අර්ථ කථනය පරිච්ඡේදය අල් ඉස්රා - ලිතුවේනියානු පරිවර්තනය - රුව්වාද් පරිවර්තන මධ්‍යස්ථානය - පිටු අංක 283 - පාරිශුද්ධ අල් කුර්ආනයේ විශ්ව කෝෂය

වාක්‍යය: 8

عَسَىٰ رَبُّكُمۡ أَن يَرۡحَمَكُمۡۚ وَإِنۡ عُدتُّمۡ عُدۡنَاۚ وَجَعَلۡنَا جَهَنَّمَ لِلۡكَٰفِرِينَ حَصِيرًا

8. „Gali būti, kad jūsų Viešpats parodys jums gailestingumą, tačiau jei jūs sugrįžite (prie nuodėmių), Mes grįšime (prie Mūsų Bausmės). Ir Mes padarėme Pragarą kalėjimu netikintiesiems.“

වාක්‍යය: 9

إِنَّ هَٰذَا ٱلۡقُرۡءَانَ يَهۡدِي لِلَّتِي هِيَ أَقۡوَمُ وَيُبَشِّرُ ٱلۡمُؤۡمِنِينَ ٱلَّذِينَ يَعۡمَلُونَ ٱلصَّٰلِحَٰتِ أَنَّ لَهُمۡ أَجۡرٗا كَبِيرٗا

9. Iš tiesų, šis Koranas veda į tai, kas teisingiausia ir suteikia geras žinias tikintiesiems (Allaho Vienumą ir Jo Pasiuntinį Muchammedą ﷺ ), kurie daro teisingus darbus, kad jie gaus didį atlyginimą (Rojų).

වාක්‍යය: 10

وَأَنَّ ٱلَّذِينَ لَا يُؤۡمِنُونَ بِٱلۡأٓخِرَةِ أَعۡتَدۡنَا لَهُمۡ عَذَابًا أَلِيمٗا

10. Ir kad tie, kurie netiki Amžinybę, jiems Mes paruošėme skausmingą kančią (Pragarą).

වාක්‍යය: 11

وَيَدۡعُ ٱلۡإِنسَٰنُ بِٱلشَّرِّ دُعَآءَهُۥ بِٱلۡخَيۡرِۖ وَكَانَ ٱلۡإِنسَٰنُ عَجُولٗا

11. Ir žmogus šaukiasi (Allaho) dėl blogio taip pat kaip jis šaukiasi (Allaho) dėl gėrio, ir žmogus yra visada skubotas (t. y. jei jis ant ko nors pyksta, jis šaukiasi (sakydamas): „O Allahe, prakeik jį", tačiau tai neturėtų būti daroma, bet reikėtų būti kantriam).

වාක්‍යය: 12

وَجَعَلۡنَا ٱلَّيۡلَ وَٱلنَّهَارَ ءَايَتَيۡنِۖ فَمَحَوۡنَآ ءَايَةَ ٱلَّيۡلِ وَجَعَلۡنَآ ءَايَةَ ٱلنَّهَارِ مُبۡصِرَةٗ لِّتَبۡتَغُواْ فَضۡلٗا مِّن رَّبِّكُمۡ وَلِتَعۡلَمُواْ عَدَدَ ٱلسِّنِينَ وَٱلۡحِسَابَۚ وَكُلَّ شَيۡءٖ فَصَّلۡنَٰهُ تَفۡصِيلٗا

12. Ir Mes paskyrėme naktį ir dieną kaip du ženklus. Tad, Mes išpildėme nakties ženklą (su tamsa), o dienos ženklą padarėme apšviečiantį, tam, kad jūs prašytumėte dosnumo iš Savo Viešpaties, ir kad jūs žinotumėte metų skaičių ir atsiskaitymą. Ir Mes paaiškinome viską (detaliai) pilnu išaiškinimu.

වාක්‍යය: 13

وَكُلَّ إِنسَٰنٍ أَلۡزَمۡنَٰهُ طَٰٓئِرَهُۥ فِي عُنُقِهِۦۖ وَنُخۡرِجُ لَهُۥ يَوۡمَ ٱلۡقِيَٰمَةِ كِتَٰبٗا يَلۡقَىٰهُ مَنشُورًا

13. Ir Mes pritvirtinome kiekvieno žmogaus darbus prie jo kaklo ir Prikėlimo dieną Mes parodysime jam knygą, kuri jam bus plačiai atverta.

වාක්‍යය: 14

ٱقۡرَأۡ كِتَٰبَكَ كَفَىٰ بِنَفۡسِكَ ٱلۡيَوۡمَ عَلَيۡكَ حَسِيبٗا

14. (Jam bus pasakyta): „Skaityk savo knygą. Tu pats esi pakankamas sau kaip skaičiuotojas prieš save šią Dieną.“

වාක්‍යය: 15

مَّنِ ٱهۡتَدَىٰ فَإِنَّمَا يَهۡتَدِي لِنَفۡسِهِۦۖ وَمَن ضَلَّ فَإِنَّمَا يَضِلُّ عَلَيۡهَاۚ وَلَا تَزِرُ وَازِرَةٞ وِزۡرَ أُخۡرَىٰۗ وَمَا كُنَّا مُعَذِّبِينَ حَتَّىٰ نَبۡعَثَ رَسُولٗا

15. Kas elgiasi teisingai, tada jis elgiasi teisingai tik dėl savęs paties. O kas nuklysta, tada jis nuklysta savo nuostoliui. Nė vienas, apsunkintas našta, negali pakelti kito naštos. Ir Mes niekada nebaudžiame tol, kol neatsiunčiame Pasiuntinio (kad jis perspėtų).

වාක්‍යය: 16

وَإِذَآ أَرَدۡنَآ أَن نُّهۡلِكَ قَرۡيَةً أَمَرۡنَا مُتۡرَفِيهَا فَفَسَقُواْ فِيهَا فَحَقَّ عَلَيۡهَا ٱلۡقَوۡلُ فَدَمَّرۡنَٰهَا تَدۡمِيرٗا

16. Ir kai Mes nusprendžiame sunaikinti miestą (gyventojus), Mes (pirmiausia) siunčiame aiškų įsakymą (paklusti Allahui ir būti teisingiems) tiems iš jų, kurie gyvena prabangoje. Tada, jie tame nusižengia, ir taip (bausmės) žodis tam (jiems) yra pateisinamas. Tada Mes sunaikiname tai absoliučiu sunaikinimu.

වාක්‍යය: 17

وَكَمۡ أَهۡلَكۡنَا مِنَ ٱلۡقُرُونِ مِنۢ بَعۡدِ نُوحٖۗ وَكَفَىٰ بِرَبِّكَ بِذُنُوبِ عِبَادِهِۦ خَبِيرَۢا بَصِيرٗا

17. Ir kiek kartų Mes sunaikinome po Nūho (Nojaus)! Pakankamas yra jūsų Viešpats kaip Visa Žinantis ir Savo vergų nuodėmes Visa Stebintysis.