Përkthimi i kuptimeve Surja En Nisa - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 148

۞ لَّا يُحِبُّ ٱللَّهُ ٱلۡجَهۡرَ بِٱلسُّوٓءِ مِنَ ٱلۡقَوۡلِ إِلَّا مَن ظُلِمَۚ وَكَانَ ٱللَّهُ سَمِيعًا عَلِيمًا

148. Allahas nemėgsta viešai sakomų blogybių, išskyrus to, kuris buvo nuskriaustas. Ir Allahas yra Visada Visa Girdintis, Visa Žinantis.

Ajeti: 149

إِن تُبۡدُواْ خَيۡرًا أَوۡ تُخۡفُوهُ أَوۡ تَعۡفُواْ عَن سُوٓءٖ فَإِنَّ ٱللَّهَ كَانَ عَفُوّٗا قَدِيرًا

149. Ar jūs (žmonės) atskleidžiate (gerais dėkingumo žodžiais) gerą poelgį (padarytą jums kaip kažkieno paslaugą), ar paslepiate jį, ar atleidžiate blogą, - iš tiesų, Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Visa Galingas.

Ajeti: 150

إِنَّ ٱلَّذِينَ يَكۡفُرُونَ بِٱللَّهِ وَرُسُلِهِۦ وَيُرِيدُونَ أَن يُفَرِّقُواْ بَيۡنَ ٱللَّهِ وَرُسُلِهِۦ وَيَقُولُونَ نُؤۡمِنُ بِبَعۡضٖ وَنَكۡفُرُ بِبَعۡضٖ وَيُرِيدُونَ أَن يَتَّخِذُواْ بَيۡنَ ذَٰلِكَ سَبِيلًا

150. Iš tiesų, tie, kurie netiki Allahą ir Jo Pasiuntinį ir nori daryti skirtumą tarp Allaho ir Jo Pasiuntinių (tikėdami Allahą ir netikėdami Jo Pasiuntinius), sakydami: „Mes tikime kai kuriais, tačiau atstumiame kitus.“ ir nori pasirinkti tarpinį kelią, -

Ajeti: 151

أُوْلَٰٓئِكَ هُمُ ٱلۡكَٰفِرُونَ حَقّٗاۚ وَأَعۡتَدۡنَا لِلۡكَٰفِرِينَ عَذَابٗا مُّهِينٗا

151. Jie tikrai yra netikintieji. Ir Mes paruošėme netikintiesiems žeminančią kančią.

Ajeti: 152

وَٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ بِٱللَّهِ وَرُسُلِهِۦ وَلَمۡ يُفَرِّقُواْ بَيۡنَ أَحَدٖ مِّنۡهُمۡ أُوْلَٰٓئِكَ سَوۡفَ يُؤۡتِيهِمۡ أُجُورَهُمۡۚ وَكَانَ ٱللَّهُ غَفُورٗا رَّحِيمٗا

152. O tie, kurie tiki Allahą ir Jo Pasiuntinius ir neišskiria nė vieno iš jų (Pasiuntinių), Mes suteiksime jiems jų atlygį. Ir Allahas yra Visada Dažnai Atleidžiantis, Gailestingiausiasis.

Ajeti: 153

يَسۡـَٔلُكَ أَهۡلُ ٱلۡكِتَٰبِ أَن تُنَزِّلَ عَلَيۡهِمۡ كِتَٰبٗا مِّنَ ٱلسَّمَآءِۚ فَقَدۡ سَأَلُواْ مُوسَىٰٓ أَكۡبَرَ مِن ذَٰلِكَ فَقَالُوٓاْ أَرِنَا ٱللَّهَ جَهۡرَةٗ فَأَخَذَتۡهُمُ ٱلصَّٰعِقَةُ بِظُلۡمِهِمۡۚ ثُمَّ ٱتَّخَذُواْ ٱلۡعِجۡلَ مِنۢ بَعۡدِ مَا جَآءَتۡهُمُ ٱلۡبَيِّنَٰتُ فَعَفَوۡنَا عَن ذَٰلِكَۚ وَءَاتَيۡنَا مُوسَىٰ سُلۡطَٰنٗا مُّبِينٗا

153. Rašto žmonės (judėjai) prašo tavęs priversti knygą nusileisti jiems iš dangaus. Iš tiesų jie prašė Mūsos (Mozės) netgi daugiau nei tai, kai jie sakė: „Parodyk mums Allahą atvirai.“ Tačiau jiems trenkė griaustinis ir žaibas dėl jų nedorumo. Tada jie garbino veršį netgi po to, kai aiškūs įrodymai, įkalčiai ir ženklai atėjo jiems. (Netgi) tai Mes atleidome jiems. Ir Mes suteikėme Mūsai (Mozei) aiškų valdžios įrodymą.

Ajeti: 154

وَرَفَعۡنَا فَوۡقَهُمُ ٱلطُّورَ بِمِيثَٰقِهِمۡ وَقُلۡنَا لَهُمُ ٱدۡخُلُواْ ٱلۡبَابَ سُجَّدٗا وَقُلۡنَا لَهُمۡ لَا تَعۡدُواْ فِي ٱلسَّبۡتِ وَأَخَذۡنَا مِنۡهُم مِّيثَٰقًا غَلِيظٗا

154. O dėl jų susitarimo, Mes iškėlėme virš jų Kalną ir (kitą sykį) Mes sakėme: „Įeikite pro vartus kniūbsčiomis (arba nusilenkę) nuolankiai.“ ir Mes liepėme jiems: „Neprasiženkite (darydami pasaulietinius darbus) Šabo metu (Šeštadienį).“ Ir Mes paėmėme iš jų tvirtą pažadą.