د معناګانو ژباړه سورت عنکبوت - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 400 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 31

وَلَمَّا جَآءَتۡ رُسُلُنَآ إِبۡرَٰهِيمَ بِٱلۡبُشۡرَىٰ قَالُوٓاْ إِنَّا مُهۡلِكُوٓاْ أَهۡلِ هَٰذِهِ ٱلۡقَرۡيَةِۖ إِنَّ أَهۡلَهَا كَانُواْ ظَٰلِمِينَ

31. Ir kai Mūsų Pasiuntiniai atėjo pas Ibrahimą (Abraomą) su geromis žiniomis, jie tarė: „Iš tiesų, mes ketiname sunaikinti šio [Lūto (Loto)] miesto žmones (t. y. Sodomo miestą Palestinoje). Tikrai, jo žmonės buvo Zalimūn [bloga darantieji, daugiadieviai, nepaklusnūs Allahui, kurie atmetė savo Pasiutninį Lūtą (Lotą)].“

آیت: 32

قَالَ إِنَّ فِيهَا لُوطٗاۚ قَالُواْ نَحۡنُ أَعۡلَمُ بِمَن فِيهَاۖ لَنُنَجِّيَنَّهُۥ وَأَهۡلَهُۥٓ إِلَّا ٱمۡرَأَتَهُۥ كَانَتۡ مِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ

32. Ibrahimas (Abraomas) tarė: „Tačiau jame yra Lūtas (Lotas).“ Jis tarė: „Mes geriau žinome, kas jame yra. Mes tikrai išgelbėsime jį [Lūtą (Lotą)] ir jo šeimą, išskyrus jo žmoną – ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta kartu su tais, kurie bus sunaikinti iš jos tautos).“

آیت: 33

وَلَمَّآ أَن جَآءَتۡ رُسُلُنَا لُوطٗا سِيٓءَ بِهِمۡ وَضَاقَ بِهِمۡ ذَرۡعٗاۖ وَقَالُواْ لَا تَخَفۡ وَلَا تَحۡزَنۡ إِنَّا مُنَجُّوكَ وَأَهۡلَكَ إِلَّا ٱمۡرَأَتَكَ كَانَتۡ مِنَ ٱلۡغَٰبِرِينَ

33. O kai Mūsų Pasiuntiniai atėjo pas Lūtą (Lotą), jis nuliūdo dėl jų ir pasijautė nepatogiai dėl jų. Jie tarė: „Nebijok ir neliūdėk. Iš tiesų, mes išgelbėsime tave ir tavo šeimą, išskyrus tavo žmoną - ji bus iš tų, kurie lieka užnugaryje (t. y. ji bus sunaikinta kartu su tais, kurie bus sunaikinti iš jos tautos).“

آیت: 34

إِنَّا مُنزِلُونَ عَلَىٰٓ أَهۡلِ هَٰذِهِ ٱلۡقَرۡيَةِ رِجۡزٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِ بِمَا كَانُواْ يَفۡسُقُونَ

34. Iš tiesų, mes ketiname užtraukti ant šio miesto žmonių didžiulę kančią iš dangaus, nes jie buvo maištingi (prieš Allaho Įsakymą).“

آیت: 35

وَلَقَد تَّرَكۡنَا مِنۡهَآ ءَايَةَۢ بَيِّنَةٗ لِّقَوۡمٖ يَعۡقِلُونَ

35. Ir tikrai Mes palikome iš to aiškių Ajat (pamoką ir perspėjimą ir ženklą – vieta, kurioje dabar yra Negyvoji jūra Palestinoje) ^[2] tautai, kurie supranta.

[2] Žr. Ibn Kathir istorijos knygą „Pranašų istorijos“ .

آیت: 36

وَإِلَىٰ مَدۡيَنَ أَخَاهُمۡ شُعَيۡبٗا فَقَالَ يَٰقَوۡمِ ٱعۡبُدُواْ ٱللَّهَ وَٱرۡجُواْ ٱلۡيَوۡمَ ٱلۡأٓخِرَ وَلَا تَعۡثَوۡاْ فِي ٱلۡأَرۡضِ مُفۡسِدِينَ

36. O Madjano (Midian) (žmonėms) Mes siuntėme jų brolį Šuaibą. Jis sakė: „Mano žmonės, garbinkite Allahą (Vienintelį) ir tikėkitės (atlygio už gerus darbus, garbinant Allahą Vienintelį) paskutinę Dieną (t. y. Prikėlimo Dieną) ir nedarykite žemėje piktadarybių kaip Mufsidūn (tie, kurie darė sunkius nusikaltimus, engėjai, tironai, piktadarybių darytojai, ištvirkėliai).

آیت: 37

فَكَذَّبُوهُ فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلرَّجۡفَةُ فَأَصۡبَحُواْ فِي دَارِهِمۡ جَٰثِمِينَ

37. Ir jie atmetė jį [Šuaibą], „taigi juos apėmė žemės drebėjimas, ir jie sukniubo (mirę) savo būstuose.

آیت: 38

وَعَادٗا وَثَمُودَاْ وَقَد تَّبَيَّنَ لَكُم مِّن مَّسَٰكِنِهِمۡۖ وَزَيَّنَ لَهُمُ ٱلشَّيۡطَٰنُ أَعۡمَٰلَهُمۡ فَصَدَّهُمۡ عَنِ ٱلسَّبِيلِ وَكَانُواْ مُسۡتَبۡصِرِينَ

38. Ir Ad ir Samud (žmonės)! Ir iš tiesų (jų sunaikinimas) yra aiškiai matomas jums iš jų (sugriautų) buveinių. Šaitan (Šėtonas) padarė jų veiksmus atrodančius teisingais jiems ir nugręžė juos nuo (Teisingo) Kelio, nors jie buvo protingi.