மொழிபெயர்ப்பு அத்தியாயம் அல்கஹ்ப் - லிதுவேனிய மொழிபெயர்ப்பு - மொழிபெயர்ப்பு முன்னோடிகள் மையம் - பக்க எண் 297 - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 28

وَٱصۡبِرۡ نَفۡسَكَ مَعَ ٱلَّذِينَ يَدۡعُونَ رَبَّهُم بِٱلۡغَدَوٰةِ وَٱلۡعَشِيِّ يُرِيدُونَ وَجۡهَهُۥۖ وَلَا تَعۡدُ عَيۡنَاكَ عَنۡهُمۡ تُرِيدُ زِينَةَ ٱلۡحَيَوٰةِ ٱلدُّنۡيَاۖ وَلَا تُطِعۡ مَنۡ أَغۡفَلۡنَا قَلۡبَهُۥ عَن ذِكۡرِنَا وَٱتَّبَعَ هَوَىٰهُ وَكَانَ أَمۡرُهُۥ فُرُطٗا

28. Ir būk (Muchammedai ﷺ) kantrus su tais, kurie šaukiasi savo Viešpaties (t. y. savo kompanjonais, kurie prisimena savo Viešpatį garbindami, šlovindami maldose, ir kitais teisingais darbais) rytą ir popietę, siekdami Jo Veido. Ir neleisk savo akim žiūrėti pro pirštus į juos, trokštant šio pasaulio gyvenimo pompastikos ir spindesio. Ir nepaklusk tam, kurio širdį Mes padarėme nesirūpinančia Mūsų Prisiminimu, ir kuris seka savo paties geiduliais, ir kurio reikalai (darbai) buvo prarasti.

வசனம்: 29

وَقُلِ ٱلۡحَقُّ مِن رَّبِّكُمۡۖ فَمَن شَآءَ فَلۡيُؤۡمِن وَمَن شَآءَ فَلۡيَكۡفُرۡۚ إِنَّآ أَعۡتَدۡنَا لِلظَّٰلِمِينَ نَارًا أَحَاطَ بِهِمۡ سُرَادِقُهَاۚ وَإِن يَسۡتَغِيثُواْ يُغَاثُواْ بِمَآءٖ كَٱلۡمُهۡلِ يَشۡوِي ٱلۡوُجُوهَۚ بِئۡسَ ٱلشَّرَابُ وَسَآءَتۡ مُرۡتَفَقًا

29. Ir sakyk: „Tiesa yra iš tavo Viešpaties.“ Tada tas, kas nori, lai tiki, o kas nori, lai netiki. Iš tiesų, Mes paruošėme Zalimūn (daugiadieviams ir nusidėjėliams) Ugnį, kurios sienos apsups juos (netikinčiuosius Allaho Vienumą). Ir jei jie prašys pagalbos (palengvinimo, vandens), jiems bus duotas vanduo kaip verdantis aliejus, kuris nuplikys jų veidus. Siaubingas yra gėrimas, ir bloga Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

வசனம்: 30

إِنَّ ٱلَّذِينَ ءَامَنُواْ وَعَمِلُواْ ٱلصَّٰلِحَٰتِ إِنَّا لَا نُضِيعُ أَجۡرَ مَنۡ أَحۡسَنَ عَمَلًا

30. Iš tiesų, tiems, kurie patikėjo ir darė gerus darbus, be abejonės, Mes nepadarysime nė vieno, kuris darė savo (teisingus) darbus tobuliausiu būdu, atlygio pamesto.

வசனம்: 31

أُوْلَٰٓئِكَ لَهُمۡ جَنَّٰتُ عَدۡنٖ تَجۡرِي مِن تَحۡتِهِمُ ٱلۡأَنۡهَٰرُ يُحَلَّوۡنَ فِيهَا مِنۡ أَسَاوِرَ مِن ذَهَبٖ وَيَلۡبَسُونَ ثِيَابًا خُضۡرٗا مِّن سُندُسٖ وَإِسۡتَبۡرَقٖ مُّتَّكِـِٔينَ فِيهَا عَلَى ٱلۡأَرَآئِكِۚ نِعۡمَ ٱلثَّوَابُ وَحَسُنَتۡ مُرۡتَفَقٗا

31. Tie! Jiems bus Adn (Edeno) Rojus (amžinieji Sodai), kuriuose upės teka po jais. Ten jie bus papuošti aukso apyrankėmis, ir jie dėvės žalius apdarus geriausio ir storiausio šilko. Jie sėdės atsirėmę iškeltuose sostuose. Koks geras yra atlygis, ir kokia puiki Murtafak (buveinė, poilsio vieta)!

வசனம்: 32

۞ وَٱضۡرِبۡ لَهُم مَّثَلٗا رَّجُلَيۡنِ جَعَلۡنَا لِأَحَدِهِمَا جَنَّتَيۡنِ مِنۡ أَعۡنَٰبٖ وَحَفَفۡنَٰهُمَا بِنَخۡلٖ وَجَعَلۡنَا بَيۡنَهُمَا زَرۡعٗا

32. Ir pateikite jiems pavyzdį apie du vyrus: vienam iš jų Mes davėme du vynuogių sodus, ir Mes apsupome abu juos datulių palmėmis, ir pasodinome tarp jų pašarines žoles (dirbamus laukus).

வசனம்: 33

كِلۡتَا ٱلۡجَنَّتَيۡنِ ءَاتَتۡ أُكُلَهَا وَلَمۡ تَظۡلِم مِّنۡهُ شَيۡـٔٗاۚ وَفَجَّرۡنَا خِلَٰلَهُمَا نَهَرٗا

33. Kiekvienas iš šių dviejų sodų išaugino savo produktus, ir nė kiek nežlugo tame, ir Mes privertėme upę trykšti vidury jų.

வசனம்: 34

وَكَانَ لَهُۥ ثَمَرٞ فَقَالَ لِصَٰحِبِهِۦ وَهُوَ يُحَاوِرُهُۥٓ أَنَا۠ أَكۡثَرُ مِنكَ مَالٗا وَأَعَزُّ نَفَرٗا

34. Ir jis turėjo turtą (arba vaisių) ir tarė savo kompanjonui, tarpusavio pokalbio metu: „Aš esu pranašesnis turtu ir stipresnis tarp žmonių.“