Përkthimi i kuptimeve Surja Jusuf - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 64

قَالَ هَلۡ ءَامَنُكُمۡ عَلَيۡهِ إِلَّا كَمَآ أَمِنتُكُمۡ عَلَىٰٓ أَخِيهِ مِن قَبۡلُ فَٱللَّهُ خَيۡرٌ حَٰفِظٗاۖ وَهُوَ أَرۡحَمُ ٱلرَّٰحِمِينَ

64. Jis tarė: „Ar galiu jį patikėti jums, kaip kadaise patikėjau jums jo brolį [Jusufą (Juozapą)]? Tačiau, Allahas yra Geriausias iš globėjų, ir Jis yra Gailestingiausias iš tų, kurie rodo gailestingumą.“

Ajeti: 65

وَلَمَّا فَتَحُواْ مَتَٰعَهُمۡ وَجَدُواْ بِضَٰعَتَهُمۡ رُدَّتۡ إِلَيۡهِمۡۖ قَالُواْ يَٰٓأَبَانَا مَا نَبۡغِيۖ هَٰذِهِۦ بِضَٰعَتُنَا رُدَّتۡ إِلَيۡنَاۖ وَنَمِيرُ أَهۡلَنَا وَنَحۡفَظُ أَخَانَا وَنَزۡدَادُ كَيۡلَ بَعِيرٖۖ ذَٰلِكَ كَيۡلٞ يَسِيرٞ

65. Ir kai jie atidarė savo krepšius ir rado, kad jų pinigai grąžinti jiems, jie tarė: „Mūsų tėve, ko (daugiau) mes galime norėti? Štai, mūsų pinigai buvo mums grąžinti, taigi mes gausime (daugiau) maisto savo šeimai ir saugosime savo brolį, ir pridėsime dar vieną porciją prie kupranugario krovinio. Šis kiekis yra lengvas (karaliui suteikti mums).“

Ajeti: 66

قَالَ لَنۡ أُرۡسِلَهُۥ مَعَكُمۡ حَتَّىٰ تُؤۡتُونِ مَوۡثِقٗا مِّنَ ٱللَّهِ لَتَأۡتُنَّنِي بِهِۦٓ إِلَّآ أَن يُحَاطَ بِكُمۡۖ فَلَمَّآ ءَاتَوۡهُ مَوۡثِقَهُمۡ قَالَ ٱللَّهُ عَلَىٰ مَا نَقُولُ وَكِيلٞ

66. Jis [Jakūbas (Jokūbas)] tarė: „Nesiųsiu jo su jumis, kol jūs neprisieksite man atsakinga priesaika Allaho Vardu, kad parvesite jį atgal man, nebent jūs patys būsite apsupti (priešų).“ Ir kai jie prisiekė savo atsakinga priesaika, jis tarė: „Allahas yra Liudytojas tam, ką mes sakėme.“

Ajeti: 67

وَقَالَ يَٰبَنِيَّ لَا تَدۡخُلُواْ مِنۢ بَابٖ وَٰحِدٖ وَٱدۡخُلُواْ مِنۡ أَبۡوَٰبٖ مُّتَفَرِّقَةٖۖ وَمَآ أُغۡنِي عَنكُم مِّنَ ٱللَّهِ مِن شَيۡءٍۖ إِنِ ٱلۡحُكۡمُ إِلَّا لِلَّهِۖ عَلَيۡهِ تَوَكَّلۡتُۖ وَعَلَيۡهِ فَلۡيَتَوَكَّلِ ٱلۡمُتَوَكِّلُونَ

67. Ir jis tarė: „Mano sūnūs, neįženkite pro vienus vartus, įženkite pro skirtingus vartus, ir aš iš viso negaliu jums padėti prieš Allahą. Iš tiesų, sprendimas priklauso tik nuo Allaho. Juo aš pasitikiu ir lai visi, kurie turi pasitikėjimą, pasitiki Juo.“

Ajeti: 68

وَلَمَّا دَخَلُواْ مِنۡ حَيۡثُ أَمَرَهُمۡ أَبُوهُم مَّا كَانَ يُغۡنِي عَنۡهُم مِّنَ ٱللَّهِ مِن شَيۡءٍ إِلَّا حَاجَةٗ فِي نَفۡسِ يَعۡقُوبَ قَضَىٰهَاۚ وَإِنَّهُۥ لَذُو عِلۡمٖ لِّمَا عَلَّمۡنَٰهُ وَلَٰكِنَّ أَكۡثَرَ ٱلنَّاسِ لَا يَعۡلَمُونَ

68. Ir kai jie įžengė pagal savo tėvo patarimą, tai nepadėjo jiems nė menkiausiai prieš Allahą (Jo Valią). Tai buvo tik paties Jakūbo (Jokūbo) poreikis, kurį jis patenkino. Ir iš tiesų, jis buvo apdovanotas žiniomis, nes Mes jį išmokėme, tačiau dauguma žmonių to nežino.

Ajeti: 69

وَلَمَّا دَخَلُواْ عَلَىٰ يُوسُفَ ءَاوَىٰٓ إِلَيۡهِ أَخَاهُۖ قَالَ إِنِّيٓ أَنَا۠ أَخُوكَ فَلَا تَبۡتَئِسۡ بِمَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

69. Ir kai jie atėjo priešais Jusufą (Juozapą), jis paėmė savo brolį (Bendžaminą) pas save ir tarė: „Iš tiesų, aš esu tavo brolis, taigi neliūdėk dėl to, ką jie darydavo.“