Përkthimi i kuptimeve Surja El Ahzab - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 7

وَإِذۡ أَخَذۡنَا مِنَ ٱلنَّبِيِّـۧنَ مِيثَٰقَهُمۡ وَمِنكَ وَمِن نُّوحٖ وَإِبۡرَٰهِيمَ وَمُوسَىٰ وَعِيسَى ٱبۡنِ مَرۡيَمَۖ وَأَخَذۡنَا مِنۡهُم مِّيثَٰقًا غَلِيظٗا

7. Ir (atminkite), kai Mes priėmėme iš Pranašų jų susitarimą, ir iš tavęs (Muchammedai ﷺ) ir iš Nūho (Nojaus), Ibrahimo (Abraomo), Mūsos (Mozės) ir Isos (Jėzaus) Marjamos (Marijos) sūnaus. Mes priėmėme iš jų stiprų susitarimą. ^[1]

[1] Yra daugybė Allaho Pranašų ir Pasiuntinių. Apie dvidešimt penkis iš jų paminėta Korane. Iš šių dvidešimt penkių, tik penki yra stiprios valios: būtent (Muchammedas ﷺ, Nūhas (Nojus), Ibrahimas (Abraomas), Mūsa (Mozė) ir Isa (Jėzus), Marjam (Marijos ) sūnus (taika jiems visiems)).

Ajeti: 8

لِّيَسۡـَٔلَ ٱلصَّٰدِقِينَ عَن صِدۡقِهِمۡۚ وَأَعَدَّ لِلۡكَٰفِرِينَ عَذَابًا أَلِيمٗا

8. Kad Jis galėtų paklausti sakančiųjų tiesą (Allaho Pasiuntinių ir Savo Pranašų) apie jų tiesą (t. y. Allaho Žinios perdavimą, kam jie buvo įpareigoti). Ir Jis paruošė netikintiesiems skausmingą kančią (Pragaro Ugnį).

Ajeti: 9

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ ٱذۡكُرُواْ نِعۡمَةَ ٱللَّهِ عَلَيۡكُمۡ إِذۡ جَآءَتۡكُمۡ جُنُودٞ فَأَرۡسَلۡنَا عَلَيۡهِمۡ رِيحٗا وَجُنُودٗا لَّمۡ تَرَوۡهَاۚ وَكَانَ ٱللَّهُ بِمَا تَعۡمَلُونَ بَصِيرًا

9. O jūs, kurie tikite, atminkite Allaho Malonę jums, kai prieš jus atėjo kariuomenės, ir Mes nusiuntėme prieš juos vėją ir pajėgas, kurių jūs nematėte [t. y. angelų kariuomenes per Al-Ahzab (Sąjungininkų) mūšį]. Ir Allahas yra Visa Matantis, ką jūs darote.

Ajeti: 10

إِذۡ جَآءُوكُم مِّن فَوۡقِكُمۡ وَمِنۡ أَسۡفَلَ مِنكُمۡ وَإِذۡ زَاغَتِ ٱلۡأَبۡصَٰرُ وَبَلَغَتِ ٱلۡقُلُوبُ ٱلۡحَنَاجِرَ وَتَظُنُّونَ بِٱللَّهِ ٱلظُّنُونَا۠

10. Kai jie atėjo pas jus iš virš jūsų ir iš po jūsų, ir kai akys įniršo, o širdys pasiekė gerkles, o jūs puoselėjote abejones dėl Allaho.

Ajeti: 11

هُنَالِكَ ٱبۡتُلِيَ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ وَزُلۡزِلُواْ زِلۡزَالٗا شَدِيدٗا

11. Ten, tikintieji buvo išbandyti ir sudrebinti galingu drebėjimu.

Ajeti: 12

وَإِذۡ يَقُولُ ٱلۡمُنَٰفِقُونَ وَٱلَّذِينَ فِي قُلُوبِهِم مَّرَضٞ مَّا وَعَدَنَا ٱللَّهُ وَرَسُولُهُۥٓ إِلَّا غُرُورٗا

12. Ir kai veidmainiai ir tie, kurių širdyse yra (abejonių) liga, sakė: „Allahas ir Jo Pasiuntinys ( ﷺ) nežadėjo mums nieko kito, tik apgaulę.“

Ajeti: 13

وَإِذۡ قَالَت طَّآئِفَةٞ مِّنۡهُمۡ يَٰٓأَهۡلَ يَثۡرِبَ لَا مُقَامَ لَكُمۡ فَٱرۡجِعُواْۚ وَيَسۡتَـٔۡذِنُ فَرِيقٞ مِّنۡهُمُ ٱلنَّبِيَّ يَقُولُونَ إِنَّ بُيُوتَنَا عَوۡرَةٞ وَمَا هِيَ بِعَوۡرَةٍۖ إِن يُرِيدُونَ إِلَّا فِرَارٗا

13. Ir kai dalis jų sakė: „Jasrib (Medinos) žmonės, nėra jums (galimo) pasipriešinimo (priešų atakai!) Taigi, grįžkite atgal!“ O dalis jų prašo Pranašo ( ﷺ) leidimo sakydami: „Iš tiesų, mūsų namai atviri (priešams).“ O jie nėra atviri. Jie tik norėjo pabėgti.

Ajeti: 14

وَلَوۡ دُخِلَتۡ عَلَيۡهِم مِّنۡ أَقۡطَارِهَا ثُمَّ سُئِلُواْ ٱلۡفِتۡنَةَ لَأٓتَوۡهَا وَمَا تَلَبَّثُواْ بِهَآ إِلَّا يَسِيرٗا

14. Ir jei priešas būtų įėjęs iš visų (miesto) pusių ir jie būtų skatinami Al-Fitna (t. y. persimesti nuo islamo į daugiadievystę), jie tikrai būtų taip padarę ir būtų dėl to dvejoję tik truputį.

Ajeti: 15

وَلَقَدۡ كَانُواْ عَٰهَدُواْ ٱللَّهَ مِن قَبۡلُ لَا يُوَلُّونَ ٱلۡأَدۡبَٰرَۚ وَكَانَ عَهۡدُ ٱللَّهِ مَسۡـُٔولٗا

15. Ir iš tiesų jie jau sudarė sutartį su Allahu neatgręžti savo nugarų, ir už susitarimą su Allahu turi būti atsakyta.