പരിഭാഷ അദ്ധ്യായം സൂറത്തുത്തൗബഃ - الترجمة الليتوانية - വിശുദ്ധ ഖുർആൻ വിജ്ഞാനകോശം

Sūra At-Taubah

ആയത്ത്: 1

بَرَآءَةٞ مِّنَ ٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦٓ إِلَى ٱلَّذِينَ عَٰهَدتُّم مِّنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ

1. Tai yra atsiskyrimo nuo Allaho ir Jo Pasiuntinio ( ﷺ) pareiškimas tiems iš Mušrikūn (daugiadieviams, pagonims, stabmeldžiams, netikintiesiems Allaho Vienumu), su kuriais jūs sudarėte sutartį.

ആയത്ത്: 2

فَسِيحُواْ فِي ٱلۡأَرۡضِ أَرۡبَعَةَ أَشۡهُرٖ وَٱعۡلَمُوٓاْ أَنَّكُمۡ غَيۡرُ مُعۡجِزِي ٱللَّهِ وَأَنَّ ٱللَّهَ مُخۡزِي ٱلۡكَٰفِرِينَ

2. Taigi, keliaukite laisvai (Mušrikūn – žr. ają 2:105) keturis mėnesius (kaip jūs panorėsite) per žemę, tačiau žinokite, kad jūs negalite išvengti Allaho (bausmės). Ir Allahas užtrauks gėdą netikintiesiems.

ആയത്ത്: 3

وَأَذَٰنٞ مِّنَ ٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦٓ إِلَى ٱلنَّاسِ يَوۡمَ ٱلۡحَجِّ ٱلۡأَكۡبَرِ أَنَّ ٱللَّهَ بَرِيٓءٞ مِّنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ وَرَسُولُهُۥۚ فَإِن تُبۡتُمۡ فَهُوَ خَيۡرٞ لَّكُمۡۖ وَإِن تَوَلَّيۡتُمۡ فَٱعۡلَمُوٓاْ أَنَّكُمۡ غَيۡرُ مُعۡجِزِي ٱللَّهِۗ وَبَشِّرِ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ بِعَذَابٍ أَلِيمٍ

3. Ir Allaho bei Jo Pasiuntinio pareiškimas žmonijai didžiausiąją dieną (islamiškojo kalendoriaus Zul-Hidža mėnesio 10-oji – 12-toji dienos) – kad Allahas yra laisvas nuo (visų) įsipareigojimų Mušrikūn (žr. ają 2:105), ir taip pat Jo Pasiuntinys. Taigi, jei jūs (Mušrikūn) atgailaujate, tai geriau jums, tačiau jei jūs nusigręžiate, tada žinokite, kad jūs negalite išvengti Allaho (bausmės). Ir perduok žinią (Muchammedai ﷺ) apie skaumingą kančią tiems, kurie netiki.

ആയത്ത്: 4

إِلَّا ٱلَّذِينَ عَٰهَدتُّم مِّنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ ثُمَّ لَمۡ يَنقُصُوكُمۡ شَيۡـٔٗا وَلَمۡ يُظَٰهِرُواْ عَلَيۡكُمۡ أَحَدٗا فَأَتِمُّوٓاْ إِلَيۡهِمۡ عَهۡدَهُمۡ إِلَىٰ مُدَّتِهِمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلۡمُتَّقِينَ

4. Išskyrus tuos iš Mušrikūn (žr. ają 2:105), su kuriais jūs turite (sudarę) sutartį ir kurie vėliau neapvylė jūsų kame nors, nei rėmė ką nors prieš jus. Taigi, vykdykite jų sutartį jiems iki jų pabaigos. Iš tiesų, Allahas myli Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

ആയത്ത്: 5

فَإِذَا ٱنسَلَخَ ٱلۡأَشۡهُرُ ٱلۡحُرُمُ فَٱقۡتُلُواْ ٱلۡمُشۡرِكِينَ حَيۡثُ وَجَدتُّمُوهُمۡ وَخُذُوهُمۡ وَٱحۡصُرُوهُمۡ وَٱقۡعُدُواْ لَهُمۡ كُلَّ مَرۡصَدٖۚ فَإِن تَابُواْ وَأَقَامُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَوُاْ ٱلزَّكَوٰةَ فَخَلُّواْ سَبِيلَهُمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

5. Tada, kai praeis Draudimų Mėnesiai (islamiškojo kalendoriaus 1-asis, 7-asis, 11-asis ir 12-asis mėnesiai), tada žudykite Mušrikūn (žr. ają 2:105) kur tik juos rasite, ir imkite juos į nelaisvę, ir apgulkite juos, ir tykokite jų kiekvienoje pasaloje. Tačiau, jei jie atgailauja ir atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), ir duoda Zakat, tada palikite jų kelią laisvą. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 6

وَإِنۡ أَحَدٞ مِّنَ ٱلۡمُشۡرِكِينَ ٱسۡتَجَارَكَ فَأَجِرۡهُ حَتَّىٰ يَسۡمَعَ كَلَٰمَ ٱللَّهِ ثُمَّ أَبۡلِغۡهُ مَأۡمَنَهُۥۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ قَوۡمٞ لَّا يَعۡلَمُونَ

6. Ir jei kas nors iš Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, pagonių, netikinčiųjų Allaho Vienumą) prašys jūsų apsaugos, tada suteikite jam apsaugą tam, kad jis išgirstų Allaho Žodį (Koraną), ir tada palydėkite jį ten, kur jis gali būti saugus. Tai yra todėl, kad tai žmonės, kurie nežino.

ആയത്ത്: 7

كَيۡفَ يَكُونُ لِلۡمُشۡرِكِينَ عَهۡدٌ عِندَ ٱللَّهِ وَعِندَ رَسُولِهِۦٓ إِلَّا ٱلَّذِينَ عَٰهَدتُّمۡ عِندَ ٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡحَرَامِۖ فَمَا ٱسۡتَقَٰمُواْ لَكُمۡ فَٱسۡتَقِيمُواْ لَهُمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ يُحِبُّ ٱلۡمُتَّقِينَ

7. Kaip gali būti Mušrikūn (daugiadievių, stabmeldžių, pagonių, netikinčiųjų Allaho Vienumą) sutartis su Allahu ir su Jo Pasiuntiniu, išskyrus tų, su kuriais jūs sudarėte sutartį šalia Al-Masdžid al-Haram (Mekkoje)? Kol jie yra teisingi su jumis, būkite teisingi su jais. Iš tiesų, Allahas myli Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

ആയത്ത്: 8

كَيۡفَ وَإِن يَظۡهَرُواْ عَلَيۡكُمۡ لَا يَرۡقُبُواْ فِيكُمۡ إِلّٗا وَلَا ذِمَّةٗۚ يُرۡضُونَكُم بِأَفۡوَٰهِهِمۡ وَتَأۡبَىٰ قُلُوبُهُمۡ وَأَكۡثَرُهُمۡ فَٰسِقُونَ

8. Kaip (gali būti tokia sutartis su jais) kad kai jūs esate įveikti jų, jie nepaiso saitų, nei giminystės, nei sutarties su jumis? (Gerais žodžiais) savo burnomis jie pamalonina jus, tačiau jų širdys nemėgsta jūsų ir dauguma iš jų yra Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).

ആയത്ത്: 9

ٱشۡتَرَوۡاْ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ ثَمَنٗا قَلِيلٗا فَصَدُّواْ عَن سَبِيلِهِۦٓۚ إِنَّهُمۡ سَآءَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

9. Jie įsigijo už Allaho Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) mažą naudą, ir jie stabdė žmones nuo Jo Kelio. Bloga, iš tiesų, yra tai, ką jie darydavo.

ആയത്ത്: 10

لَا يَرۡقُبُونَ فِي مُؤۡمِنٍ إِلّٗا وَلَا ذِمَّةٗۚ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُعۡتَدُونَ

10. O su tikinčiaisiais – jie negerbia saitų, nei giminystės nei sutarties! Tai jie yra tie, kurie yra nusidėjėliai.

ആയത്ത്: 11

فَإِن تَابُواْ وَأَقَامُواْ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَوُاْ ٱلزَّكَوٰةَ فَإِخۡوَٰنُكُمۡ فِي ٱلدِّينِۗ وَنُفَصِّلُ ٱلۡأٓيَٰتِ لِقَوۡمٖ يَعۡلَمُونَ

11. Tačiau, jei jie atgailauja, atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat, tada jie yra jūsų broliai religijoje. (Tokiu būdu) Mes aiškiname Ajat (įrodymus, įkalčius, eilutes, pamokas, ženklus, apreiškimus ir t.t.) smulkiai žmonėms, kurie žino.

ആയത്ത്: 12

وَإِن نَّكَثُوٓاْ أَيۡمَٰنَهُم مِّنۢ بَعۡدِ عَهۡدِهِمۡ وَطَعَنُواْ فِي دِينِكُمۡ فَقَٰتِلُوٓاْ أَئِمَّةَ ٱلۡكُفۡرِ إِنَّهُمۡ لَآ أَيۡمَٰنَ لَهُمۡ لَعَلَّهُمۡ يَنتَهُونَ

12. Tačiau, jei jie pažeidžia savo priesaikas po savo sutarčių, ir puola jūsų religiją su nepritarimu ir kritika tada kovokite (jūs) su netikėjimo lyderiais (Mekkos Kureiš genties pagonių vyriausiaisiais) – nes tikrai jų priesaikos yra niekas jiems – tam, kad jie sustabdytų (blogus veiksmus).

ആയത്ത്: 13

أَلَا تُقَٰتِلُونَ قَوۡمٗا نَّكَثُوٓاْ أَيۡمَٰنَهُمۡ وَهَمُّواْ بِإِخۡرَاجِ ٱلرَّسُولِ وَهُم بَدَءُوكُمۡ أَوَّلَ مَرَّةٍۚ أَتَخۡشَوۡنَهُمۡۚ فَٱللَّهُ أَحَقُّ أَن تَخۡشَوۡهُ إِن كُنتُم مُّؤۡمِنِينَ

13. Argi jūs nesikausite su žmonėmis, kurie pažeidė savo priesaikas (Mekkos pagonys) ir ketino išvaryti Pasiuntinį, kai jie puolė jus pirmieji? Argi jūs bijote jų? Allahas turi didesnę teisę, kad jūs bijotumėte Jo, jei jūs esate tikintieji.

ആയത്ത്: 14

قَٰتِلُوهُمۡ يُعَذِّبۡهُمُ ٱللَّهُ بِأَيۡدِيكُمۡ وَيُخۡزِهِمۡ وَيَنصُرۡكُمۡ عَلَيۡهِمۡ وَيَشۡفِ صُدُورَ قَوۡمٖ مُّؤۡمِنِينَ

14. Kovokite su jais tam, kad Allahas nubaustų juos jūsų rankomis ir užtrauktų jiems gėdą ir suteiktų jums pergalę prieš juos ir išgydytų tikinčiųjų žmonių krūtines,

ആയത്ത്: 15

وَيُذۡهِبۡ غَيۡظَ قُلُوبِهِمۡۗ وَيَتُوبُ ٱللَّهُ عَلَىٰ مَن يَشَآءُۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌ حَكِيمٌ

15. ir panaikintų jų (tikinčiųjų) širdžių pyktį. Allahas priima atgailą to, ko Jis nori. Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 16

أَمۡ حَسِبۡتُمۡ أَن تُتۡرَكُواْ وَلَمَّا يَعۡلَمِ ٱللَّهُ ٱلَّذِينَ جَٰهَدُواْ مِنكُمۡ وَلَمۡ يَتَّخِذُواْ مِن دُونِ ٱللَّهِ وَلَا رَسُولِهِۦ وَلَا ٱلۡمُؤۡمِنِينَ وَلِيجَةٗۚ وَٱللَّهُ خَبِيرُۢ بِمَا تَعۡمَلُونَ

16. Argi jūs manote, kad būsite palikti vieni, kai Allahas dar neišbandė tų, iš jūsų, kurie stipriai stengėsi ir kovojo, ir neprisiėmė Valija [(Bitana – padėjėjų, patarėjų ir konsultantų iš netikinčiųjų, pagonių tarpo) atvirai atskleisdami jiems savo paslaptis] šalia Allaho ir Jo Pasiuntinio ir tikinčiųjų. Allahas yra Gerai Susipažinęs su tuo, ką jūs darote.

ആയത്ത്: 17

مَا كَانَ لِلۡمُشۡرِكِينَ أَن يَعۡمُرُواْ مَسَٰجِدَ ٱللَّهِ شَٰهِدِينَ عَلَىٰٓ أَنفُسِهِم بِٱلۡكُفۡرِۚ أُوْلَٰٓئِكَ حَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡ وَفِي ٱلنَّارِ هُمۡ خَٰلِدُونَ

17. Neskirta Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiems Allaho Vienumą) prižiūrėti Allaho mečetes (t. y. melstis ir garbinti Allahą jose, rūpintis jų švara ir jų pastatu), kol jie liudija netikėjimą patys prieš save. Tokie darbai yra bergždi ir Ugnyje jie gyvens.

ആയത്ത്: 18

إِنَّمَا يَعۡمُرُ مَسَٰجِدَ ٱللَّهِ مَنۡ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَأَقَامَ ٱلصَّلَوٰةَ وَءَاتَى ٱلزَّكَوٰةَ وَلَمۡ يَخۡشَ إِلَّا ٱللَّهَۖ فَعَسَىٰٓ أُوْلَٰٓئِكَ أَن يَكُونُواْ مِنَ ٱلۡمُهۡتَدِينَ

18. Allaho mečetės bus prižiūrimos tik tų, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat) ir duoda Zakat, ir nieko nebijo, tik Allaho. Tai jie, kurie yra teisingai vedami.

ആയത്ത്: 19

۞ أَجَعَلۡتُمۡ سِقَايَةَ ٱلۡحَآجِّ وَعِمَارَةَ ٱلۡمَسۡجِدِ ٱلۡحَرَامِ كَمَنۡ ءَامَنَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَجَٰهَدَ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِۚ لَا يَسۡتَوُۥنَ عِندَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

19. Ar jūs laikote, kad geriamojo vandens suteikimas piligrimams ir Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) yra vienodai vertingas su tais, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną ir stipriai stengiasi, ir kovoja vardan Allaho? Jie nėra lygūs prieš Allahą. Ir Allahas neveda teisingai tų žmonių, kurie yra Zalimūn (daugiadieviai ir nusidėjėliai).

ആയത്ത്: 20

ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَهَاجَرُواْ وَجَٰهَدُواْ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ بِأَمۡوَٰلِهِمۡ وَأَنفُسِهِمۡ أَعۡظَمُ دَرَجَةً عِندَ ٱللَّهِۚ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡفَآئِزُونَ

20. Tie, kurie patikėjo (Allaho Vienumu – islamiškuoju monoteizmu) ir persikėlė, ir stipriai stengėsi, ir kovojo vardan Allaho savo turtu ir savo gyvybėmis, yra daug aukščiau laipsniu prieš Allahą. Jie yra sėkmingieji.

ആയത്ത്: 21

يُبَشِّرُهُمۡ رَبُّهُم بِرَحۡمَةٖ مِّنۡهُ وَرِضۡوَٰنٖ وَجَنَّٰتٖ لَّهُمۡ فِيهَا نَعِيمٞ مُّقِيمٌ

21. Jų Viešpats suteikia jiems geras naujienas apie Savo Gailestingumą ir Jo buvimą patenkintu (jais), ir apie Sodus (Rojų) jiems, kuriuose amžini malonumai.

ആയത്ത്: 22

خَٰلِدِينَ فِيهَآ أَبَدًاۚ إِنَّ ٱللَّهَ عِندَهُۥٓ أَجۡرٌ عَظِيمٞ

22. Jie gyvens juose amžinai. Iš tiesų, su Allahu yra didžiulis atlygis.

ആയത്ത്: 23

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ لَا تَتَّخِذُوٓاْ ءَابَآءَكُمۡ وَإِخۡوَٰنَكُمۡ أَوۡلِيَآءَ إِنِ ٱسۡتَحَبُّواْ ٱلۡكُفۡرَ عَلَى ٱلۡإِيمَٰنِۚ وَمَن يَتَوَلَّهُم مِّنكُمۡ فَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلظَّٰلِمُونَ

23. O jūs, kurie tikite! Neprisiimkite Aulija (globėjais ir padėjėjais) savo tėvų ir savo brolių, jei jie labiau mėgsta netikėjimą, nei Tikėjimą. Ir kas iš jūsų taip elgiasi, tada jis yra vienas iš Zalimūn (nusidėjėlių).

ആയത്ത്: 24

قُلۡ إِن كَانَ ءَابَآؤُكُمۡ وَأَبۡنَآؤُكُمۡ وَإِخۡوَٰنُكُمۡ وَأَزۡوَٰجُكُمۡ وَعَشِيرَتُكُمۡ وَأَمۡوَٰلٌ ٱقۡتَرَفۡتُمُوهَا وَتِجَٰرَةٞ تَخۡشَوۡنَ كَسَادَهَا وَمَسَٰكِنُ تَرۡضَوۡنَهَآ أَحَبَّ إِلَيۡكُم مِّنَ ٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦ وَجِهَادٖ فِي سَبِيلِهِۦ فَتَرَبَّصُواْ حَتَّىٰ يَأۡتِيَ ٱللَّهُ بِأَمۡرِهِۦۗ وَٱللَّهُ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡفَٰسِقِينَ

24. Sakyk: „Jei jūsų tėvai, jūsų sūnūs, jūsų broliai, jūsų žmonos, jūsų giminės, turtas, kurį jūs įgijote, verslas, dėl kurio nuosmukio jūs bijote, ir namai, kuriais jūs džiaugiatės, yra brangesni jums nei Allahas ir Jo Pasiuntinys, ir stiprus stengimasis ir kovojimas vardan Jo, tada laukite, kol Allahas pateiks Savo Sprendimą (kančią). Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie yra Al-Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).“

ആയത്ത്: 25

لَقَدۡ نَصَرَكُمُ ٱللَّهُ فِي مَوَاطِنَ كَثِيرَةٖ وَيَوۡمَ حُنَيۡنٍ إِذۡ أَعۡجَبَتۡكُمۡ كَثۡرَتُكُمۡ فَلَمۡ تُغۡنِ عَنكُمۡ شَيۡـٔٗا وَضَاقَتۡ عَلَيۡكُمُ ٱلۡأَرۡضُ بِمَا رَحُبَتۡ ثُمَّ وَلَّيۡتُم مُّدۡبِرِينَ

25. Iš tiesų, Allahas suteikė jums pergalę daugybėje mūšių ir Hunain (mūšio) Dieną, kai jūs džiaugėtės savo dideliu skaičiumi, tačiau tai nesuteikė jums jokios naudos, ir žemė, plati, buvo ištiesinta jums, tada jūs apsisukote bėgti.

ആയത്ത്: 26

ثُمَّ أَنزَلَ ٱللَّهُ سَكِينَتَهُۥ عَلَىٰ رَسُولِهِۦ وَعَلَى ٱلۡمُؤۡمِنِينَ وَأَنزَلَ جُنُودٗا لَّمۡ تَرَوۡهَا وَعَذَّبَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْۚ وَذَٰلِكَ جَزَآءُ ٱلۡكَٰفِرِينَ

26. Tada Allahas nusiuntė Savo Sakina (ramybę ir patikinimą) Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ) ir tikintiesiems, ir atsiuntė pajėgas (angelus), kurių jūs nematėte, ir nubaudė netikinčiuosius. Toks yra atpildas netikintiesiems.

ആയത്ത്: 27

ثُمَّ يَتُوبُ ٱللَّهُ مِنۢ بَعۡدِ ذَٰلِكَ عَلَىٰ مَن يَشَآءُۗ وَٱللَّهُ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

27. Tada po to, Allahas priima atgailą tų, kurių Jis nori. Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 28

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِنَّمَا ٱلۡمُشۡرِكُونَ نَجَسٞ فَلَا يَقۡرَبُواْ ٱلۡمَسۡجِدَ ٱلۡحَرَامَ بَعۡدَ عَامِهِمۡ هَٰذَاۚ وَإِنۡ خِفۡتُمۡ عَيۡلَةٗ فَسَوۡفَ يُغۡنِيكُمُ ٱللَّهُ مِن فَضۡلِهِۦٓ إِن شَآءَۚ إِنَّ ٱللَّهَ عَلِيمٌ حَكِيمٞ

28. O jūs, kurie tikite (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ)! Iš tiesų, Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą ir Muchammedo ﷺ Žinią) yra Nadžasun (nedori). ^[1] Taigi neleiskite jiems prisiartinti prie Al-Masdžid-Haram (Mekkoje) po šių metų. O jei jūs bijote skurdo, Allahas praturtins jus, jei Jis panorės, iš Savo Dosnumo. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

[1] Jų netyrumas yra dvasinis ir fizinis. Dvasinis dėl to, kad jie netiki Allaho Vienumą ir Jo Pranašą Muchammedą ﷺ, o fizinis dėl to, kad jiems trūksta asmeninės higienos (dėl tokių nešvarumų kaip šlapimo, išmatų ir kraujo). Žodis Nadžas naudojamas tik tiems žmonėms, kurie turi dvasinį netyrumą, t. y. Al-Mušrikūn.

ആയത്ത്: 29

قَٰتِلُواْ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَلَا بِٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَلَا يُحَرِّمُونَ مَا حَرَّمَ ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥ وَلَا يَدِينُونَ دِينَ ٱلۡحَقِّ مِنَ ٱلَّذِينَ أُوتُواْ ٱلۡكِتَٰبَ حَتَّىٰ يُعۡطُواْ ٱلۡجِزۡيَةَ عَن يَدٖ وَهُمۡ صَٰغِرُونَ

29. Kovokite su tais, kurie netiki Allahą, nei Paskutiniąją Dieną, nei draudžia tai, kas buvo uždrausta Allaho ir Jo Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ), ir tais, kurie nepripažįsta tiesos religijos (t. y. islamo), iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių) tarpo, tol, kol jie mokės džizija ^[2] noriai paklusdami, ir jausis pajungti.

[2] Džizija: mokestis, renkamas iš Rašto žmonių (judėjų ir krikščionių), kurie yra saugomi musulmonų vyriausybės.

ആയത്ത്: 30

وَقَالَتِ ٱلۡيَهُودُ عُزَيۡرٌ ٱبۡنُ ٱللَّهِ وَقَالَتِ ٱلنَّصَٰرَى ٱلۡمَسِيحُ ٱبۡنُ ٱللَّهِۖ ذَٰلِكَ قَوۡلُهُم بِأَفۡوَٰهِهِمۡۖ يُضَٰهِـُٔونَ قَوۡلَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِن قَبۡلُۚ قَٰتَلَهُمُ ٱللَّهُۖ أَنَّىٰ يُؤۡفَكُونَ

30. Ir judėjai sako: „Uzair (Ezra) yra Allaho sūnus“, o krikščionys sako: „Mesijas yra Allaho sūnus.“ Tai jų žodžiai jų burnomis, panašūs į žodžius tų, kurie netikėjo seniau. Allaho Prakeiksmas jiems, kaip jie nuklydę nuo tiesos!

ആയത്ത്: 31

ٱتَّخَذُوٓاْ أَحۡبَارَهُمۡ وَرُهۡبَٰنَهُمۡ أَرۡبَابٗا مِّن دُونِ ٱللَّهِ وَٱلۡمَسِيحَ ٱبۡنَ مَرۡيَمَ وَمَآ أُمِرُوٓاْ إِلَّا لِيَعۡبُدُوٓاْ إِلَٰهٗا وَٰحِدٗاۖ لَّآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۚ سُبۡحَٰنَهُۥ عَمَّا يُشۡرِكُونَ

31. Jie (judėjai ir krikščionys) laikė savo rabinus ir savo vienuolius savo viešpačiais šalia Allaho (paklusdami jiems tame, ką jie pagal savo pačių norus, nesant Allaho įsakymo, padarė leistinu arba neleistinu), ir (jie laikė savo Viešpačiu) Mesiją, Marjamos (Marijos) sūnų, nors jiems (judėjams ir krikščionims) buvo įsakyta [Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje)] negarbinti nieko kito, tik Vieną Ilah (Dievą – Allahą) La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, tik Jis). Šlovė ir garbė Jam (aukščiau Jis yra) virš partnerių, kuriuos jie (Jam) priskiria, turėjimo.“

ആയത്ത്: 32

يُرِيدُونَ أَن يُطۡفِـُٔواْ نُورَ ٱللَّهِ بِأَفۡوَٰهِهِمۡ وَيَأۡبَى ٱللَّهُ إِلَّآ أَن يُتِمَّ نُورَهُۥ وَلَوۡ كَرِهَ ٱلۡكَٰفِرُونَ

32. Jie (netikintieji, judėjai ir krikščionys) nori užgesinti Allaho Šviesą (su kuria Muchammedas ﷺ buvo atsiųstas – islamiškąjį monoteizmą) savo burnomis, tačiau Allahas neleis, išskyrus tai, kad Jo Šviesa būtų ištobulinta, nors Kafirūn (netikintieji) nekenčia (to).

ആയത്ത്: 33

هُوَ ٱلَّذِيٓ أَرۡسَلَ رَسُولَهُۥ بِٱلۡهُدَىٰ وَدِينِ ٱلۡحَقِّ لِيُظۡهِرَهُۥ عَلَى ٱلدِّينِ كُلِّهِۦ وَلَوۡ كَرِهَ ٱلۡمُشۡرِكُونَ

33. Tai Jis, Kuris atsiuntė Savo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) su teisingu vedimu ir tiesos religija (islamu), kad padarytų ją viršesnę virš visų religijų, net jei Mušrikūn (daugiadieviai, pagonys, stabmeldžiai, netikintieji Allaho Vienumą) nekenčia (to).

ആയത്ത്: 34

۞ يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ إِنَّ كَثِيرٗا مِّنَ ٱلۡأَحۡبَارِ وَٱلرُّهۡبَانِ لَيَأۡكُلُونَ أَمۡوَٰلَ ٱلنَّاسِ بِٱلۡبَٰطِلِ وَيَصُدُّونَ عَن سَبِيلِ ٱللَّهِۗ وَٱلَّذِينَ يَكۡنِزُونَ ٱلذَّهَبَ وَٱلۡفِضَّةَ وَلَا يُنفِقُونَهَا فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ فَبَشِّرۡهُم بِعَذَابٍ أَلِيمٖ

34. O jūs, kurie tikite! Iš tiesų, yra daugybė (judėjų) rabinų ir (krikščionių) vienuolių, kurie užvaldo žmonijos turtus meluodami ir verčia (juos) nuo Allaho Kelio (t. y. Allaho religijos islamiškojo monoteizmo). O tiems, kurie slepia auksą ir sidabrą [Al-Kanz: pinigus, nuo kurių nebuvo sumokėtas Zakat] ir leidžia juos ne vardan Allaho, paskelbk jiems skausmingą kančią.

ആയത്ത്: 35

يَوۡمَ يُحۡمَىٰ عَلَيۡهَا فِي نَارِ جَهَنَّمَ فَتُكۡوَىٰ بِهَا جِبَاهُهُمۡ وَجُنُوبُهُمۡ وَظُهُورُهُمۡۖ هَٰذَا مَا كَنَزۡتُمۡ لِأَنفُسِكُمۡ فَذُوقُواْ مَا كُنتُمۡ تَكۡنِزُونَ

35. Tą Dieną, kai tai (Al-Kanz: pinigai, auksas ir sidabras, nuo kurių nebuvo sumokėtas Zakat) bus įkaitinta Pragaro Ugnyje ir tuo bus įdeginta žymė ant jų kaktų, jų šonai ir jų nugaros (ir jiems bus pasakyta): „Tai turtas, kurį jūs slėpėte sau. Dabar ragaukite to, ką jūs slėpdavote.“

ആയത്ത്: 36

إِنَّ عِدَّةَ ٱلشُّهُورِ عِندَ ٱللَّهِ ٱثۡنَا عَشَرَ شَهۡرٗا فِي كِتَٰبِ ٱللَّهِ يَوۡمَ خَلَقَ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضَ مِنۡهَآ أَرۡبَعَةٌ حُرُمٞۚ ذَٰلِكَ ٱلدِّينُ ٱلۡقَيِّمُۚ فَلَا تَظۡلِمُواْ فِيهِنَّ أَنفُسَكُمۡۚ وَقَٰتِلُواْ ٱلۡمُشۡرِكِينَ كَآفَّةٗ كَمَا يُقَٰتِلُونَكُمۡ كَآفَّةٗۚ وَٱعۡلَمُوٓاْ أَنَّ ٱللَّهَ مَعَ ٱلۡمُتَّقِينَ

36. Iš tiesų, Allaho mėnesių skaičius yra dvylika mėnesių (metuose), taip buvo Allaho nulemta Tą Dieną, kai Jis sukūrė dangus ir žemę. Iš jų keturi yra Draudimų (t. y. pirmasis, septintasis, vienuoliktasis ir dvyliktasis islamiškojo kalendoriaus mėnesiai). Tai teisinga religija, taigi nenuskriauskite savęs joje ir kovokite su Mušrikūn (daugiadieviais, pagonimis, stabmeldžiais, netikinčiaisiais Allaho Vienumą) bendrai kaip ir jie kovoja su jumis bendrai. Tačiau žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

ആയത്ത്: 37

إِنَّمَا ٱلنَّسِيٓءُ زِيَادَةٞ فِي ٱلۡكُفۡرِۖ يُضَلُّ بِهِ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ يُحِلُّونَهُۥ عَامٗا وَيُحَرِّمُونَهُۥ عَامٗا لِّيُوَاطِـُٔواْ عِدَّةَ مَا حَرَّمَ ٱللَّهُ فَيُحِلُّواْ مَا حَرَّمَ ٱللَّهُۚ زُيِّنَ لَهُمۡ سُوٓءُ أَعۡمَٰلِهِمۡۗ وَٱللَّهُ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡكَٰفِرِينَ

37. (Draudimų mėnesių) nukėlimas yra, iš tiesų, netikėjimo papildymas: tuo būdu netikintieji yra paklaidinami, nes jie leidžia tai vienais metais ir draudžia kitais metais tam, kad sureguliuotų Allaho uždraustų mėnesių skaičių, ir padaro uždraustuosius leistinais. Jų poelgių blogis padarytas tariamai teisingu jiems. Ir Allahas neveda teisingai žmonių, kurie netiki.

ആയത്ത്: 38

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَا لَكُمۡ إِذَا قِيلَ لَكُمُ ٱنفِرُواْ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ ٱثَّاقَلۡتُمۡ إِلَى ٱلۡأَرۡضِۚ أَرَضِيتُم بِٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا مِنَ ٱلۡأٓخِرَةِۚ فَمَا مَتَٰعُ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا فِي ٱلۡأٓخِرَةِ إِلَّا قَلِيلٌ

38. O jūs, kurie tikite! Kas jums yra, kad jūsų paprašius žygiuoti vardan Allaho (t.y. džihad), jūs tvirtai įsitveriate žemės? Ar jūs patenkinti šiuo žemiškuoju gyvenimu labiau nei Amžinuoju? Tačiau, maža malonumo yra šiame žemiškajame gyvenime, lyginant su Amžinuoju.

ആയത്ത്: 39

إِلَّا تَنفِرُواْ يُعَذِّبۡكُمۡ عَذَابًا أَلِيمٗا وَيَسۡتَبۡدِلۡ قَوۡمًا غَيۡرَكُمۡ وَلَا تَضُرُّوهُ شَيۡـٔٗاۗ وَٱللَّهُ عَلَىٰ كُلِّ شَيۡءٖ قَدِيرٌ

39. Jei jūs nežygiuosite, Jis nubaus jus skausminga kančia ir pakeis jus kitais žmonėmis. O jūs negalite Jam niekaip pakenkti. Ir Allahas Gali padaryti viską.

ആയത്ത്: 40

إِلَّا تَنصُرُوهُ فَقَدۡ نَصَرَهُ ٱللَّهُ إِذۡ أَخۡرَجَهُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ ثَانِيَ ٱثۡنَيۡنِ إِذۡ هُمَا فِي ٱلۡغَارِ إِذۡ يَقُولُ لِصَٰحِبِهِۦ لَا تَحۡزَنۡ إِنَّ ٱللَّهَ مَعَنَاۖ فَأَنزَلَ ٱللَّهُ سَكِينَتَهُۥ عَلَيۡهِ وَأَيَّدَهُۥ بِجُنُودٖ لَّمۡ تَرَوۡهَا وَجَعَلَ كَلِمَةَ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ ٱلسُّفۡلَىٰۗ وَكَلِمَةُ ٱللَّهِ هِيَ ٱلۡعُلۡيَاۗ وَٱللَّهُ عَزِيزٌ حَكِيمٌ

40. Ar jūs padedate jam (Muchammedui ﷺ), ar ne (nėra svarbu), nes Allahas tikrai jam padėjo, kai netikintieji išvarė jį, antrąjį iš dviejų, kai jie (Muchammedas ﷺ ir Abu Bakr (lai Allahas būna juo patenkintas)) buvo urve, jis ( ﷺ) tarė savo kompanjonui (Abu Bakr (lai Allahas būna juo patenkintas)): „Neliūdėk (arba nebijok), iš tiesų, Allahas su mumis.“ Tada Allahas nuleido Savo Sakina (ramybę, taiką) ant jų ir sustiprino jį pajėgomis (angelais), kurių jūs nematėte, ir padarė netikinčiųjų žodį žemiausiu, o Allaho Žodis tapo viršiausias. Ir Allahas yra Visagalis, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 41

ٱنفِرُواْ خِفَافٗا وَثِقَالٗا وَجَٰهِدُواْ بِأَمۡوَٰلِكُمۡ وَأَنفُسِكُمۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِۚ ذَٰلِكُمۡ خَيۡرٞ لَّكُمۡ إِن كُنتُمۡ تَعۡلَمُونَ

41. Žygiuokite, ar jūs esate lengvi (sveiki, jauni ir turtingi) ar sunkūs (ligoti, seni ir vargšai), ir stenkitės stipriai savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho. Tai geriau jums, jei tik jūs žinotumėte.

ആയത്ത്: 42

لَوۡ كَانَ عَرَضٗا قَرِيبٗا وَسَفَرٗا قَاصِدٗا لَّٱتَّبَعُوكَ وَلَٰكِنۢ بَعُدَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلشُّقَّةُۚ وَسَيَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ لَوِ ٱسۡتَطَعۡنَا لَخَرَجۡنَا مَعَكُمۡ يُهۡلِكُونَ أَنفُسَهُمۡ وَٱللَّهُ يَعۡلَمُ إِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

42. Jei tai būtų buvęs greitas pasipelnymas (karo grobis priešais juos) ir lengva kelionė, jie būtų sekę tave, tačiau atstumas (žygio į Tabuk) buvo ilgas jiems ir jie prisiekinėjo Allahu: „Jei tik mes galėtume, mes tikrai būtume išėję su tavimi.“ Jie naikina patys save, ir Allahas žino, kad jie yra melagiai.

ആയത്ത്: 43

عَفَا ٱللَّهُ عَنكَ لِمَ أَذِنتَ لَهُمۡ حَتَّىٰ يَتَبَيَّنَ لَكَ ٱلَّذِينَ صَدَقُواْ وَتَعۡلَمَ ٱلۡكَٰذِبِينَ

43. Lai Allahas atleidžia tau (Muchammedai ﷺ). Kodėl tu suteikei jiems leidimą (pasilikti, tu turėjai būti atkaklesnis dėl savo įsakymo jiems eiti į džihadą), nors tuos, kurie sakė tiesą, matei aiškioje šviesoje, ir žinojai melagius?

ആയത്ത്: 44

لَا يَسۡتَـٔۡذِنُكَ ٱلَّذِينَ يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ أَن يُجَٰهِدُواْ بِأَمۡوَٰلِهِمۡ وَأَنفُسِهِمۡۗ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِٱلۡمُتَّقِينَ

44. Tie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, neprašytų tavo leidimo būti atleistiems nuo kovojimo savo turtu ir savo gyvybėmis. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Al-Mutakūn (dievobaiminguosius – žr. ają 2:2).

ആയത്ത്: 45

إِنَّمَا يَسۡتَـٔۡذِنُكَ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَٱرۡتَابَتۡ قُلُوبُهُمۡ فَهُمۡ فِي رَيۡبِهِمۡ يَتَرَدَّدُونَ

45. Tai tik tie, kurie netiki Allahą ir Paskutiniąją dieną, ir kurių širdys abejoja, prašo tavo leidimo (būti atleistiems nuo džihado). Taigi, savo abejonėse jie svyruoja.

ആയത്ത്: 46

۞ وَلَوۡ أَرَادُواْ ٱلۡخُرُوجَ لَأَعَدُّواْ لَهُۥ عُدَّةٗ وَلَٰكِن كَرِهَ ٱللَّهُ ٱنۢبِعَاثَهُمۡ فَثَبَّطَهُمۡ وَقِيلَ ٱقۡعُدُواْ مَعَ ٱلۡقَٰعِدِينَ

46. O jei jie būtų ketinę išžygiuoti, iš tiesų, jie būtų kažkiek pasiruošę tam. Tačiau, Allahas buvo priešiškas tam, kad jie būtų išsiųsti, taigi Jis privertė juos atsilikti, ir (jiems) buvo pasakyta: „Sėdėkite jūs tarp tų, kurie sėdi (namie).“

ആയത്ത്: 47

لَوۡ خَرَجُواْ فِيكُم مَّا زَادُوكُمۡ إِلَّا خَبَالٗا وَلَأَوۡضَعُواْ خِلَٰلَكُمۡ يَبۡغُونَكُمُ ٱلۡفِتۡنَةَ وَفِيكُمۡ سَمَّٰعُونَ لَهُمۡۗ وَٱللَّهُ عَلِيمُۢ بِٱلظَّٰلِمِينَ

47. Jei jie būtų išžygiavę su jumis, jie nebūtų jums pridėję nieko, tik neramumų, ir jie būtų skubėję tarp jūsų (skleisdami ištvirkimą) ir būtų sėję maištą tarp jūsų – ir tarp jūsų yra kai kurie, kurie būtų paklausę jų. Ir Allahas yra Visa Žinantis apie Zalimūn (daugiadievius ir nusidėjėlius).

ആയത്ത്: 48

لَقَدِ ٱبۡتَغَوُاْ ٱلۡفِتۡنَةَ مِن قَبۡلُ وَقَلَّبُواْ لَكَ ٱلۡأُمُورَ حَتَّىٰ جَآءَ ٱلۡحَقُّ وَظَهَرَ أَمۡرُ ٱللَّهِ وَهُمۡ كَٰرِهُونَ

48. Iš tiesų, jie prieš tai planavo maištą ir griovė jūsų reikalus, kol tiesa (pergalė) paaiškėjo ir Allaho Nulėmimas (Jo religija islamas) tapo akivaizdus, nors jie to nekentė.

ആയത്ത്: 49

وَمِنۡهُم مَّن يَقُولُ ٱئۡذَن لِّي وَلَا تَفۡتِنِّيٓۚ أَلَا فِي ٱلۡفِتۡنَةِ سَقَطُواْۗ وَإِنَّ جَهَنَّمَ لَمُحِيطَةُۢ بِٱلۡكَٰفِرِينَ

49. Ir tarp jų yra tas, kuris sako: „Suteik man leidimą (būti atleistam nuo džihado) ir nesuteik man išbandymų.“ Iš tiesų, jie pateko į išbandymą, Ir iš tiesų, Pragaras supa netikinčiuosius.

ആയത്ത്: 50

إِن تُصِبۡكَ حَسَنَةٞ تَسُؤۡهُمۡۖ وَإِن تُصِبۡكَ مُصِيبَةٞ يَقُولُواْ قَدۡ أَخَذۡنَآ أَمۡرَنَا مِن قَبۡلُ وَيَتَوَلَّواْ وَّهُمۡ فَرِحُونَ

50. Jei tau (Muchammedai ﷺ) nutinka kas gero, tai liūdina juos, o jei tave ištinka didžiulė nelaimė, jie sako: „Mes ėmėmės savo atsargumo priemonių iš anksto.“ ir jie nusigręžia džiūgaudami.

ആയത്ത്: 51

قُل لَّن يُصِيبَنَآ إِلَّا مَا كَتَبَ ٱللَّهُ لَنَا هُوَ مَوۡلَىٰنَاۚ وَعَلَى ٱللَّهِ فَلۡيَتَوَكَّلِ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ

51. Sakyk: „Nieko nenutiks mums, išskyrus tai, ką Allahas mums yra nulėmęs. Jis yra mūsų Maula (Viešpats, Padėjėjas ir Globėjas).“ Ir Allahu tikintieji pasitiki.

ആയത്ത്: 52

قُلۡ هَلۡ تَرَبَّصُونَ بِنَآ إِلَّآ إِحۡدَى ٱلۡحُسۡنَيَيۡنِۖ وَنَحۡنُ نَتَرَبَّصُ بِكُمۡ أَن يُصِيبَكُمُ ٱللَّهُ بِعَذَابٖ مِّنۡ عِندِهِۦٓ أَوۡ بِأَيۡدِينَاۖ فَتَرَبَّصُوٓاْ إِنَّا مَعَكُم مُّتَرَبِّصُونَ

52. Sakyk: „Ar jūs laukiate mums (bet ko), išskyrus vieno iš dviejų geriausių dalykų (kankinystės arba pergalės), kol mes laukiame jums arba kad Allahas suteiktų jums bausmę Pats arba mūsų rankomis. Taigi laukite, mes taip pat laukiame su jumis.“

ആയത്ത്: 53

قُلۡ أَنفِقُواْ طَوۡعًا أَوۡ كَرۡهٗا لَّن يُتَقَبَّلَ مِنكُمۡ إِنَّكُمۡ كُنتُمۡ قَوۡمٗا فَٰسِقِينَ

53. Sakyk: „Leiskite (vardan Allaho) noriai ar nenoriai, tai nebus priimta iš jūsų. Iš tiesų, jūs gi žmonės, kurie yra Fasikūn (maištingi, nepaklusnūs Allahui).“

ആയത്ത്: 54

وَمَا مَنَعَهُمۡ أَن تُقۡبَلَ مِنۡهُمۡ نَفَقَٰتُهُمۡ إِلَّآ أَنَّهُمۡ كَفَرُواْ بِٱللَّهِ وَبِرَسُولِهِۦ وَلَا يَأۡتُونَ ٱلصَّلَوٰةَ إِلَّا وَهُمۡ كُسَالَىٰ وَلَا يُنفِقُونَ إِلَّا وَهُمۡ كَٰرِهُونَ

54. Ir niekas netrukdo jų įnašams būti priimtiems iš jų, išskyrus tai, kad jie netikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ) ir tai, kad jie nėjo į As-Salat (maldą), nebent tingėdami, ir tai, kad jie nesiūlo įnašų, tik nenoriai.

ആയത്ത്: 55

فَلَا تُعۡجِبۡكَ أَمۡوَٰلُهُمۡ وَلَآ أَوۡلَٰدُهُمۡۚ إِنَّمَا يُرِيدُ ٱللَّهُ لِيُعَذِّبَهُم بِهَا فِي ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَا وَتَزۡهَقَ أَنفُسُهُمۡ وَهُمۡ كَٰفِرُونَ

55. Taigi, lai nei jų turtas, nei jų vaikai, nenustebina tavęs (Muchammedai ﷺ). Tikrovėje Allaho Planas yra nubausti juos šiais dalykais šiame žemiškajame gyvenime ir kad jų sielos paliktų juos (jie mirtų) būnant netikinčiaisiais.

ആയത്ത്: 56

وَيَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ إِنَّهُمۡ لَمِنكُمۡ وَمَا هُم مِّنكُمۡ وَلَٰكِنَّهُمۡ قَوۡمٞ يَفۡرَقُونَ

56. Jie prisiekia Allahu, kad jie tikrai yra iš jūsų tarpo, nors jie nėra iš jūsų tarpo, tačiau jie yra žmonės (veidmainiai), kurie bijo (kad jūs juos nužudysite).

ആയത്ത്: 57

لَوۡ يَجِدُونَ مَلۡجَـًٔا أَوۡ مَغَٰرَٰتٍ أَوۡ مُدَّخَلٗا لَّوَلَّوۡاْ إِلَيۡهِ وَهُمۡ يَجۡمَحُونَ

57. Jei jie rastų prieglobstį, arba urvus arba slaptavietę, jie nedelsdami atsigręžtų į tai paskubomis.

ആയത്ത്: 58

وَمِنۡهُم مَّن يَلۡمِزُكَ فِي ٱلصَّدَقَٰتِ فَإِنۡ أُعۡطُواْ مِنۡهَا رَضُواْ وَإِن لَّمۡ يُعۡطَوۡاْ مِنۡهَآ إِذَا هُمۡ يَسۡخَطُونَ

58. Ir tarp jų yra keli, kurie kaltina tave (Muchammedai ﷺ) dėl išmaldos (paskirstymo). Jei jiems duodama jos dalis, jie patenkinti, tačiau jei jiems neduodama iš jos - žiūrėkite! Jie įniršę!

ആയത്ത്: 59

وَلَوۡ أَنَّهُمۡ رَضُواْ مَآ ءَاتَىٰهُمُ ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥ وَقَالُواْ حَسۡبُنَا ٱللَّهُ سَيُؤۡتِينَا ٱللَّهُ مِن فَضۡلِهِۦ وَرَسُولُهُۥٓ إِنَّآ إِلَى ٱللَّهِ رَٰغِبُونَ

59. Geriau jie būtų patenkinti tuo, ką Allahas ir Jo Pasiuntinys ( ﷺ) davė jiems ir sakytų: „Allaho Pakanka mums. Allahas suteiks mums iš Savo Dosnumo, ir taip pat (suteiks) Jo Pasiuntinys (iš išmaldos). Mes maldaujame Allahą (praturtinti mus).“

ആയത്ത്: 60

۞ إِنَّمَا ٱلصَّدَقَٰتُ لِلۡفُقَرَآءِ وَٱلۡمَسَٰكِينِ وَٱلۡعَٰمِلِينَ عَلَيۡهَا وَٱلۡمُؤَلَّفَةِ قُلُوبُهُمۡ وَفِي ٱلرِّقَابِ وَٱلۡغَٰرِمِينَ وَفِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَٱبۡنِ ٱلسَّبِيلِۖ فَرِيضَةٗ مِّنَ ٱللَّهِۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌ حَكِيمٞ

60. As-Sadaka (čia tai reiškia Zakat) yra (skirta) tik Fukara (vargingiems) ir Al-Masakin (skurstantiems) ir tiems, kurie samdomi surinkti (lėšas), ir patraukti širdis tų, kurie buvo palinkę (link islamo), ir išlaisvinti belaisvius, ir tiems, kurie skoloje, ir vardan Allaho, ir pakeleivingiems (keliautojams, kurie atskirti nuo visko). Pareiga, įsakyta Allaho. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 61

وَمِنۡهُمُ ٱلَّذِينَ يُؤۡذُونَ ٱلنَّبِيَّ وَيَقُولُونَ هُوَ أُذُنٞۚ قُلۡ أُذُنُ خَيۡرٖ لَّكُمۡ يُؤۡمِنُ بِٱللَّهِ وَيُؤۡمِنُ لِلۡمُؤۡمِنِينَ وَرَحۡمَةٞ لِّلَّذِينَ ءَامَنُواْ مِنكُمۡۚ وَٱلَّذِينَ يُؤۡذُونَ رَسُولَ ٱللَّهِ لَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

61. Ir tarp jų yra žmonių, kurie neduoda ramybės Pranašui (Muchammedui ﷺ) ir sako: „Jis (duoda) savo ausį (visoms žinioms).“ Sakyk: „Jis klauso to, kas jums geriausia, jis tiki Allahą, pasitiki tikinčiaisiais ir yra gailestingas tiems iš jūsų, kurie tiki.“ Tačiau tie, kurie neduoda ramybės Allaho Pasiuntiniui (Muchammedui ﷺ) turės skausmingą kančią. [Žr. 33:57]

ആയത്ത്: 62

يَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ لَكُمۡ لِيُرۡضُوكُمۡ وَٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥٓ أَحَقُّ أَن يُرۡضُوهُ إِن كَانُواْ مُؤۡمِنِينَ

62. Jie prisiekia Allahu jums (musulmonai) tam, kad patenkintų jus, tačiau labiau derėtų, kad jie patenkintų Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), jei jie yra tikintieji.

ആയത്ത്: 63

أَلَمۡ يَعۡلَمُوٓاْ أَنَّهُۥ مَن يُحَادِدِ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥ فَأَنَّ لَهُۥ نَارَ جَهَنَّمَ خَٰلِدٗا فِيهَاۚ ذَٰلِكَ ٱلۡخِزۡيُ ٱلۡعَظِيمُ

63. Nežino jie, kad tam, kuris priešinasi ir yra priešiškas Allahui ir Jo Pasiuntiniui (ﷺ), tikrai jam bus Pragaro Liepsna gyventi joje amžinai. Tai didžiulė gėda.

ആയത്ത്: 64

يَحۡذَرُ ٱلۡمُنَٰفِقُونَ أَن تُنَزَّلَ عَلَيۡهِمۡ سُورَةٞ تُنَبِّئُهُم بِمَا فِي قُلُوبِهِمۡۚ قُلِ ٱسۡتَهۡزِءُوٓاْ إِنَّ ٱللَّهَ مُخۡرِجٞ مَّا تَحۡذَرُونَ

64. Veidmainiai baiminasi, kad sūra (Korano skyrius) būtų apreikštas apie juos, atskleidžiantis jiems, kas jų širdyse. Sakyk: „(Pirmyn ir) išjuokite! Tačiau iš tiesų Allahas išneš į šviesą viską, ko jūs baiminatės.“

ആയത്ത്: 65

وَلَئِن سَأَلۡتَهُمۡ لَيَقُولُنَّ إِنَّمَا كُنَّا نَخُوضُ وَنَلۡعَبُۚ قُلۡ أَبِٱللَّهِ وَءَايَٰتِهِۦ وَرَسُولِهِۦ كُنتُمۡ تَسۡتَهۡزِءُونَ

65. Jei jūs klausiate jų (apie tai), jie teigia: „Mes tik tuščiai kalbame ir juokaujame.“ Sakyk: „Ar tai iš Allaho ir Jo Ajat (įrodymų, įkalčių, eilučių, pamokų, ženklų, apreiškimų) ir Jo Pasiuntinio (ﷺ) jūs tyčiojotės ”?

ആയത്ത്: 66

لَا تَعۡتَذِرُواْ قَدۡ كَفَرۡتُم بَعۡدَ إِيمَٰنِكُمۡۚ إِن نَّعۡفُ عَن طَآئِفَةٖ مِّنكُمۡ نُعَذِّبۡ طَآئِفَةَۢ بِأَنَّهُمۡ كَانُواْ مُجۡرِمِينَ

66. Nesiteisinkite, jūs netikite po to, kai patikėjote. Jei Mes atleisime kai kuriems iš jūsų, Mes nubausime kitus iš jūsų tarpo, nes jie buvo Mudžrimūn (netikintieji, daugiadieviai, nuodėmiautojai, nusikaltėliai).

ആയത്ത്: 67

ٱلۡمُنَٰفِقُونَ وَٱلۡمُنَٰفِقَٰتُ بَعۡضُهُم مِّنۢ بَعۡضٖۚ يَأۡمُرُونَ بِٱلۡمُنكَرِ وَيَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلۡمَعۡرُوفِ وَيَقۡبِضُونَ أَيۡدِيَهُمۡۚ نَسُواْ ٱللَّهَ فَنَسِيَهُمۡۚ إِنَّ ٱلۡمُنَٰفِقِينَ هُمُ ٱلۡفَٰسِقُونَ

67. Veidmainiai, vyrai ir moterys, yra vieni iš kitų. Jie įsako (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą ir visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir draudžia (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsako daryti), ir jie užgniaužia savo rankas [nuo išmaldos davimo (leidimo vardan Allaho)]. Jie pamiršo Allahą, taigi Jis pamiršo juos. Iš tiesų, veidmainiai yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

ആയത്ത്: 68

وَعَدَ ٱللَّهُ ٱلۡمُنَٰفِقِينَ وَٱلۡمُنَٰفِقَٰتِ وَٱلۡكُفَّارَ نَارَ جَهَنَّمَ خَٰلِدِينَ فِيهَاۚ هِيَ حَسۡبُهُمۡۚ وَلَعَنَهُمُ ٱللَّهُۖ وَلَهُمۡ عَذَابٞ مُّقِيمٞ

68. Allahas pažadėjo veidmainiams – vyrams ir moterims – ir netikintiesiems Pragaro Ugnį. Joje jie gyvens. To pakaks jiems. Allahas prakeikė juos ir jiems – besitęsianti kančia.

ആയത്ത്: 69

كَٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِكُمۡ كَانُوٓاْ أَشَدَّ مِنكُمۡ قُوَّةٗ وَأَكۡثَرَ أَمۡوَٰلٗا وَأَوۡلَٰدٗا فَٱسۡتَمۡتَعُواْ بِخَلَٰقِهِمۡ فَٱسۡتَمۡتَعۡتُم بِخَلَٰقِكُمۡ كَمَا ٱسۡتَمۡتَعَ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِكُم بِخَلَٰقِهِمۡ وَخُضۡتُمۡ كَٱلَّذِي خَاضُوٓاْۚ أُوْلَٰٓئِكَ حَبِطَتۡ أَعۡمَٰلُهُمۡ فِي ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأٓخِرَةِۖ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡخَٰسِرُونَ

69. Kaip ir tie, kurie buvo iki jūsų: jie buvo stipresni nei jūs galioje, ir gausesni turtu bei vaikais. Jie mėgavosi savo dalimi (kurį laiką), taigi mėgaukitės savo dalimi (kurį laiką) kaip tie, kurie iki jūsų mėgavosi savo dalimi (kurį laiką). Ir jūs įsitraukėte į žaidimus ir pramogas (ir melavimą apie Allahą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ) kaip ir jie įsitraukė į žaidimus ir pramogas. Tokie yra tie, kurių poelgiai yra beverčiai šiame pasaulyje ir Amžinybėje. Tokie yra tie, kurie yra pralaimėtojai.

ആയത്ത്: 70

أَلَمۡ يَأۡتِهِمۡ نَبَأُ ٱلَّذِينَ مِن قَبۡلِهِمۡ قَوۡمِ نُوحٖ وَعَادٖ وَثَمُودَ وَقَوۡمِ إِبۡرَٰهِيمَ وَأَصۡحَٰبِ مَدۡيَنَ وَٱلۡمُؤۡتَفِكَٰتِۚ أَتَتۡهُمۡ رُسُلُهُم بِٱلۡبَيِّنَٰتِۖ فَمَا كَانَ ٱللَّهُ لِيَظۡلِمَهُمۡ وَلَٰكِن كَانُوٓاْ أَنفُسَهُمۡ يَظۡلِمُونَ

70. Argi jų nepasiekė istorija apie tuos, kurie buvo iki jų? - Nūho (Nojaus), Ad ir Samud žmonės, Ibrahimo (Abraomo) žmonės, Madjan (Midian) ir sunaikintų miestų gyventojai [t. y. žmonės, kuriems pamokslavo Lūtas (Lotas)]. Pas juos atėjo jų Pasiuntiniai su aiškiais įrodymais. Taigi, ne Allahas nuskriaudė juos, tačiau jie patys skriausdavo save.

ആയത്ത്: 71

وَٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَٱلۡمُؤۡمِنَٰتُ بَعۡضُهُمۡ أَوۡلِيَآءُ بَعۡضٖۚ يَأۡمُرُونَ بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَيَنۡهَوۡنَ عَنِ ٱلۡمُنكَرِ وَيُقِيمُونَ ٱلصَّلَوٰةَ وَيُؤۡتُونَ ٱلزَّكَوٰةَ وَيُطِيعُونَ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥٓۚ أُوْلَٰٓئِكَ سَيَرۡحَمُهُمُ ٱللَّهُۗ إِنَّ ٱللَّهَ عَزِيزٌ حَكِيمٞ

71. Tikintieji, vyrai ir moterys, yra vienas kito Aulija (padėjejai, rėmėjai, draugai, globėjai). Jie įsako (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsako daryti) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. daugiadievystę ir visų rūšių netikėjimą ir visa, ką islamas draudžia). Jie atlieka As-Salat (Ikamat-as-Salat), duoda Zakat ir paklūsta Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Allahas suteiks jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, Allahas yra Visa Galingas, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 72

وَعَدَ ٱللَّهُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ وَٱلۡمُؤۡمِنَٰتِ جَنَّٰتٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَا وَمَسَٰكِنَ طَيِّبَةٗ فِي جَنَّٰتِ عَدۡنٖۚ وَرِضۡوَٰنٞ مِّنَ ٱللَّهِ أَكۡبَرُۚ ذَٰلِكَ هُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

72. Alalhas pažadėjo tikintiesiems – vyrams ir moterims – Sodus, po kuriais upės teka, gyventi tenais amžinai, ir gražius rūmus Adn Soduose (Edeno Rojuje). Tačiau didžiausia palaima yra Allaho Pasitenkinimas. Tai yra didžiausia sėkmė.

ആയത്ത്: 73

يَٰٓأَيُّهَا ٱلنَّبِيُّ جَٰهِدِ ٱلۡكُفَّارَ وَٱلۡمُنَٰفِقِينَ وَٱغۡلُظۡ عَلَيۡهِمۡۚ وَمَأۡوَىٰهُمۡ جَهَنَّمُۖ وَبِئۡسَ ٱلۡمَصِيرُ

73. Pranaše (Muchammedai ﷺ), kovok stipriai prieš netikinčiuosius ir veidmainius, ir būk griežtas jiems. Jų buveinė yra Pragaras – ir blogiausias, iš tiesų, yra toks tikslas.

ആയത്ത്: 74

يَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ مَا قَالُواْ وَلَقَدۡ قَالُواْ كَلِمَةَ ٱلۡكُفۡرِ وَكَفَرُواْ بَعۡدَ إِسۡلَٰمِهِمۡ وَهَمُّواْ بِمَا لَمۡ يَنَالُواْۚ وَمَا نَقَمُوٓاْ إِلَّآ أَنۡ أَغۡنَىٰهُمُ ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥ مِن فَضۡلِهِۦۚ فَإِن يَتُوبُواْ يَكُ خَيۡرٗا لَّهُمۡۖ وَإِن يَتَوَلَّوۡاْ يُعَذِّبۡهُمُ ٱللَّهُ عَذَابًا أَلِيمٗا فِي ٱلدُّنۡيَا وَٱلۡأٓخِرَةِۚ وَمَا لَهُمۡ فِي ٱلۡأَرۡضِ مِن وَلِيّٖ وَلَا نَصِيرٖ

74. Jie prisiekia Allahu, kad jie nieko (bloga) nesakė, tačiau, iš tiesų, jie sakė netikėjimo žodį, ir jie netikėjo po to, kai priėmė islamą, ir jie ryžosi tam (sąmokslui, nužudyti Pranašą Muchammedą ﷺ), ko nesugebėjo įvykdyti, ir jie negalėjo rasti jokios priežasties tai atlikti, išskyrus tai, kad Allahas ir Jo Pasiuntinys praturtino juos Jo Dosnumu. Jei tada jie atgailaus, tai bus geriau jiems, tačiau jei jie nusigręžia, Allahas nubaus juos skausminga kančia šiame žemiškajame gyvenime ir Amžinybėje. Ir nėra jiems nieko šioje žemėje kaip Vali (rėmėjo, globėjo) ar padėjėjo.

ആയത്ത്: 75

۞ وَمِنۡهُم مَّنۡ عَٰهَدَ ٱللَّهَ لَئِنۡ ءَاتَىٰنَا مِن فَضۡلِهِۦ لَنَصَّدَّقَنَّ وَلَنَكُونَنَّ مِنَ ٱلصَّٰلِحِينَ

75. Ir iš jų yra kai kurie, kurie sudarė susitarimą su Allahu (sakydami): „Jei Jis suteiktų mums iš Savo Dosnumo, mes tikrai duosime Sadaka (Zakat ir savanorišką labdarą vardan Allaho) ir tikrai būsime tarp tų, kurie yra teisingi.“

ആയത്ത്: 76

فَلَمَّآ ءَاتَىٰهُم مِّن فَضۡلِهِۦ بَخِلُواْ بِهِۦ وَتَوَلَّواْ وَّهُم مُّعۡرِضُونَ

76. Tada, kai Jis suteikė jiems iš Savo Dosnumo, jie tapo šykštūs [atsisakė mokėti Sadaka (Zakat ir savanorišką labdarą)] ir nusigręžė, nemėgstančiai.

ആയത്ത്: 77

فَأَعۡقَبَهُمۡ نِفَاقٗا فِي قُلُوبِهِمۡ إِلَىٰ يَوۡمِ يَلۡقَوۡنَهُۥ بِمَآ أَخۡلَفُواْ ٱللَّهَ مَا وَعَدُوهُ وَبِمَا كَانُواْ يَكۡذِبُونَ

77. Taigi, Jis nubaudė juos įdėdamas veidmainystę į jų širdis iki Tos Dienos, kai jie susitiks Jį, nes jie sulaužė tai (sutartį su Allahu), ką jie pažadėjo Jam ir todėl kad jie meluodavo.

ആയത്ത്: 78

أَلَمۡ يَعۡلَمُوٓاْ أَنَّ ٱللَّهَ يَعۡلَمُ سِرَّهُمۡ وَنَجۡوَىٰهُمۡ وَأَنَّ ٱللَّهَ عَلَّٰمُ ٱلۡغُيُوبِ

78. Nežino jie, kad Allahas žino jų slaptas mintis ir jų Nadžva (slaptus planus) ir kad Allahas yra Visa Žinantis apie nematomus dalykus.

ആയത്ത്: 79

ٱلَّذِينَ يَلۡمِزُونَ ٱلۡمُطَّوِّعِينَ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ فِي ٱلصَّدَقَٰتِ وَٱلَّذِينَ لَا يَجِدُونَ إِلَّا جُهۡدَهُمۡ فَيَسۡخَرُونَ مِنۡهُمۡ سَخِرَ ٱللَّهُ مِنۡهُمۡ وَلَهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٌ

79. Tie, kurie šmeižia tokius iš tikinčiųjų, kurie duoda labdarą (vardan Allaho) savanoriškai, ir tokius, kurie negali rasti būdų duoti labdarą (vardan Allaho), išskyrus tai, kas galima jiems – taigi jie tyčiojasi iš jų (tikinčiųjų). Allahas mes jiems jų patyčias atgal, ir jiems bus skausminga kančia.

ആയത്ത്: 80

ٱسۡتَغۡفِرۡ لَهُمۡ أَوۡ لَا تَسۡتَغۡفِرۡ لَهُمۡ إِن تَسۡتَغۡفِرۡ لَهُمۡ سَبۡعِينَ مَرَّةٗ فَلَن يَغۡفِرَ ٱللَّهُ لَهُمۡۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَفَرُواْ بِٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦۗ وَٱللَّهُ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلۡفَٰسِقِينَ

80. Ar tu (Muchammedai ﷺ) prašai jiems (veidmainiams) atleidimo, ar neprašai jiems atleidimo – (ir net) jei prašytum jiems atleidimo septyniasdešimt kartų, Allahas neatleis jiems, nes jie nepatikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ). Ir Allahas neveda teisingai tų žmonių, kurie yra Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

ആയത്ത്: 81

فَرِحَ ٱلۡمُخَلَّفُونَ بِمَقۡعَدِهِمۡ خِلَٰفَ رَسُولِ ٱللَّهِ وَكَرِهُوٓاْ أَن يُجَٰهِدُواْ بِأَمۡوَٰلِهِمۡ وَأَنفُسِهِمۡ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَقَالُواْ لَا تَنفِرُواْ فِي ٱلۡحَرِّۗ قُلۡ نَارُ جَهَنَّمَ أَشَدُّ حَرّٗاۚ لَّوۡ كَانُواْ يَفۡقَهُونَ

81. Tie, kurie liko nuošalyje (nuo Tabuko žygio) džiaugėsi savo atsilikimu nuo Allaho Pasiuntinio. Jie nekentė stengtis ir kovoti savo turtu ir savo gyvybėmis vardan Allaho ir jie sakė: „Nežygiuokite karštyje.“ Sakyk: „Pragaro Ugnis yra daug karštesnė.“ Jei tik jie būtų galėję suprasti!

ആയത്ത്: 82

فَلۡيَضۡحَكُواْ قَلِيلٗا وَلۡيَبۡكُواْ كَثِيرٗا جَزَآءَۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

82. Taigi, lai jie truputį pasijuokia ir (jie) verks stipriai atsilyginant už tai, ką jie įgydavo (darydami nuodėmes).

ആയത്ത്: 83

فَإِن رَّجَعَكَ ٱللَّهُ إِلَىٰ طَآئِفَةٖ مِّنۡهُمۡ فَٱسۡتَـٔۡذَنُوكَ لِلۡخُرُوجِ فَقُل لَّن تَخۡرُجُواْ مَعِيَ أَبَدٗا وَلَن تُقَٰتِلُواْ مَعِيَ عَدُوًّاۖ إِنَّكُمۡ رَضِيتُم بِٱلۡقُعُودِ أَوَّلَ مَرَّةٖ فَٱقۡعُدُواْ مَعَ ٱلۡخَٰلِفِينَ

83. Jei Allahas grąžins tave pas dalį jų (veidmainių) ir jie prašys tavęs leidimo eiti (kovoti), sakyk: „Niekada jūs neisite su manimi, nei kovosite su manimi su priešu. Jūs buvote patenkinti sėdėdami (neveiklūs) pirmąjį kartą, tai sėdėkite (dabar) su tais, kurie atsilieka.“

ആയത്ത്: 84

وَلَا تُصَلِّ عَلَىٰٓ أَحَدٖ مِّنۡهُم مَّاتَ أَبَدٗا وَلَا تَقُمۡ عَلَىٰ قَبۡرِهِۦٓۖ إِنَّهُمۡ كَفَرُواْ بِٱللَّهِ وَرَسُولِهِۦ وَمَاتُواْ وَهُمۡ فَٰسِقُونَ

84. Ir niekada (Muchammedai ﷺ) nesimelsk (laidojimo maldos) už nė vieną iš jų (veidmainių), mirusįjį, nei stovėk prie jo kapo. Iš tiesų, jie netikėjo Allahą ir Jo Pasiuntinį ir mirė būdami Fasikūn (maištingais, nepaklusniais Allahui ir Jo Pasiuntiniui ﷺ).

ആയത്ത്: 85

وَلَا تُعۡجِبۡكَ أَمۡوَٰلُهُمۡ وَأَوۡلَٰدُهُمۡۚ إِنَّمَا يُرِيدُ ٱللَّهُ أَن يُعَذِّبَهُم بِهَا فِي ٱلدُّنۡيَا وَتَزۡهَقَ أَنفُسُهُمۡ وَهُمۡ كَٰفِرُونَ

85. Ir lai jų turtas arba jų vaikai nestebina tavęs. Allaho Planas yra nubausti juos šiais daiktais šiame pasaulyje ir kad jų sielos juos paliktų (mirtų), kai jie yra netikintieji.

ആയത്ത്: 86

وَإِذَآ أُنزِلَتۡ سُورَةٌ أَنۡ ءَامِنُواْ بِٱللَّهِ وَجَٰهِدُواْ مَعَ رَسُولِهِ ٱسۡتَـٔۡذَنَكَ أُوْلُواْ ٱلطَّوۡلِ مِنۡهُمۡ وَقَالُواْ ذَرۡنَا نَكُن مَّعَ ٱلۡقَٰعِدِينَ

86. Ir kai sūra (Korano skyrius) yra apreiškiamas, įsakantis jiems patikėti Allahą ir stengtis stipriai bei kovoti kartu su Jo Pasiuntiniu, turtingieji iš jų prašo tavo leidimo atleisti juos (nuo džihado) ir sako: „Palik mus (užnugaryje), mes būsime su tais, kurie sėdi (namuose).“

ആയത്ത്: 87

رَضُواْ بِأَن يَكُونُواْ مَعَ ٱلۡخَوَالِفِ وَطُبِعَ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَفۡقَهُونَ

87. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose). Jų širdys yra užantspauduotos (nuo viso gėrio ir teisingo vedimo), taigi, jie nesupranta.

ആയത്ത്: 88

لَٰكِنِ ٱلرَّسُولُ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَهُۥ جَٰهَدُواْ بِأَمۡوَٰلِهِمۡ وَأَنفُسِهِمۡۚ وَأُوْلَٰٓئِكَ لَهُمُ ٱلۡخَيۡرَٰتُۖ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُفۡلِحُونَ

88. Tačiau Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) ir tie, kurie patikėjo su juo (islamiškąjį monoteizmą), stengėsi stipriai ir kovojo savo turtu ir savo gyvybėmis (vardan Allaho). Tokie yra tie, kuriems yra geri dalykai, ir jie bus sėkmingieji.

ആയത്ത്: 89

أَعَدَّ ٱللَّهُ لَهُمۡ جَنَّٰتٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَاۚ ذَٰلِكَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

89. Jiems Allahas paruošė Sodus (Rojų), po kuriais teka upės, gyventi tenais amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.

ആയത്ത്: 90

وَجَآءَ ٱلۡمُعَذِّرُونَ مِنَ ٱلۡأَعۡرَابِ لِيُؤۡذَنَ لَهُمۡ وَقَعَدَ ٱلَّذِينَ كَذَبُواْ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥۚ سَيُصِيبُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنۡهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

90. O tie iš beduinų, kurie teisinosi, atėjo (pas tave, Pranaše ﷺ), prašydami tavo leidimo atleisti juos (nuo mūšio), ir tie, kurie melavo Allahui ir Jo Pasiuntiniui, sėdėjo namie (neprašydami tam leidimo). Skausminga kančia pačiups tuos iš jų, kurie netiki.

ആയത്ത്: 91

لَّيۡسَ عَلَى ٱلضُّعَفَآءِ وَلَا عَلَى ٱلۡمَرۡضَىٰ وَلَا عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يَجِدُونَ مَا يُنفِقُونَ حَرَجٌ إِذَا نَصَحُواْ لِلَّهِ وَرَسُولِهِۦۚ مَا عَلَى ٱلۡمُحۡسِنِينَ مِن سَبِيلٖۚ وَٱللَّهُ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

91. Nėra jokios kaltės tiems, kurie yra silpni ar sergantys arba kurie neranda išteklių leisti [šventoje kovoje (džihade)], jei jie yra nuoširdūs ir atsidavę (pareigoms) Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Jokių pagrindų (nepasitenkinimui) negali būti prieš Muhsinūn (gera darančiuosius – žr. ajos 9:120 išnašą). Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 92

وَلَا عَلَى ٱلَّذِينَ إِذَا مَآ أَتَوۡكَ لِتَحۡمِلَهُمۡ قُلۡتَ لَآ أَجِدُ مَآ أَحۡمِلُكُمۡ عَلَيۡهِ تَوَلَّواْ وَّأَعۡيُنُهُمۡ تَفِيضُ مِنَ ٱلدَّمۡعِ حَزَنًا أَلَّا يَجِدُواْ مَا يُنفِقُونَ

92. Nei (yra kokia nors kaltė) tiems, kurie atėjo pas tave, kad suteiktum jojamuosius arklius. Kai tu atsakei: „Aš negaliu rasti jojamųjų arklių jums.“ jie apsigręžė, o jų akys plūdo sielvarto ašaromis dėl to, kad jie negalėjo rasti nieko, ką galėtų išleisti (džihadui).

ആയത്ത്: 93

۞ إِنَّمَا ٱلسَّبِيلُ عَلَى ٱلَّذِينَ يَسۡتَـٔۡذِنُونَكَ وَهُمۡ أَغۡنِيَآءُۚ رَضُواْ بِأَن يَكُونُواْ مَعَ ٱلۡخَوَالِفِ وَطَبَعَ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

93. Pagrindas (nepasitenkinimui) yra tik prieš tuos, kurie yra turtingi, ir vis tiek prašo atleidimo. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose) ir Allahas užantspaudavo jų širdis (visam gėriui ir teisingam vedimui) tam, kad jie nesužinotų (ką jie praranda).

ആയത്ത്: 94

يَعۡتَذِرُونَ إِلَيۡكُمۡ إِذَا رَجَعۡتُمۡ إِلَيۡهِمۡۚ قُل لَّا تَعۡتَذِرُواْ لَن نُّؤۡمِنَ لَكُمۡ قَدۡ نَبَّأَنَا ٱللَّهُ مِنۡ أَخۡبَارِكُمۡۚ وَسَيَرَى ٱللَّهُ عَمَلَكُمۡ وَرَسُولُهُۥ ثُمَّ تُرَدُّونَ إِلَىٰ عَٰلِمِ ٱلۡغَيۡبِ وَٱلشَّهَٰدَةِ فَيُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

94. Jie (veidmainiai) pateiks jums (musulmonams) savo pasiteisinimus, kai jūs grįšite pas juos. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Neteikite jokių pasiteisinimų, mes jumis netikėsime. Allahas jau pranešė mums žinias apie jus. Allahas ir Jo Pasiuntinys stebės jūsų poelgius. Galiausiai jūs būsite sugrąžinti pas Visa Žinantįjį apie nematomą ir matomą, tada Jis (Allahas) praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.“

ആയത്ത്: 95

سَيَحۡلِفُونَ بِٱللَّهِ لَكُمۡ إِذَا ٱنقَلَبۡتُمۡ إِلَيۡهِمۡ لِتُعۡرِضُواْ عَنۡهُمۡۖ فَأَعۡرِضُواْ عَنۡهُمۡۖ إِنَّهُمۡ رِجۡسٞۖ وَمَأۡوَىٰهُمۡ جَهَنَّمُ جَزَآءَۢ بِمَا كَانُواْ يَكۡسِبُونَ

95. Jie prisieks Allahu jums (musulmonams), kai jūs sugrįšite pas juos, kad jūs nusigręžtumėte nuo jų. Taigi nusigręžkite nuo jų. Iš tiesų, jie yra Ridžs [t. y. Nadžas (nešvarūs, netyri) dėl savo blogų darbų] ir Pragaras yra jų buveinė – atlygis už tai, ką jie įgydavo.

ആയത്ത്: 96

يَحۡلِفُونَ لَكُمۡ لِتَرۡضَوۡاْ عَنۡهُمۡۖ فَإِن تَرۡضَوۡاْ عَنۡهُمۡ فَإِنَّ ٱللَّهَ لَا يَرۡضَىٰ عَنِ ٱلۡقَوۡمِ ٱلۡفَٰسِقِينَ

96. Jie (veidmainiai) prisiekia jums (musulmonams) tam, kad jūs būtumėte patenkinti jais, tačiau jei jūs būsite patenkinti jais, Allahas tikrai nėra patenkintas žmonėmis, kurie yra Al-Fasikūn (maištingieji, nepaklusnieji Allahui).

ആയത്ത്: 97

ٱلۡأَعۡرَابُ أَشَدُّ كُفۡرٗا وَنِفَاقٗا وَأَجۡدَرُ أَلَّا يَعۡلَمُواْ حُدُودَ مَآ أَنزَلَ ٱللَّهُ عَلَىٰ رَسُولِهِۦۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌ حَكِيمٞ

97. Beduinai yra blogiausi netikėjime ir veidmainystėje, ir labiau tikėtina, kad jie ignoruos ribas (Allaho Įsakymus ir Jo Įstatymus), kuriuos Allahas apreiškė Savo Pasiuntiniui. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 98

وَمِنَ ٱلۡأَعۡرَابِ مَن يَتَّخِذُ مَا يُنفِقُ مَغۡرَمٗا وَيَتَرَبَّصُ بِكُمُ ٱلدَّوَآئِرَۚ عَلَيۡهِمۡ دَآئِرَةُ ٱلسَّوۡءِۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٞ

98. Ir tarp beduinų yra keli, kurie žiūri į tai, ką jie išleidžia (vardan Allaho), kaip į bausmę ir ieško jums nelaimių. Jiems – bjauri nelaimė. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

ആയത്ത്: 99

وَمِنَ ٱلۡأَعۡرَابِ مَن يُؤۡمِنُ بِٱللَّهِ وَٱلۡيَوۡمِ ٱلۡأٓخِرِ وَيَتَّخِذُ مَا يُنفِقُ قُرُبَٰتٍ عِندَ ٱللَّهِ وَصَلَوَٰتِ ٱلرَّسُولِۚ أَلَآ إِنَّهَا قُرۡبَةٞ لَّهُمۡۚ سَيُدۡخِلُهُمُ ٱللَّهُ فِي رَحۡمَتِهِۦٓۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

99. Ir tarp beduinų yra kai kurie, kurie tiki Allahą ir Paskutiniąją Dieną, ir žiūri į tai, ką jie išleidžia vardan Allaho kaip į būdą priartėti prie Allaho, ir Pasiuntinio maldavimų gavimo priežastį. Iš tiesų, tai (išlaidos vardan Allaho) jiems yra būdas priartėti. Allahas suteiks jiems Savo Gailestingumą. Iš tiesų, Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 100

وَٱلسَّٰبِقُونَ ٱلۡأَوَّلُونَ مِنَ ٱلۡمُهَٰجِرِينَ وَٱلۡأَنصَارِ وَٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُم بِإِحۡسَٰنٖ رَّضِيَ ٱللَّهُ عَنۡهُمۡ وَرَضُواْ عَنۡهُ وَأَعَدَّ لَهُمۡ جَنَّٰتٖ تَجۡرِي تَحۡتَهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَآ أَبَدٗاۚ ذَٰلِكَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

100. O pirmieji priėmę islamą (buvo) iš Muhadžirūn (tų, kurie išvyko iš Mekkos į Mediną) ir Ansarų (Medinos gyventojų, kurie padėjo ir suteikė pagalbą Muhadžirūn) ir taip pat tų, kurie jais taip pat pasekė (Tikėjime). Allahas yra patenkintas jais, nes jie yra patenkinti Juo. Jis paruošė jiems Sodus, po kuriais teka upės (Rojų), gyventi ten amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.

ആയത്ത്: 101

وَمِمَّنۡ حَوۡلَكُم مِّنَ ٱلۡأَعۡرَابِ مُنَٰفِقُونَۖ وَمِنۡ أَهۡلِ ٱلۡمَدِينَةِ مَرَدُواْ عَلَى ٱلنِّفَاقِ لَا تَعۡلَمُهُمۡۖ نَحۡنُ نَعۡلَمُهُمۡۚ سَنُعَذِّبُهُم مَّرَّتَيۡنِ ثُمَّ يُرَدُّونَ إِلَىٰ عَذَابٍ عَظِيمٖ

101. Ir tarp beduinų aplink tave, kai kurie yra veidmainiai ir tokie pat yra kai kurie iš Medinos žmonių, kurie atkakliai laikos veidmainystės. Tu (Muchammedai ﷺ) jų nežinai, Mes juos žinome. Mes nubausime juos dukart, ir po to jie bus grąžinti į didžią (siaubingą) kančią.

ആയത്ത്: 102

وَءَاخَرُونَ ٱعۡتَرَفُواْ بِذُنُوبِهِمۡ خَلَطُواْ عَمَلٗا صَٰلِحٗا وَءَاخَرَ سَيِّئًا عَسَى ٱللَّهُ أَن يَتُوبَ عَلَيۡهِمۡۚ إِنَّ ٱللَّهَ غَفُورٞ رَّحِيمٌ

102. Ir (yra) kiti, kurie pripažino savo nuodėmes, jie sumaišė poelgį, kuris buvo teisingas, su kitu, kuris buvo blogas. Galbūt Allahas atsigręš į juos su atleidimu. Iš tiesų Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

.

ആയത്ത്: 103

خُذۡ مِنۡ أَمۡوَٰلِهِمۡ صَدَقَةٗ تُطَهِّرُهُمۡ وَتُزَكِّيهِم بِهَا وَصَلِّ عَلَيۡهِمۡۖ إِنَّ صَلَوٰتَكَ سَكَنٞ لَّهُمۡۗ وَٱللَّهُ سَمِيعٌ عَلِيمٌ

103. Paimk Sadaka (išmaldą) nuo jų turto tam, kad apvalytum juos ir apvalytum juos nuo nuodėmių su tuo, ir maldauk Allaho dėl jų. Iš tiesų, tavo maldavimai yra jų saugumo šaltinis. Ir Allahas yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

ആയത്ത്: 104

أَلَمۡ يَعۡلَمُوٓاْ أَنَّ ٱللَّهَ هُوَ يَقۡبَلُ ٱلتَّوۡبَةَ عَنۡ عِبَادِهِۦ وَيَأۡخُذُ ٱلصَّدَقَٰتِ وَأَنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ

104. Argi nežino jie, kad Allahas priima atgailą iš Savo vergų ir ima Sadaka (išmaldą, labdarą), ir kad Allahas Vienintelis yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis?

ആയത്ത്: 105

وَقُلِ ٱعۡمَلُواْ فَسَيَرَى ٱللَّهُ عَمَلَكُمۡ وَرَسُولُهُۥ وَٱلۡمُؤۡمِنُونَۖ وَسَتُرَدُّونَ إِلَىٰ عَٰلِمِ ٱلۡغَيۡبِ وَٱلشَّهَٰدَةِ فَيُنَبِّئُكُم بِمَا كُنتُمۡ تَعۡمَلُونَ

105. Ir sakyk (Muchammedai ﷺ): „Darykite darbus! Allahas matys jūsų darbus ir (taip pat matys) Jo Pasiuntinys ir tikintieji. Ir jūs būsite grąžinti pas Visa Žinantįjį apie nematomą ir matomą. Tada Jis praneš jums apie tai, ką jūs darydavote.“

ആയത്ത്: 106

وَءَاخَرُونَ مُرۡجَوۡنَ لِأَمۡرِ ٱللَّهِ إِمَّا يُعَذِّبُهُمۡ وَإِمَّا يَتُوبُ عَلَيۡهِمۡۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌ حَكِيمٞ

106. O kiti yra verčiami laukti Allaho Nulėmimo – nubaus Jis juos ar atleis jiems. Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 107

وَٱلَّذِينَ ٱتَّخَذُواْ مَسۡجِدٗا ضِرَارٗا وَكُفۡرٗا وَتَفۡرِيقَۢا بَيۡنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ وَإِرۡصَادٗا لِّمَنۡ حَارَبَ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥ مِن قَبۡلُۚ وَلَيَحۡلِفُنَّ إِنۡ أَرَدۡنَآ إِلَّا ٱلۡحُسۡنَىٰۖ وَٱللَّهُ يَشۡهَدُ إِنَّهُمۡ لَكَٰذِبُونَ

107. O tie, kurie pastato mečetę kaip žalą ir netikėjimą bei tam, kad suskaldytų tikinčiuosius, ir kaip atokią vietą tiems, kurie seniau kariavo prieš Allahą ir Jo Pasiuntinį (Muchammedą ﷺ), jie tikrai prisieks, kad jų ketinimai yra tik geri. Allahas liudija, kad jie, be abejonės, yra melagiai.

ആയത്ത്: 108

لَا تَقُمۡ فِيهِ أَبَدٗاۚ لَّمَسۡجِدٌ أُسِّسَ عَلَى ٱلتَّقۡوَىٰ مِنۡ أَوَّلِ يَوۡمٍ أَحَقُّ أَن تَقُومَ فِيهِۚ فِيهِ رِجَالٞ يُحِبُّونَ أَن يَتَطَهَّرُواْۚ وَٱللَّهُ يُحِبُّ ٱلۡمُطَّهِّرِينَ

108. Niekada jūs nestovėkite ten. Iš tiesų, mečetė, kurios pamatai nuo pirmosios dienos buvo iškloti ant dievobaimingumo yra vertesnė jums stovėti joje (melstis). Joje yra vyrai, kurie myli apsivalymą ir savęs ištyrinimą. Ir Allahas myli tuos, kurie daro save švarius ir tyrus [t. y. kurie apsivalo savo privačias vietas su dulkėmis (kurios turi muilo savybių) ir vandeniu nuo šlapimo ir išmatų, po to kai atsako į gamtos šauksmą].

ആയത്ത്: 109

أَفَمَنۡ أَسَّسَ بُنۡيَٰنَهُۥ عَلَىٰ تَقۡوَىٰ مِنَ ٱللَّهِ وَرِضۡوَٰنٍ خَيۡرٌ أَم مَّنۡ أَسَّسَ بُنۡيَٰنَهُۥ عَلَىٰ شَفَا جُرُفٍ هَارٖ فَٱنۡهَارَ بِهِۦ فِي نَارِ جَهَنَّمَۗ وَٱللَّهُ لَا يَهۡدِي ٱلۡقَوۡمَ ٱلظَّٰلِمِينَ

109. Argi tada tas, kuris išklojo savo pastato pamatus ant dievobaimingumo Allahui ir Jo Pamaloninimui, yra geresnis ar tas, kuris išklojo savo pastato pamatus ant neaiškios prarajos krašto, gatavo subyrėti, taip, kad jis sutrupėtų į gabalus kartu su juo į Pragaro Ugnį. Ir Allahas neveda teisingai tų, kurie yra Zalimūn (žiaurūs, smurtaujantys, išdidūs, daugiadieviai ir nusidėjėliai).

ആയത്ത്: 110

لَا يَزَالُ بُنۡيَٰنُهُمُ ٱلَّذِي بَنَوۡاْ رِيبَةٗ فِي قُلُوبِهِمۡ إِلَّآ أَن تَقَطَّعَ قُلُوبُهُمۡۗ وَٱللَّهُ عَلِيمٌ حَكِيمٌ

110. Pastatas, kurį jie pastatė, niekada nesiliaus buvęs veidmainystės ir dvejonių jų širdyse priežastimi, nebent jų širdys būtų supjaustytos į gabalus (t. y. iki jų mirties). Ir Allahas yra Visa Žinantis, Visa Išmanantis.

ആയത്ത്: 111

۞ إِنَّ ٱللَّهَ ٱشۡتَرَىٰ مِنَ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ أَنفُسَهُمۡ وَأَمۡوَٰلَهُم بِأَنَّ لَهُمُ ٱلۡجَنَّةَۚ يُقَٰتِلُونَ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ فَيَقۡتُلُونَ وَيُقۡتَلُونَۖ وَعۡدًا عَلَيۡهِ حَقّٗا فِي ٱلتَّوۡرَىٰةِ وَٱلۡإِنجِيلِ وَٱلۡقُرۡءَانِۚ وَمَنۡ أَوۡفَىٰ بِعَهۡدِهِۦ مِنَ ٱللَّهِۚ فَٱسۡتَبۡشِرُواْ بِبَيۡعِكُمُ ٱلَّذِي بَايَعۡتُم بِهِۦۚ وَذَٰلِكَ هُوَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

111. Iš tiesų, Allahas nusipirko iš tikinčiųjų jų gyvybes ir jų turtą už (kainą) tai, kad jie būtų Rojuje. Jie kovoja vardan Allaho, taigi jie žudė (kitus) ir yra žudomi. Tai teisingas pažadas, įpareigojantis Jį Taurate (Toroje) ir Indžylyje (Evangelijoje) ir Korane. Ir kas yra teisingesnis savo susitarimui nei Allahas? Taigi, džiaukitės sandoriu, kurį sudarėte. Tai yra didžiausia sėkmė.

ആയത്ത്: 112

ٱلتَّٰٓئِبُونَ ٱلۡعَٰبِدُونَ ٱلۡحَٰمِدُونَ ٱلسَّٰٓئِحُونَ ٱلرَّٰكِعُونَ ٱلسَّٰجِدُونَ ٱلۡأٓمِرُونَ بِٱلۡمَعۡرُوفِ وَٱلنَّاهُونَ عَنِ ٱلۡمُنكَرِ وَٱلۡحَٰفِظُونَ لِحُدُودِ ٱللَّهِۗ وَبَشِّرِ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ

112. (Tikintieji, kurių gyvybes Allahas nusipirko yra) tie, kurie atsigręžia į Allahą atgailoje (nuo daugiadievystės ir veidmainystės ir t.t.), kurie garbina (Jį), kurie šlovina (Jį), kurie pasninkauja (arba išeina vardan Allaho), kurie lenkiasi (maldoje), kurie sukniumba (maldoje), kurie įsako (žmonėms) Al-Maruf (t. y. islamiškąjį monoteizmą ir visa, ką islamas įsakė) ir draudžia (žmonėms) Al-Munkar (t. y. netikėjimą, visų rūšių daugiadievystę ir visa, ką islamas uždraudė), ir kurie laikosi Allaho nustatytų ribų (daro tai, ką Allahas įsakė ir susilaiko nuo visų rūšių nuodėmių ir blogų darbų, kuriuos Allahas uždraudė). Ir perduokite geras žinias tikintiesiems.

ആയത്ത്: 113

مَا كَانَ لِلنَّبِيِّ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُوٓاْ أَن يَسۡتَغۡفِرُواْ لِلۡمُشۡرِكِينَ وَلَوۡ كَانُوٓاْ أُوْلِي قُرۡبَىٰ مِنۢ بَعۡدِ مَا تَبَيَّنَ لَهُمۡ أَنَّهُمۡ أَصۡحَٰبُ ٱلۡجَحِيمِ

113. (Nedera) Pranašui ir tiems, kurie tiki, prašyti Allaho Atleidimo Mušrikūn (daugiadieviams, stabmeldžiams, pagonims, netikintiesiems Allaho Vienumą), net jei jie būtų iš giminaičių, po to, kai jiems tapo aišku, kad jie yra Ugnies gyventojai (nes jie mirė netikėdami).

ആയത്ത്: 114

وَمَا كَانَ ٱسۡتِغۡفَارُ إِبۡرَٰهِيمَ لِأَبِيهِ إِلَّا عَن مَّوۡعِدَةٖ وَعَدَهَآ إِيَّاهُ فَلَمَّا تَبَيَّنَ لَهُۥٓ أَنَّهُۥ عَدُوّٞ لِّلَّهِ تَبَرَّأَ مِنۡهُۚ إِنَّ إِبۡرَٰهِيمَ لَأَوَّٰهٌ حَلِيمٞ

114. Ir Ibrahimo (Abraomo) maldavimas (Allaho) atleidimo savo tėvui buvo tik dėl pažado, kurį jis [Ibrahimas (Abraomas)] davė jam (savo tėvui). Tačiau kai jam [Ibrahimui (Abraomui)] tapo aišku, kad jis (jo tėvas) yra Allaho priešas, jis atsiribojo nuo jo. Iš tiesų, Ibrahimas (Abraomas) buvo Lauva (tas, kuris nuolankiai maldauja Allaho, garbina Jį ir dažnai Jį prisimena) ir buvo pakantus.

ആയത്ത്: 115

وَمَا كَانَ ٱللَّهُ لِيُضِلَّ قَوۡمَۢا بَعۡدَ إِذۡ هَدَىٰهُمۡ حَتَّىٰ يُبَيِّنَ لَهُم مَّا يَتَّقُونَۚ إِنَّ ٱللَّهَ بِكُلِّ شَيۡءٍ عَلِيمٌ

115. Ir Allahas niekada nepaklaidins žmonių po to, kai Jis juos išvedė (į teisingą kelią), iki tol, kol Jis išaiškins jiems tai, ko jie turėtų vengti. Iš tiesų, Allahas yra Visa Žinantis apie viską.

ആയത്ത്: 116

إِنَّ ٱللَّهَ لَهُۥ مُلۡكُ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِۖ يُحۡيِۦ وَيُمِيتُۚ وَمَا لَكُم مِّن دُونِ ٱللَّهِ مِن وَلِيّٖ وَلَا نَصِيرٖ

116. Iš tiesų, Allahas! Jam priklauso dangų ir žemės karalystė, Jis suteikia gyvenimą ir Jis sukelia mirtį. Ir be Allaho jūs neturite nei Vali (gynėjo arba globėjo), nei padėjėjo.

ആയത്ത്: 117

لَّقَد تَّابَ ٱللَّهُ عَلَى ٱلنَّبِيِّ وَٱلۡمُهَٰجِرِينَ وَٱلۡأَنصَارِ ٱلَّذِينَ ٱتَّبَعُوهُ فِي سَاعَةِ ٱلۡعُسۡرَةِ مِنۢ بَعۡدِ مَا كَادَ يَزِيغُ قُلُوبُ فَرِيقٖ مِّنۡهُمۡ ثُمَّ تَابَ عَلَيۡهِمۡۚ إِنَّهُۥ بِهِمۡ رَءُوفٞ رَّحِيمٞ

117. Allahas atleido Pranašui ( ﷺ), Muhadžirūn (musulmonams išeiviams, kurie paliko savo namus ir atvyko į Mediną) ir Ansar (Medinos musulmonams), kurie sekė juo (Muchammedu ﷺ) nelaimių metu (Tabūk žygio metu), po to, kai dalies jų širdys beveik nuklydo (nuo Teisingo Kelio), tačiau Jis priėmė jų atgailą. Iš tiesų, Jis jiems visiškai Geranoriškas, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 118

وَعَلَى ٱلثَّلَٰثَةِ ٱلَّذِينَ خُلِّفُواْ حَتَّىٰٓ إِذَا ضَاقَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡأَرۡضُ بِمَا رَحُبَتۡ وَضَاقَتۡ عَلَيۡهِمۡ أَنفُسُهُمۡ وَظَنُّوٓاْ أَن لَّا مَلۡجَأَ مِنَ ٱللَّهِ إِلَّآ إِلَيۡهِ ثُمَّ تَابَ عَلَيۡهِمۡ لِيَتُوبُوٓاْۚ إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ

118. Ir (Jis taip pat atleido) trims [neprisijungusiems prie Tabūk žygio, kurių reikalą (Pranašas ﷺ) atidėjo] (dėl Allaho Sprendimo) iki tol, kol jiems žemė, plati kokia ji yra, buvo susiaurinta ir jie patys sau buvo susiaurinti, ir jie suvokė, kad nėra pabėgimo nuo Allaho ir nėra prieglobsčio, tik pas Jį. Tada, Jis atleido jiems (priėmė jų atgailą), kad jie maldautų Jo atleidimo [atgailautų (Jam)]. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis.

ആയത്ത്: 119

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ ٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَكُونُواْ مَعَ ٱلصَّٰدِقِينَ

119. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir būkite su tais, kurie yra teisingi (žodžiais ir veiksmais).

ആയത്ത്: 120

مَا كَانَ لِأَهۡلِ ٱلۡمَدِينَةِ وَمَنۡ حَوۡلَهُم مِّنَ ٱلۡأَعۡرَابِ أَن يَتَخَلَّفُواْ عَن رَّسُولِ ٱللَّهِ وَلَا يَرۡغَبُواْ بِأَنفُسِهِمۡ عَن نَّفۡسِهِۦۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ لَا يُصِيبُهُمۡ ظَمَأٞ وَلَا نَصَبٞ وَلَا مَخۡمَصَةٞ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَلَا يَطَـُٔونَ مَوۡطِئٗا يَغِيظُ ٱلۡكُفَّارَ وَلَا يَنَالُونَ مِنۡ عَدُوّٖ نَّيۡلًا إِلَّا كُتِبَ لَهُم بِهِۦ عَمَلٞ صَٰلِحٌۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

120. Nederėjo Medinos žmonėms ir beduinams iš kaimynystės likti Allaho Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ) užnugaryje (kai buvo kovojama vardan Allaho) ir (nederėjo jiems) teikti pirmenybę savo pačių gyvybėms vietoj jo gyvybės. Tai todėl, kad nei jie kenčia troškulį, nei nuovargį, nei alkį vardan Allaho, nei jie imasi kokių priemonių sukelti netikinčiųjų pyktį, nei sukelti priešui kokių nors nuostolių, bet tai užrašyta į jų sąskaitą kaip teisingas darbas. Iš tiesų, Allahas nešvaisto Al-Muhsinūn atlygio. ^[3]

[3] Muhsinūn: gera darantieji, t. y. tie, kurie daro gerus darbus vien tik dėl Allaho, nesiekdami pasirodyti prieš kitus ar būti giriami ar išgarsėti ir t. t., ir jie daro juos pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunną (teisines tradicijas).

ആയത്ത്: 121

وَلَا يُنفِقُونَ نَفَقَةٗ صَغِيرَةٗ وَلَا كَبِيرَةٗ وَلَا يَقۡطَعُونَ وَادِيًا إِلَّا كُتِبَ لَهُمۡ لِيَجۡزِيَهُمُ ٱللَّهُ أَحۡسَنَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

121. Nei jie leidžia ką nors (vardan Allaho) – mažai ar daug – nei peržengia slėnį, bet tai užrašyta į jų sąskaitą, kad Allahas atlygins jiems geriausiu už tą, ką jie darydavo (t. y. Allahas atlygins už jų gerus darbus pagal jų geriausių darbų, kuriuos darydavo geriausiu būdu, atlygį). ^[4]

[4] Islamas sunaikina visus buvusius blogus darbus, kaip ir išsikėlimas (vardan Allaho) bei Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką). (Sahih Muslim, 1 tomas, 52 skyrius, 18 p.).

ആയത്ത്: 122

۞ وَمَا كَانَ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ لِيَنفِرُواْ كَآفَّةٗۚ فَلَوۡلَا نَفَرَ مِن كُلِّ فِرۡقَةٖ مِّنۡهُمۡ طَآئِفَةٞ لِّيَتَفَقَّهُواْ فِي ٱلدِّينِ وَلِيُنذِرُواْ قَوۡمَهُمۡ إِذَا رَجَعُوٓاْ إِلَيۡهِمۡ لَعَلَّهُمۡ يَحۡذَرُونَ

122. Ir ne (nedera) tikintiesiems eiti kovoti (džihad) visiems kartu. Iš kiekvienos jų kariuomenės, tik dalis turi išeiti, kad tie (kurie lieka užnugaryje) gautų (islamo) religinius pamokymus ir kad jie perspėtų savo žmones, kai jie pas juos grįš, kad jie saugotųsi (blogio).

ആയത്ത്: 123

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ قَٰتِلُواْ ٱلَّذِينَ يَلُونَكُم مِّنَ ٱلۡكُفَّارِ وَلۡيَجِدُواْ فِيكُمۡ غِلۡظَةٗۚ وَٱعۡلَمُوٓاْ أَنَّ ٱللَّهَ مَعَ ٱلۡمُتَّقِينَ

123. O jūs, kurie tikite, kovokite su tais netikinčiaisiais, kurie arti, ir leiskite jiems patirti jūsų šiurkštumą. Ir žinokite, kad Allahas yra su tais, kurie yra Al-Mutakūn (dievobaimingieji – žr. ają 2:2).

ആയത്ത്: 124

وَإِذَا مَآ أُنزِلَتۡ سُورَةٞ فَمِنۡهُم مَّن يَقُولُ أَيُّكُمۡ زَادَتۡهُ هَٰذِهِۦٓ إِيمَٰنٗاۚ فَأَمَّا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ فَزَادَتۡهُمۡ إِيمَٰنٗا وَهُمۡ يَسۡتَبۡشِرُونَ

124. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), kai kurie iš jų (veidmainių) sako: „Kieno iš jūsų Tikėjimas išaugo dėl jos?“ O tiems, kurie tiki, ji padidino jų Tikėjimą ir jie džiaugiasi.

ആയത്ത്: 125

وَأَمَّا ٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ فَزَادَتۡهُمۡ رِجۡسًا إِلَىٰ رِجۡسِهِمۡ وَمَاتُواْ وَهُمۡ كَٰفِرُونَ

125. Tačiau tiems, kurių širdyse (abejonės, netikėjimo ir veidmainystės) liga, tai papildys jų įtarumą, netikėjimą ir abejonę. Ir jie miršta būdami netikinčiaisiais.

ആയത്ത്: 126

أَوَلَا يَرَوۡنَ أَنَّهُمۡ يُفۡتَنُونَ فِي كُلِّ عَامٖ مَّرَّةً أَوۡ مَرَّتَيۡنِ ثُمَّ لَا يَتُوبُونَ وَلَا هُمۡ يَذَّكَّرُونَ

126. Argi nemato jie, kad yra išbandomi kartą arba du kasmet (skirtingomis nelaimėmis, ligomis, badu)? Ir vis tiek, jie neatsigręžia į atgailavimą, anei išmoksta pamoką (iš to).

ആയത്ത്: 127

وَإِذَا مَآ أُنزِلَتۡ سُورَةٞ نَّظَرَ بَعۡضُهُمۡ إِلَىٰ بَعۡضٍ هَلۡ يَرَىٰكُم مِّنۡ أَحَدٖ ثُمَّ ٱنصَرَفُواْۚ صَرَفَ ٱللَّهُ قُلُوبَهُم بِأَنَّهُمۡ قَوۡمٞ لَّا يَفۡقَهُونَ

127. Ir kaskart, kai nusileidžia sūra (Korano skyrius), jie žiūri vienas į kitą (sakydami): „Ar kas nors tave mato?“ Tada jie nusigręžia. Allahas nugręžė jų širdis (nuo šviesos), nes jie yra žmonės, kurie nesupranta.

ആയത്ത്: 128

لَقَدۡ جَآءَكُمۡ رَسُولٞ مِّنۡ أَنفُسِكُمۡ عَزِيزٌ عَلَيۡهِ مَا عَنِتُّمۡ حَرِيصٌ عَلَيۡكُم بِٱلۡمُؤۡمِنِينَ رَءُوفٞ رَّحِيمٞ

128. Iš tiesų, atėjo pas jus Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) iš jūsų pačių tarpo (t. y. kurį jūs gerai žinote). Jį liūdina, jei jūs patirtumėte kokią nors skriaudą ar sunkumą. Jis (Muchammedas ﷺ) nerimauja dėl jūsų (kad jūs būtumėte teisingai vedami, atgailautumėte Allahui ir maldautumėte Jo atleisti ir dovanoti už jūsų nuodėmes tam, kad įžengtumėte į Rojų ir būtumėte išgelbėti nuo Pragaro Ugnies bausmės). Tikintiesiems (jis ﷺ yra) užjaučiantis, malonus ir gailestingas.

ആയത്ത്: 129

فَإِن تَوَلَّوۡاْ فَقُلۡ حَسۡبِيَ ٱللَّهُ لَآ إِلَٰهَ إِلَّا هُوَۖ عَلَيۡهِ تَوَكَّلۡتُۖ وَهُوَ رَبُّ ٱلۡعَرۡشِ ٱلۡعَظِيمِ

129. Tačiau jei jie nusigręžia, sakyk (Muchammedai ﷺ): „Allahas yra pakankamas man. La ilaha illa Huva (niekas neturi teisės būti garbinamas, išskyrus Jį). Juo aš pasitikiu ir Jis yra Galingojo Sosto Viešpats.