மொழிபெயர்ப்பு வசனம் 112 அத்தியாயம் ஸூரா ஆலஇம்ரான் - الترجمة الليتوانية - அல்குர்ஆன் கலைக்களஞ்சியம்

வசனம்: 112

ضُرِبَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلذِّلَّةُ أَيۡنَ مَا ثُقِفُوٓاْ إِلَّا بِحَبۡلٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَحَبۡلٖ مِّنَ ٱلنَّاسِ وَبَآءُو بِغَضَبٖ مِّنَ ٱللَّهِ وَضُرِبَتۡ عَلَيۡهِمُ ٱلۡمَسۡكَنَةُۚ ذَٰلِكَ بِأَنَّهُمۡ كَانُواْ يَكۡفُرُونَ بِـَٔايَٰتِ ٱللَّهِ وَيَقۡتُلُونَ ٱلۡأَنۢبِيَآءَ بِغَيۡرِ حَقّٖۚ ذَٰلِكَ بِمَا عَصَواْ وَّكَانُواْ يَعۡتَدُونَ

112. Pažeminimas jiems visur, kur jie galėtų būti, išskyrus tada, kai jie yra Allaho (apsaugos) sutartyje, ir žmonių. Jie užsitraukė Allaho Rūstybę ir jiems – pražūtis. Taip yra todėl, kad jie netikėjo Allaho Ajat (įrodymais, įkalčiais, eilutėmis, pamokomis, ženklais, apreiškimais ir t. t.) ir žudė Pranašus, neturėdami tam teisės. Taip yra todėl, kad jie nepakluso (Allahui) ir peržengdavo ribas (nepaklusimu Allahui, nusikaltimais ir nuodėmėmis).