மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் யூஸுப் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 239 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 31

فَلَمَّا سَمِعَتۡ بِمَكۡرِهِنَّ أَرۡسَلَتۡ إِلَيۡهِنَّ وَأَعۡتَدَتۡ لَهُنَّ مُتَّكَـٔٗا وَءَاتَتۡ كُلَّ وَٰحِدَةٖ مِّنۡهُنَّ سِكِّينٗا وَقَالَتِ ٱخۡرُجۡ عَلَيۡهِنَّۖ فَلَمَّا رَأَيۡنَهُۥٓ أَكۡبَرۡنَهُۥ وَقَطَّعۡنَ أَيۡدِيَهُنَّ وَقُلۡنَ حَٰشَ لِلَّهِ مَا هَٰذَا بَشَرًا إِنۡ هَٰذَآ إِلَّا مَلَكٞ كَرِيمٞ

31. Taigi, kai ji išgirdo jų kaltinimus, išsiuntė joms pakvietimą ir paruošė kviestinius pietus. Ji davė kiekvienai jų peilį (maistui pjaustyti) ir tarė [Jusufui (Juozapui)]: „Išeik priešais jas.“ Tada, kai jos pamatė jį, jos išgyrė jį (dėl jo grožio) ir (būdamos nustebusios) susipjaustė savo rankas. Jos tarė: „Koks tobulas yra Allahas (arba Sergėk Allahai)! Joks vyras nėra toks! Tai niekas kitas, tik kilnusis angelas!“

வசனம்: 32

قَالَتۡ فَذَٰلِكُنَّ ٱلَّذِي لُمۡتُنَّنِي فِيهِۖ وَلَقَدۡ رَٰوَدتُّهُۥ عَن نَّفۡسِهِۦ فَٱسۡتَعۡصَمَۖ وَلَئِن لَّمۡ يَفۡعَلۡ مَآ ءَامُرُهُۥ لَيُسۡجَنَنَّ وَلَيَكُونٗا مِّنَ ٱلصَّٰغِرِينَ

32. Ji tarė: „Tai jis (jaunas vyras), dėl kurio jūs kaltinote mane, ir (kurį) aš siekiau suvilioti, tačiau jis atsisakė. O dabar jei jis atsisakys paklusti mano įsakymui, jis tikrai bus įmestas į kalėjimą ir bus iš tų kurie patekę į nemalonę.“

வசனம்: 33

قَالَ رَبِّ ٱلسِّجۡنُ أَحَبُّ إِلَيَّ مِمَّا يَدۡعُونَنِيٓ إِلَيۡهِۖ وَإِلَّا تَصۡرِفۡ عَنِّي كَيۡدَهُنَّ أَصۡبُ إِلَيۡهِنَّ وَأَكُن مِّنَ ٱلۡجَٰهِلِينَ

33. Jis tarė: „Mano Viešpatie, kalėjimas man mielesnis nei tai, kam jie mane kviečia. Jei Tu nenugręši jų sąmokslo nuo manęs, palinksiu link jų ir būsiu vienas (iš tų, kurie daro nuodėmę ir nusipelno kaltės arba tų, kurie daro darbus) neišmanančiųjų.

வசனம்: 34

فَٱسۡتَجَابَ لَهُۥ رَبُّهُۥ فَصَرَفَ عَنۡهُ كَيۡدَهُنَّۚ إِنَّهُۥ هُوَ ٱلسَّمِيعُ ٱلۡعَلِيمُ

34. Taigi, jo Viešpats atsakė į jo maldavimą ir nugręžė nuo jo jų sąmokslą. Iš tiesų, Jis yra Visa Girdintis, Visa Žinantis.

வசனம்: 35

ثُمَّ بَدَا لَهُم مِّنۢ بَعۡدِ مَا رَأَوُاْ ٱلۡأٓيَٰتِ لَيَسۡجُنُنَّهُۥ حَتَّىٰ حِينٖ

35. Tada atėjo jiems į galvą, po to kai jie pamatė (jo nekaltumo) įrodymus, įkalinti jį kuriam laikui.

வசனம்: 36

وَدَخَلَ مَعَهُ ٱلسِّجۡنَ فَتَيَانِۖ قَالَ أَحَدُهُمَآ إِنِّيٓ أَرَىٰنِيٓ أَعۡصِرُ خَمۡرٗاۖ وَقَالَ ٱلۡأٓخَرُ إِنِّيٓ أَرَىٰنِيٓ أَحۡمِلُ فَوۡقَ رَأۡسِي خُبۡزٗا تَأۡكُلُ ٱلطَّيۡرُ مِنۡهُۖ نَبِّئۡنَا بِتَأۡوِيلِهِۦٓۖ إِنَّا نَرَىٰكَ مِنَ ٱلۡمُحۡسِنِينَ

36. Ir įžengė su juo du jauni vyrai į kalėjimą. Vienas iš jų tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) spaudžiant vyną.“ Kitas tarė: „Iš tiesų, mačiau save (sapne) nešant duoną ant galvos ir paukščiai ją lesė.“ (Jie tarė): „Paaiškink mums tai. Iš tiesų, manome, kad esi vienas iš Muhsinūn (gera darančiųjų).“

வசனம்: 37

قَالَ لَا يَأۡتِيكُمَا طَعَامٞ تُرۡزَقَانِهِۦٓ إِلَّا نَبَّأۡتُكُمَا بِتَأۡوِيلِهِۦ قَبۡلَ أَن يَأۡتِيَكُمَاۚ ذَٰلِكُمَا مِمَّا عَلَّمَنِي رَبِّيٓۚ إِنِّي تَرَكۡتُ مِلَّةَ قَوۡمٖ لَّا يُؤۡمِنُونَ بِٱللَّهِ وَهُم بِٱلۡأٓخِرَةِ هُمۡ كَٰفِرُونَ

37. Jis tarė: „Nepasieks jūsų joks maistas (būdravimo metu ar sapne) kaip jūsų aprūpinimas, tačiau aš pranešiu (būdravimo metu) to paaiškinimą, prieš tai, kai tai (maistas) pasieks. Tai iš to, ko mane išmokė mano Viešpats. Iš tiesų, aš apleidau religiją žmonių, kurie netiki Allahą ir yra netikintieji Amžinybę (t. y. Egipto Kanajūn, kurie buvo daugiadieviai ir garbindavo saulę ir kitas netikras dievybes).