د معناګانو ژباړه سورت انبیاء - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 326 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 45

قُلۡ إِنَّمَآ أُنذِرُكُم بِٱلۡوَحۡيِۚ وَلَا يَسۡمَعُ ٱلصُّمُّ ٱلدُّعَآءَ إِذَا مَا يُنذَرُونَ

45. Sakyk (Muchammedai ﷺ): „Aš įspėju jus tik apreiškimu (iš Allaho, o ne religijos mokslininkų ar kitų nuomonės). Tačiau kurti (kurie aklai seka religijos mokslininkais ir kitais) negirdės kvietimo, (netgi) kai jie yra perspėjami [t. y. reikia sekti tik Koranu ir Sunna (teisinėmis tradicijomis, įsakymais, garbinimo būdais, Pranašo Muchammedo ﷺ žodžiais, kaip elgėsi Pranašo ﷺ kompanjonai)].

آیت: 46

وَلَئِن مَّسَّتۡهُمۡ نَفۡحَةٞ مِّنۡ عَذَابِ رَبِّكَ لَيَقُولُنَّ يَٰوَيۡلَنَآ إِنَّا كُنَّا ظَٰلِمِينَ

46. Ir jei tavo Viešpaties Kančios dvelksmas (nedidelė nelaimė) palies juos, jie tikrai verks: „Vargas mums, iš tiesų mes buvome Zalimūn (daugiadieviai ir bloga darantys).“

آیت: 47

وَنَضَعُ ٱلۡمَوَٰزِينَ ٱلۡقِسۡطَ لِيَوۡمِ ٱلۡقِيَٰمَةِ فَلَا تُظۡلَمُ نَفۡسٞ شَيۡـٔٗاۖ وَإِن كَانَ مِثۡقَالَ حَبَّةٖ مِّنۡ خَرۡدَلٍ أَتَيۡنَا بِهَاۗ وَكَفَىٰ بِنَا حَٰسِبِينَ

47. Ir Mes nustatysime teisingumo pusiausvyrą Prikėlimo Dieną, tada su niekuo nebus elgiamasi neteisingai niekame. Ir jei bus nors garstyčios sėklos svoris, Mes jį atnešime. Ir Pakankami Mes esame atsiskaityti.

آیت: 48

وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَا مُوسَىٰ وَهَٰرُونَ ٱلۡفُرۡقَانَ وَضِيَآءٗ وَذِكۡرٗا لِّلۡمُتَّقِينَ

48. Ir iš tiesų, Mes suteikėme Mūsai (Mozei) ir Harūnui (Aronui) kriterijus (teisingo ir klaidingo), ir spindinčią šviesą [t. y. Tauratą (Torą)] ir Priminimą Al-Mutakūn (dievobaimingiesiems – žr. ają 2:2),

آیت: 49

ٱلَّذِينَ يَخۡشَوۡنَ رَبَّهُم بِٱلۡغَيۡبِ وَهُم مِّنَ ٱلسَّاعَةِ مُشۡفِقُونَ

49. tiems, kurie bijo savo Viešpaties Jo nematydami, ir jie bijo Valandos.

آیت: 50

وَهَٰذَا ذِكۡرٞ مُّبَارَكٌ أَنزَلۡنَٰهُۚ أَفَأَنتُمۡ لَهُۥ مُنكِرُونَ

50. Ir tai yra palaimintas Priminimas (Koranas), kurį Mes nuleidome: ar tada tu (išdrįsi) neigsi jį?

آیت: 51

۞ وَلَقَدۡ ءَاتَيۡنَآ إِبۡرَٰهِيمَ رُشۡدَهُۥ مِن قَبۡلُ وَكُنَّا بِهِۦ عَٰلِمِينَ

51. Ir iš tiesų Mes suteikėme kadaise Ibrahimui (Abraomui) jo (dalį) teisingo vedimo, ir Mes buvome Gerai Žinantys jį (jo tikėjimą Allaho Vienumą).

آیت: 52

إِذۡ قَالَ لِأَبِيهِ وَقَوۡمِهِۦ مَا هَٰذِهِ ٱلتَّمَاثِيلُ ٱلَّتِيٓ أَنتُمۡ لَهَا عَٰكِفُونَ

52. Kai jis sakė savo tėvui ir savo žmonėms: „Kas yra tie stabai, kuriems jūs pasišventę?“

آیت: 53

قَالُواْ وَجَدۡنَآ ءَابَآءَنَا لَهَا عَٰبِدِينَ

53. Jie sakė: „Mes radome savo tėvus juos garbinančius.“

آیت: 54

قَالَ لَقَدۡ كُنتُمۡ أَنتُمۡ وَءَابَآؤُكُمۡ فِي ضَلَٰلٖ مُّبِينٖ

54. Jis tarė: „Iš tiesų, jūs ir jūsų tėvai buvo didelėje klaidoje.“

آیت: 55

قَالُوٓاْ أَجِئۡتَنَا بِٱلۡحَقِّ أَمۡ أَنتَ مِنَ ٱللَّٰعِبِينَ

55. Jie sakė: „Ar atnešei mums tiesą ar esi vienas iš tų, kurie šaiposi?“

آیت: 56

قَالَ بَل رَّبُّكُمۡ رَبُّ ٱلسَّمَٰوَٰتِ وَٱلۡأَرۡضِ ٱلَّذِي فَطَرَهُنَّ وَأَنَا۠ عَلَىٰ ذَٰلِكُم مِّنَ ٱلشَّٰهِدِينَ

56. Jis tarė: „Ne, jūsų Viešpats yra dangų ir žemės Viešpats, Kuris sukūrė juos ir tam aš esu vienas iš liudininkų.“

آیت: 57

وَتَٱللَّهِ لَأَكِيدَنَّ أَصۡنَٰمَكُم بَعۡدَ أَن تُوَلُّواْ مُدۡبِرِينَ

57. „Ir prisiekiu Allahu, aš surengsiu planą (sunakinti) jūsų stabus, po to kai jūs nuklydote ir nusigręžėte.“