د معناګانو ژباړه سورت توبه - لیتوانیایي ژباړه - د رواد الترجمة مرکز - د مخ نمبر 201 - د قرآن کریم دائرة المعارف

آیت: 87

رَضُواْ بِأَن يَكُونُواْ مَعَ ٱلۡخَوَالِفِ وَطُبِعَ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَفۡقَهُونَ

87. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose). Jų širdys yra užantspauduotos (nuo viso gėrio ir teisingo vedimo), taigi, jie nesupranta.

آیت: 88

لَٰكِنِ ٱلرَّسُولُ وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ مَعَهُۥ جَٰهَدُواْ بِأَمۡوَٰلِهِمۡ وَأَنفُسِهِمۡۚ وَأُوْلَٰٓئِكَ لَهُمُ ٱلۡخَيۡرَٰتُۖ وَأُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡمُفۡلِحُونَ

88. Tačiau Pasiuntinys (Muchammedas ﷺ) ir tie, kurie patikėjo su juo (islamiškąjį monoteizmą), stengėsi stipriai ir kovojo savo turtu ir savo gyvybėmis (vardan Allaho). Tokie yra tie, kuriems yra geri dalykai, ir jie bus sėkmingieji.

آیت: 89

أَعَدَّ ٱللَّهُ لَهُمۡ جَنَّٰتٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهَا ٱلۡأَنۡهَٰرُ خَٰلِدِينَ فِيهَاۚ ذَٰلِكَ ٱلۡفَوۡزُ ٱلۡعَظِيمُ

89. Jiems Allahas paruošė Sodus (Rojų), po kuriais teka upės, gyventi tenais amžinai. Tai yra didžiausia sėkmė.

آیت: 90

وَجَآءَ ٱلۡمُعَذِّرُونَ مِنَ ٱلۡأَعۡرَابِ لِيُؤۡذَنَ لَهُمۡ وَقَعَدَ ٱلَّذِينَ كَذَبُواْ ٱللَّهَ وَرَسُولَهُۥۚ سَيُصِيبُ ٱلَّذِينَ كَفَرُواْ مِنۡهُمۡ عَذَابٌ أَلِيمٞ

90. O tie iš beduinų, kurie teisinosi, atėjo (pas tave, Pranaše ﷺ), prašydami tavo leidimo atleisti juos (nuo mūšio), ir tie, kurie melavo Allahui ir Jo Pasiuntiniui, sėdėjo namie (neprašydami tam leidimo). Skausminga kančia pačiups tuos iš jų, kurie netiki.

آیت: 91

لَّيۡسَ عَلَى ٱلضُّعَفَآءِ وَلَا عَلَى ٱلۡمَرۡضَىٰ وَلَا عَلَى ٱلَّذِينَ لَا يَجِدُونَ مَا يُنفِقُونَ حَرَجٌ إِذَا نَصَحُواْ لِلَّهِ وَرَسُولِهِۦۚ مَا عَلَى ٱلۡمُحۡسِنِينَ مِن سَبِيلٖۚ وَٱللَّهُ غَفُورٞ رَّحِيمٞ

91. Nėra jokios kaltės tiems, kurie yra silpni ar sergantys arba kurie neranda išteklių leisti [šventoje kovoje (džihade)], jei jie yra nuoširdūs ir atsidavę (pareigoms) Allahui ir Jo Pasiuntiniui. Jokių pagrindų (nepasitenkinimui) negali būti prieš Muhsinūn (gera darančiuosius – žr. ajos 9:120 išnašą). Ir Allahas yra Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

آیت: 92

وَلَا عَلَى ٱلَّذِينَ إِذَا مَآ أَتَوۡكَ لِتَحۡمِلَهُمۡ قُلۡتَ لَآ أَجِدُ مَآ أَحۡمِلُكُمۡ عَلَيۡهِ تَوَلَّواْ وَّأَعۡيُنُهُمۡ تَفِيضُ مِنَ ٱلدَّمۡعِ حَزَنًا أَلَّا يَجِدُواْ مَا يُنفِقُونَ

92. Nei (yra kokia nors kaltė) tiems, kurie atėjo pas tave, kad suteiktum jojamuosius arklius. Kai tu atsakei: „Aš negaliu rasti jojamųjų arklių jums.“ jie apsigręžė, o jų akys plūdo sielvarto ašaromis dėl to, kad jie negalėjo rasti nieko, ką galėtų išleisti (džihadui).

آیت: 93

۞ إِنَّمَا ٱلسَّبِيلُ عَلَى ٱلَّذِينَ يَسۡتَـٔۡذِنُونَكَ وَهُمۡ أَغۡنِيَآءُۚ رَضُواْ بِأَن يَكُونُواْ مَعَ ٱلۡخَوَالِفِ وَطَبَعَ ٱللَّهُ عَلَىٰ قُلُوبِهِمۡ فَهُمۡ لَا يَعۡلَمُونَ

93. Pagrindas (nepasitenkinimui) yra tik prieš tuos, kurie yra turtingi, ir vis tiek prašo atleidimo. Jie nori būti su tais (moterimis), kurie sėdi užnugaryje (namuose) ir Allahas užantspaudavo jų širdis (visam gėriui ir teisingam vedimui) tam, kad jie nesužinotų (ką jie praranda).