaulyje), ir degs (Pragaro Ugnyje ateinačiame gyvenime).

ആയത്ത്: 48

يَوۡمَ يُسۡحَبُونَ فِي ٱلنَّارِ عَلَىٰ وُجُوهِهِمۡ ذُوقُواْ مَسَّ سَقَرَ

48. Dieną, kai jie bus nutempti veidais į Ugnį (jiems bus pasakyta): „Ragaukite Pragaro prisilietimą!“

ആയത്ത്: 49

إِنَّا كُلَّ شَيۡءٍ خَلَقۡنَٰهُ بِقَدَرٖ

49. Iš tiesų, Mes sukūrėme viską su Kadar (išankstiniu numatymu, planu, lemtimi, kuri prieš sukūrimą buvo užrašyta Lemties Knygoje Al-Lauh Al-Mahfuz).

ആയത്ത്: 50

وَمَآ أَمۡرُنَآ إِلَّا وَٰحِدَةٞ كَلَمۡحِۭ بِٱلۡبَصَرِ

50. Ir Mūsų Įsakymas tėra vienas žodis („Būk!“ ir tai būna), ištartas akimirksniu.

ആയത്ത്: 51

وَلَقَدۡ أَهۡلَكۡنَآ أَشۡيَاعَكُمۡ فَهَلۡ مِن مُّدَّكِرٖ

51. Ir iš tiesų, Mes sunaikinome tokius kaip jūs. Ar atsiras tada tas, kuris prisimena (arba priima pamoką)?

ആയത്ത്: 52

وَكُلُّ شَيۡءٖ فَعَلُوهُ فِي ٱلزُّبُرِ

52. Ir viskas, ką jie padarė, yra užrašyta Įrašų (Knygoje).

ആയത്ത്: 53

وَكُلُّ صَغِيرٖ وَكَبِيرٖ مُّسۡتَطَرٌ

53. Ir viskas, smulkus ar stambus, yra užrašyta (Lemties Knygoje Al-Lauh Al-Mahfuz).

ആയത്ത്: 54

إِنَّ ٱلۡمُتَّقِينَ فِي جَنَّٰتٖ وَنَهَرٖ

54. Iš tiesų, Al-Mutakūn (pamaldieji, žr. ają 2:2), bus vidury Sodų ir Upių (Rojuje).

ആയത്ത്: 55

فِي مَقۡعَدِ صِدۡقٍ عِندَ مَلِيكٖ مُّقۡتَدِرِۭ

55. Garbės Krėsle, šalia Visagalio Karaliaus (Allaho, Vieno, Aukščiausiojo).