Përkthimi i kuptimeve Surja Et Tevbe - Përkthimi lituanisht - Qendra

Ajeti: 118

وَعَلَى ٱلثَّلَٰثَةِ ٱلَّذِينَ خُلِّفُواْ حَتَّىٰٓ إِذَا ضَاقَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡأَرۡضُ بِمَا رَحُبَتۡ وَضَاقَتۡ عَلَيۡهِمۡ أَنفُسُهُمۡ وَظَنُّوٓاْ أَن لَّا مَلۡجَأَ مِنَ ٱللَّهِ إِلَّآ إِلَيۡهِ ثُمَّ تَابَ عَلَيۡهِمۡ لِيَتُوبُوٓاْۚ إِنَّ ٱللَّهَ هُوَ ٱلتَّوَّابُ ٱلرَّحِيمُ

118. Ir (Jis taip pat atleido) trims [neprisijungusiems prie Tabūk žygio, kurių reikalą (Pranašas ﷺ) atidėjo] (dėl Allaho Sprendimo) iki tol, kol jiems žemė, plati kokia ji yra, buvo susiaurinta ir jie patys sau buvo susiaurinti, ir jie suvokė, kad nėra pabėgimo nuo Allaho ir nėra prieglobsčio, tik pas Jį. Tada, Jis atleido jiems (priėmė jų atgailą), kad jie maldautų Jo atleidimo [atgailautų (Jam)]. Iš tiesų, Allahas yra Tas, Kuris atleidžia ir priima atgailą, Gailestingiausiasis.

Ajeti: 119

يَٰٓأَيُّهَا ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ ٱتَّقُواْ ٱللَّهَ وَكُونُواْ مَعَ ٱلصَّٰدِقِينَ

119. O jūs, kurie tikite! Bijokite Allaho ir būkite su tais, kurie yra teisingi (žodžiais ir veiksmais).

Ajeti: 120

مَا كَانَ لِأَهۡلِ ٱلۡمَدِينَةِ وَمَنۡ حَوۡلَهُم مِّنَ ٱلۡأَعۡرَابِ أَن يَتَخَلَّفُواْ عَن رَّسُولِ ٱللَّهِ وَلَا يَرۡغَبُواْ بِأَنفُسِهِمۡ عَن نَّفۡسِهِۦۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ لَا يُصِيبُهُمۡ ظَمَأٞ وَلَا نَصَبٞ وَلَا مَخۡمَصَةٞ فِي سَبِيلِ ٱللَّهِ وَلَا يَطَـُٔونَ مَوۡطِئٗا يَغِيظُ ٱلۡكُفَّارَ وَلَا يَنَالُونَ مِنۡ عَدُوّٖ نَّيۡلًا إِلَّا كُتِبَ لَهُم بِهِۦ عَمَلٞ صَٰلِحٌۚ إِنَّ ٱللَّهَ لَا يُضِيعُ أَجۡرَ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

120. Nederėjo Medinos žmonėms ir beduinams iš kaimynystės likti Allaho Pasiuntinio (Muchammedo ﷺ) užnugaryje (kai buvo kovojama vardan Allaho) ir (nederėjo jiems) teikti pirmenybę savo pačių gyvybėms vietoj jo gyvybės. Tai todėl, kad nei jie kenčia troškulį, nei nuovargį, nei alkį vardan Allaho, nei jie imasi kokių priemonių sukelti netikinčiųjų pyktį, nei sukelti priešui kokių nors nuostolių, bet tai užrašyta į jų sąskaitą kaip teisingas darbas. Iš tiesų, Allahas nešvaisto Al-Muhsinūn atlygio. ^[3]

[3] Muhsinūn: gera darantieji, t. y. tie, kurie daro gerus darbus vien tik dėl Allaho, nesiekdami pasirodyti prieš kitus ar būti giriami ar išgarsėti ir t. t., ir jie daro juos pagal Allaho Pasiuntinio, Muchammedo ﷺ, Sunną (teisines tradicijas).

Ajeti: 121

وَلَا يُنفِقُونَ نَفَقَةٗ صَغِيرَةٗ وَلَا كَبِيرَةٗ وَلَا يَقۡطَعُونَ وَادِيًا إِلَّا كُتِبَ لَهُمۡ لِيَجۡزِيَهُمُ ٱللَّهُ أَحۡسَنَ مَا كَانُواْ يَعۡمَلُونَ

121. Nei jie leidžia ką nors (vardan Allaho) – mažai ar daug – nei peržengia slėnį, bet tai užrašyta į jų sąskaitą, kad Allahas atlygins jiems geriausiu už tą, ką jie darydavo (t. y. Allahas atlygins už jų gerus darbus pagal jų geriausių darbų, kuriuos darydavo geriausiu būdu, atlygį). ^[4]

[4] Islamas sunaikina visus buvusius blogus darbus, kaip ir išsikėlimas (vardan Allaho) bei Hadžas (piligriminė kelionė į Mekką). (Sahih Muslim, 1 tomas, 52 skyrius, 18 p.).

Ajeti: 122

۞ وَمَا كَانَ ٱلۡمُؤۡمِنُونَ لِيَنفِرُواْ كَآفَّةٗۚ فَلَوۡلَا نَفَرَ مِن كُلِّ فِرۡقَةٖ مِّنۡهُمۡ طَآئِفَةٞ لِّيَتَفَقَّهُواْ فِي ٱلدِّينِ وَلِيُنذِرُواْ قَوۡمَهُمۡ إِذَا رَجَعُوٓاْ إِلَيۡهِمۡ لَعَلَّهُمۡ يَحۡذَرُونَ

122. Ir ne (nedera) tikintiesiems eiti kovoti (džihad) visiems kartu. Iš kiekvienos jų kariuomenės, tik dalis turi išeiti, kad tie (kurie lieka užnugaryje) gautų (islamo) religinius pamokymus ir kad jie perspėtų savo žmones, kai jie pas juos grįš, kad jie saugotųsi (blogio).